Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje I. J. (I. J.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį, perduota Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūra perdavė Vilniaus apygardos teismui baudžiamąją bylą, kurioje I. J. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 4 dalyje, padarymu, o būtent:

jis kaltinamas tuo, kad 2012-06-10, apie 15.30 val., šalia (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų tvoros, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas mažametės I. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jos mažametystės ir neįgalumo ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, bei veikdamas prieš pastarosios valią, lytiškai santykiavo su mažamete I. Ž..

Skundžiama teismo nutartis, prokuroro nuomone, yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas grąžindamas baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, neatsižvelgė į BPK 256 straipsnio nuostatas, kad visi klausimai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo gali būti išspręsti betarpiškai bylos nagrinėjimo teisme metu, kitoks teismo nuomone nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir išdėstymas kaltinamajame akte nėra pakankamas pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad proceso dalyviams paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir išaiškinus teisę susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, nei įtariamasis, nei jo gynėja nepateikė prašymo patikslinti įtarimą dėl jo nekonkretumo ar ydingumo, dėl ko būtų varžomos įtariamojo teisės į gynybą bei negalėtų efektyviai pasiruošti gintis teisme.

Nors teismas nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, tačiau kaltinamajame akte yra nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis, jo dalis, duomenys apie nukentėjusiąją.

Prokuroro nuomone, teismas skundžiamoje nutartyje padarydamas išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad I. J., veikdamas tiesiogine tyčia, būtų išžaginęs mažametę I. Ž., taip pat nėra nustatyta ir nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 4 d., sudėties požymių, neleistinai išsakė savo išankstinę nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimo.

Prokuroras skunde pripažįsta, kad iš tiesų kaltinamajame akte kai kur I. J. yra įvardintas įtariamuoju, tačiau tai laikytina technine rašybos klaida, kuri nepakeičia kaltinamojo I. J. procesinio statuso šioje byloje.

Teismo posėdyje prokuroras prašė jo skundą tenkinti, kaltinamojo gynėja prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro skundas tenkintinas, skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis naikintina.

Bylos parengimo nagrinėti teisme metu, vienas iš sprendimų, kurį teismas susipažinęs su baudžiamąja byla gali priimti, yra bylos perdavimas prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas). Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, byla perduodama prokurorui tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012).

Apygardos teismo nutartyje deklaratyviai konstatuota, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes nenurodyta kurie šio įstatymo reikalavimai buvo pažeisti.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, jis atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Kaip teisingai nurodyta prokuroro skunde, kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamą veiką, yra nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, duomenys apie nukentėjusiąją (BPK 219 straipsnio 3 punktas). Taip pat kaltinamajame akte yra pateikta ir veikos, kurios padarymu kaltinamas I. J., kvalifikacija, nurodant BK straipsnį ir jo dalį. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti ir BPK 219 straipsnio 5 punkto reikalavimai.

Kartu pažymėtina, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo dalykas. Viso baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, tai kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodyta asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, bei tuo pačiu pagrindas perduoti bylą prokurorui. Teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų turi teisę pakeisti veikos kvalifikaciją, t. y. kvalifikuoti veiką pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, negu nurodyta kaltinamajame akte.

Aptariamoje byloje teismas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimdamas nutartį, gan plačiai analizavo byloje surinktus duomenis ir įtariamojo J. J. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, darė išvadas apie įrodymų nepakankamumą ir sprendė galimybę I. J. veiką kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, svarstė apie galimai kitą bylos teismingumą ir padarė išvadas, jog visa tai yra kliūtys nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Pažymėtina ir tai, kad teismas, kritikuodamas kaltinamąjį aktą, klaidingai nurodo, jog kadangi surašant jį, I. J. statusas iš įtariamojo kito į kaltinamojo, todėl kaltinamajame akte jis turėjo būti įvardintas kaltinamuoju. Kaltinamasis aktas yra ikiteisminio tyrimo užbaigimo dokumentas ir jame, apart kito, išdėstomi įtariamojo parodymai, gauti ikiteisminio tyrimo metu, todėl šiame dokumente pagrįstai asmuo, kuriam buvo pareikšti įtarimai, įvardijamas įtariamuoju. Kaltinamasis yra bylos nagrinėjimo teisme dalyvis (BPK 22 straipsnis) ir kurio kaltinimai yra nagrinėjami pirmos instancijos teisme. Kaltinamuoju asmuo tampa nuo kaltinamojo akto surašymo momento ir tik teismui priėmus nutartį bylą perduoti nagrinėti teismui.

Pagal BPK 233 straipsnio nuostatas, negali būti laikomos kliūtimis, neleidžiančiomis nagrinėti bylą teisme, ikiteisminio tyrimo neišsamumas ir kitokie bylos trūkumai. Nagrinėdamas bylą pirmos instancijos teismas turi procesines galimybes pašalinti arba bent neutralizuoti trūkumus byloje ir jei teismui nepasiseka to padaryti, priimdamas galutinius sprendimus jis atsižvelgia į bylos defektų pobūdį ir reikšmę.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja , kad būtent pirmosios instancijos teismas šiuo atveju padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus (BPK 232 straipsnio 3 dalis, 233 straipsnio 1 dalis) , bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje skundžiamoje nutartyje įvertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, pateikdamas išankstinę nuomonę dėl I. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos bei nepagrįstai nustatęs kliūtis bylai nagrinėti teisme.

Pažymėtina ir tai, kad priimant nutartį, kuria byla perduodama prokurorui dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo, teismas visiškai be pagrindo vadovaujasi ir nutartyje nurodo BPK 220 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga prokuroras perduoda teismui kuriam ta byla teisminga; BPK 254 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, byla perduodama prokurorui. Aptariamu atveju, teismas nesprendė bylos pagal teismingumą perdavimo kitam teismui klausimo ir bylos nenagrinėjo teisiamajame posėdyje, todėl bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, priimdamas sprendimus minėtais baudžiamojo proceso įstatymais vadovautis neturėjo pagrindo.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad žemesnysis teismas padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą. Skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr.1-228-149/2012 (teisminio proceso Nr.1-92-1-00241-2012-5) grąžinta Vilniaus apygardos prokuratūrai kaltinamajame akte esantiems pažeidimams pašalinti, panaikinti, ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui, parengti ją nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.