Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-984-1122/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-07-11
Bylos Nr.
1-984-1122/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44851-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
K. V.
Nukentėjusysis
E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-984-1122/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44851-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui,kaltinamajam K. V. (K. V.),nukentėjusiajai E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V. (K. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario, sutuoktinės, sveikatą, o būtent:

jis 2022 m. lapkričio 26 d. apie 18.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,29 promilių neblaivumas) žodinio konflikto metu su sutuoktine E. V., prirėmęs ją prie sienos, kaire ranka suėmė už gerklės, o ant dešinės rankos buvusiais žiedais pradėjo braukti jai per veidą, po ko kaire ranka sudavė į dešinės pusės veido sritį, po ko nukentėjusiajai bandant iškviesti policijos pareigūnus, pastarasis abiem rankom pastūmė į nugaros sritį, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant grindų, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu veide, nosies nugarėlėje, kas pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais K. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad jis tą vakarą parvažiavo namo po darbo, maždaug apie 16 valandą. Žmonos namuose nebuvo. Norėjo valgyti, nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko alaus ir kebabą. Parvažiavo namo, atsidarė alaus, įsijungė televizorių, žiūrėjo ir valgė kababą. Po to atėjo žmona ir pradėjo ant jo rėkti, kad vėl alkoholio kvapas namuose. Jo žmona iš viso alkoholio nevartoja ir tai nuolatinė jų šeimyninė problema, žmona netoleruoja alkoholio, ji negeria nei lašo. Jis išgėrė, žmona pradėjo rėkti, kad smirda alkoholiu. Jis pasakė žmonai „kodėl tu rėki, čia alus“. Na ir žodis po žodžio įvyko konfliktas. Turėjo Lenkijoje pirkto likerio bare, jį paėmė pyktis ir jis pasakė, kad paims ir tą butelį ir išgers. Žmona nenorėjo jam duoti alkoholio, jis ją pastūmė ir paėmė butelį. Virtuvėje prisipylė, išgėrė, o po to žmona rėkė ant jo. Tuomet žmona pasakė, kad iškvies policiją, jis pasakė tegu kviečia. Sutinka, kad įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku. Patvirtino, kad konfliktas įvyko, nes jis vartojo alkoholį, o jo žmona prieš alkoholio vartojimą. Konflikto metu jau buvo išgėręs alaus. Suėmė už gerklės, nes norėjo patraukti žmoną į šoną, kai norėjo paimti butelį, tiesiog taip viskas išėjo. Žmoną pastūmė nuo baro. Jis neprisimena to epizodo, kad būtų prirėmęs žmoną prie sienos, gal ir galėjo taip būti. Jis dėvi žiedus, gal netyčia įdrėskė su žiedais, ne specialiai. Jis pastūmė žmoną, tada pasiėmė striukę ir išėjo į gatvę. Žino, kad jo žmonai buvo nustatyti sužalojimai. Daugiau nieko nevartojo iš alkoholinių gėrimų. Išgėrė tą visą butelį likerio. Buvo nustatytas virš 2 promilių neblaivumas. Negalvojo, kad viskas taip pasibaigs. Jei nebūtų išgėręs, taip nepasielgtų su žmona. Toks atvejis pirmas. Nėra konfliktuojantis asmuo, tačiau konfliktai vyksta dėl alkoholio. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Kiekvieną dieną negeria, kadangi dirba vairuotoju, autobusų parke. Žmona jautriai reaguoja, nes ji iš viso negeria. Su žmona santykių šiuo metu nėra jokių, kadangi tuo adresu dabar negyvena. Paskirta kardomoji priemonė. Jis atsiprašė žmonos. Sakė, kad atleido. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino. Dėl žmonos pateikto civilinio ieškinio nesutinka, kadangi labai didelė suma.

Nukentėjusioji E. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tai buvo ne pirmas kartas, o trečias kartas. Pirmą kartą toks įvykis buvo 2018 m. Tuomet ji jam atleido, po kelių metų vėl pasikartojo tas pats, tuomet vėl atleido. Ji manė, kad tai nepasikartos, ji tikėjo juo, kad žmogus pasikeis, negers, klausys, jis jai pažadėjo. Dar tada ji jam buvo sakiusi, kad jam reikėtų užsikoduoti, tačiau jis atsisakė. Jis geria kiekvieną šeštadienį ir tai negerai. Ji dirba nuo ryto iki vakaro vaikų darželyje su vaikais ir nori pailsėti grįžusi namo, o ne uostyti alkoholio kvapą. Ji negeria ir nerūko, todėl jai sunku. Buvo prasidėjusi alergija. Įvykio dieną ji važiavo į Gariūnus, apsipirkti. Jis išvažiavo į darbą apie 5 val. ryto. Ji galvojo, kodėl jis taip vėlai išvažiavo į darbą. Jie nekalbėjo tuo metu, nes buvo susipykę dėl alkoholio, kadangi kai jo gražiai paprašo nevartoti alkoholio, jis nesupranta, todėl priėmė kitą sprendimą – tiesiog nekalbėti su vyru. Jai tada lengviau, nes jis nesikabinėja. Tą dieną ji grįžo labai anksti, gal apie 12 val. namo ir nuvažiavo pas mamą. Namo grįžo po kelių valandų, atrakino duris ir buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas ir vyras gulėjo lovoje, kadangi durys buvo praviros. Nesuprato, nes jis turėjo dirbti, o jis grįžo iš darbo ir dar neblaivus. Ji nusirengė, nusiprausė, tyliai nuėjo į kitą kambarį, atsigulė pagulėti. Vėliau vyras atsikėlė, nuėjo į virtuvę. Po to jis atėjo į kambarį, pasiėmė butelį ir vartojo alkoholį, tai užfiksavo nuotraukose. Kai išgeria, jis neatsimena, ką daro. Išgėręs s būna agresyvus. Jis nesupranta, ką daro, tada jai reikia bėgti iš namų. Ji buvo jam pasakiusi, kad baigtų gerti, jis atėjo į kambarį, pasiėmė butelį, ji jam pasakė, kad jis jau girtas, jis pasakė, kad tai ne jos reikalas. Tuomet įvyko konfliktas, susistumdymas, ji bėgo į kitą kambarį, atsitrenkė į lovą, gerai, kad ne spintos kampas tai buvo. Tikėjo, kad žmogus gali pasikeisti. Civilinį ieškinį pateikė 2 000 Eur sumai. Už tai, jog 2019 m. jis nemokėjo už butą. Taip pat jis neatsiprašė jos, nepasiteiravo, ar reikia kokios pagalbos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunką nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, bei prokurorui ir nukentėjusiajai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 27 d. įtariamuoju apklaustas K. V. parodė, kad įtarimo esmę suprato, dėl įtarimo prisipažįsta tik iš dalies, nes jis savo žmonos nemušė, o tik pastūmė. Jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Butas yra bendras šeimos turtas. Kartu su ja bute gyvena jo žmona E. V.. Su žmona E. V. gyvena jau 16 metus. Šaunamųjų ginklų namuose nėra. Narkologo ir psichiatro įskaitoje įrašytas nėra. Galvos traumų neturi. 2022 m. lapkričio 26 d. apie 18.00 val. jis grįžo namo iš darbo, pavalgė ir nusprendė truputį išgerti alkoholinių gėrimų, o būtent, likerio, kuris stovėjo kambaryje spintos bare. Ir pasakė apie savo norus garsiai. Jo žmona išgirdo, kad jis iš virtuvės eina į kambarį link spintos, užstojo spintą, kurioje buvo bare likeris, ir neleido jam atidaryti baro. Jis ją nestipriai pastūmė į šoną, tikslo jos sužaloti neturėjo, daugiau jokių veiksmų prieš savo žmoną nedarė. Kai ją pastūmė, ji liko stovėti ant kojų, nenukrito, pradėjo rėkti ant jo, kad iškvies policiją, kad jis alkoholikas. Jie su ja jau buvo apsipykę anksčiau, maždaug prieš tris savaites sukonfliktavo, tai buvo žodinis konfliktas dėl buitinių reikalų, dėl apmokamų buto ir kitų buitinių sąskaitų. Jie su ja nesikalbėjo su ja iki vakar dienos tris savaites, vakar ji dar labiau užpyko ant jo, kad vis dar jos neatsiprašo ir susiruošė išgerti alkoholio nekreipdamas į ją dėmesio. Tikslo savo žmoną žaloti neturėjo, pasikartos jis jos nemušė ir ji nukritusi nebuvo, ji viską išsigalvoja, nes yra labai supykusi ant jo, pas ją labai sunkus charakteris. Ji jau ne pirmą kartą kviečia policiją, vėliau pyktis jai atslūgsta ir jie susitaiko, ikiteisminio tyrimo bylos jo atžvilgiu yra nutrauktos. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti neturi (b. l. 111-114).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 23 d. įtariamuoju apklaustas K. V. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, suprantamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. 2022 m. lapkričio 26 d. apie 16.00 val. grįžo namo iš darbo, buvo blaivus. Grįžus namo žmonos E. V. namuose nebuvo. Kadangi jie buvo apie tris savaites prieš šį įvykį apsipykę, tad jis visą laiką su ja nekalbėjo ir kur ji buvo, nežino. Kadangi nieko namuose nebuvo pagaminta valgyti, tad jis išėjo iš namų, sėdo į automobilį ir nuvažiavo nusipirkti valgyti. Tuo pačiu užsuko į parduotuvę nusipirkti alkoholio, nusipirko 1 skardinę alaus. Tada grįžo namo, atsidarė alaus ir pradėjo vakarieniauti. Maždaug apie 17-17.30 val. namo grįžo sutuoktinė. Vos grįžusi ji pradėjo žodiškai konfliktuoti su juo, kad jis vartoja alkoholį ir namai smirda juo. Jis tuo metu buvo kambaryje. Ji atėjo pas jį į kambarį, toliau žodiškai prie jo priekabiavo, jis jai atsakinėjo taip pat, po ko jis neiškentęs ir susinervinęs atsistojo nuo kėdės ir norėjo nueiti į kitą kambarį pasiimti butelį likerio. Ji nuėjo į kitą kambarį su juo ir užstojo jam spintą, kurioje buvo likeris. Kadangi buvo susinervinęs ir pavargęs po darbų, tad jis pastūmė savo sutuoktinę kaire ranka, ji atsirėmė į sieną, o jis pasiėmęs butelį nuėjo į virtuvę, kur įsipylęs likerio į stiklinę ją iš karto išgėrė. Paskui jį į virtuvę atėjo E. V., toliau žodiškai bandė jį provokuoti, po ko jis neiškentęs jos rėkimo virtuvėje ranka prirėmė ją prie sienos ir ant dešinės rankos buvusiais žiedais perbraukė per veidą, tačiau nestipriai. Ar sudavė jai į veido sritį, nepamena, tačiau, jeigu žmona taip nurodo, tad neatmeta galimybės, kad galėjo taip pasielgti. Visą laiką, kol E. V. su juo žodiškai konfliktavo, ji vis grasino kviesti policijos pareigūnus. Jam paleidus ją, ji išbėgo iš virtuvės ir pasiėmus telefoną bandė kviestis pagalbos. Jai bandant kviesti policiją, jis ją pastūmė abejomis savo rankomis į nugaros sritį, po ko matė, kad sutuoktinė nukrito ant grindų. Jai paskambinus bendruoju pagalbos telefonu, jis nuėjo išgerti dar stiklinę likerio ir apsirengęs išėjo į lauką parūkyti. Jam berūkant matė, kad atvyksta policijos pareigūnai. Tuo metu jis buvo prie kitos laiptinės. Matė, kad pareigūnai įėjo į jų buto laiptinę, tad suprato, kad greičiausiai pas juos ir parūkęs nuėjo prie jų laiptinės, kur po kelių minučių pareigūnai išėjo ir jį sulaikė. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio prieš savo sutuoktinę. Toks atvejis tarp jų ne pirmas, yra ir anksčiau buvę pradėtų ikiteisminių tyrimų, tačiau arba juos nutraukdavo, arba susitaikydavo. Pasižada atlyginti Ligonių kasos civilinį ieškinį. Papildant nori parodyti, kad dėl staigiai išgerto alkoholio kiekio gali tiksliai ir neatsiminti detalesnių įvykio aplinkybių, bet, kaip ir minėjo, labai gailisi dėl to. Po visko su žmona planuoja skirtis, nes jau kartu gyventi nebegali, nebesutaria. Daugiau papildyti nieko neturi (b. l. 120-123).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 26 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji E. V. parodė, kad 2022 m. lapkričio 26 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), būnant koridoriuje jos vyras K. V., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,29 prom.) pradėjo žodžiu konfliktuoti bei kabinėtis, tada vieną kartą kairės rankos delnu trenkė jai į dešinės pusės žandą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Tada nuėjo ir pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir nubėgo į kitą kambarį paskambinti į policiją. Tada jis, atėjęs į kambarį, ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ir atsitrenkė į lovos kampą ir nukrito ant grindų, jos vyras pamatęs, kad ji nukrito ant grindų, pradėjo šaukti, kad ją užmuš ir jokia policija nepadės. Atsikėlusi nuo grindų pajuto stiprų skausmą nugaros srityje. Kai atsikėlė nuo grindų, pasiėmė telefoną, vyras pamatęs, kad rankose laiko telefoną, norėjo išmušti iš rankų telefoną, bet telefoną greitai įsidėjo į kišenę ir nuėjo į kitą kambarį skambinti į policiją. Tada vyras atėjo ir abiem rankomis prispaudė ją prie sienos, tada abiem rankomis pradėjo mušti, kiek buvo suduota smūgių, negali pasakyti, nes neprisimena. Vyras, supratęs, kad ji prisiskambino į policiją, išėjo iš buto. Namuose nepilnamečių vaikų nėra. Su vyru kartu gyvena 13 metų. Butas priklauso jai. Į policiją buvo kreiptasi maždaug prieš 2 metus dėl smurto artimoje aplinkoje. Vyrui buvo taikoma kardomoji priemonė nesiartinti. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje (b. l. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 5 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji E. V. parodė, kad teisės ir pareigos jai yra išaiškintos, suprantamos. Yra įspėta už melagingų parodymų davimą. Jie su sutuoktiniu K. V. yra sutuoktiniai beveik 13 metų. Kartu gyvena dviese adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jai. Papildant tik nori pasakyti, kad nuo 2017 m. jie labiau gyvena tik kaip kambariokai, dažnai pykstasi, dėl to, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. 2022 m. liepos mėn. ji buvo pas savo advokatę, pradėjo ruošti dokumentus skyryboms, tačiau oficialiai dar jos nėra pradėtos. Pradedant nuo pradžių, nori parodyti, kad 2021 m. vasario mėnesį sutuoktinis taip pat prieš ją smurtavo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie susitaikė ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pasirašant susitaikymo protokolą, tyrėja išaiškino sutuoktiniui visas sąlygas, tad jis metus laiko laikėsi, mažiau vartojo alkoholio, prieš ją rankos nekėlė. Nuo 2022 m. Joninių šventės jis pradėjo labiau piktnaudžiauti alkoholiu, beveik kiekvieną savaitgalį išgeria. Labai bijo kiekvieno savaitgalio, nes žino, kad namuose bus alkoholio kvapas. 2022 m. lapkričio 26 d. ryte ji išvažiavo į Gariūnus ir apie 12 val. ji grįžo namo, papietavo ir nuvažiavo pas savo mamą. Apie 15 val. ji grįžo namo, susitvarkė ir nuėjo į savo miegamąjį, atsigulti į lovą. Matė, kad K. V. kambario durys buvo pradarytos, jautė sklindantį alkoholio kvapą, tačiau ji prie jo nelindo ir nekreipė dėmesio. Lovoje pagulėjo apie 30 minučių, kuomet išgirdo, kad sutuoktinis išėjo iš savo kambario, nuėjo į virtuvę ir pasidarė valgyt. Grįžtant atgal, jis atidarė jos kambario duris ir įėjęs pasiėmė iš spintos alkoholio butelį. Ji jam pasakė, kad pastatytų butelį į vietą, nes jis jau ir taip užtektinai išgėręs. Ji iš karto atsikėlė iš lovos ir jam dar pakartojo, kad padėtų butelį į vietą. Tačiau jis į jos žodžius atsakė tik įvairias necenzūriniais žodžiais, pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir ją nestipriai pastūmė su viena ranka (kuria neatsimena) į šalį. Ji jam pasakė, kad jai jau nusibodo, kad jis kiekvieną savaitgalį vartoja alkoholį ir nusibodo jausti namuose šį kvapą. Jis jai atsakė, kad buto pusė yra jo nuosavybė ir ką nori jis, tą daro. Tuomet jis išėjo iš kambario į virtuvę. Jis atsisėdo prie stalo, kur buvo jo padaryti sumuštiniai, pasidėjo paimtą butelį ir ji atėjusi iš paskos jį nufotografavo, telefoną padėjo ant skalbimo mašinos. Tuomet ji jo paklausė, kad jeigu pusė buto priklauso jam, tai kodėl jis už jį nemoka. Jis jai atsakė, kad tai jau yra tik jos butas ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Tuomet jis atsidarė butelį ir iš karto išgėrė apie pusę. Jis sėdėjo prie stalo, o ji nesiartindama stovėjo toliau nuo jo. Išgėręs pusę butelio, sutuoktinis atsistojo nuo kėdės ir pradėjo ant jos šaukti, įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais. Jis pradėjo eiti link jos, o ji žengė kelis žingsnius atgal iki kol pasiekė sieną. Jie toliau su juo žodiškai konfliktavo dėl buto mokesčių, pinigų ir kad jis pastoviai neblaivus. Tuomet jam užkliuvo, kad ji nenešioja vestuvinio žiedo. Atsakė, kad juk ji dirba su mažais vaikais, paaiškino, kad darbe iš moterų niekas nenešioja žiedų ir neturi ilgų nagų. Tada jis jai pasakė „o dabar tu žiūrėk“ ir suėmė kaire ranka jai už gerklės ir su dešine ranka, ant kurios yra du žiedai, pradėjo jai draskyti jais veidą. Ji jį atstūmė nuo savęs ir jis jai kaire ranka stipriai sudavė į dešinę veido pusę, po šio smūgio ji jį vėl atstūmė nuo savęs toliau. Pradėjo imti nuo skalbimo mašinos savo telefoną, kad kviestų policiją ir jam pasakė, kad kvies policiją, o jis atsakė jai, kad „policija jos draugai, jie visada jai padeda“. Pasiėmus telefoną ji pradėjo bėgti į sutuoktinio kambarį, kad skambintų policijai, kuomet jis atbėgo jai iš paskos, pastūmė abiem rankom jai į nugaros sritį ir ji nuo to smūgio pradėjo kristi, užkliuvo už kažko kieto ir nukrito ant grindų. Paties kritimo neatsimena dėl apimto streso greičiausiai, sąmonės lyg praradusi nebuvo. Atsigavusi pajuto didžiulį skausmą nugaros srityje, pradėjo verkti, pradėjo kosėti, dusti. Sutuoktinis pradėjo artintis link jos, sakydamas, kad jis nieko jai nepadarė, o ji pati nukrito. Kažkuriuo momentu, gal jai gulint ant žemės, sutuoktinis nuėjo į virtuvę, parsinešė butelį ir jį kambaryje išgėrė. Jai gulint ant grindų ji bandė rinkti bendrąjį pagalbos telefoną, tačiau iš apimto streso ji to padaryti negalėjo, tad paskambino savo seseriai, kuriai pasakė, kad kviestų policiją, nes ją nori užmušti. Greitai paaiškino jai, kad jai labai skauda, dūsta. Išgirdęs K. V., kad paskambino seseriai, jis išėjo iš kambario ir buto koridoriuje pradėjo rengtis ir norėjo išeiti. Ji atsikėlė nuo grindų, nuėjo į savo kambarį, kuomet jis atbėgo jai iš paskos ir norėjo jai iš kairės rankos išmesti telefoną trenkdamas jai per ranką, tačiau ji išlaikė jį ir iš karto įsidėjo į chalato kišenę. Matė, kad jis toliau norėjo smurtauti prieš ją, trenkti, tačiau ji jį atstūmė, o jis pradėjo špygomis jai baksnoti veidą. Ji vėl jį atstūmė ir jis išėjo iš kambario autis batų. Jam išėjus, ji išsitraukė telefoną, surinko 112. Jis išgirdęs, kad prisiskambino policijai, bandė vėl įeiti į kambarį, tačiau ji užrėmė koja ir savo kūnu kambario duris, tad jam įeiti nepavyko. Tuomet jis išėjo iš buto ir policijos laukė lauke, sėdėdamas prie gretimos laiptinės. Atvykus policijos pareigūnams, nurodė visas įvykio aplinkybes, pasakė, kad sutuoktinis yra su raudona striuke ir sėdi lauke prie gretimos laiptinės. Pro langą girdėjo, kad K. V. rėkė ant pareigūnų, nevykdė jų reikalavimų. Tačiau pareigūnai ramiai bendravo su juo ir galiausiai įsodino į tarnybinį automobilį. Kol pildė pareigūnas procesinius dokumentus, atėjo kitas pareigūnas, kuris paklausė, ar gali atvesti K. V. į tualetą. Atsakė, kad žinoma, tačiau ji užsidarė kambaryje. Girdėjo, kad atėjęs sutuoktinis pradėjo rėkauti, prašė, kad ji pasirodytų, klausė ar ji yra gyva. Pareigūnai jį apramino ir išvedė iš buto atgal į automobilį. 2022 m. lapkričio 26 d. vėlai vakare dar atvyko pareigūnai pas ją, įteikė procesinius dokumentus. Ji paklausė, jeigu jai skaudės, ar gali kreiptis į polikliniką. Jis paaiškino, kad žinoma, tik reikia pažymėti, kad kreipiasi būtent dėl šio įvykio. Apie 3 val. nakties ji prabudo nuo skausmo veido ir nugaros srityje, nuo dusimo bei kosulio. Naktį niekur nesikreipė, o atsikėlus ryte, papusryčiavo ir išvyko į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – RVUL). Ambulatorinio apsilankymo aprašymą ji pateiks tyrėjai. Dėl visų šių K. V. veiksmų ji juto didžiulį fizinį skausmą, jai buvo patinęs veidas, net kai LOR gydytojas ją apžiūrėjo, ji prašė neliesti veido, nes labai skauda. Iki šios dienos vis dar nuo sutrenkimo nugaros srityje ji vis pakoso. Šį kartą ji nesiruošia tikrai atleisti K. V.. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą kreipėsi. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje, kai jau apsispręs dėl sumos. Daugiau papildyti nieko neturi (b. l. 54-58).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 28 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji E. V. parodė, kad prašo ją pripažinti civiline ieškove. Dėl įvykio, įvykusio 2022 m. lapkričio 26 d., ji patyrė didelį stresą, išgyvenimus. Visą savaitę skaudėjo dešinės pusės veido sritį, dantenos buvo jautrios, skausmingos, sunku buvo kvėpuoti, kelias dienas skaudėjo nuo smūgių galvą. Pirmą parą po įvykio prie veido laikė ledą, kad jis nebūtų labiau patinęs, nes turėjo eiti į darbą, taip pat tris dienas tris kartus dienoje po įvykio vartojo „Dolmen“. Šiuo metu gyvena įtampoje, strese, nes bijo, kad sutuoktinis gali grįžti namo ir vėl smurtauti jos atžvilgiu. Jai padaryta moralinė, neturtinė žala, kurią vertina 2 000 Eur. Prašytų, kad šiuos pinigus jis sumokėtų jai grynaisiais pinigais. Daugiau papildyti nieko neturi (b. l. 60-62).

Iš 2022 m. lapkričio 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja E. V., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2022 m. lapkričio 26 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), būnant koridoriuje, jos vyras K. V., būdamas neblaivus (nustatytas 2,29 prom.) pradėjo žodžiu konfliktuoti bei kabinėtis, tada vieną kartą delnu trenkė jai per veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 1-2).

Žemesnės instancijos teismas

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. lapkričio 26 d. 18.27 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus vyras K. V., 58 m., ją muša, grasina užmušti, GMP atsisakė (b. l. 23-32).

Iš 2022 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti Body cam (pareigūnų kūno kamerų) vaizdo įrašai.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1126_185208_026. Apatiniame kairiajame kampe matosi užrašas VLN_PR_5F6F20 2022/11/26. Vaizdo įrašo trukmė 5.01 min. Buto duris atidaro moteris. Moteris iš karto pasako, kad jos vyras po smurto išėjo iš namų, tačiau jis sėdi ant suoliuko prie gretimos laiptinės. Moteris pasakoja, kad ji su vyru apie savaitę laiko nekalba. Šiandien vyras grįžo iš darbo ir pradėjo vartoti alkoholį. Bevartojant alkoholį vyras pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti nukentėjusiąją, moteris norėjo eit miegoti, kuomet atėjęs vyras ją lovoje pastūmė, sudavė du kartus per veidą, rodė špygą prie veido. Kai vyras pradėjo moterį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, ji pasakė, kad kvies policiją, po ko vyras pradėjo ją smaugti, sudavė į veidą du kartus ir pastūmė. Dėl visų jo veiksmų moteriai buvo sukeltas fizinis skausmas. Moteris patikslina, kad vyras per veidą jai sudavė vieną kartą dešine ranka. Pareigūnai išėjo į lauką ieškoti įtariamojo. Lauke pareigūnai susitiko su vyru. Vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1126_185708_027. Apatiniame kairiajame kampe matosi užrašas VLN_PR_5F6F20 2022/11/26. Vaizdo įrašo trukmė 5.00 min. Vyras padiktuoja savo asmens duomenis, pateikia dokumentą. Vyras akivaizdžiai neblaivus, sunkiai laiko pusiausvyrą, sunkiai kalba. Vyrui duotas alkotesteris nusistatyti neblaivumą. Nustatytos 2,29 prom. neblaivumo. Vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1126_190706_029. Apatiniame kairiajame kampe matosi užrašas VLN_PR_5F6F20 2022/11/26. Vaizdo įrašo trukmė 5.00 min. Pareigūnas grįžo pas nukentėjusiąją pildyti procesinių dokumentų. Moteris parodo kambarį, kuriame vyras pradėjo ją mušti. Moteris paaiškina, kad pastaruoju metu su sutuoktiniu būna atskiruose kambariuose. Moteris papildo, kad į policiją dėl jo elgesio kreipėsi du kartus. Šis kartas jau trečias. Kartu gyvena 13 metų, bendrų vaikų neturi. Butas priklauso nukentėjusiajai. Vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1126_191205_030. Apatiniame kairiajame kampe matosi užrašas VLN_PR_5F6F20 2022/11/26. Vaizdo įrašo trukmė 5.00 min. Moteris pasakoja, kad jau liepos mėnesį norėjo skirtis su vyru, kreipėsi į savo advokatę, tačiau pagailėjo ir skyrybų nepradėjo. Moteris pasakoja, kad ji ryte buvo išėjusi, grįžo namo apie 15 val., kuomet jau namie rado neblaivų sutuoktinį. Pildoma nukentėjusiosios asmens duomenų pažyma. Vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1126_192203_033. Apatiniame kairiajame kampe matosi užrašas VLN_PR_5F6F20 2022/11/26. Vaizdo įrašo trukmė 5.00 min. Moteris patikslina, kad per veidą vyras trenkė iš kairės rankos. Pildomi procesiniai dokumentai. Vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1126_204351_041. Apatiniame kairiajame kampe matosi užrašas VLN_PR_5F6F20 2022/11/26. Vaizdo įrašo trukmė 5.05 min. Įtariamasis lauke pradėjo elgtis neadekvačiai, agresyviai. Vaizdo įrašo pabaiga. (b. l. 35-39).

Iš 2022 m. gruodžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas.

Apžiūros objektas yra viena „MP3 Format Sound“ tipo rinkmena ,,BPC skambu io ra as (ID 92094170742, skambu io prad ia_ 2022-11-26 18_27_14)“, kuriame yra užfiksuotas garso įrašas. Garso įrašas atsiųstas iš PRĮR sistemos. Įrašas atkurtas ir perklausytas panaudojant kompiuterinę įrangą ir „Windows Media Player“ programą. Įraše užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojos, skambinančios į Bendrąjį pagalbos centrą moters balsas. Nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini).

BPC - 112; P – laba diena, laba vakara, aš noriu policiją į namus iškviesti; BPC – kokiu adresu?; P – (duomenys neskelbtini); BPC – Vilniaus mieste?; P – taip, Vilnius; BPC – (duomenys neskelbtini), kelintas butas?; P - (duomenys neskelbtini); BPC – laiptinė koduota?; P – taip, (duomenys neskelbtini); BPC – kelintas aukštas?; P - (duomenys neskelbtini); BPC – kas atsitiko?; P – nu kas, prisigėrė ir muša mane; BPC – kas?; P – stumdo, vyras; BPC – sutuoktinis?; P – taip ir tyčiojasi, žinokite, su tokia...; BPC – greitosios reikia?; P – nu gal nu gal nieko žinokit, veidas dar dega, bet nieko, nu lyg nieko; BPC – tai ar reikalinga greitoji dabar?; P – greitąją dabar nereikia, man reikia, kad policijos pareigūnas atvažiuotų; BPC – sakykite nepilnamečių vaikučių namuose yra?; P – ne ne ne; BPC – vyro vardas ir pavardė?; P – K. V. ir, žinokite, pastoviai gąsdina, kad jisai mane užmuš; BPC – K. V.?; P – taip taip; BPC – kiek metų jam?; P - (duomenys neskelbtini); BPC – jūsų vardas ir pavardė?; P – E. V.; BPC – supratau, laukite, informuoju; P – gerai, ačiū (b. l. 40-42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 3815/2022(01) konstatuota, kad remiantis E. V. apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, pateikiama išvada, kad E. V. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu veide, nosies nugarėlėje, kuris padarytas kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimui padaryti pakanka vieno trauminio poveikio (b. l. 51-52).

Iš 2022 m. lapkričio 26 d. pateikto alkotesterio kvito matyti, kad K. V. 2022 m. lapkričio 26 d. 21.11 val. patikrinus blaivumą alkotesteriu „Draeger Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0133, nustatytas 1,88 promilių neblaivumas. Patikros sertifikatas Nr. 1752082, galioja iki 2023 m. gegužės 20 d. (b. l. 100-101).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo K. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis K. V. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, patvirtino padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios E. V. parodymai, jos pareiškimas, bendrojo pagalbos centro užfiksuoti skambučiai, pokalbių turinys, pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti pokalbiai, specialisto išvada ir kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, minėti duomenys bei asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs ir neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis K. V. 2022 m. lapkričio 26 d. apie 18.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu su sutuoktine E. V., prirėmęs ją prie sienos, kaire ranka suėmė už gerklės, o ant dešinės rankos buvusiais žiedais pradėjo braukti jai per veidą, po ko kaire ranka sudavė į dešinės pusės veido sritį, po ko nukentėjusiajai bandant iškviesti policijos pareigūnus, pastarasis abiem rankomis pastūmė ją į nugaros sritį, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant grindų, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu veide, nosies nugarėlėje, kas pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad K. V. veika – mušimas bei panaudotas kitoks fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją E. V., buvo atlikta veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, kaltinamojo K. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. V., teismas pirmiausia, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kad šiuo atveju padarytas vienas baigtas nesunkus smurtinis tyčinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario) sveikatai.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad K. V. yra brandaus darbingo amžiaus, vedęs, dirbantis (b. l. 91-92), administracine tvarka nebaustas (b. l. 89-90), neteistas (b. l. 85-88), tačiau 2021 m. kovo 17 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikalstamą veiką susitaikius su nukentėjusiąja, tačiau akivaizdu, kad tinkamų išvadų nepadarė iš ankstesnio įvykio ir sutuoktinės atžvilgiu vėl pakartotinai smurtavo. Duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Galiausiai teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti K. V. už nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą vieną iš švelniausių bausmių rūšių – laisvės apribojimą, nustatant trumpesnę nei vidurkis jo trukmę, t. y. 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, neatlygintai išdirbti 60 valandų per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 4 d. 2 p., 6 d., 72² str.)

Kadangi K. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo su minėtais įpareigojimais.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. V. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. lapkričio 26 d. 19.05 val. iki 2022 m. lapkričio 28 d. 12.06 val. (dvi dienos) (b. l. 93-98, 130-131) išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 124-125), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 101,78 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl K. V. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir pripažinta civiline ieškove (b. l. 71-80). Kaltinamasis K. V. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 23 d. Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino 101,78 Eur dydžio žalą, dėl ko Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė (b. l. 156-159). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. V. 2022 m. gruodžio 28 d. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 2 000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti ir pripažinta civiline ieškove (b. l. 63-66).

Teisiamojo posėdžio metu E. V. nurodė, kad prašoma neturtinė žala (2 000 Eur) labai maža, tai suma už nemokėtą butą, už du mėnesius, telefoną. Taip pat patyrė sunkumų, ji blogai jautėsi, reikėjo vartoti nuo skausmo vaistus. Dėl kilusio įvykio jaučia stresą, baimę, kad sutuoktinis vėl prieš ją smurtaus.

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, ją padarė jos šeimos narys – sutuoktinis (kaltinamasis), taip pat į veikos pobūdį – nukentėjusioji žodinio konflikto metu buvo priremta prie sienos, kaire ranka suimta už gerklės, ant kaltinamojo dešinės rankos buvusiais žiedais braukta jai per veidą, po ko kaire ranka suduota jai į dešinės pusės veido sritį, po ko kaltinamasis abiem rankomis pastūmė ją į nugaros sritį, dėl ko ji nukrito ant grindų, tokiais veiksmais padarytas veido sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu veide, nosies nugarėlėje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaip nurodo nukentėjusioji civiliniame ieškinyje bei patvirtino teisiamojo posėdžio metu, įvykio kilusias pasekmes ji juto kurį laiką, skaudėjo visą kūną, buvo bloga. Nukentėjusioji taip pat teigia, jog dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos ji patyrė ne tik fizinį, tačiau ir dvasinį (emocinį) skausmą, psichologinį stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kadangi viskas vyko artimoje aplinkoje ir jau nebe pirmą kartą, bijo, jog sutuoktinis jos atžvilgiu pakartotinai panaudos smurtą.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodyti ir nustatyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, t. y. pripažįstami neturtine žala, tačiau šiuo atveju objektyviai ir vienareikšmiškai nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam jos gyvenimui, kad dėl sveikatos sutrikdymo prarado darbingumą, suprastėjo gyvenimo kokybė, iki šiol ribojama įprasta veikla, šiuo metu patiria fizinį ir psichologinį skausmą. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl kaltinamojo padaryto tyčinio nusikaltimo nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, į jos pasekmes, įvertinęs ir kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą mažina iki 1 000 Eur dydžio sumos. Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis užtikrina kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką šio pobūdžio bylose.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, kurie prisegti prie baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 34, 42) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. V. (K. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. V. (K. V.) paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 6 dalimi, įpareigojant K. V. (K. V.) bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, neatlygintai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti K. V. (K. V.) baudžiamojo poveikio priemonę – per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti K. V. (K. V.) laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. lapkričio 26 d. 19.05 val. iki 2022 m. lapkričio 28 d. 12.06 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

K. V. (K. V.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti E. V. naudai iš K. V. (K. V.) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, kurie prisegti prie baudžiamosios bylos 34, 42 lapų, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti K. V. (K. V.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė