Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Alberto Krumino apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir skirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio T. M. sulaikymo įsiteisėjus nuosprendžiui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas 2018 m. liepos 17 d. 17.52 val. iki 2018 m. liepos 18 d. 15.50 val. – viena sulaikyme išbūta diena prilyginta 1 parai arešto.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu T. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir valstybės naudai konfiskuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nustatyta T. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Priteista iš T. M. 72,25 Eur už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir 13,60 Eur už automobilio saugojimą laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos 2018 m. rugpjūčio 2 d. (17 paros) Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. M. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2018 m. liepos 17 d. apie 15.54 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 3 km, vairavo O. M. priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,50 promilės alkoholio, t. y. pagal 2018 m. liepos 19 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 promilės etilo alkoholio, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

3. Teismo posėdyje nuteistasis T. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Alberto Krumino apeliacinis skundas atmestinas

4. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl veikos faktinių aplinkybių ar jų kvalifikavimo, nuteistasis ir jo gynėjas neginčija T. M. skirtų baudžiamojo poveikio priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau prašo jam paskirtą arešto bausmę pakeisti į baudą. Todėl šiuo atveju neįžvelgus jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, pasisakytina tik apeliacinio skundo ribose. Įvertinus bylos medžiagą, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundą bei apygardos teisme posėdžio metu proceso dalyvių išsakytus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą skirti nuteistajam arešto bausmę, kuri šiuo atveju nelaikytina per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

5. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

5.1. Skiriant bausmę kaltinamajam įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kiekvieno konkretaus kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Patikrinus byloje esančius duomenis laikytina, jog visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai apylinkės teismo buvo įvertinti tinkamai.

6. Apeliantas T. M. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apylinkės teismas nustatė T. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir tai, neabejotinai, įvertino pastarajam skirdamas bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam atidžiai vertino bylos aplinkybes, T. M. asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad baudos bausme BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma.

6.1. Iš nuteistojo T. M. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis nors laikomas neteistu, tačiau anksčiau tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje buvo teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nusikaltimus nuosavybei.

6.1.1. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad T. M. 2018 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė savo tėvui fizinį skausmą, 2018 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo prieš savo motiną ir jai sukėlė fizinį skausmą, šie baudžiamieji įsakymai įsiteisėję. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartimi, kuri neįsiteisėjusi, nuteistajam T. M. 2018 m. rugpjūčio 16 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas pakeista areštu 90 (devyniasdešimt) parų, kadangi T. M. piktybiškai nevykdė teismo jam paskirto įpareigojimo – nevartoti alkoholio ir tokiu būdu vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę. Be to, nuteistasis T. M. ne kartą baustas administracine tvarka, iš jų ir už vairavimą esant neblaiviam (1 t. b. l. 44–47). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad įsiteisėjusiu 2018 m. rugpjūčio 28 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutarimu baustas už tai, jog būdamas neblaivus iškvietė policijos pareigūnus žinodamas, kad jam pagalba nereikalinga.

6.1.2. Kaip matyti iš antstolių informacinės sistemos registro išrašo, T. M. paskirtų baudų nemoka, jų išieškojimą vykdo antstolis (1 t., b. l. 86–101), kas leidžia daryti išvadą, jog T. M. taikomos turtinio pobūdžio poveikio priemonės nėra veiksmingos.

6.2. Nors T. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti T. M. paskirtą arešto bausmę į baudą, tačiau įvertinus byloje esančią medžiagą, galima daryti išvadą, kad paskirta arešto bausmė tokioje situacijoje yra tinkama, kadangi švelnesnių poveikių priemonių taikymo neefektyvumas T. M. atžvilgiu yra akivaizdus. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai teisingai atsižvelgė į šias nustatytas aplinkybes ir pagrįstai nurodė, kad T. M. yra linkęs daryti šiurkščiausius ir pavojingiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairuoti transporto priemones neblaivus, jog anksčiau jam paskirtos bausmės ar baudos jokios įtakos nepadarė, nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimų nesulaikė.

7. Nagrinėjamų skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, be baudos ir laisvės atėmimo iki 1 vienerių metų bausmių, numatyta galimybė skirti arešto bausmę. Remiantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, už nusikaltimo padarymą galima skirti areštą nuo 15 iki 90 parų (arešto bausmės vidurkis 52 paros). Atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog T. M. pavojingumas nemažėja, jo ankstesnius baustumus bei jam taikytų švelnesnių bausmių, skirtų baudų neveiksmingumą, T. M. paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri vienu trečdaliu sumažinta ir skirta 60 parų arešto bausmė, negali būti laikoma per griežta ir jos švelninti nėra jokio pagrindo.

7.1. Apelianto ir jo gynėjo nurodytos aplinkybės, jog jis legaliai dirba (duomenys neskelbtini), kad jo darbo užmokestis per mėnesį yra 2000 Eur ir jis turi galimybę susimokėti baudą, nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio, nes, kaip buvo minėta, už administracinius nusižengimus nuteistasis paskirtų baudų nemoka, jų išieškojimą vykdo antstolis, anksčiau taikytos turtinio pobūdžio poveikio priemonės nebuvo veiksmingos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybes, kurioms esant, tik arešto - trumpalaikio laisvės atėmimo - bausmė, T. M. yra laikytina pakankama siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

8. Kaip jau paminėta šioje nutartyje, analogiškus pažeidimus T. M. darė ir anksčiau, ir nors tuo metu jie neužtraukė baudžiamosios atsakomybės, apeliantas nedarė jokių išvadų ir nekeitė savo priešingo teisei elgesio. Konstatuotina, jog nuteistasis yra pakankamai pavojingas asmuo, nes sistemingai vairuodamas transporto priemones būdamas neblaivus kelia realią grėsmę visuomenei. Už pasikartojančius pažeidimus jo atžvilgiu taikytos turtinio pobūdžio poveikio priemonės – baudos, kaip jau minėta anksčiau, pastarojo neatgraso nuo neteisėto pavojingo veikimo, o tokių poveikio priemonių pakartotinis skyrimas šiuo atveju neįgyvendintų ir BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, nesulaikytų T. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, jo nenubaustų bei nepaveiktų taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl pirmosios instancijos teismas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Alberto Krumino apeliacinį skundą.