Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. K. atstovės advokatės Renatos Narbutienės (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau - Vilniaus rajono PK) 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 57-ANR_N-411-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25291869045,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus r. PK) buvo atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas (ROIK 0125000714683) dėl to, kad V. K. atvykus į namus raktai netiko prie durų. Pareiškėjas pastebėjo, kad pakeistos abiejų lauko durų spynų šerdys, o bandant atidaryti garažą, jis taip pat buvo užrakintas. Buvusi žmona J. K. savavališkai pakeitė durų spynas, apie tai neinformavusi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

6. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

9. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose). Pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Dėl to, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-696/2015, 2AT-23-303/2021).

10. CK 3.88 straipsnyje numatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.

12. Pažymėtina, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės tesim sprendimu santuoka tarp pareiškėjų J. K. ir V. K. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Spendimu visas įgytas turtas, tame tarpe ir gyvenamasis namas (unikalus (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), padalintas lygiomis dalimis, t. y. 1/2 (pusė) turto po santuokos nutraukimo atitenka J. K. ir 1/2 (pusė) turto po santuokos nutraukimo atitenka V. K. Po santuokos nutraukimo nebuvo ir nėra priimta jokių teismo procesinių sprendimų, kuriais remiantis pareiškėjas neturėtų teisės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį namą. To nenustatė ir skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, tačiau priimtame nutarime šios aplinkybės objektyviai neįvertino. Dėl šios priežasties J. K., pakeitusi ginčo patalpų durų spyną, ir pareiškėjui nedavusi rakto bei taip apribojusi jo galimybę patekti į namą, kuriuo jie naudojasi bendrosios dalinės nuosavybės teise, savo veiksmais suvaržė pareiškėjo, kaip bendrasavininko, teises. Taigi teismui nekyla abejonių, kad J. K., neperduodama raktų pareiškėjui ar kitaip nesudarydama galimybės ir/ar nepašalindama kliūčių pareiškėjui patekti į taip pat ir jam priklausantį namą tiek objektyviai, tiek ir subjektyviai suprato savo tokių tolimesnių veiksmų pobūdį kaip tyčinius veiksmus, kuriais ne tik, kad nesilaikoma įstatymų nustatytos tvarkos, bet ir nevykdomas teismo sprendimas pagal tai, kaip jis yra išaiškintas paties sprendimą priėmusio teismo.

13. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad tyrimo metu J. K. paaiškino, kad buvęs vyras nuo 2024 m. spalio mėn. ten negyvena, tik atvažiuoja kada nori ir vaikšto po namus. 2025 m. lapkričio 28 d., išvykdama į kelionę, ji pastebėjo pametusi visą raktų ryšulį bei garažo pultelį, todėl pakeitė durų spynas. Apie tai buvusiam vyrui nepasakė, nes nemanė, kad jis atvyks, kol jos nėra. Sužinojo apie problemą iš policijos – buvęs vyras jai nieko neparašė ir neklausė apie naujus raktus (nors turi jos telefono numerį). Ji manė, kad jis turi garažo pultelį ir gali patekti per garažą (iš garažo į namą durys nerakinamos). Tai laikė keršto akcija dėl skyrybų, nes buvęs sutuoktinis nuolat ieško konfliktų. Jos nuomone, jokio pažeidimo nepadarė, nes nemanė, kad buvęs vyras gali ateiti be jos žinios, kadangi ten negyvena.

15. Pažymėtina, kad pagal ANK 567 ir 617 straipsnių nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

16. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, neteismine tvarka atliktas tyrimas yra neišsamus, jo metu visos reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos. Taigi, darytina išvada, kad skundžiamame nutarime padarytos išvados yra nulemtos išimtinai tik jį priėmusio pareigūno vidinio įsitikinimo, o ne išsamiai atlikto tyrimo metu surinktų įrodymų vertinimu.

17. Tuo tarpu ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, dėl to, kad skundžiamas nutarimas priimtas skubotai – nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų jau aukščiau teismo aptartį aplinkybių, neištyrus ir neišanalizavus visų įrodymų tiek atskirai, tiek ir jų visumos, kas leistų padaryti pagrįstą ir teisingą išvadą dėl reikšmingų faktų buvimo ar nebuvimo, tuo pačiu pagrįstų ir skundžiamą nutarimą priėmusio neteismine tvarka tyrimą atlikusios institucijos pareigūno vidinį įsitikinimą dėl to, ar yra padarytas administracinis nusižengimas, už kurį atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje, ar, kad tai patvirtinančių įrodymų nėra nustatyta. Pažymėtina ir tai, kad vien tik tos aplinkybės, kad pareiškėjo ir J. K. konfliktas vyksta dėl asmenų turtinių santykių ir su šiais santykiais susijusių asmeninių neturtinių santykių, ar tai, kad name gyvena kartu su ja mažamečiai vaikai, pats savaime nereiškia, kad nėra nurodyto administracinio nusižengimo požymių, nes būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis – savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, gali būti nustatinėjamas ir tarp šeimos narių ar artimųjų giminaičių.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė V. K. pareiškimą dėl galimo administracinio nusižengimo, neištyrė ir nepatikrino visų jame nurodytų aplinkybių bei, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, nepaisant to, kad veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, galėjo būti padaryta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, administracinio nusižengimo bylą ROIK: 25291869045, grąžinti Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą papildomam bylos aplinkybių nustatymui ir tyrimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atstovės advokatės Renatos Narbutienės skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24260894928, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam bylos aplinkybių nustatymui ir tyrimui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.