Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LKW EXpress24“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LKW EXpress24“ ieškinį atsakovui S. S. dėl darbuotojo veiksmais darbdaviui padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LKW EXpress24“ po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) ) 2024 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. APS-131-13152/2024, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. S. (toliau – ir darbuotojas, vairuotojas) dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti 7 640 Eur žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų darbo metu, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas apie jo atžvilgiu iškeltą bylą ir teisminį jos nagrinėjimą bei teismo posėdį informuotas tinkamai: procesiniai dokumentai S. S. įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. dokumentai laikomi įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimų apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresatų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, kas yra laikoma tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovui pagal esamą procesinę situaciją, kuomet jis turi oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Rašytinės pozicijos/atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo darbdavei padarytos žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. gruodžio 12 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 216, pagal kurią atsakovas įmonėje pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2022 m. gruodžio 12 d. šalys sudarė papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties Nr. 216. Įmonės direktorius 2023 m. gruodžio 15 d. priėmė įsakymą Nr. M-24020225, kuriuo nurodė atsakovui 2023 m. gruodžio 29 d. tęsti komandiruotę vilkiku, kurio valstybinis numeris MMV260. Iš prie direktoriaus įsakymo 2 priedo nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 26 d. iki 2024 m. vasario 15 d. buvo komandiruotas į Europos Sąjungos valstybes, įskaitant ir Prancūziją (2024 m. sausio 30 d.). Ieškovės teigimu, 2024 m. sausio 30 d. atsakovas Prancūzijoje vairuodamas ieškovei priklausanti vilkiką, v/n MMV260, ir puspriekabę, v/n NK261, būdamas didžiai neatsargus ir neatidus, dėl uždaryto kelio buvo nukreiptas nauju maršrutu, tačiau skubėdamas nepasitikrino, kur važiuoja, ir nuvažiavo į mišką, kur minėtos ieškovės transporto priemonės užstrigo ir reikėjo kviesti pagalbą, dėl ko buvo patirtos išlaidos.

Remiantis byloje pateikta HT Trucks &Parts, sąskaita-faktūra Nr. 425073 nustatyta, kad atsakovo vairuojamas vilkikas buvo taisytas užsienyje, t. y. Prancūzijoje. Minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodytos padarinių šalinimo išlaidos. Byloje pateiktos 2024 m. sausio 30 d. įvykio vietos fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovei priklausantis vilkikas buvo nuvažiavęs nuo kelio. Byloje pateiktas 2024 m. sausio 28 d. mokėjimo pavedimas per SEB banką, patvirtina, kad ieškovė pagal išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. 425073 sumokėjo 15 191,10 Eur HT Trucks and Parts Finance Sari.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. vasario 19 d. ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlyginti dėl 2024 m. sausio 30 d. įvykio ieškovei atsiradusią žalą. Minėto susitarimo 1.1. punkte numatyta, kad šalys sutinka ir patvirtina, kad 2024 m. sausio 30 d. darbuotojas vykdydamas bendrovės jam pavestas pareigas ir naudodamasis bendrovės jam patikėtomis transporto priemonėmis ir dėl savo kaltės apgadino krovinį/transporto priemonę/kitą turtą, tokiu būdu padarydamas bendrovei 14 983,10 Eur žalą. Minėto susitarimo 1.2. punkte numatyta, kad darbuotojas sutinka gera valia atlyginti dalį padarytos žalos, t. y. 8 000 Eur. Minėto susitarimo 1.3. punkte numatyta, kad visa žala turi būti atlyginta per 30 dienų nuo darbo santykių pasibaigimo. Atsakovas atleistas iš darbo įmonėje 2024 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovė 2024 m. balandžio 8 d. surašė atsakovui pretenziją Nr. 24215837 dėl sugadintos transporto priemonės žalos atlyginimo. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad atsakovas privalo iki 2024 m. balandžio 16 d. ieškovei atlyginti 7 640 Eur padarytą žalą. Nesulaukusi žalos atlyginimo, darbdavė 2024 m. birželio 10 d. kreipėsi į DGK su prašymu dėl žalos iš darbuotojo išieškojimo. Darbo ginčų komisija 2024 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. DGKS-4901 darbo byloje Nr. APS-131-13152/2024 darbdavės prašymą atsisakė nagrinėti, konstatuodama, kad reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas jos kompetencijai.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

Remiantis 2023 m. gruodžio 15 d. darbdavio įsakymu, atsakovas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 26 d. iki 2024 m. vasario 15 d. buvo komandiruotas į įsakyme išvardintas šalis, be kita ko, 2024 m. sausio 30 d. - į Prancūziją. Komandiruotės metu, 2024 m. sausio 30 d., atsakovas Prancūzijoje vairuodamas ieškovei priklausanti vilkiką, v/n MMV260, ir puspriekabę, v/n NK261, būdamas didžiai neatsargus ir neatidus, dėl uždaryto kelio buvo nukreiptas nauju maršrutu, tačiau skubėdamas nepasitikrino, kur važiuoja, ir nuvažiavo į mišką, kur minėtos ieškovės transporto priemonės užstrigo ir reikėjo kviesti pagalbą, dėl ko buvo patirtos išlaidos. Byloje pateikta HT Trucks &Parts, sąskaita-faktūra Nr. 425073, 2024 m. sausio 30 d. įvykio vietos fotonuotraukos bei ieškovės pridėtas SEB banko išrašas patvirtina, kad ieškovė apmokėjo dėl atsakovo kaltės padarytą turtinę žalą. Taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti kompensuoti minėtą sumą iš atsakovo.

Pabrėžtina, kad atsakovas – vairuotojas ekspeditorius yra vairuotojas profesionalas, todėl jis privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, gerai valdyti automobilį bei mokėti pasirinkti saugiausią važiavimo trajektoriją, greitį, atsižvelgiant į eismo judrumą, oro ir kelio sąlygas, vairuotojas privalo užtikrinti jam patikėtos transporto priemonės, vežamų krovinių, kito jam perduoto įmonės turto išsaugojimą. Šiuo gi atveju, atsakovas ieškovės buvo nukreiptas nauju maršrutu, tačiau skubėdamas nepasitikrino, kur važiuoja, ir nuvažiavo į mišką, kur minėtos ieškovės transporto priemonės užstrigo ir reikėjo kviesti pagalbą, ko pasėkoje dėl tokių atsakovo veiksmų įmonė patyrė žalą. Taigi, atsakovas žalą įmonei padarė dėl didelio neatsargumo.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovas vairavo transporto priemonę būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas, nesuvaldė transporto priemonės ir ji nuvažiavo nuo kelio, jo, kaip profesionalaus vairuotojo, veiksmai kvalifikuotini kaip jo didelis neatsargumas, dėl ko ir kilo žala. Byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos.

Taigi, nustačius darbuotojo didelį neatsargumą, turi būti vadovaujamasi DK 153 straipsnio 1 dalimi, sudarančia pagrindą priteisti ne daugiau kaip 6 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžius turtinei žalai atlyginti. Įmonės pateikta darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio pažyma patvirtina, kad darbuotojo 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis 1 032,65 Eur, įmonė siekia iš viso 7 640 Eur žalos atlyginimo, t. y. 1 444,10 Eur daugiau negu 6 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimo, kas neatitinka DK 153 straipsnio nuostatos pagal nustatytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, maksimalus prašomos priteisti žalos atlyginimo dydis gali būti ne daugiau kaip 6 195,90 Eur (1 032,65 Eur * 6).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo iniciatyva būtų atlyginęs bent dalį žalos, tuo tarpu ieškovė patirtą žalą sumažino pati nuo 15 191,10 Eur iki 7 640 Eur. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą dar labiau mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, nustatęs, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai vykdydamas darbo pareigas, dėl savo neatsargumo padarė įmonei turtinę žalą, byloje nustatęs visas sąlygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtą žalą, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą, tačiau ne daugiau kaip 6 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimo, kas sudaro 6 195,90 Eur. Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 6 195,90 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nurodė, jog patyrė 1 268,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 172 Eur žyminis mokestis, 249,38 Eur vertimo išlaidos ir 847 Eur ieškovės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų (ieškinio teismui) parengimą. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bendras ieškovės reikalavimo dydis byloje – 7 640 Eur. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 6 195,90 Eur, t. y. 81,09 procentus nuo visų reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 028,53 Eur (1 268,38 Eur x 81,09 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 28,35 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo yra priteistina 28,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LKW EXpress24“, j. a. k. 304830217, iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 195,90 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų ir 90 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 195,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 028,53 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt aštuonių eurų ir 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 28,35 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 35 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.