Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1029-513/2013 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl vekselio nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės manymu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pasirašant ginčo vekselį, buvo veikiama ieškovės nenaudai, juo šalys nesiekė jame nurodytų pasekmių, todėl yra pagrindas vekselį pripažinti negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Byloje patikimais įrodymais nepaneigtas ieškovės įsipareigojimas pakeisti šalis siejusius paskolinius santykius su atsakove iš paskolos į vekselį.

2. Ieškovės valia paskolos sutartinius santykius pakeisti į vekselį buvo išreikštas laisva valia ir apsisprendimu.

3. Pirmos instancijos teismo išvados byloje paremtos vertinant išimtinai ieškovės argumentus ir įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu bei po teismo posėdžio, kurio metu byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta (teismo posėdis įvyko 2014 m. gegužės 6 d., papildomi įrodymai išsiųsti 2014 m. gegužės 7 d., o teisme gauti tik 2014 m. gegužės 12 d.), pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantė pateikia liudytojų, jos teigimu, galinčių nurodyti ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, parodymus, tačiau nepagrindžia jų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė nenurodė, kodėl 2014 m. gegužės 12 d. gauti parodymai pateikti tik 2014 m. gegužės 12d., nors jie užfiksuoti dar 2013 m. spalio 31 d. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti parodymai, apeliantės teigimu, nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi liudytojos bylos nagrinėjimo metu nebuvo Lietuvoje. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos manymu, nesudaro pagrindo priimti ir kartu su bylos medžiaga vertinti naujai pateiktų įrodymų. Teisėjų kolegijos manymu, jei apeliantė manė, jog bylos tinkamam išnagrinėjimui buvo būtina apklausti liudytojus, kurių parodymai pateikti apeliacinės instancijos teismui, ji galėjo šį prašymą teikti pirmosios instancijos teismui, tačiau tai nebuvo atlikta. Įvertinusi apeliantės nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti naujai pateikiamus įrodymus, kadangi apeliantė nenurodė, kodėl jie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, bei nepagrindė, kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą.

Dėl faktinės bylos situacijos

Nustatyta, jog ieškovei būnant santuokoje su R. S. (atsakovės sūnumi) E. S. 2008 m. lapkričio 10 d. Paskolos sutartimi paskolino ieškovei su sutuoktiniu 290 000 Lt, nustatant, jog paskola turi būti grąžinta iki 2015 m. lapkričio 10 d. (b. l. 16). 2010 m. sausio 11 d. mirus ieškovės sutuoktiniui, atsakovės sūnui (b. l. 13), 2010 m. kovo 1 d., ieškovės teigimu, dėl susidėjusių aplinkybių ir esant psichologiniam spaudimui, ieškovė išdavė atsakovei 290 000 Lt vekselį, įsipareigodama jame nurodytą sumą sumokėti 2012 m. kovo 1 d. (b. l. 18). E. S. 2010 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą prašydama priteisti anksčiau laiko iš ieškovės skolą pagal 2008 m. lapkričio 10 d. Paskolos sutartį. Reikalavimai nebuvo tenkinti (civilinės bylos Nr. 2-902-622/2011 medžiaga).

Nagrinėjamoje byloje keliamas 2010 m. kovo 1 d. ieškovės L. S. atsakovei E. S. 290 000 Lt sumai išduoto vekselio galiojimas. Ieškovė teigia, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai ir siekia atgauti skolą ne tik pagal šalies siejančią paskolos sutartį, bet ir pagal ginčijamą vekselį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu nustatytos sandorio sudarymo aplinkybės leidžia teigti, jog vekselis buvo išduotas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, todėl CK 1.91 ir 1.81 straipsnių pagrindu pripažintas negaliojančiu. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir teigia, jog vekselis buvo pasirašytas laisva ieškovės valia, kuri buvo nukreipta šalis siejančius paskolinius santykius pakeisti į vekseliu nustatytus įsipareigojimus.

Dėl vekseliu sukurtų teisinių santykių įvertinimo

Kadangi byloje ginčas yra kilęs dėl vekselio galiojimo ir juo sukurtų teisinių santykių įvertinimo, visų pirma aptariama pati vekselio samprata ir jai būdingi bruožai. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta.

Sprendžiant dėl nagrinėjamu atveju vekseliu sukurtų teisinių santykių, teisėjų kolegija sprendžia, jog įvertinus bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju byloje ginčijamu vekseliu buvo užtikrintas tinkamas 2008 m. lapkričio 10 d. Paskolos sutarties įvykdymas. Iš paskolos sutarties turinio matyti, jog paskolos davėja (apeliantė) nereikalavo paskolos įvykdymo užtikrinimo, šią aplinkybę pripažįsta ir pati E. S. (civilinės bylos Nr. 2-902-622/2011, l. 3). Be to, paskolą paskolos gavėjai įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. lapkričio 10 d., tuo tarpu vekseliu nustatyta suma turi būti sumokėta 2012 m. kovo 1 d., kas nesuderinama su prievolės įvykdymo užtikrinimu.

Apeliantė įrodinėja, jog vekseliu, pačios ieškovės iniciatyva ir valia, buvo pakeisti šalių paskoliniai santykiai į išrašytą vekselį, t. y. įvyko novacija - prievolės pasibaigimo atvejis, kai šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria ją pakeičiančią prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (CK 6.141 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad vekselio išdavimas prievolei užtikrinti savaime nereiškia, jog įvyksta novacija, t. y. pradinė prievolė pasibaigia ir pakeičiama vekseliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Pagal įstatymą novacija nepreziumuojama, todėl turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta (CK 6.141 str. 2 d.). Tai reiškia, kad novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Novacijai konstatuoti taip pat būtina nustatyti jos pagrindą (prievolės dalyko, įvykdymo būdo ar šalies pasikeitimą).

Pažymėtina, kad teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog bylos šalių valia sudarant vekselį buvo pakeisti jas siejusius paskolinius santykius. ĮPVĮ yra įtvirtintas privalomų vekselio rekvizitų sąrašas, tačiau nėra draudimo į vekselį įrašyti papildomus duomenis, todėl siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus vekselio davėjas gali jame nurodyti, kad vekselis skirtas kitai prievolei užtikrinti ar juo pakeičiama prieš tai šalis sieję prievoliniai santykiai, tačiau tokia aplinkybė ginčo vekselyje nenurodyta. Tuo labiau neįrodyta ieškovės valia sudaryti ginčo sandorį. Apeliantė teigia, jog pati ieškovė inicijavo vekselio pasirašymą, tačiau L. S. šią aplinkybę neigiant, bei teisėjų kolegijai neįžvelgiant aplinkybių, dėl ko ieškovė būtų suinteresuota pakeisti paskolinius santykius (pagal kuriuos prievolės įvykdymo terminas yra numatytas tik 2015 metais) į vekselį, kuriuo įsipareigoja jame nurodytą sumą grąžinti jau 2012 metais, nėra pagrindo tikėti apeliantės teiginiais.

Apeliantė taip pat teigia, jog aplinkybę, kad pati ieškovė buvo suinteresuota vekselio pasirašymu patvirtina tai, jog 2010 metais išrašytas vekselis ginčijamas tik 2013 metais, tačiau ir ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginių nepagrindžia. Iš nagrinėjamos ir prijungtos civilinės bylos Nr. 2-902-622/2011 medžiagos nustatyta, jog apeliantė nagrinėjant nurodytą bylą tvirtino, jog neturi 2010 m. kovo 1 d. jai ieškovės išduoto vekselio ir neketina remiantis juo pradėti priverstinio išieškojimo (civilinės bylos Nr. 2-902-622/2011 l. 91), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei tikint apeliantės pažadais, nebuvo pagrindo inicijuoti bylos, kuria būtų ginčijama vekseliu sukurta teisinė prievolė. Tačiau apeliantei 2012 m. spalio mėnesį įgyvendinus savo kaip vekselio turėtojos teises ir pradėjus pagal jį priverstinį išieškojimą (b. l. 15), ieškovė L. S. 2013 m. vasario mėnesį kreipėsi į teismą, prašydama jos atsakovei išduotą vekselį pripažinti negaliojančiu. Aptartos aplinkybės neįrodo ieškovės iniciatyvos išrašyti apeliantei vekselį ir tuo labiau ekonominio ar kitokio suinteresuotumo prisiimti įsipareigojimus pagal vekselį, ar pakeisti paskolinius santykius į vekseliu prisiimtą prievolę grąžinti skolą anksčiau sutarto termino.

Dėl vekselio galiojimo CK 1.81 ir 1.91 straipsnių pagrindu

Ieškovės teigimu, vekselis apeliantės naudai buvo išrašytas tik dėl jos spaudimo ir susidėjusių sunkių aplinkybių, apeliantei siekiant pasipelnyti iš ieškovės. Ieškovė nurodo, jog vekselis atsakovės naudai buvo išrašytas tuomet kai ieškovė buvo psichologiškai palaužta po vyro mirties, kai jai teko atsakomybė vienai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje viena iš priežasčių sandoriui pripažinti negaliojančiu, yra sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis; pripažintinas negaliojančiu sandoris, kuris sudarytas susidėjus sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartis A. B. v. A. B. byloje Nr. 3K-3-47/2004; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis V. Č. v. H. L. byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2009 m. kovo 23 d. nutartis D. Ž. v. M. V. byloje Nr. 3K-3-86/2009). Kaip nustatyta byloje, vekselis ieškovei nebuvo ekonomiškai naudingas, o aplinkybės, kuriomis jis buvo išrašytas, sudaro pagrindą vekselį nurodomu pagrindu pripažinti negaliojančiu. Kaip pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, artimo žmogaus netektis, su tuo susiję rūpesčiai bei atsakomybės ne tik už pareigą pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, bet ir bendrai prisiimtų finansinių įsipareigojimų tinkamu vykdymu, galėjo pastūmėti ieškovę prisiimti papildomas finansines prievoles tinkamai neįvertinus šių veiksmų pasekmių.

Be to, apeliantės elgesys, kuomet sudarius ginčijamą sandorį, įgyjama teisė reikalauti grąžinti skolą ir pagal vekselį ir pagal šalis siejančią Paskolos sutartį, ieškovės teigimu, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Kasacinio teismo išaiškinta, jog kreditorius (šiuo atveju apeliantė) neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto parturtėjimo, kt.) (šiuo atveju ginčyti vekselį nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; kt.).

CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys. Šios formuluotės turinys yra įvairialypis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Viešosios tvarkos ar geros moralės turinys sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims. Šiuo atveju neįrodyta, jog vekselio išrašymu atsakovės naudai ieškovė buvo suinteresuota, apeliantė neįrodė, jog juo buvo siekiama sukurti kokius nors kitus, nei ieškovės nurodytus tikslus, t. y. pasinaudojus vekselio, kaip abstrakčios prievolės ypatumu, sukurti teisinę situaciją, pagal kurią apeliantė turėtų galimybę išieškoti skolą iš ieškovės ne tik pagal vekselį, bet ir pagal Paskolos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliantės siekis yra tikėtinas ir pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagal kurias nustatyta, jog civilinės bylos Nr. 2-902-622/2011 nagrinėjimo metu neigus vekselio turėjimo faktą ir siekį įgyvendinti kreditoriaus teises pagal jį (civilinės bylos Nr. 2-902-622/2011, b. l. 91), netenkinus ieškinio reikalavimų, šia teise buvo pasinaudota. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliantės elgesys traktuotinas kaip piktnaudžiavimas teise, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl 2010 m. kovo 21 d. vekselis pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas negaliojančiu ir CK 1.81 straipsnio pagrindu.

Nurodytų argumentų visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 str. 1 d.; 98 str. 1). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 000 Lt atstovavimo išlaidų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, prašomos priteisti išlaidos mažintinos. Įvertinus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktuose nustatytą maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą dydžius, bei tai, kad ieškovę apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė, atstovavusi ieškovę ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl ko nebuvo poreikio iš esmės susipažinti su bylos faktinėmis aplinkybėmis, prašomos priteisti išlaidos mažintinos iki 1 500 Lt.

Dėl ieškovės procesinio prašymo

Pažymėtina, jog atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė taikyti atsakovei administracinę atsakomybę dėl piktnaudžiavimo. Visų pirma, administracinė atsakomybė taikoma už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytus pažeidimus ir nurodyto kodekso tvarka. Civilinio proceso kodekso tvarka nagrinėjamose byloje šalių prašymu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 95 straipsnio tvarka skiriama bauda, tačiau toks šalies prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Šiuo atveju ieškovės prašymas nekonkretizuotas, aplinkybės, patvirtinančios piktnaudžiavimą – nenurodytos, todėl ieškovės prašymas nevertinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.