- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- 1A-132-873/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37775-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Žimkienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- V. D.
- Advokatai
- Jevgenij Bogdanov
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G. D., Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. D. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi subendrinta 59 (penkiasdešimt devynių) parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirta V. D. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. D. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką: jis, 2021 m. spalio 19 d., apie 16.40 val., viešoje vietoje, Vilniuje, prie stotelės „Vingio parkas“, atkarpoje tarp Geležinio Vilko g. 13 ir 15 namo, priėjęs prie D. G. (D. G.) ir P. M. (P. M.), be priežasties, kitų žmonių akivaizdoje, kumščiu sudavė vieną kartą D. G. į veido dešinę pusę, o nukentėjusiajam nukritus ant žemės, sudavė kumščiu kitam šalia buvusiam P. M. į dešinės pusės smakro sritį, tokiais savo veiksmais padarė muštinę žaizdą smakre, kuri vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip P. M. nuo smūgio nukrito ant žemės, po ko abiem nukentėjusiems P. M. ir D. G. gulint ant žemės, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pakartotinai sudavė D. G. rankomis bei kojomis nemažiau nei tris smūgius į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas D. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. poodinę kraujosruvą dešiniame žande su muštine žaizda dešinio žando gleivinėje ir žaizdą dešinės akies viršutiniame voke. Tokiais veiksmais V. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė bei visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendį atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą įstatyme numatytam laikotarpiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones (priemonę) ir (ar) pareigas. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi skyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę. Pasak apelianto, bausmės vykdymas jam turi būti atidėtas pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies nuostatas. Nurodo, kad jis yra nuteistas tik penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
2.2. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog būdamas laisvėje jis dirbo, o bylos nagrinėjimo metu jo draugė M. B. laukėsi jų bendro vaiko. Pažymi, kad šiuo metu jau yra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi paskirtą bausmę. Nurodo, kad artimiausiu metu nori įteisinti savo tėvystę (duomenys neskelbtini) gimusiai dukrai ir įsidarbinti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos aplinkybių ir kvalifikavimo, prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jam paskirta subendrinta bausmė už keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tačiau, kaip numatyta BK 75 straipsnio 4 dalyje, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020 ir kt.).
7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. D., nuosprendyje nurodė, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka yra baustas, iki bausmės atlikimo dirbo pagal verslo liudijimą, išsituokęs, tačiau turi draugę, kuri laukiasi, su ja ketina susituokti, kurti šeimą, duomenų apie buvimą priklausomybės ligų įskaitoje, gydymąsi psichiatrine tvarka nepateikta. Apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad V. D. nusikaltimą padarė būdamas teistas ne vieną kartą, atlikęs ir laisvės atėmimo bausmę, nuo nusikalstamos veikos nukentėjo du asmenys, jiems buvo padaryti kūno sužalojimai, darė išvadą, kad apeliantui skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą, tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti situaciją ir daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam V. D., neteisingai vertino bylos duomenis ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. D. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo Lietuvoje buvo teistas penkis kartus, tačiau bausmes atlikęs, teistumas išnykęs. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu V. D. buvo 2021 m. spalio 6 d. baustas Vokietijoje dėl vagystės 300 Eur dydžio bauda (t. 2, b. l. 38-43), be to, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jam buvo priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, V. D. 2021 m. gruodžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 284 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. spalio 12 d., 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl 2021 m. gruodžio 11 d. nusikalstamos veikos, 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl 2022 m. balandžio 27 d. nusikalstamos veikos. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu apeliantas teistas dėl 2021 m. spalio 19 d. veikos. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto elgesį, pažymi, jog V. D. per gana trumpą laikotarpį padarė keturias nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu, nusikalto tiek prieš, tiek po veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Naujo tyčinio nusikaltimo padarymas rodo, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Atsižvelgus į nagrinėjamos veikos pavojingumą – nukentėjo du asmenys, jiems buvo padaryti kūno sužalojimai, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai parinko apeliantui bausmės rūšį ar nustatė jos dydį, kuris, teismui pritaikius BK 64¹ straipsnį, yra artimas minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui.
9. Spręsdama dėl apelianto prašymo, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad, pateiktais duomenimis, apeliantas, 2022 m. gruodžio 9 d. paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmes pagal 2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžius ir 2022 m. spalio 12 d. nutartį, 2022 m. gruodžio 12 d. įsidarbino, pripažino (duomenys neskelbtini) gimusios dukros tėvystę, kaip nurodė teismo posėdyje, išlaiko dukrą ir šiuo metu nedirbančią jos motiną, turi dar vieną dukrą, kuriai taip pat reikalinga parama. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo teigiamus apelianto elgesio pokyčius, vis tik nenaikina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo.
10. Sutiktina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam, taip pat jo šeimai sukeltų nepageidaujamų suvaržymų ir nepatogumų, tačiau pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu, nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.). Apeliantas nusikalto ne pirmą kartą, baustas administracine tvarka, nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino V. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgė, jog nuteistasis iki bausmės atlikimo dirbo pagal verslo liudijimą, išsituokęs, tačiau turi draugę, kuri laukiasi, su ja ketina susituokti, kurti šeimą, kaip aptarta, paskyrė artimą sankcijos minimaliam dydžiui laisvės atėmimo bausmę, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, ją sumažino trečdaliu. Paskirta apeliantui bausmė savo rūšimi ir dyžiu nėra per griežta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, taikė tinkamai.
11. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo.
12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš V. D. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 116,67 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybę, jog gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas nepaisant apelianto valios, į nuteistojo turtinę padėtį (bylos duomenimis – gauna nedideles pajamas, turi mažametę dukrą ir faktinę sutuoktinę, kurias išlaiko), vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą bei nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. D. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. D. apeliacinį skundą.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 116,67 Eur, iš V. D. nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.