Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. R., (skolininkui) R. R., antstolei R. M. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė R. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.), suinteresuotiems asmenims pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą paskelbiant interneto tinklalapyje www.teismai.lt, jų dalyvavimas teismo posėdyje nebūtinas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 str. 2 d., 4 d.). Taip pat vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Taigi, įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir teismui apžiūrai prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0064/16/01882 bylos duomenimis nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-379-736/2016 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią skolininkas R. R. įsipareigojo sumokėti išieškotojui G. I. 14 302,01 Eur skolą iki 2018 m. sausio 1 d. Skolininkui taikos sutarties sąlygų tinkamai nevykdant, išieškotojo prašymu Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-379-736/2016, kuris pateiktas vykdyti antstolei R. M., užvesta vykdomoji byla Nr. Nr. 0064/16/01882. 2016 m. rugsėjo 21 d. antstolė R. M. priėmė patvarkymą Nr. S-5830 dėl piniginių lėšų arešto, kuriuo patvarkė areštuoti skolininko R. R. sutuoktinės G. R. 1/2 dalį darbo užmokesčio bei kitų CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nurodytų pajamų dalies kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Areštuota pinigų suma neturi viršyti 15 329,91 Eur. Antstolė vykdomojoje byloje nustatė, kad skolininko sutuoktinė G. R. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ir (duomenys neskelbtini) mokyklos. 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu Nr. S-12 328 antstolė pasiūlė išieškotojui G. I. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

CK 3.87 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, ir preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.).

Skolininko R. R. ir G. R. santuoka sudaryta 2010 m. vasario 26 d. Skolininko sutuoktinė G. R. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininko R. R. prievolė pareiškėjui yra asmeninė. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116-3.129 str. nuostatos. Tačiau pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 str. nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus - sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.118 str.).

Byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101– 3.108 straipsnių nuostatas, nėra. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad santuoka yra nutraukta.

Teismas pažymi, kad CK 3.101 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Pagal CK 3.102 str. 2 d. povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje 2S-217-657/2014).

Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 str., nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Pareiškėjas prašo nustatyti, jog skolininko R. R. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių R. R. ir G. R. nuosavybėje yra 1/2 dalis G. R. gaunamų su darbo santykiais gaunamų pajamų. Pagal CK3.117 str. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkui R. R. priklauso 1/2 šių sutuoktinės gaunamų pajamų.

Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Pareiškėjas prašo teismo iš priteisti 250 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už pareiškimo parengimą.

Suinteresuotas asmuo G. R. prašo teismo priteisti 150 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo pareiškimą parengimą.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013).

Kadangi nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys G. R. ir R. R. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, nurodydami, kad su pareiškimu nesutinka, prašė pareiškimo netenkinti, laikytina, kad jie šioje byloje turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi (Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje 2S-974-260/2015), todėl, teismui tenkinus pareiškimą, pareiškėjui G. I. iš suinteresuotų asmenų G. R. ir R. R. lygiomis dalimis priteistinos jo turėtos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., 593 str., 667 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo G. I. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti skolininko R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį: nustatyti, kad skolininkui R. R. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės G. R. iš darbo santykių gaunamų pajamų.

Priteisti lygiomis dalimis iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) iš kiekvieno.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.