- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-07
- Bylos Nr.
- e2A-364-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01966-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- I. A., L. A. A.
- Ieškovas
- UAB Mano Būstas Kaunas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. A. ir L. A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB Mano Būstas Kaunas ieškinį atsakovams I. A. ir L. A. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mano būstas Kaunas“ prašė iš atsakovų I. A. ir L. A. A. priteisti 1 033,10 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir peržiūrą, 1,68 Eur išlaidas už Gyventojų registro tarnybos paiešką ir peržiūrą, 60 Eur už suteiktas teisines paslaugas.
2. Nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo bendrojo naudojimo objektai. Atsakovų 1 033,10 Eur skola susidarė per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 970,6 Eur skolos už daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tenkančias patalpai, (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė priteisti likusią skolos dalį, t. y. 62,5 Eur, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio; 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 1,68 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 60 Eur už advokatų suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovės naudai iš atsakovų solidariai 62,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei iš atsakovės I. A. 60,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo L. A. A. 60,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovų po 7,60 Eur iš kiekvieno atsakovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė ir teikia administravimo paslaugas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. A-2326 pagrindu. Laikotarpiu, už kurį ieškovė prašo priteisti mokesčių skolą, t. y. nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., patalpos / buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 140,99 kv. m, savininkai buvo atsakovai.
6. Nurodė, kad įrašas dėl negyvenamosios patalpos – palėpės, kurios bendras plotas 32,45 kv. m., buvo atliktas tik 2020 m. rugsėjo 7 d., t. y. po nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 16 d.), o negyvenamosios patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 140,99 kv. m, iš registro buvo išregistruotos 2020 m. rugsėjo 1 d. Tokiu būdu sprendė, kad ieškovė teisingai skaičiavo mokesčius atsakovams, remdamasis Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis.
7. Nesutiko su atsakovo argumentais, kad nėra informacijos, kuri pagrįstų sąskaitose nurodyto įkainio už daugiabučio namo techninę priežiūrą taikymą ir nėra pateikti dokumentai, kurie patvirtintų, kad techninės priežiūros paslaugos buvo teikiamos. Ieškovė pateikė į bylą Susitarimą Nr. 2 prie sutarties Nr. 06-06-60 tarp paslaugų gavėjo UAB „Kauno centro būstas“ ir paslaugų teikėjo UAB „Mano būstas“, kuriame šalys patvirtino daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą, specialiųjų inžinerinių sistemų priežiūros darbus, neplaninio pobūdžio darbus, tarp jų – ir namui, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai įrodymų, paneigiančių byloje esančius duomenis – sutartis dėl šių paslaugų teikimo, teismui nepateikė. Kaip paaiškino ieškovo atstovė, tarifas apskaičiuotas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. T-554 ir Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-354 „Dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Byloje duomenų apie sutarties (susitarimo) dėl bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros paslaugų nevykdymą ar negaliojimą nėra. Atsakovų teiginius, kad neįrodyta, jog paslaugos buvo teikiamos, laikė deklaratyviais, nepaneigiamčiais ieškovės nurodytų paslaugų sutarčių vykdymo. Teismas sutiko su ieškove, kad techninės priežiūros darbų atlikimą patvirtina tai, kad pavyzdžiui 2020 m. sausio 31 d. sąskaitoje nurodyti atlikti darbai: šalto vandens stovo keitimas butuose, kiti darbai, kurių pagrindas - privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros reikalavimai.
Atsiliepimas
8. Atsakovai nesutiko dėl skolos už teritorijų ir laiptinių valymo paslaugas priteisimo, nes nėra pateikta jokių UAB „Mano aplinka“ išrašytų sąskaitų, kurios leistų spręsti, jog UAB „Mano aplinka“ teikė kokias nors paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), nes pagal sutartį paslaugų suteikimas įforminamas pasirašant dvišalius aktus. Ieškovė pateikė sutartį su UAB “Mano aplinka” dėl teritorijos priežiūros. Teismas nenustatė, kad ši sutartis būtų nevykdoma ar negaliojanti. Todėl atsakovų teiginius, kad paslaugų teikimas neįrodytas laikė deklaratyviais. Teismas pažymėjo, kad nė vienas iš atsakovų ginčo patalpose negyvena, todėl pastarieji neturi galimybės vertinti namui teikiamų paslaugų kokybės ir periodiškumo. A. I. A. yra patalpų, esančių tame pačiame name, t. y. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Už šio buto priežiūrą ieškovas nurodytam butui teikia analogiškas sąskaitas, kurias abu bendrasavininkai apmoka be jokių išlygų ir pretenzijų namo administratoriui. Todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad išskirtinai ginčo patalpoms ginčijamos paslaugos nebuvo suteiktos. Sutiko su ieškove, kad daugiabučiam namui priskirtos teritorijos tvarkymas yra pareiga, nustatyta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559, duomenų, kad ieškovė, kaip daugiabučio namo administratorius, šių pareigų nevykdo ar, kad jai būtų taikyta administracinė atsakomybė už daugiabučiui priskirtos teritorijos nepriežiūrą, byloje nenustatė. Atsakovų teiginius dėl teritorijos priežiūros paslaugų teikimo neįrodymo byloje atmetė. Tuo pačiu pagrindu atmetė argumentas dėl atsakovų skolos už paslaugas nebuvimo ir 67,33 Eur mokesčių permokos susidarymo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai atsakovams paskaičiavo palūkanas, nes jie praleido terminą mokėti mokesčius už ieškovės teikiamas paslaugas. Nurodė, kad atsakovai, kaip patalpų savininkai, turi pareigą mokėti mokesčius, o už tai, kad negavo sąskaitų nei paštu, nei elektroniniu paštu yra atsakingi ir atsakovai, neužregistravę objekto eBŪSTAS sistemoje ar neužtikrinę pašto dėžutės korespondencijai palėpės patalpoms, tuo labiau, kad atsakovai, nuosavybės teise turėdami kitą butą tame pačiame name, žinojo (turėjo žinoti) apie mokėtinus mokesčius už bendrojo naudojimo objektų administravimą proporcingai turimų patalpų plotui.
10. Pripažino, kad atsakovai privalo proporcingai turimų palėpės patalpų daliai, adresu (duomenys neskelbtini), mokėti mokesčius. Atsakovai šią prievolę įvykdė tik iš dalies ir už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. susidarė 62,50 Eur skola ir palūkanos. Todėl ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovų bendra 62,50 Eur skola su palūkanomis už administravimą, kaupiamąsias lėšas, priežiūrą / eksploataciją, teritorijų ir laiptinių valymą, šilumos ūkio priežiūrą, kuri paskaičiuota 32,45 kv. m ploto atsakovų palėpės patalpai.
11. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre negyvenamoji patalpa – neįrengtos palėpės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 140,99 kv. m, adresas (duomenys neskelbtini), buvo registruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Tiktai atsakovams įregistravus pasikeitusius duomenis, pagal kuriuos registruota negyvenamoji patalpa – palėpė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios plotas 32,45 kv. m, ieškovė galėjo skaičiuoti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų administravimą pagal naujai įregistruotą patalpos plotą. Duomenų apie tai, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2020 m. kovo mėn. būtų mokėję kokius nors mokesčius ieškovei už bendrojo naudojimo objektų administravimą palėpės patalpoms, byloje nenustatė. Šios priežastys ir lėmė ieškinio dalies atsisakymą, t. y. skola sumažinta perskaičiavus mokesčius pagal naujai atsakovų viešame registre įregistruotą 32,45 kv. m patalpos plotą, be to, dalį skolos atsakovai sumokėjo 2020 m. birželio 6 d. banko pavedimu 175,28 Eur sumai. Teismas nenustatė, kad atsakovai dar iki ieškinio pateikimo būtų informavę ieškovę apie palėpės patalpų ploto pasikeitimą.
12. Todėl darė išvadą, kad dalies ieškinio atsisakymą lėmė pačių atsakovų veiksmai (neveikimas), nes ieškovė skaičiuodama skolą vadovavosi viešais registro duomenimis, o skolos, kartu ir ieškinio reikalavimo sumažinimą lėmė pakeisti viešo registro duomenys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė ieškovės procese patirtas bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovai I. A. ir L. A. A. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo jei apeliacinės instancijos teismas paliks sprendimą galioti – perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad skola iš jų buvo priteista nesant jokių ieškovės reikalaujamą skolą pagrindžiančių įrodymų. Mano, kad skola už daugiabučio namo techninės priežiūros paslaugas priteista nepagrįstai, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad techninės priežiūros paslaugos iš tiesų buvo teikiamos; kokios konkrečiai daugiabučio namo techninės priežiūros paslaugos konkrečiais mėnesiais buvo teikiamos; kokia buvo konkrečiais mėnesiais suteiktų daugiabučio namo techninės priežiūros paslaugų kaina. Pažymi, jog vien tai, kad yra pasirašyta sutartis, negali būti laikoma įrodymu apie paslaugų suteikimą, kadangi pasirašyta sutartis gali būti realiai ir nevykdoma, o pasirašoma tik tam, kad būtų pagrindas gauti pinigus iš daugiabučio namo gyventojų. Taip pat pažymi, jog į bylą nebuvo pateiktas nei namo techninės priežiūros žurnalas, nei namo periodiniai ir specialieji apžiūros aktai, nors jie privalėjo būti pildomi, jei buvo teikiamos namo techninės priežiūros paslaugos.
Žemesnės instancijos teismas
15. Nesutinka dėl priteistos skolos už teritorijų ir laiptinių valymo paslaugas, kadangi byloje nėra pateikta jokių UAB „Mano aplinka“ išrašytų sąskaitų, kurios leistų spręsti, jog UAB „Mano aplinka“ teikė kokias nors paslaugas adresu (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad yra pasirašyta sutartis, negalėjo būti laikoma įrodymu apie paslaugų suteikimą, kadangi pasirašyta sutartis gali būti realiai ir nevykdoma, o pasirašoma tik tam, kad būtų pagrindas gauti pinigus iš daugiabučio namo gyventojų. Taigi, ieškovei neįrodžius prašomų priteisti išlaidų (61,75 Eur) už teritorijos ir laiptinių priežiūrą, tokios išlaidos iš atsakovų negalėjo būti priteistos.
16. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, kadangi sprendime nurodė, jog atsakovai turėjo įrodinėti, kad paslaugos nebuvo teiktos, nors pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas kas teigia, o ne tas, kas neigia. Būtent ieškovė, reikalaudama pinigų už neva tai suteiktas paslaugas, turėjo įrodyti paslaugų, už kurias yra reikalaujama pinigų, suteikimo faktą. Sprendime teismas atsakovams nurodė įrodyti tą, ko nebuvo. Pažymėtina, jog yra neįmanoma įrodyti tą, ko nebuvo. Tai pažeidžia bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
17. Teismo posėdžio metu teismui buvo paaiškinta, kad už kitas patalpas sąskaitos atsakovų buvo apmokėtos, kadangi sąskaitos nebuvo didelės ir atsakovai neturėjo laiko gilintis ar paslaugos buvo teiktos, ar ne. Ieškiniu reikalaujant labai didelių sumų už bendrojo naudojimo objektų administravimą, atsakovai buvo priversti analizuoti visas ieškovės sąskaitose nurodytas eilutes ir aiškintis ar iš tiesų sąskaitose nurodytos paslaugos buvo suteiktos, ar ne. Taigi, vien tai, kad atsakovai yra apmokėję ieškovės jiems pateiktas sąskaitas už kitą nekilnojamojo turto objektą, nesudaro pagrindų teigti, kad jose nurodytos paslaugos iš teisų buvo suteiktos.
18. Tai, kad namo administratoriui nėra taikyta administracinė atsakomybė už netinkamą daugiabučio namo administravimą jokiu būdu nepatvirtina, jog jo pateiktose sąskaitose paslaugos iš tiesų buvo suteiktos.
19. Mano, kad atsakovai yra permokėję skolą, nes iš 228,14 Eur skolos sumos išminusavus teritorijos ir laiptinių priežiūros paslaugas (61,75 Eur) ir daugiabučio namo techninės priežiūros paslaugas (58,44 Eur), kurių reikalavimo pagrįstumo ieškovė nėra įrodžiusi, gaunama 107,95 Eur suma. Atsakovai pripažino 107,95 Eur skolos sumą ir ją sumokėjo 2020-06-08 mokėjimo pavedimu, kuriuo ieškovei buvo pervesta 175,28 Eur suma.
20. Pirmosios instancijos teismas priteisė palūkanas iš atsakovų už vėlavimą apmokėti ieškovės sąskaitas, nors pati ieškovė nebuvo tinkamai įvykdžiusi savo prievolės informuoti atsakovus apie mokėjimo prievolės atsiradimą. Teismas negalėjo priteisti iš atsakovų palūkanų, net ir padaręs išvadas, kad egzistuoja atsakovų skola ieškovei, kadangi pati ieškovė neteikė atsakovams sąskaitų, ko pasekoje atsakovai nežinojo apie egzistuojančia jų mokėjimo prievolę ieškovei. Taip pat pažymi, jog ieškovė žinojo atsakovų deklaruotą gyvenamosios vietos adresą, tačiau šiuo adresu sąskaitų nesiuntė.
21. Susidaręs mokėjimo vėlavimas yra priežastiniame ryšyje su ieškovės veiksmais, todėl reikalavimas priteisti palūkanas negalėjo būti tenkinamas, nes tai reiškia atsakomybės už ieškovės nerūpestingumą perkėlimą atsakovams. Negavę mokėjimo dokumento, atsakovai negali būti laikomi pažeidę mokėjimo terminus. Todėl teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš atsakovų 9,64 Eur palūkanų, kurios buvo įtrauktos į ieškovės prašomą priteisti skolos sumą.
22. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Ieškovės ieškinys užsivedant šią civilinę bylą negali būti laikomas tinkamu, todėl ieškovės naudai negalėjo būti priteistos jokios bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė turėjo visas galimybes pateikti atsakovams sąskaitas, tačiau to nepadarė. Tinkamai pateikus sąskaitas, atsakovai būtų pastebėję skaičiavimo klaidą jose, komunikavę su ieškove, atkreipę jos dėmesį į neįrengtos palėpės padalinimo faktą, kurio rezultate atsirado 3 kambarių butas ((duomenys neskelbtini)), o neįrengtos palėpės patalpos ((duomenys neskelbtini)) sumažėjo iki 32,45 kv.m. bendrojo ploto. Tikėtina šalys būtų radę konsensusą dėl mokėtinos sumos ir šioje byloje nagrinėjamo ginčo nebūtų buvę.
23. Sąskaitas ieškovė pateikė tik kartu su dubliku po teismo įpareigojimo tą padaryti. Ieškovė nesiuntė raginimų atsakovams apmokėti skolą, ko pasekoje iki ieškinio pateikimo atsakovai net nežinojo apie savo piniginę prievolę ieškovei. Akivaizdu, jog asmuo, nežinodamas apie savo piniginę prievolę, negali jos ir įvykdyti. Todėl ieškovės naudai negalėjo būti priteistos jokios bylinėjimosi išlaidos, kadangi bylinėjimosi išlaidos buvo susidarę dėl pačios ieškovės kaltės.
24. Pažymi, jog ieškinio reikalavimų sumažinimą lėmė tai, kad atsakovai įrodė ieškovei, jog ji neteisingai jiems skaičiuoja mokesčius už palėpės patalpas. Atsakovai turėjo samdyti advokatą, investuoti daug savo laiko sąnaudų ir patys perskaičiuoti ieškovės mokesčius pagal tinkamą palėpės patalpų plotą, nors tinkamas mokesčių skaičiavimas yra ieškovės pareiga. Mano, jog apskaičiuoti teisingą skolos sumą ieškovė galėjo jau teikdama ieškinį, kadangi iš kartu su ieškiniu pateikto išrašo iš Nekilnojamojo turto registro matėsi, kad palėpės plotas yra 32,45 kv.m. Taigi, remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir teismų praktika, teismas, skaičiuodamas kiek ieškinio reikalavimų buvo patenkinta, turėjo vadovautis ieškovės pradinio ieškinio suma bei priteisti iš ieškovės atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB Mano Būstas Kaunas prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė, prašydama priteisti likusią skolos sumą teismui pateikė visus tai pagrindžiančius įrodymus, nesukeldama abejonių dėl šių teikiamų faktų tikrumo. O apeliantai savo teiginių, jog paslaugos neva nebuvo suteiktos, visa tai grindžia tik subjektyvia nuomone, kurios nepagrindžia jokie objektyvūs įrodymai. Mano, kad teismas, tinkamai įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, tinkamai konstatavo, kad ieškovė suteikė paslaugas, už kurias bendraturčiai turi įstatyminę pareigą sumokėti.
26. Nurodo, jog mokesčių skaičiavimas pagal 140,99 kv. m plotą vyko vadovaujantis aktualiais Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija ir joje buvusia informacija), kuriais įrodė, jog mokesčių skaičiavimą pagal neteisingą plotą sąlygojo atsakovų elgesys (patalpų kadastrinių matavimų pasikeitimai įvyko tik prasidėjus civiliniam procesui), todėl ieškovė, tik gavusi šią informaciją atliko perskaičiavimus pagal 32,45 m2 plotą, bei vadovaujantis CPK 140 str. 1 d. atsisakė ieškinio dalies dėl 970,6 Eur skolos už daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad dalies ieškinio atsisakymą lėmė pačių atsakovų veiksmai (neveikimas), nes ieškovė skaičiuodama skolą vadovavosi viešais registro duomenimis, o skolos, kartu ir ieškinio reikalavimo sumažinimą lėmė pakeisti viešo registro duomenys.
28. Kritiškai vertintini ir atsakovų kontrargumentai dėl 9,64 Eur palūkanų priteisimo. Pažymi, jog buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. Teismas visiškai pagrįstai priėmė sprendimą ir dėl 9,64 Eur palūkanų už pradelstus mokėjimus priteisimo, kadangi pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Atsakovams, turintiems ne tik palėpės dalį name, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir butą Nr. (duomenys neskelbtini) (už kurį mokesčius mokėjo), žinomas ieškovės teikiamų paslaugų faktas, todėl tokiais teiginiais, „kaip nežinojimu apie egzistuojančią prievolę mokėti“, atsakovai tik nepagrįstai siekia išvengti prievolės atsiskaityti už suteiktas ieškovės paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovų I. A. ir L. A. A. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
30. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Buto savininko, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
32. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 ir kt.).
33. Nagrinėjamu atveju, ieškovei prašant priteisti iš atsakovės skolą už suteiktas paslaugas, tenka pareiga įrodyti atliktų darbų ir suteiktų paslaugų realumą, mokesčių apskaičiavimo tvarką bei dydžius, o atsakovams ginčijant suteiktų mokesčių paskaičiavimą tenka pareiga įrodyti, kad mokesčiai paskaičiuoti neteisingai.
34. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. A-2326 UAB „Kauno centro būstas“ paskirtas penkeriems metams (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi (įsakymo 1.2 punktas), nustatytas bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifas namui (duomenys neskelbtini)– 0,0550 Eur už 1 kv. m (su PVM) (įsakymo 2.2 punktas). Iš UAB Mano Būstas Kaunas Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „Kauno centro būstas“ buvo reorganizuotas, ankstesnis bendrovės pavadinimas – UAB Šilainių būstas. 2019 m. gegužės 29 d. buvo baigtas UAB ,,Namų priežiūros centras“ veiklos atskyrimas, kurio pagrindu dalis turto, teisių ir pareigų, susijusių su paslaugų teigimu Kauno regione buvo perduotos naujai įsteigtai bendrovei UAB ,,Šilainių būstas“; nuo 2019 m. birželio 1 d. daugiabučių namų administravimo paslaugų teikimą Kauno regione perėmė UAB ,,Šilainių būstas“; 2019 m. liepos 19 d. buvo baigta UAB „Kauno centro būstas“ ir UAB „Šilainių būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Kauno centro būstas“ buvo prijungta prie UAB „Šilainių būstas“. UAB „Kauno centro būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Šilainių būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB Mano Būstas Kaunas pavadinimu.
35. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė perskaičiavo mokesčius objektui (duomenys neskelbtini)– pastogė, Kaunas už 32,45 kv. m, kurie buvo skaičiuoti už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d., mokesčių suma 228,14 Eur, 9,64 Eur palūkanos. Atsakovų skolą sudarė 42,81 Eur administravimas, 38,94 Eur kaupiamos lėšos, 58,44 Eur eksplotacija/priežiūra, 61,75 Eur teritorijų ir laiptinių valymas, 26,19 Eur šilumos ūkio priežiūra. Kadangi atsakovai sumokėjo 175,28 Eur, ieškovė prašo priteisti likusią 62,50 Eur skolą. Ieškovė pateikė teismui sutarčių, bei susitarimų su atitinkamais priedais dėl techninės priežiūros, bei teritorijų valymo su paslaugų teikėjais, kopijas. Pagal Susitarimą Nr. 2 prie sutarties Nr. 06-06-60 tarp paslaugų gavėjo UAB „Kauno centro būstas“ ir paslaugų teikėjo UAB „Mano būstas“ šalys patvirtino daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą: bendrojo pobūdžio organizaciniai ir tvarkomieji darbai (namo būklės nuolatinis stebėjimas) atliekamas periodiškai, periodinių (sezoninių) apžiūrų organizavimas ir vykdymas, namo techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymas, privalomųjų namo bendro naudojimo objektų priežiūros ir atnaujinimo darbų planavimas ir kt., specialiųjų inžinerinių sistemų priežiūros darbai, neplaninio pobūdžio darbai. Pagal priedą Nr. 2 prie Sutarties 06-06-60A UAB „Žaidas“, paslaugų gavėjas, ir AB „City Service“, paslaugų teikėjas, patvirtino daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose paslaugų tiekėjas pagal sutartį teikia šildymo ir karšto vandens sistemų, statybinių konstrukcijų ir elementų, šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir drenažo sistemų, elektros energijos tiekimo sistemų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas, sąrašą, tarp jų – namui (duomenys neskelbtini). Pagal paslaugų teikimo sutartį tarp UAB „Kauno centro būstas“ (užsakovas) ir UAB „Mano aplinka“ susitarė dėl teritorijos priežiūros paslaugų teikimo, o pagal sutarties priedą Nr. 4 teritorijos priežiūros paslaugos teikiamos ir namui (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu ieškovė pagrindė ir įrodė, kokia apimtimi ir kokios konkrečiai paslaugos yra teikiamos namui (duomenys neskelbtini). Realų paslaugų teikimą patvirtina ir pavyzdžiui 2020 m. sausio 31 d. ieškovo pateiktoje sąskaitoje nurodyti atlikti darbai: šalto vandens stovo keitimas butuose, kiti darbai, kurių pagrindas - privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros reikalavimai. Be to byloje be atsakovų teiginių nėra pateikta jokių duomenų paneigiančių šių paslaugų teikimą (skundai dėl galimų avarijų, jų padarinių nešalinimo, dėl neprižiūrimų namo teritorijos, laiptinių). Įvertinęs šių duomenų visetą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog byloje įrodytas ieškovo nurodytų paslaugų suteikimo atsakovams faktas.
36. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovų skolą už daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo, priežiūros paslaugas, įrodymais pagrindė suteiktų paslaugų faktą, apimtis, kainą, atsakovo įsiskolinimo dydį, taigi nagrinėjamu atveju ieškovė savo įrodinėjimo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, įgyvendino. Tuo tarpu apeliantai, nesutikdami su ieškovės suteiktomis paslaugomis, mokesčių paskaičiavimo teisingumu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės patirtos išlaidos būtų neteisingai ir nepagrįstai apskaičiuotos, paslaugos nesuteiktos, remonto darbai ir kiti statinio priežiūros darbai atlikti nepagrįstai ar nekokybiškai. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtent šalis, teigianti, jog administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2689-577/2013, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2246-656/2016; 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1104-275/2019).
37. Taigi ieškovė savo įrodinėjimo pareigą įvykdė, pagrįsdama ginčytinų paslaugų teikimo faktą, o apeliantai teigdami, jog techninės priežiūros, bei teritorijų priežiūros paslaugos name nebuvo teikiamos, tokių savo teiginių nepagrindė bei neįrodė. Todėl šie apeliantų argumentai pagrįstai atmesti.
38. Nesutiktina su apeliantų pozicija, kad jie yra permokėję ieškovei. Priešingai negu teigia apeliantai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad skola ieškovei sudarė 228,14 Eur, apeliantai bylos nagrinėjimo metu pervedė dalį skolos ieškovei - 175,28 Eur. Todėl likusi neapmokėta skola ieškovei sudaro – 62,50 Eur.
39. CK 6.261 straipsnyje yra nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovai sąskaitas-faktūras turėjo apmokėti iki jose nurodyto termino. Apeliantams praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovė priskaičiavo ir prašė priteisti iš atsakovų 9,64 Eur priskaičiuotų palūkanų. Tokiu būdu šis ieškovės reikalavimas taip pat patenkintas pagrįstai.
40. Apeliantai teigia, kad ieškovė jiems neteikė sąskaitų, todėl nežinojo apie egzistuojančią jų mokėjimo prievolę ieškove. Su tokiais apeliantų argumentais negalima sutikti. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. LR CK 4.82 str. 3 d., 4 d., 4.84 str. 9 d., Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – Pavyzdiniai administravimo nuostatai) bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Vadovaujantis CK 1.136 str. 1 d. civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš CK ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taigi buto savininko pareiga rūpintis asmenine nuosavybe priklausančiu turtu atsiranda nuo turto įsigijimo momento. Minėta, kad pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Tokiu būdu atsakovai žinojo (turėjo žinoti), jog privalo mokėti atitinkamus mokesčius už turimą nuosavybės dalį bendrame turte. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš apeliantų 9,64 Eur palūkanų už pradelstus mokėjimus.
41. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovai turėdami kitą nuosavybės teisės objektą name, už kurį mokesčius mokėjo laiku, tačiau neužregistravę ginčo objekto eBŪSTAS sistemoje (ar neužtikrinę jam pašto dėžutės korespondencijai), yra patys atsakingi už galimą sąskaitų negavimą ir dėl ginčo patalpų. Todėl jų nurodytas ieškovo sąskaitų negavimas nešalina atsakovų pareigos jų apmokėti bei sumokėti vėlavimo palūkanas.
42. Nesutiktina su apeliantų argumentais, kad jie, mokėdami mokesčius manė, jog moka ir už ginčo patalpas. Priešingai negu nurodo apeliantai, jie gaudami sąskaitas už butą turėjo pastebėti, už kokią kvadratūrą yra mokama, ir kad buto sąskaitose nėra įskaičiuoti ginčo patalpų mokesčiai.
43. Taigi aukščiau nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad apeliantams kilo privalomoji pareiga atsiskaityti su ieškove ir atleisti atsakovus nuo šios pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę pagrindo nėra.
44. Nepagrįsti ir apeliantų argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad būtent dėl apeliantų kaltės nebuvo atnaujinti duomenys nekilnojamojo turto registre, pagal kuriuos ieškovas ir skaičiavo mokesčius. Šie duomenys atnaujinti tik po bylos teisme iškėlimo, po ko ieškovas atsisakė dalies ieškinio. Tokiu būdu tik atsakovai yra atsakingi dėl byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų, ir jos pirmosios instancijos teismo paskirstytos pagrįstai.
45. Pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Kolegijos vertinimu, į esminius skundo argumentus atsakyta.
46. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo nei keisti nei naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.