Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui Swedbank AB dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 pripažinimo negaliojančia nuo pasirašymo dienos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pareigos suformuluoti ieškinio dalyką

Apeliantas kvestionuoja skundžiamą nutartį motyvuodamas tuo, kad jo pateiktame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai ir įvardinta suma, kurią ieškovas būtų skolingas pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui terminą patikslinti antrą ieškinio reikalavimą (dėl restitucijos taikymo) taip, kad iš jo formuluotės būtų aišku kokio konkretaus rezultato ieškovas siekia (pvz. kokių sumų, kuriai ginčo šaliai grąžinimo bei nurodyti ieškinio sumą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atmeta minėtus apelianto argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.Pažymėtina, jog viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo ieškiniui nustatyta daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro dvi svarbiausios dalys – ieškinio dalykas ir jo pagrindas. Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai, t. y. kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto suformuluotas reikalavimas – pagal LR CPK 373 str. nuostatas panaikinus (pripažinus negaliojančia) sutartį, ieškovo prašymu įpareigoti ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sutartį vykdydamos, t.y. taikyti restituciją yra nepakankamas ir netikslus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinio rezoliucinėje dalyje nenurodyta kokio dydžio sumą ir kuri šalis kuriai turėtų grąžinti, patenkinus ieškinio reikalavimą pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu. Nors kaip teigia apeliantas sumą, kuri turėtų būti grąžinta ginčo sandorį pripažinus negaliojančiu jis net 3 kartus įvardijo savo 30 lapų ieškinio motyvuojamoje dalyje, tačiau tai nesudaro pripažinti, jog ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką kaip to reikalauja CPK 135 str. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti teismo išvada ieškinį patenkinti, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį (CPK 270 str. 5 d. 1 p.). Ieškinio turinys išdėstomas atsižvelgiant į ieškinio dalyką, t. y. į tai, ko prašo ieškovas. Teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl jo gera valia nevykdant prasideda priverstino išieškojimo procesas – išduodamas vykdomasis raštas, kreipiamasi į antstolį. Vykdomajame rašte turi būti nurodyta su išieškojimu susijusiu rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (CPK 648 str. 1 d. 4 p.). Vadinasi, tokio teismo sprendimo, kurio priėmimo pageidauja apeliantas, suformuluodamas ieškinio dalyką kaip „pagal LR CPK 373 str. nuostatas panaikinus (pripažinus negaliojančia) sutartį, ieškovo prašymu įpareigoti ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sutartį vykdydamos, t.y. taikyti restituciją“, įvykdymas nebūtų galimas, o tai akivaizdžiai paneigtų teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 str.) ir sukeltų naujų ginčų, taigi teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, kaip pagrindinis civilinio proceso tikslas, nebūtų pasiektas (CPK 2 str.).Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šis trūkumas nėra vienintelis, iš ieškinio turinio nėra aišku kokia yra ieškinio suma. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškinio trūkumu nesilaiko nuoseklios pozicijos. Iš pradžių apeliantas nurodo, kad ieškinio suma nėra aiški dėl kituose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų. Toliau dėstydamas atskirojo skundo argumentus, apeliantas prieštaraudamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškiniu atsakovas siekia išvengti 40659,04 EUR delspinigių atsakovui mokėjimo, apeliantas pateikia kitokius skaičiavimus, nurodydamas, kad žyminis mokestis skaičiuotinas nuo 9058,57 EUR sumos. Tokią sumą apeliantas įvardija, remdamasis aplinkybe, kad po 2017 m. rugsėjo 7 d. apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties kitoje byloje, perskaičiuota ieškovo skola ir delspinigiai sumažėjo 31600,47 EUR. Tokia nenuosekli apelianto pozicija tik patvirtina, kad ieškovas neginčija, jog ieškinyje neįvardijo ieškinio sumos, nors tokią pareigą ieškovui numato įstatymas (CPK 135 str. 1 d. 1 p.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio suma yra svarbi sprendžiant ieškinio teismingumo ir žyminio mokesčio dydžio klausimą. Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad ieškinio padavimo teismui metu nebuvo aiški ieškinio suma, kadangi ieškovo skola atsakovui pagal kredito sutartį buvo perskaičiuota po 2017 m. rugsėjo 7 d. apeliacinės instancijos teismo nutarties kitoje civilinėje byloje, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas ieškinį pateikė 2018 m. sausio 12 d., t.y. žinodamas jo nurodomas aplinkybes. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovo ieškinys atitinka įstatyme numatytus ieškiniui keliamus reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas trūkumų šalinimo institutą taikė nepagrįstai. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog aiškaus ir konkretaus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas užtikrina ne tik priešingos šalies teisių tinkamą įgyvendinimą, galimybę pateikti atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, bet ir teisę į teisėtą, tinkamą procesą.

Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovo atleisti nuo žyminio mokesčio remiantis CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Taip pat nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą dėl sunkios turtinės padėties, nes tai apsunkiną jo teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus.Pažymėtina, jog CPK 83 straipsnyje yra išvardyti atvejai, kuomet suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, yra atleidžiami / iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja įstatymo redakcija (2015-11-26 įstatymas Nr. XII-2084, TAR 2015, Nr. 2015-19289) numato, jog pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Nauju reglamentavimu nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, kurių reikalavimai kilę iš vartojimo teisinių santykių, o tik tie, kurie savo reikalavimus grindžia vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymu. Taigi, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, asmenys, pripažinti vartotojais, bylose dėl visų reikalavimų, kildinamų iš vartojimo sutarčių teisinių santykių, nėra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Atkreiptinas dėmesys, jog visos bylos, kuriose apeliantas nurodo, jog buvo atleistas nuo žyminio mokesčio kaip vartotojas buvo nagrinėjamos iki naujos CPK 83 str. 1 d. 1 p. redakcijos.Apeliantas teigia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jo pareikštas ieškinys yra kilęs iš nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo, todėl jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija ir pažymi, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenys atleidžiami tuo atveju, jeigu ieškiniu ginčija jiems taikomas nesąžiningas sutarties sąlygas, kurių nustatymo kriterijai yra apibrėžti CK 6.228⁴ straipsnyje. Nagrinėjamu atveju apeliantas pareikštu ieškiniu reikalauja pripažinti tarp jo ir atsakovo sudarytą kredito sutartį negaliojančia ab initio CK 1.90 str. ir 1.91 str. pagrindu, t.y. kaip sudaryta dėl apgaulės ir suklydimo. Taigi, ieškovas pareikštu ieškiniu siekia pripažinti ginčo sutartį negaliojančia ir nereiškia savarankiškų reikalavimų, įrodinėdamas kredito sutarties nesąžiningas sąlygas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nėra teisinio pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog nėra galimybės atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio, pirmosios instancijos teismas turėjo suteikti ieškovui papildomo laiko pateikti jo sunkią finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, kurių jis negalėjo pateikti dėl didelės jų apimties arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, siekdamas visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str.) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.) institutus. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015 ir kt.). Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, jog bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį (pareiškimą) priimti, jį atsisakyti priimti vienu iš CPK 137 straipsnyje nurodytų pagrindų arba nustatyti terminą ieškinio (pareiškimo) trūkumams šalinti (CPK 138 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustačius, jog ieškovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio ir nėra teisinio pagrindo jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio ar atidėti jo mokėjimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą įpareigodamas ieškovą sumokėti žyminį mokestį pagal patikslintus reikalavimus. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato galimybės teismui esant nustatytai aplinkybei, jog nėra įgyvendinta viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, t.y. nesumokėtas žyminis mokestis priimti ieškinį ir tuomet nustatyti terminą ieškovui pateikti dokumentus pagrindžiančius jo turtinę padėtį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nėra sumokėjęs jokios žyminio mokesčio dalies, nors CPK 83 str. 3 d. nenumato galimybės visiškai atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio. Įstatymas numato pareigą asmeniui prašančiam atleisti jį nuo žyminio mokesčio kartu su prašymu pridėti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, t.y. pateikti dokumentus pagrindžiančius jo sunkią finansinę padėtį (CPK 83 str. 3 d.) ar įrodymus, kad ateityje ieškovo turtinė padėtis pagerės. Ieškovui tokių nepateikus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio ar atidėti jo mokėjimą ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio trūkumų šalinimo institutą taikė nustatęs, kad ieškovas nepateikė nepridėjo vieno iš įrodymų, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus taip pat nepagrįstai įpareigojo ieškovą šalinant trūkumus konkrečiai nurodyti į bylą traukiamų dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Pažymėtina, jog CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, ieškovui tenka pareiga nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 37 str. 2 d. aiškiai įvardijama kas yra laikoma dalyvaujančiais byloje asmenimis. Nors apeliantas teigia, kad tai mažareikšmiai trūkumai neužkertantys kelio bylos nagrinėjimui, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs ankščiau minėtus ieškinio trūkumus pagrįstai skundžiamoje nutartyje įvardijo ir šiuos trūkumus bei nustatė ieškovui terminą jų pašalinimui.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui arba nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui A. C. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos ieškinio (ieškininio pareiškimo) trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties motyvuojamoje dalyje, pašalinti.

Išaiškinti ieškovui, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys (ieškininis pareiškimas) bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.