Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1335-343/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-12
Bylos Nr.
2A-1335-343/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00925-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Algimantas Kukalis
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
G. N., P. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1335-343/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00925-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-835/2017 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams G. N., P. N. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo ir atsakovų priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. J. pateikė teismui ieškinį, patikslintus ieškinius (t.1, b.l. 2-6; 133-138; t.2, b.l. 84-89; t.3, b.l. 65-70) ir prašė nutraukti 305.02 kv. m. ploto gyvenamo namo, plane žymimo lA2p, registre Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymą bendroje dalinėje nuosavybėje, gyvenamą namą pagal Vienbučio gyvenamojo namo padalijimo ir paskirties keitimo į dviejų butų, (duomenys neskelbtini), projektą Nr. 43/2016 atidalinti dviem atskirais butais Nr. l ir Nr. 2 šiuo būdu - ieškovei asmeninės nuosavybės teise priskirti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 123,88 kv. m ploto butą Nr. 1, esantį (duomenys neskelbtini), namo pirmo aukšto patalpose: 1-1 (7,67 kv. m) tambūrą, 1-2 (18,20 kv. m) kambarį, 1-3 (9,98 kv. m) kambarį, 1-4 (11,81 kv. m) kambarį, 1-5 (1,74 kv. m) tambūrą, 1-6 (3,07 kv. m) tualetą, 1-7 (8,93 kv. m) vonią, 1-8 (28,85 kv. m) virtuvę-valgomąjį, 1-9 (26,12 kv. m) kambarį ir 7,42 kv. m rūsį R-l; atsakovams bendros dalinės nuosavybės teise gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 181,14 kv. m ploto butą Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini), namo antro aukšto patalpose: 2-10 (10,69 kv. m) holą, 2-11 (39,45 kv. m) kambarį, 2-12 (13,03 kv. m) kambarį, 2-13 (15,52 kv. m) kambarį, 2-14 (13,75 kv. m) koridorių, 2-15 (12,89 kv. m) virtuvę, 2-16 (2,03 kv. m) tualetą, 2-17 (4,87 kv. m) vonią ir pastogės (mansardos) patalpose: 3-18 (11,96 kv. m) koridorių, 3-19 (4,04 kv. m) sandėliuką, 3-20 (16,64 kv. m) kambarį, 3-21 (22,98 kv. m) kambarį, 3-22 (3,57 kv. m) tualetą ir 3-23 (9,70 kv. m) boilerinę. Kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2 vnt. kanalizacijos šulinių, 1/2 šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), esančius (duomenys neskelbtini), palikti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams: ieškovei - 2/5 dalis, atsakovei - 3/10 dalis ir atsakovui - 3/10 dalis. Nustatyti 0,1116 ha žemės sklypo, registre Nr. 11/1992, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal K. K. individualios įmonės „Geoplius“ 2016 m. gegužės 26 d. parengtą sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, 2016 m. lapkričio 14 d. suderintą su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriumi (toliau – NŽT), taip: ieškovės naudojimui paskirti 552 kv. m sklypo dalį naudojimosi tvarkos plane pažymėtą raide „B“ (plotas 418 kv. m) ir „D“ (plotas 6 kv. m) ir 128 kv. m bendrame naudojime, esančiame „A“ dalyje; atsakovams naudojimui paskirti 564 kv. m sklypo dalį, t.y. po 282 kv. m, naudojimosi tvarkos plane pažymėtą raide „C“ (plotas 433 kv. m) ir 131 kv. m bendrame naudojime, esančiame sklypo plano „A“ dalyje (atsakovės 66 kv. m ir atsakovo 65 kv. m). Įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti iš ieškovės namo dalies (rūsio R-l ir vonios patalpų, plane pažymėtų Nr. 1-7) atsakovams priklausančius vandentiekio, kanalizacijos ir šilumos vamzdynus ir atremontuoti rūsio ir vonios patalpą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 552/1116 dalių žemės sklypo (0,0552 ha), esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/5 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu; garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/5 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 vnt. kanalizacijos šulinių, ½ šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), esančių (duomenys neskelbtini). Turtą įgijo 2013 07 28 dovanojimo sutarties pagrindu. Kitos nekilnojamojo turto dalies savininkai yra atsakovai. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-23-657/2016 pagrindu, 305,02 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei priklauso 406/1000 dalys, o atsakovams po 297/1000 dalis (bendrai 594/1000 dalys). Kitų statinių nuosavybė liko nepakitusi. Ieškovė prašo nustatyti 0,1116 žemės sklypo naudojimo tvarką pagal 2016 05 26 Individualios įmonės „Geoplius“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą Ml:500, 2016-11-14 suderintą su NŽT prie ŽŪM Alytaus skyriumi. Planas užtikrina visų sklype esančių statinių eksploatavimą, naudojimą ir priežiūrą. Namą ieškovė paršo atidalinti, nes taip bus palengvintas naudojimasis turtu, jo valdymas. Ieškovės teises į nuosavybės valdymą pažeidžia per ieškovei priklausančias rūsio ir vonios patalas nutiesti atsakovų poreikiams reikalingi vamzdynai (vandentiekio, šilumos ir kanalizacijos bei atsakovų poreikiams įrengtas vandens apskaitos prietaisas), todėl ieškovė prašo juos išmontuoti. Atsakovai vandentiekio tinklus jau persitvarkė, vandens tiekimo vamzdynas į atsakovų patalpas įvestas tik per jų naudojamas patalpas. Atsakovai namą šildo dujomis ir šildymas per rūsį neina.

Atsiliepimas

Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai prašė patikslintą ieškinį atmesti (t.3, b.l. 87-91). Nurodė, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas neatitinka seniai nusistovėjusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Naudojimosi žemės sklypu tvarka bendrasavininkų nustatyta dar 1983 05 17. Atidalijus gyvenamąjį namą būtų pažeistos atsakovų teisės ir teisėti interesai. Neįmanoma atidalinti sklypo, esančio po gyvenamuoju namu. Gyvenamasis namas neatidalintinas iš bendrosios dalinės nuosavybės dėl bendrų inžinerinių tinklų. Ieškovė klaidingai teigia, kad šildymo sistema neina per rūsį. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad yra nenaudojamas nuotekų ir kanalizacijos vamzdis.

Šalies argumentai

Atsakovai pateikė priešieškinį, patikslintus priešieškinius (t.1, b.l. 50-54; t.2, b.l.134-138; t.3, b.l 1-5) ir prašė nustatyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), tokią naudojimosi tvarką: atsakovams nustatyti gyvenamojo namo unikalus Nr. 1198-3004-5010, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką ir atsakovams paskirti naudotis 181,14 kv. m gyvenamojo namo patalpas, esančias namo antrame aukšte, t. y. patalpas pažymėtas byloje ženklais: 1-10 (10,69 kv. m), 1-11 (39,45 kv. m), 1-12 (13,03 kv. m), 1-13 (15,52 kv. m), 1-14 (13,75 kv. m), 1-15 (12,89 kv. m), 1-16 (2,03 kv. m), 1-17 (4,87 kv. m) ir gyvenamojo namo patalpas, esančias pastogėje t. y. patalpas pažymėtas byloje ženklais: 1-18 (11,96 kv. m), 1-19 (4,06 kv. m), 1-20 (16,64 kv. m), 1-21 (22,98 kv. m), 1-22 (3,57 kv. m), 1-23 (9,70 kv. m), iš viso atsakovams priskirti naudotis 123,88 kv. m gyvenamojo namo patalpų. Ieškovei nustatyti gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir jai priskirti naudotis namo rūsyje ir pirmame aukšte esančias patalpas. Šių patalpų plotas yra 123,88 kv. m ir byloje patalpos pažymėtos ženklais: R-l (7,42 kv. m), 1-1 (7,76 kv. m), 1-2 (18,20 kv. m), 1-3 (9,98 kv. m), 1-4 ( 11,81 kv. m), 1-5 (1,74 kv. m), 1-6 (3,07 kv. m), 1-7 (8,93 kv. m), 1-8 (28,85 kv. m), 1-9 (26,12 kv. m), viso ieškovei priskirti naudotis 123,88 kv. m gyvenamojo namo patalpų. Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Dzūkijos valdos“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano projektą: atsakovams paskirti naudotis 552 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, t. y. jiems priskirti naudotis 450 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą raide „B“, ir 1/2 dalį, t. y. 114 kv. m žemės sklypo, plane pažymėto raide „C“, Ieškovei paskirti naudotis 552 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, t. y. jai paskirti naudotis 438 kv. m dydžio žemės sklypus, šiame plane pažymėtus raidėmis „A“ ir „A1“, bei 1/2 dalį, t. y. 114 kv. m žemės sklypo, plane pažymėto raide „C“. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovai 1999 02 22 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra įsigiję po 282/1116 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei po 3/10 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 3/10 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas, unikalus nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2016 03 30 sprendimu nustatytas naujas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių apskaičiavimas ir nustatyta, kad ieškovei priklauso 406/1000 dalys gyvenamojo namo, o atsakovams po 297/1000 gyvenamojo namo. Naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi jau daugelį metų, nors nėra patvirtinta nei notarine, nei teismine tvarka. Atsakovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas atitinka bendraturčių idealiąsias dalis nuosavybėje, yra praktiškas, maksimaliai užtikrintų šalių privatumą, leistų naudotis nuosavybe be jokių trikdžių ir ginčų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė prašė priešieškinį atmesti (t.3, b.l 13-16). Nurodo, kad būtinas atidalinimas, o ne naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymas. Atsakovų prašoma patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra ydinga, nėra ieškovei nustatoma priėjimo prie bendros dalinės nuosavybės turto, esančio atsakovų naudojamoje žemės sklypo dalyje. Planas be kadastrinių matavimų, nesuderintas su NŽT prie ŽŪM.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. 305,02 kv. m. ploto gyvenamo namo, plane žymimo lA2p, registre Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymą bendroje dalinėje nuosavybėje nutraukė, gyvenamąjį namą pagal Vienbučio gyvenamojo namo padalijimo ir paskirties keitimo į dviejų butų, (duomenys neskelbtini) projektą Nr. 43/2016 atidalino dviem atskirais butais Nr. l ir Nr. 2 šiuo būdu: ieškovei R. J. asmeninės nuosavybės teise priskyrė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 123,88 kv. m ploto butą Nr. 1, esantį (duomenys neskelbtini), namo pirmo aukšto patalpas: 1-1 (7,67 kv. m) tambūrą, 1-2 (18,20 kv. m) kambarį, 1-3 (9,98 kv. m) kambarį; 1-4 (11,81 kv. m) kambarį; 1-5 (1,74 kv. m) tambūrą; 1-6 (3,07 kv. m) tualetą; 1-7 (8,93 kv. m) vonią; 1-8 (28,85 kv. m) virtuvę-valgomąjį; 1-9 (26,12 kv. m) kambarį ir 7,42 kv. m rūsį R-l; atsakovams G. N. ir P. N. bendros dalinės nuosavybės teise priskyrė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 181,14 kv. m ploto butą Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto patalpas: 2-10 (10,69 kv. m) holą, 2-11 (39,45 kv. m) kambarį, 2-12 (13,03 kv. m) kambarį, 2-13 (15,52 kv. m) kambarį, 2-14 (13,75 kv. m) koridorių, 2-15 (12,89 kv. m) virtuvę, 2-16 (2,03 kv. m) tualetą, 2-17 (4,87 kv. m) vonią ir pastogės (mansardos) patalpas: 3-18 (11,96 kv. m) koridorių, 3-19 (4,04 kv. m) sandėliuką, 3-20 (16,64 kv. m) kambarį, 3-21 (22,98 kv. m) kambarį, 3-22 (3,57 kv. m) tualetą ir 3-23 (9,70 kv. m) boilerinę; kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2 vnt. kanalizacijos šulinių, 1/2 šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), esančius (duomenys neskelbtini), paliko bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams R. J. - 2/5 dalis; G. N. - 3/10 dalis ir P. N. - 3/10 dalis. Nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Dzūkijos valdos“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano projektą: atsakovams G. N. ir P. N. paskyrė naudotis 552 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, t. y. jiems priskyrė naudotis 450 kv. m žemės sklypą plane pažymėtą raide „B“ ir 1/2 dalį, t. y. 114 kv. m žemės sklypo, plane pažymėto raide „C“; ieškovei R. J., paskyrė naudotis 552 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, t. y. jai paskyrė naudotis 438 kv. m dydžio žemės sklypu, plane pažymėtus raidėmis „A“ ir „A1“ bei 1/2 dalį, t. y. 114 kv. m žemės sklypo, plane pažymėto raide „C“. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovų P. N. ir G. N. ieškovei R. J. 444,05 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovų P. N. ir G. N. priteisė 11,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės R. J. atsakovui P. N. 696,15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš ieškovės R. J. priteisė 22,66 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovė R. J. su atsakovais G. N. ir P. N. yra 305,02 kv. m ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Pagal įrašus Nekilnojamojo turto registre ieškovei priklauso 552/1116 sklypo dalys, tai yra 0,0552 ha ir atsakovams priklauso po 282/1116 sklypo dalys, tai yra po 0,0282 ha žemės, abiem atsakovams priklauso 0,0564 ha žemės. Ieškovei taip pat priklauso 2/5 dalys gyvenamojo namo, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2/5 dalys kitų statinių (inžinerinių) – 1/2 šulinio, tvoros, kiemo aikštelės, kanalizacijos 2 vnt. šulinių. Kitos šio nekilnojamojo turto dalies savininkai yra atsakovai. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2A-23-657/2016 pagrindu, 305,02 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei priklauso 406/1000 dalys, o atsakovams G. N. ir P. N. po 297/1000 dalis (bendrai 594/1000 dalys).

Bendraturčiai nuo seno naudojasi atskiromis gyvenamojo namo patalpomis ir ginčo dėl to nėra. Ieškovė siekia gyvenamojo namo atidalijimo natūra, suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus – butus Nr. 1 ir Nr. 2. ir teikia tokio atidalijimo projektą. Atsakovai prieštaravo ieškovės reikalavimui dėl gyvenamojo namo atidalijimo ir prašė nustatyti naudojimosi juo tvarką, tačiau nenurodė jokių argumentų, susijusių su siūlomo atidalijimo projekto netinkamumu bei pripažino, kad ieškovės projekte nurodytas atidalinimo būdas atitinka faktinį naudojimą. Teismas sprendė, kad atsakovų teiginys, kad gyvenamasis namas yra nedalus dėl savo bendrų inžinerinių tinklų ir dėl to, kad žemės sklypas yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Tai, kad gyvenamosiose patalpose įrengti bendri namo inžineriniai tinklai - vandentiekio, kanalizacijos ir šilumos įvadai ir sistemos, nekliudo jų atidalinti. Aplinkybę, kad ieškovei ir atsakovams priklausantis gyvenamasis namas yra dalus ir gali būti atidalytas natūra patvirtina ir Alytaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto tarnybos 2016 m. lapkričio 28 d. rašytinis pritarimas statinio padalijimo projektui suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus – butus Nr.1 ir Nr. 2. Ieškovės nurodytas gyvenamojo namo atidalijimo būdas atitinka idealiąsias nekilnojamųjų daiktų dalis, nepažeidžia nė vieno bendraturčio teisių ir interesų, siūlomas namo atidalinimas yra racionalus ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad gyvenamasis namas atidalintinas pagal ieškovės pateiktą Vienbučio gyvenamojo namo padalijimo ir paskirties keitimo į dviejų butų, (duomenys neskelbtini), projektą Nr. 43/2016, į du atskirus butus Nr. l ir Nr. 2.

Spręsdamas klausimą dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą žemės naudojimo tvarkos nustatymo projektą ieškovės naudojamas žemės plotas yra 424 kv. m, o atsakovų – 433 kv. m, ieškovės siūlomas bendro naudojimo plotas sudaro 259 kv. m. Pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo plano projektą, atsakovai naudotųsi 564 kv. m dydžio žemės sklypu, o ieškovė – 552 kv. m dydžio žemės sklypu, atsakovų siūlomas bendro naudojimo plotas yra mažesnis - jis sudaro 228 kv. m. Ieškovės siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas, neatitinka idealiųjų nekilnojamojo daikto dalių. Ieškovės pateiktame plane plotas, pažymėtas raide „A“, yra priskirtinas bendram naudojimui, neatsižvelgiant į nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir į tai, kad ši žemės sklypo dalis gali būti naudojama ir pasiekiama tik ieškovei, kadangi šioje vietoje yra įėjimas į ieškovės namo dalį. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų ir atsakovo pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad dabartinis ieškovės šiltnamis pastatytas be atsakovų sutikimo, yra ant ribos ir tai nesuteikia pagrindo naują naudojimosi žemės sklypu tvarką priderinti prie ieškovės šiltnamio. Atsakovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas atitinka nuo seniau nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką bei nekilnojamojo daikto idealiąsias dalis ir užtikrina visų sklype esančių statinių eksploatavimą, naudojimą ir priežiūrą. Todėl teismas žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatė pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą.

Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovams išmontuoti iš ieškovės namo dalies - rūsio R-l ir vonios patalpų, plane pažymėtų Nr. 1-7, atsakovams priklausančius vandentiekio, kanalizacijos ir šilumos vamzdynus ir atremontuoti rūsio ir vonios patalpą. Nurodė, kad pagal nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, atsakovai gyvena namo antrame aukšte ir pastogėje, o ieškovė - namo pirmame aukšte, nuotekų ir kanalizacijos vamzdis iš antro aukšto eina per pirmą aukštą ir iš pirmo aukšto patenka į kanalizacijos šulinį. Šie vamzdžiai yra ginčo namo bendri inžinieriniai tinklai skirti kanalizacijai nutekėti į kanalizacijos šulinį, kitos kanalizacijos sistemos šiame name nėra ir įrengti nėra galimybių. Tenkinus šį ieškovės prašymą ir įpareigojus atsakovus išmontuoti vamzdynus, iš atsakovų būtų atimta galimybė naudoti vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė R. J. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą toje dalyje, kuria netenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti netenkintoje dalyje, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas, neatitinka idealiųjų nekilnojamojo daikto dalių. Teismas nenurodė kiek to neatitikimo yra, nenurodoma, kiek ir kurio savininko įregistruotos idealiosios dalys neatitinka apeliantės suprojektuotame sklypo naudojimo tvarkos plotuose (individualiam naudojimui ir bendro naudojimo dalyje).

Bendro naudojimo žemė yra gyvenamo namo ir dviejų nuotekų (kanalizacijos) šulinių eksploatavimui, naudojimui ir priežiūrai skirta žemė. Gyvenamo namo, atidalinto į du butus Nr. l ir Nr. 2 ir dviejų nuotekų (kanalizacijos) šulinių užimtas plotas, Projekto „A“ (259 m²) dalyje priskirtas naudotis bendrai su atsakovais, tai yra visiems bendraturčiams. Šioje „A“ (259 m²) dalyje, pagal idealiąsias nuosavybės dalis, bendrai su atsakovais naudojamoje žemėje, apeliantės žemės yra 128 m², o atsakovų 131 m²: Pr. N. 65 m², ir G. N. 66 m².T.y. apeliantė projektu savo individualiam naudojimui teismo prašė paskirti 424 m². „B“ (418 m²) ir „D“ (6 m²) dalyse. Šioje, jos individualaus naudojimo žemėje yra tik jai vienai priklausantys statiniai. Tokiu būdu, apeliantės naudojamos žemės plotas yra 552 kv.m. (418 m² („B“ dalyje) + 6 m² („D“ dalyje) + 128 m² („A“ dalyje)) arba 0.0552 ha., t.y. 552/1116 dalys, tai yra tiek, kiek ir priklauso pagal idealiąsias registre registruotas dalis. Atsakovams individualiai naudojamos žemės priklauso 433 m², - Projekto „C“ dalyje. Šioje, atsakovų individualaus naudojimo žemėje yra tik jiems vieniems priklausantys statiniai. Atsakovų (sutuoktinių bendrai) naudojamas sklypo plotas yra 564 kv.m. (433 m² („C“ dalyje + 131 m². („A“ dalyje)) arba 0.0564 ha (po 0.0282 ha) ir atitinka jų idealiąsias registre registruotas dalis - po 282/1116 arba po 282 m²., viso 564 m²., tai yra 0.0564 ha. sklypo ploto.

Nepagrįstas ir neteisingas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas atitinka nuo seniau nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką bei nekilnojamojo daikto idealiąsias dalis ir užtikrina visų sklype esančių statinių eksploatavimą, naudojimą ir priežiūrą. Pagal atsakovų UAB „Dzūkijos valdos“ 2016-10 planą (t.3, b.l. 92) žemės naudojimas neatitinka idealiųjų dalių. Be to, plane nenurodyta, kiek bendrojo naudojimo žemės tenka ieškovei ir kiek atsakovams. Nėra aišku, kuo remdamasis teismas sprendžia apie anksčiau nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką. Be to, nenurodyta kokia ta nusistovėjusi tvarka. Manytina, kad teismas turi omenyje Žemės sklypo, tarp bendrų savininkų, pasidalinimo projektą (toliau Pasidalinimo projektas) 1983 m. sudarytą R. D.. Tačiau, juo vadovautis negalima. nes tai preliminarių matavimų planas, kuriame 1983 m. sklypo plotas buvo 1081 m², skiriasi sklypo parametrai. Pasidalinimo projekte gyvenamo namo užimta žemė paskirstyta po lygiai (po 114 m².), t.y. ne pagal žemės nuosavybės idealiąsias dalis ir nepalikta bendro naudojimo žemės gyvenamo namo eksploatacijai, naudojimui ir priežiūrai aplink jį, nėra bendro naudojimo žemės kanalizacijos šuliniams naudoti ir prižiūrėti.

Yra įregistruoti 2 kanalizacijos šuliniai, kurie yra bendros dalinės nuosavybės. Tačiau atsakovų sklypo naudojimo tvarkos nustatymo plane šie bendros nuosavybės du kanalizacijos šuliniai yra ne bendro naudojimo žemėje, bet atsakovų individuliai naudojamoje žemėje, žymimoje „B“ 450 m² dalyje. Tai yra atsakovai bendros dalinės nuosavybės kanalizacijos šuliniams eksploatuoti, naudoti ir prižiūrėti neskyrė bendrai naudojamos žemės. Tuo tarpu apeliantė sklypo naudojimo tvarkos nustatymo projekte dviejų šulinių vietą žemės sklype priskyrė į bendro naudojimo žemę, taip užkertant kelią ginčams ateityje.

Prioritetas, kad bendrai naudojamos sklypo žemės būtų kuo mažiau, gali būti vertinamas ir taikomas tik po to, kai bendriems poreikiams - visiems bendros dalinės nuosavybės statiniams eksploatuoti, naudoti ir prižiūrėti paskiriama žemė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendime nurodė, kad iš atsakovo pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad dabartinis ieškovės šiltnamis, pastatytas be atsakovų sutikimo. Tačiau šiltnamis, toje pačioje vietoje stovėjo senai (nuo 2006 metų). Nuo 2006 m. apeliantė (taip pat ir atsakovai) naudojosi 1,49 m. pločio žeme, esančia tarpe tarp šiltnamio ir atsakovų malkinės, pusiau, t.y. taip, kaip apeliantė nurodo savo naudojimo žeme tvarkos nustatymo projekte - riba čia eina 0,74 m. nuo šiltnamio ir 0,75 m. nuo atsakovų malkinės. Šia riba bendraturčiai naudojasi daugiau nei 10 metų. Atsakovai nuo 2006 metų nekėlė problemų dėl ten stovinčio medinio šiltnamio ir nurodytos ribos.

Teismas sprendime pasisakė dėl ieškovės plane ploto, pažymėto raide „A“, t.y. kad šis plotas yra priskirtinas bendram naudojimui, neatsižvelgiant į nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir į tai, kad ši žemės sklypo dalis gali būti naudojama ir pasiekiama tik ieškovei, kadangi šioje vietoje yra įėjimas į ieškovės namo dalį. Tačiau teismas nepasisakė apie atsakovų analogišką vietą, - įėjimą į jų namo dalį, esančia pietiniame namo kampe, taip pat priskirtą tiek apeliantės, tiek ir atsakovų planuose bendram naudojimui, nors ji pasiekiama taip pat tik atsakovams.

Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantės ir atsakovų bendrų kanalizacijos inžinerinių tinklų name nėra. Be to, iš byloje esančių duomenų, yra žinoma, kad šios bylos teisme nagrinėjimo metu atsakovai įsirengė atskirą vandentiekio vamzdyną (2 t. b.l. 103 ir 104) ir netgi atskirą įvadą, pirmiau buvusio bendro vandentiekio įvado neliko. Atsakovų šildymas yra atskiras.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai G. N., P. N. prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantė ginčija Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes ji siekia nusistatyti tokią naudojimosi tvarką žemės sklypu, kad jos šiltnamis patektų į jos naudojamo sklypo dalį ir ji galėtų šiltnamį įteisinti kaip legaliai pastatytą statinį. Tai yra pagrindinis ir svarbiausias motyvas dėl kurio šalys jau daug metų ir iki šios dienos negali taikiai ir draugiškai išspręsti žemės sklypo naudojimo tvarkos klausimo.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad tik ieškovės planas atitinta idealiąsias nekilnojamojo daikto t.y. žemės sklypo dalis, o atsakovų naudojimosi projektas neatitinka idealiųjų nekilnojamojo daikto dalių ir seniai nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. Pagal nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą atsakovams tenka po 282/1116 dalis ginčo žemės sklypo kiekvienam, o apeliantei tenka 552/1116 dalys. Taigi apeliantės žemės sklypo plotas sudaro 552 m² , o atsakovų abiejų kartu žemės sklypo plotas sudaro 564 m². Vadovaujantis atsakovų žemės sklypo planu apeliantei priskirtinas plotas pažymėtas indeksais A+Al, kurio plotas 438 m², atsakovams priskirtinas plotas 450 m². Bendro naudojimo žemės sklypo plotas pažymėtas indeksu C, kurio plotas yra 228 m². Kadangi bendro naudojimo žemės plotas priskiriamas šalių bendram naudojimui, eksploatavimui ir priežiūrai, todėl šis žemės plotas yra dalintinas lygomis dalimis ieškovei ir atsakovams. Todėl kiekvienam t.y. apeliantei ir atsakovams tenka po lygią „C“ indeksu pažymėto sklypo dalį, t.y. po 114 m² kiekvienai šaliai. Atsižvelgiant į tai atsakovų žemės sklypo planas ir jame nustatytos dalys visiškai atitinka idealiąsias nekilnojamojo daikto - žemės sklypo dalis, nes apeliantei tenka 550 m² (438m²+l12m²), o atsakovams 562 m² (450 m²+112m²).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš žemės sklypo „C“ indeksu plane yra pažymėtas žemės plotas esantis po gyvenamuoju namu. Kadangi šis gyvenamasis namas priklauso ir jame gyvena tiek apeliantė, tiek ir atsakovai, todėl yra protinga ir logiška, kad sklypo dalis esanti po gyvenamuoju namu lygiomis dalimis tenka abejoms šalims. Nurodyti kiek bendro naudojimo žemės tenka kiekvienai iš šalių nėra pagrindo, nes šalys ja naudojasi lygiomis dalimis.

Naudojimosi sklypu tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta dar 1983 05 17, ką patvirtina ir byloje esantis Žemės sklypo tarp bendrų savininkų pasidalinimo projektas. Būtent pagal tokią tvarką žemės sklypo bendraturčiai gyveno eilę metų. Pati apeliantė nuo to momento, kada paveldėjimo sutarties pagrindu tapo šio turto bendraturte, naudojosi tokia nusistovėjusia žemės sklypo naudojimosi tvarka. Tik, kai apeliantės pastatytas šiltnamis buvo pripažintas nelegaliu statiniu, tarp šalių prasidėjo ginčai ir nesutarimai.

Priskirti šulinius prie bendrai naudojamų žemės sklypų plotų ir nepažeisti bendraturčių teisių ir teisėtų interesų nėra jokių praktinių galimybių. Šuliniai yra atsakovų namo pusėje, tačiau galimybę prie jų prieiti apeliantė visada turėjo, bet tokia galimybe niekada nesinaudojo, nes šuliniai jokių eksploatacinių sąnaudų nereikalauja. Tokia naudojimosi tvarka šiuo žemės sklypu yra nusistovėjusi labai seniai ir šie šuliniai ten buvo visą laiką. Be to, apeliantė šių šulinių niekada neprižiūrėjo ir niekuomet jais nesirūpino, todėl jų buvimas atsakovų naudojamame žemės plote yra protingas ir logiškas, juo labiau, kad pagal ieškovės pateiktą planą ji taip pat prie šių šulinių negali patekti nepasinaudojus atsakovams priskirtina žeme.

Atsakovų įėjimas į jų gyvenamąjį namą yra žemės dalyje, kuria individualiai naudojasi tik atsakovai, todėl apeliantė klaidinančiai nurodė, kad įėjimas į atsakovų namą yra priskirtas prie bendro naudojimo žemės ploto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų įėjimas į jų gyvenamąjį namą yra žemės ploto dalyje, kuria naudojasi tik atsakovai, todėl ir apeliantės įėjimas į jos gyvenamąjį namą turi būti priskirtas tai žemės sklypo daliai kuria išimtinai naudojasi tik apeliantė.

Atsiliepimas

Atsakovai nurodo, kad apeliantės šiltnamis yra nelegalus statinys. Jis pastatytas be atsakovų sutikimo, yra ant ginčo sklypo ribos, ką draudžia statybą reglamentuojantys teisės aktai.

Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad dalies kanalizacijos ir šildymo stovai praeina per namo bendrasavininkams priklausančią namo dalį. Kanalizacijos ir šildymo sistemų stovai yra vidinėje namo dalyje ir iš atsakovų ūkinio pastato eina per ieškovės naudojamą namo pirmą aukštą į atsakovų naudojamą namo antrą aukštą. Kanalizacijos ir šildymo sistemų stovai atsakovų gyvenamąjį namą pasiekia iš rūsio ir pirmo aukšto patalpų, kurios priklauso ieškovei. Todėl nepagrįstas apeliantės argumentas dėl bendrų inžinerinių sistemų nebuvimo. Be to, atsakovai savo gyvenamąjį namą šildo kietuoju kuru, o ne dujomis, kaip teigia apeliantė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė papildomus įrodymus: namo nuotrauką. Kadangi papildomas įrodymas pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, atsakovai turėjo galimybę pateikti nuomonę dėl pateikto papildomo įrodymo, todėl teismas sprendžia, kad pateiktas įrodymas vertintinas visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas priešieškinio reikalavimas ir nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal UAB „Dzūkijos valdos“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano projektą bei sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovams išmontuoti iš ieškovės namo dalies (rūsio R-l ir vonios patalpų, plane pažymėtų Nr. 1-7) atsakovams priklausančius vandentiekio, kanalizacijos ir šilumos vamzdynus ir atremontuoti rūsio ir vonios patalpą. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kurių apeliantė neskundžia, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė R. J. ir atsakovai G. N. ir P. N. yra 305,02 kv. m ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir 0,1116 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (t.3, b.l. 42-47). Ieškovei priklauso 552/1116 sklypo dalys, tai yra 0,0552 ha, o atsakovams priklauso po 282/1116 sklypo dalys, tai yra po 0,0282 ha žemės, abiem atsakovams priklauso 0,0564 ha žemės.

Patikslintame ieškinyje ieškovė R. J. prašė teismo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą K. K. individualios įmonės „Geoplius“ 2016 m. gegužės 26 d. parengtą sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą (t.3, b.l. 65-70). Atsakovai priešieškinyje prašė nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą UAB „Dzūkijos valdos“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano projektą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus sprendė, kad atsakovų pasiūlytas projektas labiau atitinka šalių interesus, nes atsakovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas atitinka nuo seniau nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką bei nekilnojamojo daikto idealiąsias dalis ir užtikrina visų sklype esančių statinių eksploatavimą, naudojimą ir priežiūrą. Be to, atsakovų siūlomas bendro naudojimo plotas yra mažesnis. Nurodė, kad dabartinis ieškovės šiltnamis, pastatytas be atsakovų sutikimo, yra ant ribos ir tai nesuteikia pagrindo naują naudojimosi žemės sklypu tvarką priderinti prie ieškovės šiltnamio.

Ieškovė ginčija teismo sprendimo, kuriuo žemės sklypu naudojimosi tarp šalių tvarka nustatyta pagal atsakovų pateiktą planą, teisėtumą ir pagrįstumą argumentuodama netinkamu byloje esančių įrodymų įvertinimu, šalių pateiktų žemės sklypu naudojimosi tvarkos planų tinkamu neįvertinimu.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia daikto dalimi, kuri jam priskiriama; tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, o bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio pobūdžio ginčuose teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas turi taikyti minėtą interesų derinimo principą ir pasisakyti, kokia bendrosios nuosavybės teise turimų objektų naudojimosi tvarka geriausiai atitiktų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatymas iš teismo reikalauja siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus sprendė, kad atsakovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas atitinka nuo seniau nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką bei nekilnojamojo daikto idealiąsias dalis ir užtikrina visų sklype esančių statinių eksploatavimą, naudojimą ir priežiūrą. Nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo. Remiantis šalių nurodytais argumentais matyti, kad nagrinėjamu atveju didžiausias ginčas tarp šalių kylą dėl žemės sklypo ribos, einančios tarp šalims priklausančių ūkinių pastatų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas atitinka nuo seniau nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką. Iš byloje esančių šalių nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių, pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės pastatytas šiltnamis yra ant ribos, t.y. tai patvirtina, kad šalys naudojasi sklypo dalimis, kurios atsispindi atsakovų pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane bei kaip tai nurodyta žemės sklypo, tarp bendrų savininkų, pasidalinimo projekte, sudarytame 1983 m. gegužės 17 d. (t.2, b.l 91). Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad, sprendžiant klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, negalima vadovautis žemės sklypo, tarp bendrų savininkų, pasidalinimo projektu, 1983 m. sudarytu R. D., nes tai preliminarių matavimų planas, kuriame 1983 m. sklypo plotas buvo 1081 m2, skiriasi sklypo parametrai, pasidalinimo projekte gyvenamo namo užimta žemė paskirstyta po lygiai (po 114 m2.), t.y. ne pagal žemės nuosavybės idealiąsias dalis ir nepalikta bendro naudojimo žemės gyvenamo namo eksploatacijai, naudojimui ir priežiūrai aplink jį, nėra bendro naudojimo žemės kanalizacijos šuliniams naudoti ir prižiūrėti, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į tarp šalių kilusį ginčą dėl ribos, einančios tarp šalims priklausančių ūkinių pastatų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad 1983 metų planas tik patvirtina, kur yra nusistovėjusi riba tarp šalių naudojamų ginčo žemės sklypo dalių. Tuo tarpu tikrasis sklypo plotas, šalims priskirtinos naudotis sklypo dalys, jų dydžiai atsispindi atsakovų teismui pateiktame naudojimosi žemės sklypu plane, parengtame 2016 m. spalio mėnesį UAB ‚Dzūkijos valdos“.

Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovų sklypo naudojimo tvarkos nustatymo plane bendros nuosavybės du kanalizacijos šuliniai yra ne bendro naudojimo žemėje, bet atsakovų individuliai naudojamoje žemėje, žymimoje „B“ 450 m2 dalyje, t.y. atsakovai bendros dalinės nuosavybės kanalizacijos šuliniams eksploatuoti, naudoti ir prižiūrėti neskyrė bendrai naudojamos žemės, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad tarp šalių kada nors kilo ginčas dėl kitų statinių (2 vnt. kanalizacijos šulinių, 1/2 šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), kurie Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimu palikti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams R. J. - 2/5 dalys; G. N. - 3/10 dalys ir P. N. - 3/10 dalys, naudojimo, nors pagal byloje esančius duomenis ir aukščiau nurodytą seniau nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, jie yra atsakovų naudojamoje ginčo žemės sklypo dalyje. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustačius ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą projektą, nepažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros principas, o nustatoma naudojimosi tvarka patogi bendraturčiams ir yra racionali. Tuo tarpu nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo grumentas, kad apeliantė sklypo naudojimo tvarkos nustatymo projekte dviejų šulinių vietą žemės sklype priskyrė į bendro naudojimo žemę, taip užkertant kelią ginčams ateityje. Pažymėtina, kad, esant konfliktiniams santykiams tarp šalių, patvirtinus žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, atsakovams galėtų būti apsunkintas naudojimasis jiems priskirta ginčo žemės sklypo dalimi, kas kaip tik galėtų įtakoti tolesnius ginčus ir nesutarimus.

Pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė. Apeliantė nurodo, kad prioritetas, kad bendrai naudojamos sklypo žemės būtų kuo mažiau, gali būti vertinamas ir taikomas tik po to, kai bendriems poreikiams - visiems bendros dalinės nuosavybės statiniams eksploatuoti, naudoti ir prižiūrėti paskiriama žemė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo naują naudojimosi žemės sklypu tvarką priderinti prie ieškovės šiltnamio. Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, įvertino.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantės ir atsakovų bendrų kanalizacijos inžinerinių tinklų name nėra. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė prašė įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti iš ieškovės namo dalies (rūsio R-l ir vonios patalpų, plane pažymėtų Nr. 1-7) atsakovams priklausančius vandentiekio, kanalizacijos ir šilumos vamzdynus ir atremontuoti rūsio ir vonios patalpą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuotekų ir kanalizacijos vamzdis iš antro aukšto eina per pirmą aukštą ir iš pirmo aukšto patenka į kanalizacijos šulinį. Šie vamzdžiai yra ginčo namo bendri inžinieriniai tinklai skirti kanalizacijai nutekėti į kanalizacijos šulinį, kitos kanalizacijos sistemos šiame name nėra ir įrengti nėra galimybių. Tenkinus šį ieškovės prašymą ir įpareigojus atsakovus išmontuoti vamzdynus, iš atsakovų būtų atimta galimybė naudoti vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas. Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių šias išvadas. Tai, kad kaip nurodoma apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylos teisme nagrinėjimo metu atsakovai įsirengė atskirą vandentiekio vamzdyną (2 t. b.l. 103 ir 104) ir netgi atskirą įvadą, pirmiau buvusio bendro vandentiekio įvado neliko, nepaneigia teismo išvadų apie bendrą nuotekų ir kanalizacijos sistemą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovų šildymas yra atskiras ir šildymo sistemų stovai atsakovų gyvenamąjį namą pasiekia ne iš rūsio ir pirmo aukšto patalpų.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas. Atmetus apeliacinį skundą ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios pateiktais duomenimis sudarė 200 Eur. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui P. N. iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 8.11 punkte.

Pažyma, esanti byloje (t.3, b.l. 142) patvirtina, jog valstybė turėjo 15,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš apeliantės R. J. CPK 96 straipsnio pagrindu.

Taip pat patikslintina skundžiamo sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalyje. Skundžiamu sprendimu teismas priteisė iš atsakovų P. N. ir G. N. ieškovei R. J. 444,05 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš atsakovų P. N. ir G. N. priteisė 11,16 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi sprendime nenurodyta kokiomis dalimis priteistos bylinėjimosi išlaidos, tai ši sprendimo dalis patikslintina nurodant, kad iš atsakovų ieškovei priteista po 222,03 Eur bylinėjimosi išlaidos, valstybei – po 5,58 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų priteisimo nurodant, kad ieškovei R. J. priteisiama iš atsakovų P. N. ir G. N. po 222,03 Eur bylinėjimosi išlaidos; valstybei iš atsakovų P. N. ir G. N. priteisiama po 5,58 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš ieškovės R. J. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui P. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės R. J. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,90 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660 (sumokėjus, kvitą pateikti pirmosios instancijos teismui).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė