- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- A-16-822/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00468-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Audrius Bakaveckas, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Biržų ligoninės
- Atsakovas
- Panevėžio
- Trečiasis asmuo
- Biržų rajono savivaldybei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Biržų ligoninės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Biržų ligoninės skundą atsakovui Panevėžio visuomenės sveikatos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Biržų rajono savivaldybei dėl patikrinimo akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Biržų ligoninė (toliau – ir Biržų ligoninė, pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras, atsakovas) 2015 m. spalio 29 d. patikrinimo aktą Nr. HB-77 (toliau - ir Patikrinimo aktas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas Patikrinimo aktu įpareigojo pareiškėją pašalinti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – ir Laidojimo įstatymas) 2 straipsnio 24 ir 25 dalių ir 20 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus iki 2015 m. lapkričio 29 d.
3. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Patikrinimo aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai aiškinant Laidojimo įstatymo nuostatų reikalavimus, neatsižvelgiant į teismų priimtus sprendimus bei jų prejudicinę reikšmę turinčias išvadas dėl Laidojimo įstatymo nuostatų taikymo analogiškoje faktinėms aplinkybėms situacijoje.
4. Atsakovas, paviršutiniškai ištyręs faktinius duomenis, padarė nepagrįstą išvadą, jog ligoninės šaldytuve mirusiojo kūnas buvo laikomas ilgiau kaip keturias paras (atvežtas 2015 m. vasario 4 d. ir laikomas šaldytuve iki 2015 m. vasario 11 d.), todėl nepagrįstai konstatavo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pažeidimą. Asmuo nebuvo atvežtas, bet buvo laikomas ligoninės Slaugos palaikymo skyriuje, po to saugomas ligoninės šaldytuve, todėl pareiškėjas teisės aktų reikalavimų šiuo atveju nepažeidė.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-269-544/2013, buvo konstatuotos reikšmingos šiai bylai aplinkybės, t. y., jog Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje sveikatos įstaigoms nustatyta pareiga garantuoti mirusiojo kūno nemokamą apsaugą iki tol, kol jį atsiims mirusiojo šeimos nariai, jo įstatyminiai atstovai arba paciento prieš mirtį nurodyti asmenys, bet ne ilgiau kaip keturias paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės, tačiau įstatymas nedraudžia teikti mokamą paslaugą ilgesniam nei keturių dienų laikotarpiui, nenustato atsiskaitymo tvarkos. Biržų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimu nustatyta sveikatos priežiūros įstaigoje mirusių asmenų palaikų tolimesnio laikymo šaldytuve kaina. Laidojimo įstatymo 20 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad laidojimo paslaugos neteikiamos sveikatos priežiūros įstaigų patalpose, tačiau, šios taisyklės išimtys numatytos to paties įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalyse. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 24 dalį, žmogaus palaikų laikymu nelaikomas žmogaus palaikų saugojimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą terminą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, o pagal 2 straipsnio 25 dalį, žmogaus palaikų paruošimu šarvoti nelaikomas žmogaus palaikų aprengimas ir dėjimas į karstą, kai tai laidojančio asmens prašymu atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar Valstybinės teismo medicinos tarnybos personalas. Laidojimo įstatymas nedraudžia Biržų ligoninei teikti žmogaus palaikų saugojimo, aprengimo ir dėjimo į karstą paslaugų, šiame įstatyme nei kituose teisės aktuose nėra draudimo teikti tokias paslaugas ir ne sveikatos priežiūros įstaigoje mirusiųjų asmenų atžvilgiu.
6. Pažymi, kad pareiškėjas yra sudaręs sutartį dėl paslaugų, kurios nepatenka į laidojimo paslaugų sąrašą, už kurias įkainiai nustatyti Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Teisės aktai nedraudžia Biržų ligoninei teikti mokamų paslaugų, o uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Laidotva“ patenka į Laidojimo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą laidojančių asmenų sąvoką, todėl gali kreiptis į Biržų ligoninę kaip asmuo, organizuojantis palaikų laidojimą. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartyje padarytos išvados yra privalomos ir Panevėžio visuomenės sveikatos centrui, tačiau atsakovas į jas visiškai neatsižvelgė, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Akcentuoja, kad Patikrinimo aktas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju Patikrinimo akte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, taip pat kam jis gali būti skundžiamas. Patikrinimo akte nustatytas terminas iki 2015 m. lapkričio 29 d. pašalinti pažeidimus, tačiau jo priėmimo data yra 2015 m. spalio 29 d., pareiškėjas jį gavo tik 2015 m. lapkričio 18 d., todėl tokiu būdu yra suvaržoma pareiškėjo teisė paduoti skundą, kadangi apskundimo terminas baigiasi 2015 m. gruodžio 18 d., o įpareigojimus nurodyta įvykdyti nepasibaigus Patikrinimo akto apskundimo terminui. Šios aplinkybės atskleidžia atsakovo šališkumą atliekant tyrimą, nekompetenciją, galimai proteguojant kitos laidojimo paslaugas teikiančios įmonės interesus.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsiliepime nurodė, kad Centras operatyviąją kontrolę Biržų ligoninėje vykdė vadovaudamasis Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau - ir Reglamentas), ir tai nurodė Patikrinimo akte, kuris atitinka Reglamento priede nustatytą formą, pildymo tvarką, jame nurodyta Reglamentu nustatyta būtina nurodyti informacija, jis nustatyta tvarka buvo įregistruotas, su juo supažindintas objekto vadovas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad operatyviosios kontrolės vykdymo procedūra buvo pažeista.
10. Atsakovas pažymėjo, kad Operatyvioji kontrolė buvo atlikta pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrui persiųstą advokatų kontoros ,,Borenius“ pateiktą pranešimą bei ministerijos pavedimą pagal kompetenciją įvertinti šiame pranešime pateiktą informaciją. Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad Biržų ligoninėje teikiamos palaikų laikymo paslaugos (šaldytuve 2015 m. spalio 18 d. buvo laikomi ne Biržų ligoninėje mirusio asmens palaikai), palaikų paruošimo šarvoti paslaugos (Biržų ligoninėje mirusių ir atvežtų UAB „Laidotva“), teikiamos laidojimo paslaugos, šaldytuve mirusiojo palaikai buvo laikomi ilgiau kaip 4 paras. Tokiu būdu buvo pažeisti Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalių, 20 straipsnio 2 dalies ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalies reikalavimai.
11. Atsakovo nuomone, pareiškėjo paminėta Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis prejudicinės reikšmės ginčo atveju neturi, kadangi minėtoje civilinėje byloje Centras nedalyvavo. Be to, po minėtos teismo nutarties priėmimo pasikeitė teisės aktų normos (Lietuvos higienos norma HN 91:2013), buvo pakeistas Biržų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimas Nr. T-42 bei pasikeitė faktinė padėtis (Biržų ligoninėje neliko Patanatominio skyriaus). Sistemiškai aiškinant Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalių, 20 straipsnio 2 dalies ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 ir 6 dalių normas, laidojimo paslaugų teikimas negalimas asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpose, išskyrus nemokamą žmogaus palaikų, mirusių sveikatos priežiūros įstaigoje, saugojimą ne ilgiau kaip 4 paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės bei žmogaus palaikų aprengimą ir įdėjimą į karstą laidojančio asmens prašymu. Tokį teisės aiškinimą pateikė ir Sveikatos apsaugos ministerija į Centro paklausimą. Pareiškėjas teikė laidojimo paslaugas, tuo pažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Atsiliepimas
12. Atsakovas taip pat nurodė, kad Patikrinimo aktas surašytas 2015 m. spalio 29 d., pažeidimų pašalinimo terminas nustatytas iki 2015 m. lapkričio 29 d. Operatyviosios kontrolės metu ir surašant Patikrinimo aktą dalyvavo Biržų ligoninės direktorius, kuris Patikrinimo akte pasirašė, kad su juo susipažino ir gavo vieną jo egzempliorių. Todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Biržų rajono savivaldybė pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
14. Atsiliepime nurodė, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas reglamentuoja tik sveikatos priežiūros įstaigoje mirusiųjų pacientų palaikų apsaugą ir tik 4 paras. Pagal Laidojimo įstatymo nuostatas, ilgesnis kaip 4 parų žmogaus palaikų saugojimas jau laikytinas žmogaus palaikų laikymu, kuris yra laidojimo paslauga ir jai reikalingas leidimas - higienos pasas, ir kurios negalima teikti sveikatos priežiūros įstaigoje.
15. Pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo priimta 2013 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-269-544/2013 prejudicinės galios šiuo atveju neturi, kadangi skiriasi bylų proceso šalys ir ginčo dalykas. Tinkamai įgyvendindama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas, Biržų ligoninė privalo sudaryti sutartis ne kaip paslaugų teikėja, o kaip paslaugų gavėja.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį tenkino ir panaikino Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 29 d. patikrinimo akto Nr. HB-77 dalį, kuria konstatuota, kad Biržų ligoninė, teikdama mokamas paslaugas Biržų ligoninėje mirusių asmenų atžvilgiu (palaikų nuprausimą bei veido odos gaivinimą), pažeidė teisės aktų reikalavimus. Kitą skundo dalį atmetė.Teismas nustatė, kad Sveikatos apsaugos ministerija 2015 m. spalio 12 d. raštu Nr. (10.2.2.1-411)10-8987 Centrui persiuntė advokatų kontoros Borenius/Švirinas ir partneriai 2015 m. rugsėjo 30 d. pranešimą dėl Biržų ligoninėje galimai teikiamų laidojimo paslaugų, nurodydama pagal kompetenciją įvertinti minėtame pranešime nurodytas aplinkybes. Centro Biržų skyriaus vedėjos 2015 m. spalio 19 d. pavedimu Nr. DPB-77 Centro Biržų skyriaus vyriausioms specialistėms buvo pavesta atlikti operatyviąją kontrolę, patikrinti Biržų ligoninę, įvertinti minėtame advokatų kontoros pranešime minimų faktų atitiktį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo bei Laidojimo įstatymo nuostatoms. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta ir Patikrinimo aktu Nr. HB-77 konstatuota, kad: 1) Biržų ligoninėje teikiamos palaikų laikymo paslaugos (2015 m. spalio 18 d. ligoninės šaldytuve buvo laikomi ne Biržų ligoninėje mirusiojo, o UAB „Laidotva“ atvežti žmogaus palaikai, vieno mirusiojo asmens palaikai Biržų ligoninėje buvo laikomi ilgiau kaip 4 paras (nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 11 d.); 2) Biržų ligoninėje teikiamos palaikų paruošimo šarvoti paslaugos (buvusio Biržų ligoninės Patologoanatominio skyriaus patalpose ligoninės darbuotoja nuprausia, jei reikalinga, veido odą gaivina formalinu, mirusiųjų Biržų ligoninėje ir atvežtų UAB „Laidotva“ žmonių palaikus); 3) Biržų ligoninėje teikiamos laidojimo paslaugos (žmogaus palaikų laikymas ir paruošimas šarvoti); padaryta išvada, jog Biržų ligoninės veikla vykdoma pažeidžiant Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalių ir 20 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, nurodyta nustatytus pažeidimus pašalinti iki 2015 m. lapkričio 29 d.Teismas, remdamasis Reglamento 2 ir 3, 13.3.2, 29, 35 ir 44 punktais konstatavo, kad Centras, atlikdamas operatyviąją kontrolę Biržų ligoninėje, atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus.Teismas nustatė, ko, be kita ko, neginčija ir šalys bei šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo 2016 m. vasario 29 d. raštas Panevėžio apygardos administraciniam teismui, Žmogaus palaikų priėmimo-perdavimo registro žurnalų išrašai, kad Biržų ligoninėje 2015 m. spalio 18 d. ligoninės šaldytuve buvo laikomi ne Biržų ligoninėje mirusiojo, o UAB „Laidotva“ atvežti žmogaus palaikai, taip pat Biržų ligoninės šaldytuve vieno mirusiojo žmogaus palaikai buvo laikomi ilgiau kaip 4 paras (nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 11 d.). Atlygintinų paslaugų teikimo 2014 m. lapkričio 9 d. sutartis, sudaryta tarp Biržų ligoninės ir UAB „Laidotva“, patvirtina, kad Biržų ligoninėje teikiamos paslaugos - iš UAB „Laidotva“ atvežtų žmogaus palaikų laikymas šaldytuve - yra atlygintinos paslaugos. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktos sąskaitos faktūros bei Žmogaus palaikų priėmimo-perdavimo registro žurnalų išrašai. Biržų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. T-42 (2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. T-245 redakcija) 1.5 punktas patvirtina, kad Biržų ligoninėje teikiamos paslaugos - asmens sveikatos priežiūros įstaigoje mirusių pacientų palaikų laikymas šaldytuve ilgiau kaip 4 paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės - taip pat yra atlygintinos. Biržų ligoninės veikla - ne šioje įstaigoje mirusių asmenų atlygintinas laikymas ligoninės šaldytuve bei šioje įstaigoje mirusiųjų asmenų atlygintinas laikymas ilgiau kaip 4 paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės, nepatenka į Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje numatytąją išimtį, ir yra laikytina žmogaus palaikų laikymu, t. y. laidojimo paslaugų teikimu.Teismas nurodė, kad Patikrinimo aktu konstatuotas teisės aktų pažeidimas, Biržų ligoninei teikiant paslaugas - tiek ligoninėje mirusiųjų, tiek atvežtų UAB „Laidotva“ palaikų nuprausimą, jei reikalinga, veido odą gaivinant formalinu, tokias paslaugas pripažįstant palaikų paruošimo šarvoti paslaugomis (laidojimo paslaugomis). Teismas sprendė, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo atstovų paaiškinimus, jog Biržų ligoninė teikė veido odos gaivinimo formalinu paslaugas. Todėl laikė neįrodyta aplinkybe, jog pareiškėjas teikė mirusiųjų veido odos gaivinimo formalinu paslaugas. Tačiau net ir darant prielaidą, jog mirusiųjų veido odos gaivinimas formalinu Biržų ligoninėje galėjo būti atliekamas, vertindamas palaikų nuprausimo bei veido odos gaivinimo paslaugas Biržų ligoninėje mirusiųjų pacientų atžvilgiu, teismas sprendė, kad šios paslaugos turi būti atliekamos iki palaikų dėjimo į karstą, todėl yra sudedamoji žmogaus palaikų aprengimo ir dėjimo į karstą dalis, kuri patenka į Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje numatytąją išimtį ir nelaikytina žmogaus palaikų paruošimu šarvoti, tuo pačiu nelaikytina laidojimo paslauga. Ši paslauga teikiama atlygintinai. Nei Laidojimo įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo minėtąsias paslaugas teikti neatlygintinai, Lietuvos sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teisę LNSS vykdomųjų subjektų teisę teikti mokamas paslaugas. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnį, LNSS viešosios įstaigos steigėjo kompetencijai priskirta nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas. Nagrinėjamu atveju įkainiai už Biržų ligoninėje mirusiųjų asmenų aprengimą ir dėjimą į karstą yra nustatyti Biržų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T-42, todėl teismo vertinimu, Biržų ligoninė, teikdama mokamas paslaugas ligoninėje mirusių asmenų atžvilgiu - palaikų nuprausimą bei veido odos gaivinimą, teisės aktų nepažeidė, Patikrinimo akte šis pažeidimas konstatuotas nepagrįstai.Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, Atlygintinų paslaugų teikimo 2014 m. lapkričio 9 d. sutartimi, sudaryta tarp Biržų ligoninės ir UAB „Laidotva“, byloje pateiktomis sąskaitomis faktūromis bei Žmogaus palaikų priėmimo-perdavimo registro žurnalų išrašais, sprendė, kad Biržų ligoninėje buvo teikiamos žmogaus palaikų aprengimo ir dėjimo į karstą atlygintinos paslaugos ne tik Biržų ligoninėje mirusiųjų asmenų, bet ir kitur mirusiųjų, atvežtų UAB „Laidotva“, asmenų atžvilgiu. Teismas vertino, kad sveikatos priežiūros įstaiga gali teikti žmogaus palaikų aprengimo ir dėjimo į karstą paslaugas tik sveikatos priežiūros įstaigų pacientų, t. y. mirusių šioje įstaigoje asmenų atžvilgiu, ir tik tokiu atveju ši paslauga patenka į Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje numatytą išimtį, t. y. nelaikytina palaikų paruošimo šarvoti, o tuo pačiu laidojimo paslauga. Todėl teismas sprendė, kad Biržų ligoninės teikiama pagal sutartį su UAB ,,Laidotva“ žmogaus palaikų aprengimo ir dėjimo į karstą paslauga asmenų, mirusiųjų ne Biržų ligoninėje, o atvežtų UAB ,,Laidotva“ atžvilgiu, nepatenka į Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje numatytą išimtį, laikytina palaikų paruošimu šarvoti, t. y. laidojimo paslauga.Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad UAB ,,Laidotva“ yra laidojantis asmuo, todėl jo prašymu pareiškėjo teikiamos paslaugos (UAB „Laidotva“ atvežtų ne Biržų ligoninėje mirusių asmenų palaikų aprengimas ir dėjimas į karstą) patenka į Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje numatytąją išimtį ir nėra laikytinos palaikų paruošimu šarvoti, pažymėjo, jog UAB ,,Laidotva“ atitinka laidojimo paslaugų teikėjo, o ne laidojančio asmens sąvoką. Vien tik ta aplinkybė, kad kai kuriuos su mirusio asmens palaikų laidojimu susijusius veiksmus ji atlieka pagal laidojančio asmens įgaliojimą, negali pakeisti jos statuso Laidojimo įstatymo nuostatų prasme. Todėl atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą dėl UAB „Laidotva“ kaip laidojančio asmens statuso turėtojo.Teismas taip pat sprendė, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatyti faktai prejudicinės reikšmės nagrinėjamojoje administracinėje byloje neturi, kadangi Panevėžio apygardos teismo nutartis priimta civilinėje byloje, kurioje dalyvavo kiti proceso dalyviai nei nagrinėjamojoje administracinėje byloje.Teismas konstatavo, kad Patikrinimo aktu pagrįstai konstatuota, jog Biržų ligoninė, teikdama palaikų laikymo paslaugas bei palaikų aprengimo ir dėjimo į karstą (palaikų paruošimo šarvoti) paslaugas ne Biržų ligoninėje mirusiųjų, o atvežtų UAB ,,Laidotva“ asmenų atžvilgiu, taip pat Biržų ligoninėje mirusiųjų asmenų atlygintinas laikymo ilgiau kaip 4 paras paslaugas, teikė laidojimo paslaugas, pažeidė Laidojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalį bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, todėl Patikrinimo aktu suformuluotas reikalavimas pašalinti šiuos pažeidimus yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, nustatęs, kad Biržų ligoninė, teikdama mokamas paslaugas Biržų ligoninėje mirusių asmenų atžvilgiu (palaikų nuprausimą bei veido odos gaivinimą) teisės aktų nepažeidė, Patikrinimo akto dalį, kurioje konstatuotas šis pažeidimas, panaikino.Teismas pažymėjo, kad Patikrinimo aktu taip pat konstatuota, jog Biržų ligoninė, teikdama palaikų laidojimo paslaugas, pažeidė ne tik Laidojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalį bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, bet ir Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalių nuostatas. Laidojimo įstatymo 2 straipsnyje pateiktos tik šio įstatymo sąvokos, jame nėra jokių normų, reguliuojančių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, nesuformuluotos jokios privalomos elgesio taisyklės, todėl teismas vertino, kad Patikrinimo akte aukščiau nurodytos pareiškėjo veiklos įvertinimas kaip pažeidžiančios Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalis yra perteklinis. Tačiau konstatavus kitų teisės normų pažeidimus, ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti Patikrinimo aktą visa apimtimi.
III.
27. Pareiškėjas Biržų ligoninė (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Patikrinimo aktą.
28. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, jog Patikrinimo aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų dėl apskundimo tvarkos nenurodymo (akto formos trūkumo), teisinio pagrindimo trūkumų (akto turinio trūkumo).
29. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad Patikrinimo akte nurodytos pareiškėjo veiklos įvertinimas kaip pažeidžiančios Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalis yra perteklinis, o konstatavus kitų teisės normų pažeidimus, ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti Patikrinimo aktą visa apimtimi. Atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikytinas principas, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama. Šiuo atveju Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra nurodyti individualiam teisės aktui keliami formos ir turinio reikalavimai, todėl viešojo administravimo subjektui, nagrinėjamu atveju, atsakovui nėra leidžiama priimti kitokį administracinį aktą, kuris pažeistų Viešojo administravimo įstatymą. Todėl teismas, pripažinęs, kad pareiškėjo atžvilgiu Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalies pažeidimas negali būti konstatuotas, šio pažeidimo nepašalino. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu teismas ignoravo atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigą nurodyti akto priėmimo teisinį bei faktinį pagrindus, motyvus, kadangi pareiškėjas turi teise žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, o tuo pačiu ir atsakovo pareigą vadovautis įstatymais. Šis pažeidimas yra pakankamas spręsti, kad atsakovui Patikrinimo akte nenurodžius tikslaus ir pareiškėjui suprantamo pažeidimo teisinio pagrindo, kuriuo turi vadovautis pareiškėjas vykdydamas Patikrinimo akto nurodymus, neturėjo būti vertinami ir kiti nurodyti Patikrinimo akte pažeidimai, t. y. Patikrinimo aktas turėjo būti panaikintas.
30. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad Biržų ligoninė turi teisę ir pareigą tik nemokamai saugoti šioje įstaigoje mirusiojo asmens (paciento) palaikus ne ilgiau kaip 4 paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės. Teismas, vertindamas individualų teisės aktą, kuriame nurodyti tariami konkretūs pažeidimai, visiškai nepagrįstai praplėtė Patikrinimo akte nurodytų pažeidimų apimtį, nes nurodė tokius pažeidimus, nesusijusius su ginčo dalyku (pvz., dėl kitų asmenų, kurie nebuvo patikrinimo metu nustatyti ir pažymėti Patikrinimo akte, o būtent atvežtų UAB „Laidotva“). Teismas, taikydamas sisteminę teisės normų analizę, pritaikė situaciją prie Patikrinimo akte jau nustatytos faktinės situacijos.
31. Nurodo, kad atsakovas nustatė, jog padaryti konkretūs pažeidimai - vieno mirusiojo asmens palaikai Biržų ligoninėje buvo laikomi ilgiau kaip 4 paras (nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 11 d.), 2015 m. spalio 18 d. ligoninės šaldytuve buvo laikomi ne Biržų ligoninėje mirusiojo palaikai. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo ir nebuvo. Nurodytų aplinkybių analizės esmė buvo ta, ar tokia pareiškėjo veikla - asmenų, ir mirusių ne sveikatos priežiūros įstaigoje, saugojimas teisės aktais yra draudžiama, ir kokiame teisės akte tokie imperatyvūs draudimai yra nurodyti. Teismas visiškai nepagrįstai prioritetą suteikė ne šių veiksmų draudimų teisės aktuose nustatymui, bet tam, kad Biržų ligoninė teikia atlygintinas paslaugas ir saugo UAB „Laidotva“ atvežtus palaikus. Teismas, nenurodydamas konkrečių teisės aktų, draudžiančių teikti ne sveikatos priežiūros įstaigoje mirusių asmenų saugojimo paslaugas, pažymėjo, kad Biržų ligoninė turi teisę tik nemokamai saugoti šioje įstaigoje mirusiojo asmens (paciento) palaikus ne ilgiau kaip 4 paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės, ir tik tokia asmens sveikatos priežiūros įstaigos veikla patenka į Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje numatytą išimtį. Teismas, nors ir sistemiškai aiškino kai kuriuos teisės aktus, tačiau konkrečiuose teisės aktuose nustatyto draudimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai mokamai saugoti sveikatos priežiūros įstaigoje mirusio asmens ir atvežto iš kitur, nenurodė. Tai, kad Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo nustatyta kaina už mirusių asmenų saugojimą, aprengimą ir dėjimą į karstą, Biržų ligoninei nedraudė mokamai atlikti tokius pat veiksmus ne sveikatos priežiūros įstaigoje mirusiems asmenims, taikant Atlygintinų paslaugų sutartyje nustatytus analogiškus įkainius, kurie buvo nustatyti steigėjo sprendimu.
32. Pažymi, kad Biržų ligoninė nemokamą palaikų saugojimą teikia tik sveikatos priežiūros įstaigoje mirusių asmenų atžvilgiu, o dėl kitų asmenų saugojimo teisės aktai asmens sveikatos priežiūros įstaigai draudimų nenumato. Todėl teismo išvados šiuo klausimu yra nepagrįstos. Teismas teisės aktus aiškino plečiamai, pasisakė ir apie tuos visuomeninius teisinius santykius, kurių nurodomi teisės aktai nereglamentuoja, o mokamos paslaugos teikiamos pagal galiojančią Atlygintinų paslaugų sutartį, kurios teisėtumą tikrino Biržų rajono apylinkės teismas (sprendimas įsiteisėjęs) ir Panevėžio apygardos teismas (nutartis nepanaikinta). Panevėžio apygardos teismas sprendime pažymėjo, kad įstatyme nenumatyta imperatyvo, draudžiančio palaikų mokamą saugojimą ilgesniam nei keturių dienų laikotarpiui. Panevėžio apygardos teismas sprendė, kad nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais nėra reglamentuota, kaip turi būti atsiskaitoma už žmogaus palaikų saugojimą (laikymą) praėjus 4 paroms. Biržų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimu nustatyta sveikatos priežiūros ištaigoje mirusių žmogaus palaikų tolimesnio laikymo šaldytuve kaina. Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 punkte nėra draudimo laikinai saugoti žmonių palaikų, mirusių ne sveikatos priežiūros įstaigoje, tokio draudimo nenumato ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad jokia imperatyvi teisės norma nedraudžia ligoninei teikti atlygintiniu paslaugų.
33. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad teritorinės lavoninės, kuriai turėtų būti perduodami asmens palaikai saugoti pasibaigus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje nustatytam terminui, nėra. Teritorinės lavoninės sąvokos teisės aktai taip pat nepateikia, todėl pareiškėjas negali būti atsakingas dėl nesureguliuotų visuomeninių santykių, kadangi formaliai vykdant minėtą reikalavimą, Biržų ligoninė žmogaus palaikus turėtų išvežti iš ligoninės teritorijos. Teismas dėl Patikrinimo akte suformuluotų ydingų nurodymų nepasisakė.
Šalies argumentai
34. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad Biržų ligoninės teikiama pagal sutartį su UAB „Laidotva“ žmogaus palaikų aprengimo ir dėjimo į karstą paslauga asmenų, mirusiųjų ne Biržų ligoninėje, o atvežtų UAB „Laidotva“ atžvilgiu, laikytina palaikų paruošimu šarvoti, t. y. laidojimo paslauga. Akcentuoja, kad Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 25 punkte numatyta, jog žmogaus palaikų paruošimu šarvoti nelaikomas žmogaus palaikų aprengimas ir dėjimas į karstą, kai tai laidojančio asmens prašymu atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar Valstybinės teismo medicinos tarnybos personalas. Taigi įstatymas suteikia teisę Biržų ligoninei teikti žmogaus palaikų saugojimo, aprengimo ir dėjimo į karstą paslaugas. Teismui pripažinus, kad Biržų ligoninė gali teikti palaikų nuprausimo ir veido odos gaivinimo mokamas paslaugas, visiškai nesuprantamas ir teisiškai nemotyvuotas argumentas, kad tokios mokamos paslaugos negali būti teikiamos iš UAB „Laidotva“ atvežtų asmenų palaikų atžvilgiu. UAB „Laidotva“ patenka į įstatymu apibrėžtą laidojančių asmenų sąrašą, todėl gali kreiptis į Biržų ligoninę kaip asmuo, organizuojantis palaikų laidojimą.
35. Apeliantas akcentuoja, kad teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į Panevėžio apygardos teismo sprendime nustatytus faktus, kurie nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę. Šiuo atveju susidarė situacija, kai Panevėžio apygardos teismas sutartis pripažino teisėtomis, o teismas Biržų ligoninės teikiamas kai kurias paslaugas pagal šias sutartis pripažino neteisėtomis.
Atsiliepimas
36. Atsakovas Centras pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, teismo sprendimą palikti galioti.
37. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikta nuomone, jog Patikrinimo aktas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, jame nenurodytas tikslus ir pareiškėjui suprantamas pažeidimo teisinis pagrindas, kadangi operatyvioji kontrolė Biržų ligoninėje atlikta ir Patikrinimo aktas surašytas remiantis Reglamente nuostatomis procedūromis, kurios nebuvo pažeistos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Centras pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. pranešimą atlikdamas operatyviąją kontrolę Biržų ligoninėje, atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Patikrinimo akte išsamiai ir aiškiai nurodyti teisės aktai, jų straipsniai ir punktai, kuriuos pažeidė Biržų ligoninė, teikdama sveikatos priežiūros įstaigoje laidojimo paslaugas. Centras, nurodydamas kartu su kitų teisės normų pažeidimais ir Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalis, siekė kuo tiksliau ir aiškiau nurodyti pažeidimo teisinį pagrindą, kad pareiškėjas aiškiai suprastų, kokias teisės aktų nuostatas jis pažeidė. Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalies nuostatos ir išaiškinimai neatsiejamai susiję su šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatomis, jas papildo bei patikslina.
38. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad Patikrinimo akte nurodytos pareiškėjo veiklos įvertinimas kaip pažeidžiančios Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalis, yra perteklinis, tačiau, konstatavus kitų teisės aktų pažeidimus, ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti Patikrinimo aktą visa apimtimi.
39. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Biržų ligoninės direktorius dalyvavo atliekant operatyviąją kontrolę, su patikrinimo metu nustatytais faktais sutiko, nepareiškė jokių prieštaravimų nei Patikrinimo akte, nei Centro siųstuose raštuose, neginčijo nustatytų bei Patikrinimo akte užfiksuotų faktų ir teisminio proceso metu.
40. Pažymi, kad pareiškėjas savaip interpretuoja Biržų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. T-42 „Dėl VšĮ Biržų ligoninės teikiamų paslaugų kainų nustatymo“, kuriame nustatyti įkainiai už sveikatos priežiūros įstaigoje mirusių pacientų palaikų aprengimo ir dėjimo į karstą, kai tai laidojančio asmens prašymu atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigos personalas ir sveikatos priežiūros įstaigoje mirusių pacientų palaikų laikymo šaldytuve paslaugas (palaikų laikymas šaldytuve iki tol, kol jį atsiims mirusiojo šeimos nariai ar kiti įstatyminiai atstovai yra nemokamas ne ilgiau kaip 4 paras po patologoanatominio tyrimo, ar teisės medicinos ekspertizės), teigdamas, kad sprendimu nedraudžiama mokamai atlikti tokius pat veiksmus ne sveikatos priežiūros įstaigoje mirusiems asmenims, taikant Atlygintinų paslaugų sutartyje nustatytus analogiškus įkainius, kurie nustatyti steigėjo sprendimu. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje nenumatyta imperatyvo, draudžiančio palaikų mokamą saugojimą ilgesniam nei keturių dienų laikotarpiui bei, kad Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje nėra draudimo laikinai saugoti žmonių palaikų, mirusių ne sveikatos priežiūros įstaigoje, tokio draudimo nenumato ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Pareiškėjas netinkamai, plečiamai aiškina įstatymus, painioja skiriamuosius civilinės (privatinės) ir administracinės teisės principus. Tik civilinėje (privatinėje) teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“.
Atsiliepimas
41. Atsakovo teigimu, sistemiškai vertinant Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalies, 24 dalies ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas, laidojimo paslaugų teikimas negalimas asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpose išskyrus nemokamą žmogaus palaikų, mirusių sveikatos priežiūros įstaigoje, saugojimą, bet ne ilgiau, kaip 4 paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės“ bei žmogaus palaikių aprengimą ir įdėjimą į karstą laidojančio asmens prašymu. Todėl teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjęs bylos medžiagą ir teisės aktų nuostatas, pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad Biržų ligoninė, teikdama palaikų laikymo paslaugas bei palaikų aprengimo ir dėjimo į karstą (palaikų paruošimo šarvoti) paslaugas ne Biržų ligoninėje mirusiųjų, o atvežtų UAB „Laidotva“ asmenų atžvilgiu, taip pat Biržų ligoninėje mirusiųjų asmenų atlygintinas laikymo ilgiau kaip 4 paras paslaugas, teikė laidojimo paslaugas, tuo pažeidė Laidojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalį bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalį. Todėl Patikrinimo akte suformuluotas reikalavimas pašalinti šiuos pažeidimus yra teisėtas ir pagrįstas.
42. Atsakovas taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartyje pateiktos teismo išvados turi prejudicinę galią ir yra privalomos Centrui, kadangi civilinė byla buvo nagrinėjama dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, o proceso šalimis byloje buvo UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“, UAB „Laidotva“ ir Biržų ligoninė. Centras civilinėje byloje nedalyvavo. Nagrinėjamu atveju proceso dalyviais yra Biržų ligoninė, Centras ir Biržų rajono savivaldybė, todėl Panevėžio apygardos teismo nutartis priimta civilinėje byloje, kurioje dalyvavo kiti proceso dalyviai negu nagrinėjamojoje administracinėje byloje, joje nustatyti faktai prejudicinės reikšmės nagrinėjamojoje byloje neturi.
43. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
44. Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia argumentais, nurodytais teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 29 d. patikrinimo akte Nr. HB-77, kuriame konstatuoti Biržų ligoninės Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pažeidimai, teisėtumo ir pagrįstumo.Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.Patikrinimo aktu Nr. HB-77 konstatuota, kad: 1) Biržų ligoninėje teikiamos palaikų laikymo paslaugos (2015 m. spalio 18 d. ligoninės šaldytuve buvo laikomi ne Biržų ligoninėje mirusiojo, o UAB „Laidotva“ atvežti žmogaus palaikai, vieno mirusiojo asmens palaikai Biržų ligoninėje buvo laikomi ilgiau kaip 4 paras (nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 11 d.); 2) Biržų ligoninėje teikiamos palaikų paruošimo šarvoti paslaugos (buvusio Biržų ligoninės Patologoanatominio skyriaus patalpose ligoninės darbuotoja nuprausia, jei reikalinga, veido odą gaivina formalinu, mirusiųjų Biržų ligoninėje ir atvežtų UAB „Laidotva“ žmonių palaikus); 3) Biržų ligoninėje teikiamos laidojimo paslaugos (žmogaus palaikų laikymas ir paruošimas šarvoti); padaryta išvada, jog Biržų ligoninės veikla vykdoma pažeidžiant Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalių ir 20 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, nurodyta nustatytus pažeidimus pašalinti iki 2015 m. lapkričio 29 d.Dėl Patikrinimo akte nustatyto antrojo pažeidimo, kad Biržų ligoninėje teikiamos palaikų paruošimo šarvoti paslaugos, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Biržų ligoninė, teikdama mokamas paslaugas ligoninėje mirusių asmenų atžvilgiu - palaikų nuprausimą bei veido odos gaivinimą, teisės aktų nepažeidė, o Patikrinimo akte šis pažeidimas konstatuotas nepagrįstai.Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Patikrinimo aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų tokiam aktui keliamų reikalavimų (nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, taip pat kam jis gali būti skundžiamas). Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais argumentais. Atsakovas pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. pranešimą atlikdamas operatyviąją kontrolę Biržų ligoninėje, atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Patikrinimo akte išsamiai ir aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktų normos, kuriuos pažeidė Biržų ligoninė, teikdama sveikatos priežiūros įstaigoje laidojimo paslaugas. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ta aplinkybė, jog Patikrinimo akte nėra nurodyta apskundimo tvarka, laikytina ginčijamo akto formos trūkumu, kuris konkrečiu atveju nėra pakankamas tam, kad būtų nustatytas ginčijamo Patikrinimo akto neteisėtumo pagrindas.Apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra ginčo dėl atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių - vieno mirusiojo asmens palaikai Biržų ligoninėje buvo laikomi ilgiau kaip 4 paras (nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 11 d.), 2015 m. spalio 18 d. ligoninės šaldytuve buvo laikomi ne Biržų ligoninėje mirusiojo palaikai. Pareiškėjas kelia klausimą, ar pagrįstai šie atsakovo veiksmai – mirusių asmenų, kurie mirė ne sveikatos priežiūros įstaigoje, saugojimas – atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pripažinti teisės aktų draudžiamais.Palaikų laidojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis įtvirtina draudimą teikti laidojimo paslaugas sveikatos priežiūros įstaigų patalpose. Laidojimo paslaugų sąvoka yra pateikta Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje, kuri nustato, kad laidojimo paslaugos - tai su žmogaus palaikų laidojimu susijusios paslaugos, apimančios žmogaus palaikų pirminį vežimą, žmogaus palaikų laikymą, žmogaus palaikų paruošimą šarvoti, šarvojimą, žmogaus palaikų vežimą laidoti arba kremuoti, laidojimą, kremavimo dokumentų parengimą. Pagal Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje įtvirtintą sąvoką, žmogaus palaikų laikymas - tai žmogaus palaikų laikymas teisės aktų nustatytus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose patalpose ir sąlygomis po patologinės anatomijos tyrimų ar teismo medicinos ekspertizių ir tyrimų leidus žmogaus palaikus laidoti arba, kai patologinės anatomijos tyrimai ar teismo ekspertizės ir tyrimai nedaromi, atvežus iš mirties fakto nustatymo vietos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip; žmogaus palaikų laikymu nelaikomas žmogaus palaikų saugojimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą terminą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Pagal Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje įtvirtintą sąvoką, žmogaus palaikų paruošimas šarvoti - tai žmogaus palaikų ir aprangos sutvarkymas, įskaitant specialų paruošimą žmogaus palaikus apsaugoti nuo irimo iki savaitės, ir dėjimas į karstą pagal laidojančio asmens pageidavimą ir teisės aktų nustatytus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, atliekamas žmogaus palaikų paruošimo patalpose, įrengtose pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus; žmogaus palaikų paruošimu šarvoti nelaikomas žmogaus palaikų aprengimas ir dėjimas į karstą, kai tai laidojančio asmens prašymu atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar Valstybinės teismo medicinos tarnybos personalas.Tiek Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalis, tiek šio straipsnio 25 dalis apibrėžia išimtis, kuomet teikiamos paslaugos mirusiojo asmens atžvilgiu nelaikomos laidojimo paslaugomis (atitinkamai žmogaus palaikų laikymu bei žmogaus palaikų paruošimu šarvoti). Pagal Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalį, žmogaus palaikų laikymu nelaikomas žmogaus palaikų saugojimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą terminą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Žmogaus palaikų saugojimas, kuris pagal Palaikų laidojimo įstatymą yra leidžiamas sveikatos priežiūros įstaigose, nėra apibrėžtas šiame įstatyme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje vartojamas terminas „žmogaus palaikų saugojimas“, bet ne žmogaus palaikų laikymas, kai pastarasis terminas yra aiškiai minėtame įstatyme apibrėžtas. Kita vertus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įstatymų leidėjas šiais dviem atvejais naudodamas skirtingus terminus, tokiu būdu išreiškė savo poziciją, kad sveikatos priežiūros įstaigose negali būti teikiamos žmogaus palaikų laikymo paslaugos, kaip jos yra suprantamos Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio, nustatančiame asmens sveikatos priežiūros įstaigos pareigas pacientui mirus, 5 dalyje nustatyta, kad įstaiga garantuoja mirusiojo kūno nemokamą apsaugą iki tol, kol jį atsiims mirusiojo šeimos nariai, jo įstatyminiai atstovai arba paciento prieš mirtį nurodytieji asmenys, bet ne ilgiau kaip keturias paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės. Sistemiškai aiškinant Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalį bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, darytina išvada, jog asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę ir pareigą saugoti šioje įstaigoje mirusiojo asmens (paciento) palaikus ne ilgiau kaip 4 paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės, ir tik tokia asmens sveikatos priežiūros įstaigos veikla patenka į Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje numatytąją išimtį - nelaikoma žmogaus palaikų laikymu, t. y. laidojimo paslaugomis. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, veikla, neatitinkanti minėtų sąlygų, patenka į Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje apibrėžtą žmogaus palaikų laikymo sąvoką, ir laikytina laidojimo paslaugų teikimu. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Biržų ligoninė, laikiusi vieno mirusiojo asmens palaikus ilgiau kaip 4 paras (nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 11 d.) ir 2015 m. spalio 18 d. ligoninės šaldytuve laikiusi ne Biržų ligoninėje mirusiojo palaikus, nepažeidė Palaikų laidojimo įstatymo 20 straipsnio bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Todėl šiuos pažeidimus pagrįstai atsakovas konstatavo ginčijamame Patikrinimo akte.Apeliantas akcentuoja, kad teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į Panevėžio apygardos teismo sprendime nustatytus faktus, kurie nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę. Šiuo atveju susidarė situacija, kai Panevėžio apygardos teismas sutartis pripažino teisėtomis, o teismas Biržų ligoninės teikiamas kai kurias paslaugas pagal šias sutartis pripažino neteisėtomis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu šiuo klausimu, todėl argumentų papildomai nekartoja.Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad Patikrinimo akte nurodytos pareiškėjo veiklos įvertinimas, kaip pažeidžiančios Laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalis, yra perteklinis. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų teisės normų teisinį turinį, laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl minėtų nuostatų pažeidimo pertekliškumo ir motyvų papildomai nekartoja.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo viešosios įstaigos Biržų ligoninės apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Biržų ligoninės apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.