Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienėsir Nijolės Čekanauskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Viešosios įstaigos Biržų ligoninės skundą atsakovui Panevėžio visuomenės sveikatos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Biržų rajono savivaldybei dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja teismui pateiktu skundu (b.l.3-5) prašė panaikinti Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015-10-29 patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Patikrinimo aktas), kuriuo konstatuoti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau- ir Palaikų laidojimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau- ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) pažeidimai. Skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas, paviršutiniškai ištyręs faktinius duomenis, padarė nepagrįstą išvadą, jog ligoninės šaldytuve mirusiojo kūnas buvo laikomas ilgiau kaip keturias paras (atvežtas 2015-02-04 ir laikomas šaldytuve iki 2015-02-11), tuo nepagrįstai konstatuodamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pažeidimą. Minėtas asmuo buvo laikomas ligoninės Slaugos palaikymo skyriuje, o ne atvežtas, po to saugomas ligoninės šaldytuve, todėl pareiškėja teisės aktų reikalavimo nepažeidė. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2013-05-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2A-269-544/2013, buvo konstatuotos reikšmingos šiai bylai aplinkybės. Minėtoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje pažymėta, jog Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 str.5 d. sveikatos įstaigoms nustatyta pareiga garantuoti mirusiojo kūno nemokamą apsaugą iki tol, kol jį atsiims mirusiojo šeimos nariai, jo įstatyminiai atstovai arba paciento prieš mirtį nurodyti asmenys, bet ne ilgiau kaip keturias paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės, tačiau įstatyme nenumatyta draudimo teikti mokamą paslaugą ilgesniam nei keturių dienų laikotarpiui, nenustatyta tokio atsiskaitymo tvarka. Biržų rajono savivaldybės taryba 2012-07-26 sprendimu nustatyta sveikatos priežiūros įstaigoje mirusių asmenų palaikų tolimesnio laikymo šaldytuve kaina. Palaikų laidojimo įstatymo 20 str. suformuluota taisyklė, kad laidojimo paslaugos neteikiamos sveikatos priežiūros įstaigų patalpose, tačiau, šios taisyklės išimtys numatytos to paties įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalyse. Pagal šio įstatymo 2 str.24 dalį, žmogaus palaikų laikymu nelaikomas žmogaus palaikų saugojimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą terminą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, o pagal 2 str.25 dalį, žmogaus palaikų paruošimu šarvoti nelaikomas žmogaus palaikų aprengimas ir dėjimas į karstą, kai tai laidojančio asmens prašymu atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar Valstybinės teismo medicinos tarnybos personalas. Palaikų laidojimo įstatymas nedraudžia Viešajai įstaigai Biržų ligoninei (toliau- ir Biržų ligoninė) teikti žmogaus palaikų saugojimo, aprengimo ir dėjimo į karstą paslaugų, nei šiame įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra draudimo teikti tokias paslaugas ir ne sveikatos priežiūros įstaigoje mirusiųjų asmenų atžvilgiu. Pareiškėja yra sudariusi sutartį dėl paslaugų, kurios nepatenka į laidojimo paslaugų sąrašą, už kurias įkainiai nustatyti Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Pažymėta, jog joks teisės aktas nedraudžia Biržų ligoninei teikti mokamų paslaugų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patenka į Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą laidojančių asmenų sąvoką, todėl gali kreiptis į Biržų ligoninę kaip asmuo, organizuojantis palaikų laidojimą. Panevėžio apygardos teismo 2013-05-21 nutartyje padarytos išvados yra privalomos ir Panevėžio visuomenės sveikatos centrui, tačiau atsakovas į jas visiškai neatsižvelgė, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą.

Atsakovas Panevėžio visuomenės sveikatos centras (toliau- ir Centras) su skundu nesutiko. Savo atsiliepime teismui nurodė ir teismo posėdyje jo atstovai paaiškino, kad Centras operatyviąją kontrolę Biržų ligoninėje (toliau- ir Operatyvioji kontrolė) vykdė vadovaudamasis Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymu Nr. V-946 (toliau- ir Reglamentas), ir tai nurodė Patikrinimo akte. Patikrinimo aktas atitinka Reglamento priede nustatytą formą, pildymo tvarką, jame nurodyta Reglamentu nustatyta būtina nurodyti informacija, aktas nustatyta tvarka buvo įregistruotas, bei su juo supažindintas objekto vadovas. Todėl operatyviosios kontrolės vykdymo procedūra nebuvo pažeista. Operatyvioji kontrolė buvo atlikta pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrui persiųstą advokatų kontoros ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktą pranešimą bei ministerijos pavedimą pagal kompetenciją įvertinti šiame pranešime pateiktą informaciją. Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad Biržų ligoninėje teikiamos palaikų laikymo paslaugos (šaldytuve 2015-10-18 buvo laikomi ne Biržų ligoninėje mirusio asmens palaikai), palaikų paruošimo šarvoti paslaugos (Biržų ligoninėje mirusių ir atvežtų UAB „(duomenys neskelbtini)“), teikiamos laidojimo paslaugos, šaldytuve mirusiojo palaikai buvo laikomi ilgiau kaip 4 paras. Tuo pažeisti Palaikų laidojimo įstatymo 2 str.24 ir 25 dalies, 20 str.2 dalies ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 str.5 dalies reikalavimai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo paminėta Panevėžio apygardos teismo 2013-05-21 nutartis prejudicinės reikšmės ginčo atveju turėti negali, nes minėtoje civilinėje byloje Centras nedalyvavo. Be to, po minėtos teismo nutarties priėmimo pasikeitė teisės aktų normos (Lietuvos higienos norma HN 91:2013), buvo pakeistas Biržų rajono savivaldybės tarybos 2012-02-29 sprendimas Nr. T-42 bei pasikeitė faktinė padėtis (Biržų ligoninėje neliko Patanatominio skyriaus). Sistemiškai aiškinant Palaikų laidojimo įstatymo 2 str.24 ir 25 dalies, 20 str.2 dalies ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 str.5, 6 dalies normas, darytina išvada, kad laidojimo paslaugų teikimas negalimas asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpose, išskyrus nemokamą žmogaus palaikų, mirusių sveikatos priežiūros įstaigoje, saugojimą ne ilgiau kaip 4 paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės bei žmogaus palaikų aprengimą ir įdėjimą į karstą laidojančio asmens prašymu. Tokį teisės aiškinimą pateikė ir Sveikatos apsaugos ministerija į Centro paklausimą. Pareiškėja teikė laidojimo paslaugas, tuo pažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Trečiojo suinteresuoto asmens Biržų rajono savivaldybės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Savo atsiliepimu teismui (b.l.91-93) trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu nesutinka, nurodė, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas reglamentuoja tik sveikatos priežiūros įstaigoje mirusiųjų pacientų palaikų apsaugą ir tik keturias paras. Pagal Palaikų laidojimo įstatymo nuostatas, ilgesnis kaip 4 parų žmogaus palaikų saugojimas jau laikytinas žmogaus palaikų laikymu, kuris yra laidojimo paslauga ir jai reikalingas leidimas- higienos pasas ir kurios negalima teikti sveikatos priežiūros įstaigoje. Panevėžio apygardos teismo priimta 2013-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-269-544/2013 prejudicinės galios neturi, nes toje byloje proceso šalimis buvo kiti asmenys, nei šioje nagrinėjamojoje byloje. Tinkamai įgyvendindama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 str.5 d. bei 6 d. nuostatas, Biržų ligoninė privalo sudaryti sutartis ne kaip paslaugų teikėja, o kaip paslaugų gavėja.

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau- ir Sveikatos apsaugos ministerija) 2015-10-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio visuomenės sveikatos centrui persiuntė advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) 2015-09-30 pranešimą dėl viešojoje įstaigoje Biržų ligoninėje galimai teikiamų laidojimo paslaugų, nurodydama pagal kompetenciją įvertinti minėtame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l.22-26). Centro Biržų skyriaus vedėjos 2015-10-19 pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) Centro Biržų skyriaus vyriausiajai specialistei D. Č. ir vyriausiajai specialistei G. P. buvo pavesta atlikti operatyviąją kontrolę, patikrinti Biržų ligoninę, įvertinti minėtame advokatų kontoros pranešime minimų faktų atitiktį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo bei Palaikų laidojimo įstatymo nuostatoms (b.l.26). Operatyviosios kontrolės metu nustatyta ir Centro 2015-10-29 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad: 1) Biržų ligoninėje teikiamos palaikų laikymo paslaugos (2015-10-18 ligoninės šaldytuve buvo laikomi ne Biržų ligoninėje mirusiojo, o uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atvežti žmogaus palaikai, vieno mirusiojo asmens palaikai Biržų ligoninėje buvo laikomi ilgiau kaip 4 paras (nuo 2015-02-04 iki 2015-02-11), 2) Biržų ligoninėje teikiamos palaikų paruošimo šarvoti paslaugos (buvusio Biržų ligoninės Patologoanatominio skyriaus patalpose ligoninės darbuotoja nuprausia, jei reikalinga, veido odą gaivina formalinu, mirusiųjų Biržų ligoninėje ir atvežtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ žmonių palaikus), 3) Biržų ligoninėje teikiamos laidojimo paslaugos (žmogaus palaikų laikymas ir paruošimas šarvoti); padaryta išvada, jog Biržų ligoninės veikla vykdoma pažeidžiant Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalių ir 20 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, nurodyta nustatytus pažeidimus pašalinti iki 2015-11-29 (b.l.28). Šis Patikrinimo aktas ir skundžiamas nagrinėjamojoje byloje.

Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymu Nr. V-946 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento 2 ir 3 punktus, Visuomenės sveikatos centrai Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose (toliau- ir objektai) vykdo kontrolę, apimančią objektų patikrinimus, teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie objektų veiklą vertinimą, poveikio priemonių taikymą. Reglamento 13.3.2. punktas nustato, kad viena iš kontrolės rūšių- operatyvioji kontrolė atliekama turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl objekto veiklos, kuri gali prieštarauti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojantiems teisės aktams ar jų neatitikti. Pagal Reglamento 29, 35, 44 punktus, operatyviosios kontrolės rezultatai įforminami Reglamento 10 priede nustatytos formos patikrinimo aktu; nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, patikrinimo akte nurodomas terminas, per kurį jie turi būti ištaisyti. Nurodytų teisės aktų pagrindu konstatuotina, kad Centras, pagal advokatų kontoros 2015-09-30 pranešimą atlikdamas operatyviąją kontrolę Biržų ligoninėje, atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pagal Viešosios įstaigos Biržų ligoninės įstatus, Biržų ligoninė yra asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios steigėja ir savininkė yra Biržų rajono savivaldybė. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau- ir Sveikatos sistemos įstatymas) 7 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą (toliau- ir LNSS) sudaro LNSS vykdomieji subjektai; sveikatinimo veiklos valdymo subjektai; LNSS ištekliai bei LNSS veikla ir teikiamos paslaugos. Pagal šio įstatymo 8 straipsnį, LNSS vykdomieji subjektai - tai sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos licencijas turinčios: 1) valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos; 2) valstybės ir savivaldybių įmonės; 3) kitos įmonės bei įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka sudariusios sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais- šių sutarčių galiojimo laikotarpiu. Sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LNSS vykdomųjų subjektų veiklai ir teikiamoms paslaugoms priskiriama: 1) asmens sveikatos priežiūra; 2) visuomenės sveikatos priežiūra; 3) farmacinė veikla; 4) LNSS vykdomųjų subjektų teikiamos kitos (mokamos) paslaugos, nepriskiriamos sveikatos priežiūros ar farmacinėms paslaugoms, tačiau reikalingos jų teikimui užtikrinti. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamą sąvoką sveikatos priežiūros įstaiga- tai įstaiga ar įmonė, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus, taip pat įstaigos ar įmonės, kuri verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

Palaikų laidojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis įtvirtina draudimą teikti laidojimo paslaugas sveikatos priežiūros įstaigų patalpose. Laidojimo paslaugų sąvoka yra pateikta Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje, kuri nustato, kad laidojimo paslaugos - tai su žmogaus palaikų laidojimu susijusios paslaugos, apimančios žmogaus palaikų pirminį vežimą, žmogaus palaikų laikymą, žmogaus palaikų paruošimą šarvoti, šarvojimą, žmogaus palaikų vežimą laidoti arba kremuoti, laidojimą, kremavimo dokumentų parengimą. Pagal Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje įtvirtintą sąvoką, žmogaus palaikų laikymas- tai žmogaus palaikų laikymas teisės aktų nustatytus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose patalpose ir sąlygomis po patologinės anatomijos tyrimų ar teismo medicinos ekspertizių ir tyrimų leidus žmogaus palaikus laidoti arba, kai patologinės anatomijos tyrimai ar teismo ekspertizės ir tyrimai nedaromi, atvežus iš mirties fakto nustatymo vietos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip; žmogaus palaikų laikymu nelaikomas žmogaus palaikų saugojimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą terminą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar valstybinėje teismo medicinos tarnyboje.

Pagal Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje įtvirtintą sąvoką, žmogaus palaikų paruošimas šarvoti- tai žmogaus palaikų ir aprangos sutvarkymas, įskaitant specialų paruošimą žmogaus palaikus apsaugoti nuo irimo iki savaitės, ir dėjimas į karstą pagal laidojančio asmens pageidavimą ir teisės aktų nustatytus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, atliekamas žmogaus palaikų paruošimo patalpose, įrengtose pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus; žmogaus palaikų paruošimu šarvoti nelaikomas žmogaus palaikų aprengimas ir dėjimas į karstą, kai tai laidojančio asmens prašymu atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar Valstybinės teismo medicinos tarnybos personalas.

Tiek Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalis, tiek šio straipsnio 25 dalis apibrėžia išimtis, kuomet teikiamos paslaugos mirusiojo asmens atžvilgiu nelaikomos laidojimo paslaugomis (atitinkamai žmogaus palaikų laikymu bei žmogaus palaikų paruošimu šarvoti). Taigi, asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ginčo atveju- Biržų ligoninės)teikiamos paslaugos mirusiųjų asmenų atžvilgiu nelaikytinos laidojimo paslaugomis tik tuo atveju, jeigu jos patenka į minėtomis teisės normomis nustatytas išimtis.

Pagal Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalį, žmogaus palaikų laikymu nelaikomas žmogaus palaikų saugojimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą terminą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Šios teisės normos konstrukcija yra blanketinė, t.y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl yra aiškintina kartu su kitomis teisės normomis, reglamentuojančiomis žmogaus palaikų saugojimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei tokio saugojimo terminą. Toks reglamentavimas įtvirtintas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio, nustatančio asmens sveikatos priežiūros įstaigos pareigas pacientui mirus, 5 dalyje, kuri nustato, jog įstaiga garantuoja mirusiojo kūno nemokamą apsaugą iki tol, kol jį atsiims mirusiojo šeimos nariai, jo įstatyminiai atstovai arba paciento prieš mirtį nurodytieji asmenys, bet ne ilgiau kaip keturias paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės. Sistemiškai aiškinant Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalį bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, darytina išvada, jog asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę ir pareigą tik nemokamai saugoti šioje įstaigoje mirusiojo asmens (paciento) palaikus ne ilgiau kaip 4 paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės, ir tik tokia asmens sveikatos priežiūros įstaigos veikla patenka į Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje numatytąją išimtį -nelaikoma žmogaus palaikų laikymu, t.y. laidojimo paslaugomis. Veikla, neatitinkanti šių sąlygų, patenka į Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje apibrėžtą žmogaus palaikų laikymo sąvoką, ir laikytina laidojimo paslaugų teikimu. Ginčo atveju nustatyta, ir šalys to neginčija bei šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo 2016-02-29 raštas Panevėžio apygardos administraciniam teismui, Žmogaus palaikų priėmimo-perdavimo registro žurnalų išrašai (b.l.125, 145,165), kad Biržų ligoninėje 2015-10-18 ligoninės šaldytuve buvo laikomi ne Biržų ligoninėje mirusiojo, o uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atvežti žmogaus palaikai, taip pat Biržų ligoninės šaldytuve vieno mirusiojo žmogaus palaikai buvo laikomi ilgiau kaip 4 paras (nuo 2015-02-04 iki 2015-02-11). Atlygintinų paslaugų teikimo 2014-11-09 sutartis, sudaryta tarp Biržų ligoninės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina, kad Biržų ligoninėje teikiamos paslaugos- iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvežtų žmogaus palaikų laikymas šaldytuve- yra atlygintinos paslaugos (b.l.96-98). Tai patvirtina ir byloje pateiktos sąskaitos faktūros bei Žmogaus palaikų priėmimo-perdavimo registro žurnalų išrašai (b.l.128-165). Biržų rajono savivaldybės tarybos 2012-02-29 sprendimo Nr.T-42 (2014-10-30 sprendimo Nr.T-245 redakcija) 1.5 punktas patvirtina, kad Biržų ligoninėje teikiamos paslaugos- asmens sveikatos priežiūros įstaigoje mirusių pacientų palaikų laikymas šaldytuve ilgiau kaip 4 paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės- taip pat yra atlygintinos (b.l.40). Biržų ligoninės veikla- ne šioje įstaigoje mirusių asmenų atlygintinas laikymas ligoninės šaldytuve bei šioje įstaigoje mirusiųjų asmenų atlygintinas laikymas ilgiau kaip 4 paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės, nepatenka į Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje numatytąją išimtį, ir yra laikytina žmogaus palaikų laikymu, t.y. laidojimo paslaugų teikimu.

Pagal Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalį, žmogaus palaikų paruošimu šarvoti nelaikomas žmogaus palaikų aprengimas ir dėjimas į karstą, kai tai laidojančio asmens prašymu atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar Valstybinės teismo medicinos tarnybos personalas. Patikrinimo aktu konstatuotas teisės aktų pažeidimas, Biržų ligoninei teikiant paslaugas- tiek ligoninėje mirusiųjų, tiek atvežtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ palaikų nuprausimą, jei reikalinga, veido odą gaivinant formalinu, tokias paslaugas pripažįstant palaikų paruošimo šarvoti paslaugomis (laidojimo paslaugomis). Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo atstovų paaiškinimus, jog Biržų ligoninė teikė veido odos gaivinimo formalinu paslaugas. Tokius atsakovo paaiškinimus paneigė ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos E. J., dirbančios Biržų ligoninėje ir betarpiškai vykdančios mirusiųjų asmenų aprengimą ir dėjimą į karstą, parodymai, jog Biržų ligoninėje mirusiųjų asmenų veido odos gaivinimas formalinu neatliekamas. Todėl laikytina neįrodyta aplinkybė, jog pareiškėja teikė mirusiųjų veido odos gaivinimo formalinu paslaugas. Tačiau net ir darant prielaidą, jog mirusiųjų veido odos gaivinimo formalinu Biržų ligoninėje galėjo būti atliekamas, vertindamas palaikų nuprausimo bei veido odos gaivinimo paslaugas Biržų ligoninėje mirusiųjų pacientų atžvilgiu, teismas sprendžia, kad šios paslaugos turi būti atliekamos iki palaikų dėjimo į karstą, todėl yra sudedamoji žmogaus palaikų aprengimo ir dėjimo į karstą dalis, patenka į Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje numatytąją išimtį ir nelaikytina žmogaus palaikų paruošimu šarvoti, tuo pačiu nelaikytina laidojimo paslauga. Biržų rajono savivaldybės tarybos 2012-02-29 sprendimo Nr.T-42 (2014-10-30 sprendimo Nr.T-245 redakcija) 1.4 punktas patvirtina, kad aukščiau minėtoji paslauga teikiama atlygintinai. Nei Palaikų laidojimo įstatymo, nei kiti teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo minėtąsias paslaugas teikti neatlygintinai, Lietuvos sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teisę LNSS vykdomųjų subjektų teisę teikti mokamas paslaugas. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnį, LNSS viešosios įstaigos steigėjo kompetencijai priskirta nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas. Nagrinėjamu atveju įkainiai už Biržų ligoninėje mirusiųjų asmenų aprengimą ir dėjimą į karstą yra nustatyti Biržų rajono savivaldybės tarybos 2012-02-29 sprendimu Nr.T-42. Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biržų ligoninė, teikdama mokamas paslaugas ligoninėje mirusių asmenų atžvilgiu - palaikų nuprausimą bei veido odos gaivinimą, teisės aktų nepažeidė, Patikrinimo akte šis pažeidimas konstatuotas nepagrįstai.

Šalių paaiškinimai, Atlygintinų paslaugų teikimo 2014-11-09 sutartis, sudaryta tarp Biržų ligoninės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, byloje pateiktos sąskaitos faktūros bei Žmogaus palaikų priėmimo-perdavimo registro žurnalų išrašai patvirtina, kad Biržų ligoninėje buvo teikiamos žmogaus palaikų aprengimo ir dėjimo į karstą atlygintinos paslaugos ne tik Biržų ligoninėje mirusiųjų asmenų, bet ir kitur mirusiųjų, atvežtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, asmenų atžvilgiu. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, pacientas yra asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Vertinant Sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto turinį, darytina išvada, kad LNSS vykdomieji subjektai gali teikti tokias mokamas paslaugas, kurios nepriskiriamas sveikatos priežiūros ir farmacinėms paslaugoms, tačiau su jomis yra susiję. Sistemiškai aiškinant Sveikatos sistemos 11 straipsnio, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies bei Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies nuostatas, darytina išvada, kad sveikatos priežiūros įstaiga gali teikti žmogaus palaikų aprengimo ir dėjimo į karstą paslaugas tik sveikatos priežiūros įstaigų pacientų, t.y. mirusių šioje įstaigoje asmenų atžvilgiu, ir tik tokiu atveju ši paslauga patenka į Žmogaus palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje numatytą išimtį, t.y. nelaikytina palaikų paruošimo šarvoti, o tuo pačiu laidojimo paslauga. Tokią išvadą patvirtina ir Biržų rajono savivaldybės tarybos 2012-02-29 sprendimas Nr.T-42, kuriuo nustatyti įkainiai tik už Biržų ligoninėje mirusiųjų pacientų aprengimo ir dėjimo į karstą paslaugą. Todėl laikytina, kad Biržų ligoninės teikiama pagal sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ žmogaus palaikų aprengimo ir dėjimo į karstą paslauga asmenų, mirusiųjų ne Biržų ligoninėje, o atvežtų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, nepatenka į Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje numatytą išimtį, laikytina palaikų paruošimu šarvoti, t.y. laidojimo paslauga.

Pareiškėja savo skundą grindžia argumentu, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra laidojantis asmuo, todėl jos prašymu pareiškėjos teikiamos paslaugos (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvežtų ne Biržų ligoninėje mirusių asmenų palaikų aprengimas ir dėjimas į karstą) patenka į Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje numatytąją išimtį ir nėra laikytinos palaikų paruošimu šarvoti. Palaikų laidojimo įstatyme pateiktos Laidojančio asmens ir Laidojimo paslaugų teikėjo sąvokos. Pagal Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, laidojantis asmuo - tai asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (...), paskirtas šiai valiai vykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente,- testamentą vykdantis asmuo, arba šiame įstatyme nustatytais atvejais mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra,- kiti artimieji giminaičiai ir kiti šiame bei kituose įstatymuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą. Pagal Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, laidojimo paslaugų teikėjas- tai fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas, šio įstatymo nustatyta tvarka teikiantis visas ar dalį laidojimo paslaugų. Minėtos sąvokos aiškintinos kartu su kitomis Palaikų laidojimo įstatymo nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr.1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau- ir Kapinių tvarkymo taisyklės) nuostatomis. Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punktą leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą, o pagal šių taisyklių 20 punktą laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė laidoti, tampa atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo įgyja Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatytas teises ir pareigas (prižiūrėti kapavietę, statyti paminklus ar kitus kapavietės statinius, laidoti kapavietėje (ar duoti sutikimą) kitus mirusius asmenis ir pan.). Pagal Palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, laidojantis asmuo įgyja teisę gauti laidojimo pašalpą. Tuo tarpu laidojimo paslaugų teikėjas yra ūkine komercine veikla besiverčiantis asmuo (fizinis ar juridinis), t.y. vykdantis žmogaus palaikų laidojimo paslaugų teikimo veiklą, kuriai pagal teisės aktus keliami specialūs reikalavimai (pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 13 p., 5 dalį tokiai veiklai būtinas leidimas-higienos pasas, patalpos, jų įrengimas, naudojamos priemonės turi atitikti higienos normų reikalavimus). Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra įmonė, nuo 2009-11-02 besiverčianti licencijuojama veikla- laidojimo paslaugų teikimu (pagal Palaikų laidojimo įstatymo 20 straipsnio redakciją, galiojusią nuo 2008-07-17 iki 2011-01-01, laidojimo paslaugų teikimui buvo būtina turėti licenciją), ji neįgyja aukščiau išvardintų laidojančio asmens teisių ir pareigų. Taigi, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atitinka laidojimo paslaugų teikėjo, o ne laidojančio asmens sąvoką. Vien tik ta aplinkybė, kad kai kuriuos su mirusio asmens palaikų laidojimu susijusius veiksmus ji atlieka pagal laidojančio asmens įgaliojimą, negali pakeisti jos statuso Palaikų laidojimo įstatymo nuostatų prasme. Remiantis išvardintais motyvais, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip laidojančio asmens statuso turėtojo.

Pareiškėja savo skundą grindžia ir Panevėžio apygardos teismo 2013-05-21 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-269-544/2013 nustatytomis aplinkybėmis, pateiktu teisės aktų aiškinimu, teigdama, jog ši nutartis turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje byloje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriuose dalyvauja tie patys asmenys. Kaip matyti iš minėtos Panevėžio apygardos teismo 2013-05-21 nutarties, toje civilinėje byloje proceso dalyviais buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Biržų ligoninė. Nagrinėjamojoje administracinėje byloje proceso dalyviais yra Biržų ligoninė, Panevėžio visuomenės sveikatos centras ir Biržų rajono savivaldybė. Panevėžio apygardos teismo nutartis priimta civilinėje byloje, kurioje dalyvavo kiti proceso dalyviai negu nagrinėjamojoje administracinėje byloje, todėl minėta Panevėžio apygardos teismo 2013-05-21 nutartimi nustatyti faktai prejudicinės reikšmės nagrinėjamojoje administracinėje byloje neturi.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Patikrinimo aktu pagrįstai konstatuota, jog Biržų ligoninė, teikdama palaikų laikymo paslaugas bei palaikų aprengimo ir dėjimo į karstą (palaikų paruošimo šarvoti) paslaugas ne Biržų ligoninėje mirusiųjų, o atvežtų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ asmenų atžvilgiu, taip pat Biržų ligoninėje mirusiųjų asmenų atlygintinas laikymo ilgiau kaip 4 paras paslaugas, teikė laidojimo paslaugas, tuo pažeidė Palaikų laidojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalį bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalį. Todėl Patikrinimo aktu suformuluotas reikalavimas pašalinti šiuos pažeidimus yra teisėtas ir pagrįstas.

Aukščiau nurodytais argumentais konstatavus, jog Biržų ligoninė, teikdama mokamas paslaugas Biržų ligoninėje mirusių asmenų atžvilgiu (palaikų nuprausimą bei veido odos gaivinimą) teisės aktų nepažeidė, naikintina Patikrinimo akto dalis, kurioje konstatuotas šis pažeidimas.

Patikrinimo aktu taip pat konstatuota, kad Biržų ligoninė, teikdama palaikų laidojimo paslaugas, pažeidė ne tik Palaikų laidojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalį bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, bet ir Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalių nuostatas. Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnyje pateiktos tik šio įstatymo sąvokos, jame nėra jokių normų, reguliuojančių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, nesuformuluotos jokios privalomos elgesio taisyklės, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Patikrinimo akte aukščiau nurodytosios pareiškėjos veiklos įvertinimas kaip pažeidžiančios Palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalis yra perteklinis. Tačiau konstatavus kitų teisės normų pažeidimus, ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti Patikrinimo aktą visa apimtimi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio1, 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015-10-29 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria konstatuota, kad Biržų ligoninė, teikdama mokamas paslaugas Biržų ligoninėje mirusių asmenų atžvilgiu (palaikų nuprausimą bei veido odos gaivinimą), pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.