- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-23
- Bylos Nr.
- 1A-199-318/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00025-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Jolanta Čepukėnienė, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- E. J.
- Advokatai
- Egidijus Blažys
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės, nukentėjusiojo R. M., nuteistojo A. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
A. J. baudžiamoji byla pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
A. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
A. J. paskirtas ir vėliau teismo nutartimis pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
R. M. civilinis ieškinys dėl 46 096,58 Eur priteisimo paliktas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Šiuo nuosprendžiu taip pat yra išteisinta E. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,O“ direktoriumi, pasisavino didelės vertės UAB ,,O“ turtą:
laikotarpiu nuo 2007-01-10 iki 2008-07-31, nenustatytoje vietoje surašė aštuoniolika medžiagų perdavimo aktų, kuriuose įrašė, kad 980 999,60 Lt (284 117,12 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų neva perdavė UAB „V“ (duomenys neskelbiami) individualių namų statybos kvartale gyvenamųjų namų statybai, žinodamas, kad jų neperdavė, E. J. šias 980 999,60 Lt (284117,12 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas nurašius į sąnaudas kaip sunaudotas nebaigtai statybai, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės – 980 999,60 Lt (284 117,12 Eur), vertės UAB „O“ turtą,
laikotarpiu nuo 2007-01-10 iki 2008-07-31, nenustatytoje vietoje surašė tris medžiagų perdavimo aktus, kuriuose įrašė, kad 33 171,21 Lt (9 607,05 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų neva perdavė UAB „A“ (duomenys neskelbiami) individualių namų statybos objektui, žinodamas, kad jų neperdavė, E. J. šias 33 171,21 Lt (9 607,05 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas nurašius į sąnaudas kaip sunaudotas nebaigtai statybai, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą 33 171,21 Lt (9 607,05 Eur) vertės UAB „O“ turtą.
2. Taip pat A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės turtinę teisę, tai yra:
A. J., būdamas UAB ,,O“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2008-11-21, nenustatytoje vietoje, UAB „A“ keturiuose 2008-10-27 atliktų darbų aktuose pasirašė už 290 588,53 Lt (8 4160,25 Eur) vertės (su PVM) atliktus statybos darbus, o šių aktų pagrindu išrašytoje 2008-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje ART Nr. 000004 pasirašė už 624 239,98 Lt (180 792,39 Eur) vertės statybos darbų atlikimą, tai yra pasirašė už 333 651,45 Lt (96 632,14 Eur) vertės neatliktus statybos darbus, o E. J. į UAB „O“ apskaitą bei 2009 metų gegužės - birželio suvestinėse ,,Klientų suminė būklė“ neteisingai įrašius uždarai akcinei bendrovei ,,A“ įsiskolinimą 857563,53 Lt (248367,56 Eur), apskaičius 333651,45 Lt (96632,14 Eur) vertės neatliktus statybos darbus, taip UAB „O“ skolą UAB „A“ 2009-06-12 padidindamas 333 651,45 Lt (96 632,14 Eur) sumai, iššvaistė jam patikėtą UAB „O“ didelės vertės turtinę teisę 333651,45 Lt (96632,14 Eur) sumai.
3. Taip pat A. J. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kad jis, būdamas UAB ,,O“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2009-06-12, turėdamas tikslą apgaule išvengti UAB „O“ turtinės prievolės R. M. grąžinti pagal 2007-08-31 preliminarią namo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. A-07-08-31 R. M. sumokėtus 105 000 Lt (30 410,10 Eur) už gyvenamą namą žemės sklype Nr. 484-42 (duomenys neskelbiami) individualių namų kvartale, pažeisdamas 2007-01-26 UAB „O“ ir AB „P bankas“ Vilniaus filialo susitarimą Nr. KS/558.1 „Dėl kreditavimo sutarties Nr. KS/558 sąlygų pakeitimo“ 7 dalies 7.2 punkte numatytas sąlygas „kreditas suteikiamas etapais statomų namų finansavimui pagal atliktų statybos darbų aktus, medžiagų bei paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis ir PVM sąskaitas faktūras“, pažeisdamas kreditoriaus R. M. teises, apgaulingai keitė UAB „O“ gauto kredito, skirto statyboms finansuoti, paskirtį, žinodamas, kad UAB „O“ tampa nemokia, iš uždarosios akcinės bendrovės „V“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „O“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintus 1489000 Lt (431244,21 Eur), kuriuos AB „P bankas“ paskolino gyvenamųjų namų statybai, į UAB „G“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) be apskaitos dokumentų pervedė 738 022 Lt (213 745,95 Eur), 2008-09-29 iš UAB „G“ grąžintus 534 500 Lt (154 801,90 Eur) per 2008 m. rugsėjo mėn. 29-30 dienas išsimokėjo sau kaip akcininko suteiktos paskolos dalį ir kaip atskaitingo asmens tiekėjams sumokėtų sumų grąžinimą, pagal 2009 metais jo atstovaujamos UAB „O“ pasirašytas keturias preliminarias žemės sklypo ir gyvenamojo/turto pirkimo – pardavimo sutartis su E. J., D. K. M. ir R. A. G. gautus 329 000 Lt (95 284,99 Eur) ir gyvenamo namo su žemės sklypu pirkėjos J. A. įmokėtus 53 600 Lt (15 523,63 Eur), viso 382 600 Lt (110 808,62 Eur) išsimokėjo sau, kaip dalinį akcininko suteiktos paskolos grąžinimą, 2009-06-12 UAB „O“ tapus nemokia ir iškėlus bankroto bylą, kurioje R. M. buvo pripažintas trečios eilės kreditoriumi ir skolos jam negrąžinus, jis, t.y. A. J., vengdamas atsiskaityti su R. M., UAB „O“ naudai apgaule išvengė turtinės prievolės R. M. 105 000 Lt (30 410,10 Eur) sumai.
4. Apygardos teismas A. J. dėl šių kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisino konstatavęs, kad nenustatytos aplinkybės, kad A. J. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
5. A. J. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą, o būtent už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2005-04-06 iki 2009-08-21, būdamas UAB ,,O“, įmonės kodas (duomenys neskelbiami), reg. (duomenys neskelbiami), direktoriumi ir akcininku, pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 21 straipsnio ,,Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB ,,O“ buhalterijos organizavimą, 2007-01-01 – 2009-06-12 laikotarpiu nenustatydamas UAB „O“ dokumentų saugojimo tvarkos, organizuodamas bendrovės ,,O“ apskaitą, nesivadovaudamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 4 straipsniu ,,Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 11 straipsnio ,,Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1178 redakcija) 1 dalį, kuri nurodo, kad ,,Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 14 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalį, kuri nurodo, kad ,,Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, bendrovės vyr. buhalterei pateikė, o ji į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė jo pasirašytus medžiagų perdavimo aktus, kuriuose buvo įrašyta žinomai neteisingi duomenys, kad medžiagos perduotos objektui ,,individualių namų rajonas, (duomenys neskelbiami)“, po ko nurašė į sąnaudas kaip sunaudotas nebaigtai statybai:
980999,60 Lt (284117,12 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas kaip sunaudotas UAB „V“ vykdomai nebaigtai statybai,
33171,21 Lt (9607,05 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas kaip sunaudotas UAB „A“ vykdomai statybai;
2008-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje ART Nr. 000004 savo parašu patvirtino 624239,98 Lt (180792,39 Eur) vertės statybos darbų atlikimą, kai apskaitos dokumentais, tai yra 2008-10-27 atliktų darbų aktais patvirtintas tik 290588,53 Lt (84160,25 Eur) vertės (su PVM) darbų atlikimas, tokiu būdu jis pasirašė už 333651,45 Lt (96632,14 Eur) vertės neatliktus statybos darbus, o E. J. į UAB „O“ apskaitą bei 2009 metų gegužės-birželio suvestinėse ,,Klientų suminė būklė“ neteisingai įrašė bendrovei ,,A“ įsiskolinimą 857563,53 Lt (248367,56 Eur), nes apskaitė 333651,45 Lt (96632,14 Eur) vertės neatliktus statybos darbus, dėl to pagal UAB ,,O“ buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto vertės, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nuosavo kapitalo dydžio už laikotarpį 2005-04-06 iki 2009-08-21.
6. Apygardos teismas A. J. pagal šį kaltinimą bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui nutraukė (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
7. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 293 724,17 Eur vertės turto konfiskavimą. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
7.1. Prokurorės nuomone, teismas teisingai įvertino A. J. veiksmus ir A. J. pripažinęs kaltu pagrįstai jo padarytas veikas kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, tačiau paskyrė jam neteisingą bausmę. Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis A. J. turėjo būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Dėl to nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
7.2. Šioje byloje A. J. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už UAB ,,O“ turto (293 724, 17 Eur vertės statybinių medžiagų) pasisavinimą. Nusikalstamu būdu užvaldytas turtas buvo A. J. padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitiko BK 72 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių. Pagal teismų praktiką pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, kad neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-511/2010). Šioje byloje nustatyta, kad A. J., padarydamas nusikalstamą veiką, praturtėjo 293 724, 17 Eur sumai. Pagal byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus nėra nustatyta, kad A. J. neteisėtai užvaldytą turtą perdavė UAB ,,O“. Ši bendrovė yra bankrutavusi ir 2015 m. liepos 29 d. išregistruota. Civilinis ieškinys jos vardu taip pat nepareikštas. Pagrobtas turtas nerastas. Todėl teismas, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, turėjo konfiskuoti atitinkamą pinigų sumą iš A. J. Tai, kad prokuroras to neprašė, teismui nebuvo kliūtis paskirti A. J. šią baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas turėjo ištaisyti prokuroro klaidą ir savo iniciatyva paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
8. Nukentėjusysis R. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti teisingą sprendimą, įvertinus 2008 m. rugpjūčio mėnesio – 2009 m. birželio 11 d. UAB ,,O“ veiklos aplinkybes ir A. J. veiksmus, bei jo ieškinį išnagrinėti iš esmės.
8.1. Apeliantas skunde nurodo, kad A. J. nepagrįstai išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes teismas neįvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie patvirtina A. J. kaltę. Toliau apeliantas skunde nurodo, kokie tai būtų duomenys.
8.2. Visų pirma, apelianto nuomone, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad visos 2009 metų pabaigos UAB ,,O“ preliminarios sutartys buvo pasirašytos būtent tada, kada A. J. turėjo grąžinti pinigus jam. Be to A. J. šias sutartis pasirašė su savo aplinkos žmonėmis (E. J., D. K. M., R. A. G.). Taip pat teismas tinkamai neįvertino, kad UAB ,,O“ nuo 2008 m. iki 2009 m. birželio 11 d. buvo moki ir galėjo įvykdyti turtines prievoles apeliantui. A. J. pasirašė sutartis su E. J., D. K. M., R. A. G., J. A., vykdė finansines tarpbankines operacijas, vyko statybos darbai, buvo pasirašinėjami statybinių medžiagų ir turto pridavimo-perdavimo aktai ir kt. A. J. jau buvo perleidęs ir pardavęs apeliantui priklausantį turtą, už kurį jis jau buvo sumokėjęs pradinę įmoką (30 410,10 Eur). Jis į teismą kreipėsi tik tada, kai suprato, kad A. J. meluoja, jog jo rezervuotas turtas neparduotas. Šias aplinkybes A. J. nuslėpė nuo jo ir teismo. Tačiau ši aplinkybė yra užfiksuota ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad kreipusis pas antstolį R. B. ir bandant areštuoti jo (apelianto) turtą, antstolis tokio turto UAB ,,O“ balanse nerado, nors iki UAB ,,O“ bankroto arba tapimo nemokia datos (2009-06-12) buvo likę pusę metų. Pats A. J., duodamas parodymus, painiojosi. Teismas, patikėjęs A. J. ir suinteresuoto asmens K. A. (yra teistas kaip ir A. J. už analogiškas nusikalstamas veikas) aiškinimais, kad vyko susitarimai su juo, nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų, pažeidė jo teises į nešališką teismą. Byloje neįrodyta, koks jam buvo siūlomas turtas mainais už nepastatytą namą. Teismas taip pat neteisingai įvertino ir savaip interpretavo tą aplinkybę, kad jis kreipėsi į antstolį R. B. Anot apelianto, kai jis kreipėsi į antstolį, buvo aktyviai ieškoma turto, kurį būtų galima areštuoti jo naudai ir toks turtas rastas, tačiau vėliau, kada UAB ,,O“ pasiskelbė nemokia, jį informavo, jog išieškojimo procedūra nutraukiama (tai įvyko po 2009 m. birželio 12 d.).
8.3. Apelianto nuomone, visi šie duomenys, kurie teismo liko tinkamai neįvertinti, rodo, jog A. J. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o A. J. darė viską, kad išvengtų turtinių prievolių jam. Be to, pasak apelianto, būtent A. J. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias šis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, sudarė sąlygas A. J. nesilaikyti turtinių prievolių jam, o vėliau lėmė UAB ,,O“ nemokumą ir bankrotą.
8.4. Apeliantas skunde taip pat prašo įvertinti tai, kad visos A. J. ir E. J. inkriminuojamos veikos buvo pradėtos tirti tik tada, kada jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir pateikė daug naudingų duomenų apie įvykdytas nusikalstamas veikas.
9. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl naikintinas.
9.1. Apeliantas nurodo, kad jis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, nes toks sprendimas prieštarauja teismų formuojamai praktikai turto pasisavinimo baudžiamosiose byloje. Pagal apelianto skunde pacituotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-450/2013, 2A-1/2013, 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012 ir kt.), kurią, anot apelianto, teismas ignoravo, turėjo būti nustatyta, ar kaltinime nurodytu būdu, tai yra nurašant į sąnaudas statybines medžiagas, kurios neva nebuvo panaudotos statybos rangovams UAB ,,V“ ir UAB ,,A“ už bendrą 293 724, 17 Eur (284 117,12 + 9 607,05) sumą, jis pasisavino kokį nors turtą, ar medžiagos buvo realiai nupirktos ir sunaudotos statyboje, ar toks medžiagų nurašymas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, kam ir kokio dydžio reali žala buvo padaryta. Tačiau to padaryta nebuvo. Anot apelianto, tokio pobūdžio duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, yra esminis įrodinėjimo tvarkos pažeidimas ir savarankiškas pagrindas panaikinti nuosprendį. Toliau apeliantas skunde dėsto įrodymus, kurie, pasak apelianto, teismo buvo tinkamai nepatikrinti ir neįvertinti.
9.2. Visų pirma, apeliantas nuteistasis A. J., skunde pacitavęs jo pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl jam pareikštų kaltinimų (dėl didelės vertės UAB ,,O“ turto pasisavinimo), mano, kad teismas tinkamai neįvertino jo duotų parodymų. Pasak apelianto, byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes, tačiau teismas šiuos duomenis ignoravo, pirmenybę suteikdamas jį kaltinantiems įrodymams.
9.3. Teismas, apeliantą pripažindamas kaltu, iš esmės vadovavosi V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 5, b. l. 124-127), kad neva kaltinamasis jo prašydavo į darbų atlikimo aktus įtraukti statyboms nepanaudotas medžiagas, tačiau neatsižvelgė (neaišku dėl kokių priežasčių) į liudytojo V. V. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus. Liudytojas V. V. 2016 m. birželio 21 d. posėdžio metu negalėjo paaiškinti ir prisiminti aplinkybių, susijusių su 1 539 000 Lt piniginių lėšų grąžinimu į UAB ,,O“ sąskaitą. Jis nurodė, kad 980 999,06 Lt suma UAB ,,V“ neapskaityta, o medžiagų pirkimą patvirtinantys dokumentai turėjo būti UAB ,,O“ apskaitoje. Ši aplinkybė, pasak apelianto, patvirtina, kad F3 pažymoje nurodytos užsakovo teiktos medžiagos ir negalėjo būti apskaitomos rangovo buhalterijoje, kadangi ne jis jas įsigijo, todėl rangovas neturėjo jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Tokie duomenys buvo apskaitomi UAB ,,O“ buhalterijoje, o didelių piniginių lėšų pervedimas į UAB ,,O“ buvo susietas su apmokėtų už medžiagas sumų grąžinimu užsakovui. Taip pat, nors liudytojas neigė pasirašęs pažymas apie atliktus darbus bei gavęs medžiagas iš užsakovo, teismas, anot apelianto, nepagrįstai ignoravo tai, kad prie minėtų F3 pažymų pridedamuose medžiagų perdavimo aktuose yra išvardijamos medžiagos, kurios niekaip nėra susijusios su liudytojo nurodomais vidaus darbais (tai būtų trinkelės, stogo detalės, kamino apvadai, keraminiai blokeliai, blokai, sąramos, plytos, žvyras ir t. t.). Tolimesnės apklausos metu liudytojas jau neneigė, kad ant atliktų darbų aktų yra jo parašai ir kad medžiagos gautos iš UAB ,,O“ (2016 m. birželio 21 d. posėdžio protokolas, 3 psl.). Šių aplinkybių liudytojas V. V. neneigė ir apklausiamas 2017 m. liepos 4 d. teisiamajame posėdyje.
9.4. 2012 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/125 tiriant UAB ,,V“ piniginių lėšų grąžinimo bendrovei UAB ,,O“ klausimą buvo nustatyta, kad A. J. rašytiniais prašymais per laikotarpį nuo 2007 m. vasario – rugsėjo mėn. kreipėsi į UAB ,,V“ prašydamas pervesti pinigines lėšas medžiagų užpirkimui. Vien tyrimo metu pateiktų prašymų pagrindu užsakovui buvo grąžinta nemažesnė kaip 819 000 Lt suma. Visa tai, pasak apelianto, taip pat patvirtina, kad tarp bendrovių buvo vykdomi atsiskaitymai už medžiagas būtent taip, kaip jis nurodė duodamas parodymus.
9.5. Taip pat, pasak apelianto, teismas tinkamai neįvertino ir UAB ,,A“ atsakingų asmenų parodymų, kurie yra labai reikšmingi aiškinantis medžiagų įsigijimo ir panaudojimo aplinkybes. Liudytojas A. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jo vadovaujama bendrovė 2007-2008 m. vykdė rangos darbus pagal sutartį su UAB ,,O“, už atliekamus darbus pagal pateiktus aktus su jais turėjo atsiskaityti tiesiogiai UAB ,,P“ bankas. Įprastai medžiagas statyboms užsakydavo UAB ,,A“ ir jas iš tiekėjų atsiimdavo įmonės įgalioti asmenys. Sąskaitos už medžiagas buvo išrašomos UAB ,,O“ vardu, ši už jas ir apmokėdavo. Analogiškai nurodė ir buvęs UAB ,,A“ gamybos direktorius R. J.
9.6. Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo pateikti papildomi duomenys – sąskaitos-faktūros, patvirtinančios, kad iš įvairių statybinių medžiagų tiekėjų (UAB ,,S“, UAB ,,A“ ir kt.) rangovai tiesiogiai imdavo prekes, vežė į statybvietę ir jas sunaudojo. Teismui paskyrus papildomą UAB ,,O“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą (2017 m. balandžio 27 d. specialisto išvada Nr. 5-2/53) pasitvirtino aplinkybės, kad per laikotarpį nuo 2007-01-05 iki 2007-10-30 vien iš UAB ,,S“ UAB ,,O“ įsigijo prekių ir paslaugų už ne mažesnę kaip 98 841,93 Lt (28 626,60 Eur) sumą, iš UAB ,,A“ už 20 084,86 Lt (5 816,98 Eur) ir kurias pasiėmė ir sunaudojo statybose rangovai. Tačiau, anot apelianto, šie skaičiai tik preliminarūs, nes buvo tiriamos ne iš visų tiekėjų (jų buvo labai daug) gautos sąskaitos. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme šie duomenys dėl neaiškių priežasčių nebuvo tiriami, nors jie patvirtintų, kad UAB ,,O“ raliai yra apmokėjusi už prekes ir perdavusi jas rangovui. Jis pats, neturėdamas jokių įgaliojimų, nežinodamas tyrimo esmės, negalėjo nurodyti visus medžiagų tiekėjus su kuriais veiklos metu buvo sudarytos sutartys.
9.7. Apelianto nuomone, 2015-12-23 specialisto išvada Nr. 5-2/179 (taip pat ir kitai specialistų tyrimai), kadangi atlikta neįvertinus visų duomenų ir yra duomenų, kurie leidžia abejoti jos objektyvumu, taip pat nepagrįstai pripažinta jo kaltės įrodymu. Šią specialisto išvadą davusios specialistės pozicija proceso metu, faktas, kad prieš skiriant užduotis specialistams UAB ,,Ostrio“ atsakingi ar kiti asmenys nebuvo apklausti apie aplinkybes susijusias su atsiskaitymais su tiekėjais, medžiagų pirkimu, perdavimu rangovams, apskaitos organizavimu, papildomi buhalteriniai dokumentai pateikti tik teisminio nagrinėjimo metu patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu tendencingai buvo apsiribota tik suinteresuotų liudytojų parodymų, dalies buhalterinių dokumentų vertinimu, tai yra vadovautasi tik kaltinimui naudingais, niekuo nepatvirtintais duomenimis, kas verčia abejoti viso tyrimo objektyvumu ir išsamumu. Šias abejones, anot apelianto, tik patvirtina specialistės N. D. paaiškinimai duoti teisme, kai ji įvertino teisme naujai duotus liudytojo V. V. parodymus ir pateiktus teismui buhalterinius dokumentus. Apelianto nuomone, esant tokiems specialistės paaiškinimams, kurios duotomis išvadomis iš esmės grindžiamas jam pareikštas kaltinimas, kilus abejonėms dėl kaltinime nurodytų neperduotų UAB ,,V“ medžiagų kiekių bei sumų, prokuroras ar teismas turėjo savo iniciatyva imtis priemonių, kad būtų atliktas pilnas UAB ,,O“ ūkinės – finansinės veiklos patikrinimas ar bent jau įvykdytos BPK 256 straipsnyje numatytos procesinės pareigos (kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme).
9.8. Apelianto nuomone, apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, galima daryti išvadą, jog teismas be jokio pagrindo aukštesnę įrodomąją vertę suteikė ikiteisminio tyrimo metu duotiems V. V. parodymams ir specialistų tyrimams, nuosprendyje nepasisakęs ir neanalizavęs, kodėl būtent šie parodymai yra laikomi patikimais, o gauti teisminio nagrinėjimo metu – ne. Pasak apelianto, teismas betarpiškai išklausęs liudytojų parodymus, duotus teisme, turėjo pagrįstai suabejoti ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų ir jų pagrindų padarytų išvadų teisingumu, o siekdamas objektyviais juos vertinti išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė tokius pasikeitimus, kokių tikslų siekė proceso dalyviai, kokiomis aplinkybėmis buvo gauti ankstesni asmenų paaiškinimai ir pan.
9.9. Apelianto teigimu, šias jo skunde dėstomas abejones dėl atlikto tyrimo objektyvumo patvirtina ir faktas, kad pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje 2012-12-07 apklausta kita specialistė R. P. nurodė, kad siekiant nustatyti, kas statė, kiek panaudota medžiagų, ar tikslingai buvo panaudotas kreditas reikalinga skirti statybos ekspertizę, su rangovu UAB ,,V“ atlikti parodymų patikrinimą vietoje, gauti kitų rangovų dokumentus, duomenis iš banko ir kt. Tačiau nei vienas nurodytas veiksmas nebuvo atliktas. Todėl šiuo metu, anot apelianto, objektyviai nėra galimybės nustatyti kiek ir kokiuose objektuose buvo sunaudotos medžiagos, ar į statybas nepateikus kaltinimuose nurodytų medžiagų už ypatingai didelę sumą iš viso buvo galima pasiekti tokio namų baigtumo rezultato.
9.10. Be to, pasak apelianto, reikšminga aplinkybė svarstant klausimą dėl jam pareikšto kaltinimo pagrįstumo yra ir tai, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui UAB ,,O“ dar nebuvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, buvo vykdomos įmonės bankroto procedūros, kurių metu nei bankroto administratorius, nei kreditoriai neinicijavo ikiteisminio tyrimo, nereiškė pretenzijų įmonės vadovams nei civilinio, nei baudžiamojo proceso metu. Byloje apklaustas bankroto administratorius parodė, kad patikrinus UAB ,,O“ sandorius nenustatyti akivaizdūs jų teisėtumo faktai, žala įmonei ir kreditoriams nebuvo padaryta, su valstybės biudžetu buvo pilnai atsiskaityta, VMI po mokesčių patikrinimų mokesčių slėpimo faktų nenustatė, priešingai, grąžino mokesčių permokas įmonei ir pan. Tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad statybas finansavęs UAB ,,P“ bankas būtų permokėjęs už paslaugas ir medžiagas, pagal kreditavimo apimtis gavęs mažesnį turtą negu patvirtinta atliktų darbų aktuose. Be to bankas pats kontroliavo statybų eigą, jo paskirti atstovai dalyvavo perduodant – priimant statybų rezultatą ir dėl to nebuvo kilę jokių nesklandumų.
9.11. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes jokio turto ar turtinės teisės neišvaistė. Teismas, pripažindamas jį kaltu, netinkamai įvertino įrodymus, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, ir dėl to padarė nemotyvuotas išvadas.
9.12. Pagal apelianto skunde pacituotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-168/2013, 2K-210/2012, 2K-526/2010 ir kt.), kurią, anot apelianto, teismas ignoravo, pripažįstant jį kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį turėjo būti nustatyta tai, kad pasirašius keturis atliktų darbų aktus už 290 588,53 Lt, o vėliau jų pagrindu išrašytoje 2018-11-21 sąskaitoje-faktūroje ART Nr. 000004 pasirašius, kad suteikta statybos darbų už 624 239,98 (nors jie neva nebuvo atlikti), taip be pagrindo jis padidino UAB ,,A“ gaunamų piniginių lėšų sumą 333 651,45 Lt ir išvaistė UAB ,,O“ turtinę teisę. Tačiau tokių duomenų, pasak apelianto, byloje nėra. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad jis tokių nusikalstamų veiksmų neatliko. Anot apelianto, jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kuriuos apeliantas skunde išsamiai pacituoja (t. 23, b. l. 83), byloje nėra paneigti. Priešingai, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teisme jis pateikė septynių su UAB ,,A“ pasirašytų ir suderintų atliktų darbų aktų kopijas (originalus taip pat turi), kuriuose nurodytos suminės darbų ir medžiagų vertės atitinka sąskaitoje ART Nr. 000004 nurodytą 624 239,98 Lt sumą. UAB ,,A“ atstovas R. J. patvirtino jo parodymuose nurodytas apie aktų sudarymo, pasirašymo ir apmokėjimo aplinkybes. Teisminio nagrinėjimo metu specialistė atlikusi papildomą pateiktų septynių darbų aktų analizę konstatavo, kad jis nėra atsakingas už UAB ,,A“ buhalterinių dokumentų išsaugojimą ir tinkamą laikymą, A. J. pateikti nauji duomenys atitinka rastuosius pas rangovą, todėl atitinka A. J. ir liudytojo R. J. paaiškinimus.
9.13. Apelianto nuomone, visos šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jis neišvaistė jokio turto ar turtinės teisės, o tyrimo metu nustatyti neatitikimai yra techninio pobūdžio ir susiję ne su kažkokios turtinės naudos gavimu, o galimai su ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidumu ir klaidomis.
9.14. Pasak apelianto, net ir pripažinus, kad galimai jis sukūrė situaciją, kurios pagrindu UAB ,,O“ suteikė UAB ,,A“ teisę nepagrįstai reikalauti 333 651,45 Lt skolos, tačiau rangovas tokia teise niekada nepasinaudojo ir savo buhalteriniuose dokumentuose tokios sumos niekada neapskaitė. Abiejų šių jau bankrutavusių įmonių administratoriai dėl galimos skolos buvimo niekada nekėlė ginčių arba tokie nenustatyti. Visa tai, anot apelianto, dar kartą patvirtina, kad galimas turto netekimas yra apskaičiuotas turint skirtingus ir prieštaringus buhalterinius duomenis, kurių tikrumu ikiteisminio tyrimo pareigūnai neįsitikino.
9.15. Be to apeliantas nesupranta, kaip jis galėjo išvaistyti UAB ,,O“ turtinę teisę, jeigu jos įmonėje neturėjo, nes pati įmonė įsipareigojo atlyginti kontrahentui už neatliktus darbus, tai yra įgijo pareigą, o ne teisę. Priešingai, UAB ,,O“ sukūrė UAB ,,A“ teisę nepagrįstai reikalauti nurodytų sumų ir taip praturtėti, todėl tyrimo metu galima buvo aiškintis kitų nusikaltimų darymo schemas.
9.16. Apeliantas taip pat mano, kad tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog jis yra pagrįstai nuteistas, teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir jam paskyrė neteisingą, akivaizdžiai per griežtą bausmę.
9.17. Apelianto nuomone, teismas nuosprendyje tik formaliai apsiribojo BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių išdėstymu, visiškai jų neindividualizuodamas, ir nepagrindė, dėl ko aukštąjį išsilavinimą turinčiam, vadovaujantį darbą dirbančiam, anksčiau neteistam asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo vykdomas daugiau kaip 7 metus dėl nusikaltimų, kurie galimai padaryti prieš 10 metų, turėtų būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.
9.18. Pasak apelianto, tai lėmė, nes teismas neatliko nusikaltimo analizės, neįvertino nuteistojo asmenybės, nusikalstamo elgesio rizikos, baudžiamojo proceso ilgos trukmės. Tai yra teismas nenurodė, kokias neigiamas pasekmes ir kam sukėlė nuteistojo veiksmai, koks jo elgesio standartas po galimų nusikaltimų padarymo turėjo būti, kad atitiktų teismo ir visuomenės pasitikėjimą. Teismo argumentas, kad jis nedėjo jokių pastangų pašalinti nors dalį kilusių nusikalstamų pasekmių yra nesuprantamas, kadangi nusikaltimu žala niekam nepadaryta ir byloje ieškiniai nepareikšti, nėra nukentėjusiųjų. Teismas taip pat nesiaiškino, kokia jo socialinė padėtis, šeimyninė situacija, darbas, tikimybė nusikalsti, padaryti žalą sau ir aplinkiniams. Taip pat neatsižvelgė ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, kuriais konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-48/2009). Taip pat liko neįvertinta tai, kokius emocinius išgyvenimus, materialinius netekimus visą šį laikotarpį jis patyrė.
9.19. Be to apeliantas mano, kad teismas turėjo apsvarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija), nes šis baudžiamasis įstatymas lengvina baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų teisinę padėtį, todėl, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, tai yra turi būti taikomas ir už nusikalstamas veikas, padarytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo.
9.20. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad buvo padaryti ir kiti BPK pažeidimai, kurie turėtų būti pripažinti esminiais. Vienas iš jų tas, kad teismui buvo pateikti bankrutavusio UAB ,,P“ banko veiklos ir buhalteriniai apskaitos dokumentai susiję su vykdomu UAB ,,O“ gyvenamųjų namų statybos projektu, kurie buvo surašyti ne valstybine, o rusų kalba, ir teismas nepasisakė dėl jų reikšmės šioje byloje. Taip pat, apelianto teigimu, teismo nuosprendis neatitinka Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimo ,,Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“ Nr. 13P-65-(7.1.2), nes jame apsiribojama bendro pobūdžio samprotavimais ir teiginiais.
10. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nukentėjusiojo R. M. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiojo R. M. apeliacinius skundus atmesti (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
11. Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas, o Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nukentėjusiojo R. M. apeliaciniai skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, todėl neteisingai nustatė įvykio aplinkybes, kurios neparemtos visapusiškai ir pilnai ištirtų įrodymų visetu, o tai sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Todėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendis keistinas. Naikintina nuosprendžio dalis, kurioje A. J. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
Dėl nukentėjusiojo R. M. apeliacinio skundo argumentų
13. Nepagrįstas nukentėjusiojo R. M. apeliacinio skundo argumentas, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
13.1. Kvalifikuoto sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) esmė – tai neteisėtas didelės vertės turto, didelės turtinės naudos, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės, turinčių vertybių sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Subjektyvusis kvalifikuoto sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia kvalifikuoto sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia didelės turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo, panaudojant apgaulę, pavojingą pobūdį ir nori tokią turtinę naudą gauti, panaudodamas apgaulę.
13.2. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Ji panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti dėl apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014, 2K-84/2014 ir kt.). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo.
13.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-08-31 tarp UAB „O“, kurią atstovavo K. A., ir R. M. buvo sudaryta preliminari žemės sklypo, gyvenamojo namo Nr. 484-42, esančio (duomenys neskelbiami), pirkimo – pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 1, b. l. 25-31). Sutartis sudaryta remiantis abipusiu susitarimu ir pasitikėjimu, yra tikra, galiojanti. Nė viena šalis neneigia sutarties buvimo. Po sutarties pasirašymo UAB ,,O“, kurios direktorius buvo A. J., ėmėsi gyvenamojo namo statybos darbų. Nors atlikti darbai nebuvo įvertinti pinigine išraiška, tačiau apie jų atlikimą patvirtina nuteistojo A. J., nukentėjusiojo R. M., liudytojo K. A. parodymai, rašytiniai bylos duomenys. Nukentėjusysis patvirtino, kad po to, kai jis pervedė pagal sutartį pirminę įmoką 105 000 Lt UAB ,,O“, jis važiuodavo prie statomo objekto ir matė, kad darbai buvo vykdomi. Darbai vyko iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio, po to sustojo, dėl ko jis parašė UAB ,,O“ raštą dėl sutarties nutraukimo (t. 20, b. l. 54-59). Liudytojas K. A. taip pat parodė, kad statybos darbai vyko, tačiau dėl konflikto su UAB ,,V“ ir lėšų stygiaus, negalėjo pabaigti namo iki sutartyje numatyto 70 proc. užbaigtumo lygio. Dėl to R. M. buvo pasiūlytas kitas iki 80 proc. užbaigtas namas, tačiau jis nesutiko (t. 20, b. l. 83-84). Šias aplinkybes patvirtino ir nuteistasis A. J. (t. 20, b. l. 150-154). Iš byloje esančių nukentėjusiojo R. M. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad gyvenamasis namas buvo statomas (t. 1, b. l. 33-35). 2012 m. kovo 28 d. specialisto išvada Nr. 5-2/45 patvirtina, kad 105 000 Lt pervesti UAB ,,O“ buvo panaudoti ūkio išlaidoms (t. y. perkamos statybinės medžiagos iš UAB ,,S“ ir kt., buvo atliekami pavedimai už statybos darbus rangovinėms bendrovėms, kurios vykdė statybos darbus objekte, sklypuose (duomenys neskelbiami) sen. (t. 1, b. l. 3-25).
13.4. Vien ta aplinkybė, kad A. J. visų sutartyje nurodytų įsipareigojimų neįvykdė inkriminuotu laiku, negali būti vertinama kaip apgaulės požymis BK 182 straipsnio prasme. Tam, kad būtų galima inkriminuoti sukčiavimą, nepakanka netinkamo susitarimo vykdymo. Reikia nustatyti suklaidinimą dėl A. J. ketinimų, kuris turi būti lydimas apgaulės elementų, kurie apsunkintų asmens identifikavimą ar paties sandorio fakto įrodinėjimą. Šiuo gi atveju UAB ,,O“, kurios direktorius buvo nuteistasis A. J., buvo realiai veikianti įmonė, nukentėjusiajam įmonės duomenys buvo žinomi, sutartiniai įsipareigojimai buvo išdėstyti raštu, o sutartis tarp R. M. ir UAB ,,O“ buvo vykdoma realiai, pinigai pagal sutartį gyvenamojo namo statybai buvo perversti UAB ,,O“ ir gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti. Svarbu pažymėti ir tai, kad iš nukentėjusiojo R. M. parodymų matyti, jog pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu jis nebuvo suklaidintas. Nukentėjusiojo R. M. vertinimu, apgaulė pasireiškė ne jo įtraukimu į nenaudingą sandorį, o tuo, jog nebuvo vykdomi sutartiniai įsipareigojimai ir jam nebuvo grąžinti jo sumokėti gyvenamojo namo statyboms skirti pinigai.
13.5. Aptartų įrodymų visetas paneigia, kad sutarčių pasirašymo metu nuteistasis A. J. turėjo ketinimų namo nestatyti ar atlikti tik dalį darbų, o dalį statyboms pervestų pinigų - 105 000 Lt ketino pasisavinti. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo nuomonei, jog byloje nepasitvirtino, kad A. J. naudojo apgaulę pagal sudarytą sutartį savo žinion perimdamas iš R. M. 105 000 Lt ir kad pastarasis šiuos pinigus pervedė UAB ,,O“ apgaulės įtakoje. Tarp A. J. ir R. M. 2007-08-31 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.
13.6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėja paduotų apeliacinių skundo ribose ir atkreipia dėmesį į tai, kad civiliniai teisiniai santykiai pereiti į baudžiamuosius gali tik esant tam tikroms sąlygoms bei tuo atveju, kai vienas iš civilinių teisinių santykių dalyvių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią kitam teisinių santykių dalyviui ginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
13.7. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. J. po nukentėjusiojo iniciatyva (dėl laiku nebaigto statyti gyvenamojo namo) nutraukto sandorio dėl gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami) kaime, pirkimo su nukentėjusiuoju toliau bendravo, nesislapstė, vedė derybas dėl pinigų grąžinimo, kito gyvenamojo namo įsigijimo, tačiau nukentėjusysis atsisakė pirkti kitą namą ir, A. J. nesumokėjus pinigų iki 2018 m. lapkričio 20 d., 2008 m. gruodžio mėnesį kreipėsi su ieškiniu į teismą. 2009 m. sausio 13 d. teismo įsakymu R. M. iš UAB „O“ buvo priteista 112 000 litų. Šias aplinkybes patvirtino tiek nuteistasis A. J., tiek liudytojas K. A. Byloje tokių duomenų, kurie būtų pagrindas abejoti šių asmenų parodymais, nėra. Juo labiau pats nukentėjusysis iš esmės pripažino, kad jam nusiuntus pranešimą apie sutarties nutraukimą, vyko derybos, buvo sutarta, kad jam pinigai bus grąžinti, tačiau jis, A. J. nesumokėjus pinigų iki sutartos dienos, nutarė nebelaukti ir kreiptis į teismą (t. 20, b. l. 54-59, 83-84, 150-155). Todėl teisėjų kolegijai šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nekelia abejonių. Taigi, remiantis minėtų asmenų parodymais nustatyta, kad pats R. M. nusprendė, jog nepasitiki A. J. siūlomu atsiskaitymo būdu, ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, gindamas savo teises. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. J. neturėjo tyčios apgaule sukurti tokią situaciją, kuri užkirstų kelią apginti R. M. savo teises civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiajam buvo išduotas vykdomasis raštas priverstiniam išieškojimui vykdyti ir antstolio pradėtas vykdymas. Iš liudytojo R. B. parodymų matyti, kad buvo areštuota žemės sklypo dalis, butas, tačiau išieškoti nepavyko, nes UAB ,,O“ bankrutavo. UAB ,,O“ Vilniaus apygardos teismo 2009-06-12 nutartimi yra pripažinta bankrutavusi ir yra patvirtintas likviduojamos UAB ,,O“ kreditorių sąrašas bei jų finansiniai reikalavimai, pagal kuriuos R. M. įtrauktas kaip kreditorius dėl 33706,92 Eur sumos (t. 20, b. l. 81). Taigi R. M. turtinės teisės yra ginamos civilinio proceso tvarka.
13.8. Nors apeliantas nukentėjusysis R. M. teigia, kad jo teisės atgauti pinigus iš A. J. buvo apsunkintos, nes šis sąmoningai, vykdydamas prievoles kitiems kreditoriams, siekė jam negrąžinti pinigų, teisėjų kolegijų nuomone, byloje nėra tokių duomenų apie tai, kad apelianto skunde nurodytos išmokos kitiems kreditoriams buvo išmokėtos nepagrįstai ar neatlygintinai. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina išvados, kad sumokėdamas išmokas UAB ,,O“ direktorius A. J. viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Nors nebuvo įvykdyta prievolė nukentėjusiajam R. M., A. J., būdamas įmonės direktoriumi, turėjo teisę priimti sprendimus dėl kitų kreditorių reikalavimų. UAB „O” buvo realiai veikianti ir veiklą vykdanti įmonė. Bendrovės pagrindinė veikla buvo statybos darbai. Byloje nustatyta, kad UAB „O” statė ne tik teismo sprendime nurodytą gyvenamąjį namą, bet ir daugelį kitų. Todėl natūralu, kad UAB ,,O“ turėjo turtinių prievolių ne tik R. M., bet ir kitiems kreditoriams. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo laikomasi atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, kaip kad mano apeliantas, savaime nereiškia apgaulės prieš kontrahentą įrodymo. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visą bylos kontekstą, minėtos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip nesilaikymas nustatytų atsiskaitymų su kreditoriais eilių, užtraukiančios atsakomybę pagal 2009 metais galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50(6) straipsnį, bet ne nusikalstama veika. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nuteistasis savo sąmoningais veiksmais sukėlė savo ar bendrovės nemokumą, sumenkino nukentėjusiojo galimybes atkurti savo pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis.
13.9. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad tarp nukentėjusiojo R. M. ir nuteistojo A. J. susiklostę civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. J. ir R. M. siejo civiliniai teisiniai santykiai, kylantys iš preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties bei jos sąlygų netinkamo vykdymo ar nevykdymo fakto. Kolegija pritaria teismo išvadai, kad šis ginčas spręstinas pasitelkiant ne baudžiamojo proceso, bet civilinio proceso teisės normas.
Dėl UAB ,,O“ 980 999,60 Lt ir 33 171,21 Lt vertės statybinių ir kitų medžiagų pasisavinimo ir A. J. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
14. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Galiojančioje teismų praktikoje objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-75-677/2016 ir kt.).
14.1. Nuteistojo A. J. skundo argumentai, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis, nurašius 980 999,60 Lt ir 33 171,21 Lt vertės statybines ir kitas medžiagas į sąnaudas kaip sunaudotas nebaigtai statybai, jas pasisavino, yra pagrįsti.
14.2. Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltės ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pažymėtina, kad įrodymais pripažįstami visi duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti faktines tiriamo įvykio ir su juo susijusias svarbias aplinkybes, kurie gali patvirtinti ar paneigti inkriminuotus kaltinimus. Kiekvienas įrodymas turi būti siejamas su įrodymų visetu, kuris neabejotinai turi patvirtinti teismo nustatytas aplinkybes.
14.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, tačiau juos vertindamas nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. J. pasisavino jam patikėtą didelės - 980 999,60 Lt ir 33 171,21 Lt vertės (284 117,12 Eur ir 9 607,05 Eur, iš viso 293 724,17 Eur) UAB ,,O“ turtą.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Pirmosios instancijos teismas A. J. pripažino kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nustatęs, kad jis, būdamas UAB ,,O“ direktoriumi, savo žinioje turėdamas (valdydamas) bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2007-01-10 iki 2008-07-31 surašė 18 fiktyvių medžiagų perdavimo rangovams UAB ,,V“ ir UAB ,,A“ aktų, kuriuose nurodė apie statybinių medžiagų 284 117,12 Eur vertės perdavimą UAB ,,V“ ir 9 607,05 Eur vertės perdavimą UAB ,,A“. Po to, bendrovės buhalterei E. J. perdavus tokius tikrovės neatitinkančius medžiagų perdavimo aktus, pastaroji šias medžiagas nurašė kaip sunaudotas nebaigtai gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbiami) individualių namų statybos kvartale, nors tų medžiagų iš tiesų minėtoms bendrovėms neperdavė ir statyboms nesunaudojo. Tokiu būdu A. J. pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB ,,O“ turtą.
14.5. Teismas, grįsdamas šį kaltinimą, rėmėsi liudytojų V. V., A. M., R. J. parodymais, specialistės N. D. paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga, t. y., specialisto išvadomis bei buhalteriniais dokumentais.
14.6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos faktinius duomenis, pasisakė, kad A. J. parodymai, jog visos paminėtos medžiagos faktiškai buvo perduotos statybas vykdžiusiems rangovams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kurios nustatytos ūkinio finansinio tyrimo metu. Nuteistojo aiškinimą paneigia liudytojo V. V. kategoriški ir nuoseklūs parodymai bei duomenys, kurie patvirtina, kad minėtų statybinių medžiagų UAB ,,O“ neperdavė UAB ,,V“, o UAB ,,V“ direktorius statybinių medžiagų perdavimo aktų nepasirašė, bei kad UAB ,,A“ vardu aktus, kurie neatitiko anksčiau surašytų aktų pasirašė kitas, o ne šios bendrovės direktoriaus pareigas ėjęs asmuo.
14.7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartus faktinius duomenis, atlikusį dalinį įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad šie faktiniai duomenys nepakankami pagrįsti, jog nuteistasis A. J. padarė jam pirmosios instancijos teismo inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje.
Dėl 980 999,60 Lt vertės statybinių ir kitų medžiagų pasisavinimo (pagal UAB ,,V“ surašytus medžiagų perdavimo priėmimo aktus)
15. Vienas iš dviejų pasisavinimo atvejų, už kuriuos nuteistas A. J. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nuosprendyje apibūdinamas kaip 980 999,60 Lt vertės statybinių ir kitų medžiagų pasisavinimas, nurašant jas į sąnaudas kaip sunaudotas nebaigtai statybai.
15.1. Nuteistasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka tvirtino, kad šių statybinių medžiagų nepasisavino, medžiagos buvo perduotos UAB ,,V“ ir sunaudotos statybose, ką patvirtina V. V. parašai ant medžiagų perdavimo aktų. Šias medžiagas V. V. taip pat įtraukė į atliktų darbų aktus – forma Nr. 3, kuriuos pats pasirašė. Nuteistojo A. J. teigimu, V. V. aiškindamas, kad 980 999,60 Lt (284 117,12 Eur) vertės medžiagos nebuvo naudojamos statybose, UAB ,,V“ pati pirko statybines medžiagas iš savo apyvartinių lėšų, jį apkalba, nes tarp jo ir V. V. yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Jis su V. V. pradėjo nesutarti, kai prasidėjo namų pardavimas ir buvo nustatyta, kad UAB ,,V“ pastatytų namų plotai sumažėjo kiekvienas vidutiniškai po 10 kvadratinių metrų. 2008 m. spalio 20 d. jo įsakymu buvo sudaryta komisija, siekiant įvertinti 14 gyvenamųjų namų būklę. Patikrinimo metu buvo nustatyta daug trūkumų. V. V. atsisakė pasirašyti patikrinimo aktą. Taip pat statomuose objektuose buvo įvykdyta medžiagų vagystė. Dėl vagystės įtariant V. V., buvo kreiptasi į policiją. Iškilus nesutarimams su UAB ,,V“ jis pasamdė kitą rangovą – UAB ,,A“, o V. V. atsisakė pasirašyti ant dalies medžiagų, kurias jau buvo gavęs, priėmimo - perdavimo dokumentų.
15.2. Nors pirmosios instancijos teismas atmetė tokį nuteistojo A. J. įvykio aplinkinių aiškinimą kaip gynybinę versiją, tačiau, kolegijos nuomone, nenurodė objektyvių, neginčytinų faktinių duomenų, kurie tai paneigtų ir patvirtintų, jog A. J. pasisavino kaltinimo inkriminuotą jam patikėtą 980 999,60 Lt (284 117,12 Eur) vertės UAB ,,O“ turtą. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojo V. V. parodymai buvo kategoriški ir nuoseklūs ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu.
15.3. Ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodė, kad tarp UAB ,,V“, kurios direktoriumi buvo jis, ir UAB ,,O“, kuriai atstovavo jos direktorius A. J., buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią UAB ,,V“ turėjo vykdyti gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbiami), statybas. Statybos buvo pradėtos 2007 metais. Per 2007 metus UAB ,,V“ pastatė beveik visus namus. Nuo 2008 metų UAB ,,O“ vėluodavo atsiskaityti už atliktus darbus. Kai jis pradėjo kalbėti apie UAB ,,O“ įsiskolinimus, A. J. pasamdė kitus rangovus UAB ,,A“ ir UAB ,,I“. Tai A. J. padarė nenutraukęs rangos sutarties su UAB ,,V“. UAB ,,V“ A. J. liepė užbaigti jau pradėtus statyti namus, o naujiems rangovams nurodė statyti naujus namus. UAB ,,O“ nepirko ir netiekė statybinių medžiagų ,,V“, statybines medžiagas pirko ,,V“ iš savo apyvartinių lėšų. Po to buvo surašomi aktai ir prašoma už jas apmokėti. Perkant statybines medžiagas iš tiekėjų, sąskaitos faktūros buvo išrašomos bendrovės ,,V“ vardu. Apie panaudotas statybines medžiagas ir atliktus darbus buvo surašomi atliktų darbų aktai. Minėti dokumentai turėjo būti saugomi AB ,,P bankas“ ir UAB ,,O“. A. J. ir jo žmona jam liepdavo įtraukti papildomas statybines medžiagas į formą F3, kaip užsakovo pateiktas medžiagas pagal UAB ,,O“ buhalterės pateiktus medžiagų priėmimo-perdavimo aktus, tačiau faktiškai minėtos grupės medžiagų į objektą netiekė. Tokiu būdu jis įtraukė į savo bendrovės apskaitą statyboje nenaudotas apdailos medžiagas, iškreipė užsakovo pateiktų medžiagų sumą statybos darbų aktuose (t. 3, b. l. 142-145, t. 5, b. l. 124-126, 127, 172-174, 175-178, t. 11, b. l. 109-111).
15.4. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus ir jau aptartus parodymus, liudytojas V. V. juos patvirtino, nurodydamas, kad viskas vyko taip, kaip užrašyta jo perskaitytuose parodymuose. Jis aiškino, kad pagal rangos sutartį UAB ,,V“ buvo pagrindinis rangovas statant gyvenamųjų namų kvartalą, esantį (duomenys neskelbiami) k. Rangovas turėjo teikti medžiagas, rūpintis darbo jėga, surašyti aktus, o užsakovas už viską apmokėti. Jis objektams statybines medžiagas pirko pats iš apyvartinių lėšų. Pats važiuodavo į įmones, su kuriomis buvo sudarytos sutartys, nupirkdavo prekes, apmokėdavo, o jeigu pinigų nebūdavo, naudodavosi mokėjimų atidėjimu ir medžiagas parsiveždavo. Visos medžiagos panaudotos statybose buvo nurodytos buhalteriniuose dokumentuose. Visi dokumentai buvo pateikti bankui, kuris vykdė techninę priežiūrą, buvo daromos darbų inventorizacijos, surašomi aktai. Kolegija atkreipia dėmesį ir į kai kurias šios apklausos metu liudytojo V. V. nurodytas papildomas aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme pateikus liudytojui V. V. apžiūrai byloje esančius medžiagų perdavimo priėmimo aktus, jis iš pradžių tvirtino, kad pasirašė už statybines medžiagas, kurių nepriėmė, o jo parašai buvo išgauti apgaulės būdu, paduodant jam pasirašyti šiuose dokumentuose, arba jis šiuose dokumentuose pasirašė, neskaitydamas jų turinio. Nežiūrint į tai, vėliau atsakydamas į jam užduodamus klausimus liudytojas V. V. patvirtino, kad dokumentuose esantis parašas yra jo ir tokios medžiagos, kaip betonas, cementas, galėjo būti atvežtos į objektą (duomenys neskelbiami) sen., tačiau, pasak jo, liudytojas šių medžiagų į finansinius dokumentus nebuvo įtraukęs, nes ne UAB ,,V“ už jas mokėjo. Taip pat V. V. patvirtino, kad į objektą galėjo būti atvežtos ir apdailos prekės, nes kelis namus įrenginėjo iki raktų. Be to, butus įrenginėjo ne vien jų bendrovė ,,V“. Mano, kad apdailos medžiagos galėjo būti panaudotos kituose namuose. Pasak V. V., taip pat būdavo tokių atvejų, kai dokumentuose buvo įrašomos nesamos medžiagos, bet konkrečių aplinkybių negali nurodyti. Paskui liudytojas aiškino, kad jis UAB ,,V“ ir UAB ,,O“ bendradarbiavimo pradžioje pats iš tiekėjų yra ėmęs prekes UAB ,,O“ vardu, tačiau teigė, kad vėliau medžiagas statyboms tiekė pati UAB ,,V“. Liudytojas V. V. pripažino, kad imdavo prekes iš tiekėjų, su kuriais buvo sudariusi sutartį UAB ,,O“, kuri už jas apmokėdavo, tačiau už tokias prekes, anot liudytojo V. V., jis nepasirašė, kaip priimtas iš UAB ,,O“ statyboms vykdyti (t. 20, b. l. 76-80).
15.5. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad liudytojo V. V. parodymai yra nuoseklūs ir kategoriškai patvirtina A. J. pasisavinus 980 999,60 Lt (284 117,12 Eur) vertės statybines medžiagas, tokia teismo išvada prieštarauja liudytojo V. V. parodymų turiniui. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, nevertino V. V. parodymų visumos, o rėmėsi tik jų ištraukomis, jų negretindamas su kitais bylos duomenimis.
15.6. Visų pirma, liudytojas V. V. pirminiuose savo parodymuose tvirtindamas, kad UAB ,,O“ iš viso netiekė jokių statybinių medžiagų gyvenamųjų namų statybai, vėliau aiškino, kad vis tik kai kurias medžiagas tiekė ir tai įformindavo prekių perdavimo - priėmimo aktuose. Paskui jau pripažino, kad imdavo statybines medžiagas iš tiekėjų UAB ,,O“ vardu, tačiau tų medžiagų į savo buhalterinę apskaitą neįtraukdavo, už tokias medžiagas jis nepasirašė, kaip perduotas statybos darbams atlikti. Taigi V. V. parodymai keitėsi dėl esminių aplinkybių – UAB ,,O“ statybinių medžiagų tiekimo UAB ,,V“ (duomenys neskelbiami) gyvenamųjų namų statybai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos vertino kaip nuoseklius. Be to šio liudytojo parodymų kaita buvo susijusi su jam parodytuose rašytiniuose dokumentuose fiksuota informacija apie tai, kad, UAB ,,O“, sudarius sutartis su tiekėjais dėl statybinių medžiagų tiekimo, į patikėtinių, galinčių paimti statybines medžiagas UAB ,,O“ vardu, sąrašą buvo įtrauktas UAB ,,V“ vadovas V. V., kuris pats asmeniškai ne kartą tokiu būdu prekes ėmė (t. 20, b. l. 76-80). Taigi šio liudytojo parodymai dėl esminių aplinkybių nebuvo nuoseklūs, buvo keičiami pateiktų kitų įrodymų įtakoje.
15.7. Liudytojo V. V. parodymų patikimumu abejonių kelia dar ir tai, jog tarp jo ir nuteistojo A. J. nagrinėjamu laikotarpiu buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, tarp jų vyko teisminiai ginčai. Kaip matyti iš nuteistojo A. J. ir liudytojo V. V. parodymų (t. 20, b. 76-80, 150-155), įvertinus UAB ,,V“ pastatytų namų būklę buvo nustatyta, kad namų plotai sumažėjo vidutiniškai 10 kvadratinių metrų, nustatyta daug trūkumų, tačiau V. V. atsisakė pasirašyti patikrinimo aktą ir grąžinti permokėtus pinigus UAB ,,O“. A. J. pasamdė kitus rangovus UAB ,,A“ ir UAB ,,I“. UAB ,,O“ vėlavo sumokėti už atliktus darbus. A. J. nepasirašė ant kai kurių darbų priėmimų aktų UAB ,,V“. V. V. dėl UAB ,,O“ skolos buvo kreipęsis į teismą. Tarp UAB ,,O“ ir UAB ,,V“ buvo pasirašytas susitarimas, kuris V. V. netenkino. Taip pat su pareiškimu buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. V. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, įtariant, kad V. V. vogė statybines medžiagas UAB ,,O“ statybos objekte (duomenys neskelbiami). Nors, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-01613-09 medžiagos, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės 2015-02-03 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau nereabilituojančiais pagrindais, o suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nežiūrint į tai, pradėjus ikiteisminį tyrimą vagystės byloje, liudytojai A. M., R. J. nurodė, kad buvo vagiamos statybinės medžiagos UAB ,,O“ statybos objektuose. Šias aplinkybes minėti liudytojai patvirtino ir nagrinėjamoje byloje. Liudytojas R. J. parodė, kad UAB ,,V“ atstovai buvo pagauti vagiant statybines medžiagas (t. 20, b. l. 149). Liudytojas A. M. aiškino, kad jis 2-3 kartus pats matė, kaip V. V. iš objekto vogė statybines medžiagas ir UAB ,,O“ dėl vagystės konfliktavo su UAB ,,V“. Dėl to UAB ,,A“ buvo paskirtas rangovu, o UAB ,,V“ patraukta į šoną (t. 20, b. l. 81-83). Šie faktiniai duomenys yra betarpiškai susiję su liudytojo V. V. duotų parodymų patikimumo vertinimu, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tam neteikė reikšmės. Kolegijos manymu, šio liudytojo parodymais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys.
15.8. Nors liudytojas V. V. aiškino, kad UAB ,,V“ statybines medžiagas pirko savo įmonės vardu iš įmonės apyvartinių lėšų, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad UAB ,,V“ savo apyvartinių lėšų neturėjo, o jas gaudavo tik iš UAB ,,O“. Be to, specialisto išvada patvirtina, kad su įvairiomis įmonėmis dėl įrankių nuomos ir medžiagų tiekimo buvo sudarytos sutartys ne su UAB ,,V“, o su UAB ,,O“, kurios vardu prekes imdavo tiesiai iš tiekėjų ir rangovai. Nuteistasis A. J. nuosekliai aiškino, kad būtent UAB ,,O“ buvo sudariusi sutartis dėl statybinių medžiagų tiekimo. Iš byloje esančių teismo pareikalautų duomenų, specialisto išvadų Nr. 5-2/179, Nr. 5-2/53, ,,S“ parduotuvės ir kitų tiekėjų duomenų (t. 17, b. l. 14-62, t. 21, b. l. 138, 139, 140-140, 142- 200, t. 22, b. l. 3-47), matyti, kad būtent V. V. buvo įtrauktas į UAB ,,O“ įgaliotų asmenų, kurie galėjo imti statybines medžiagas UAB ,,O“ vardu, sąrašą ir tokias medžiagas ėmė. Iš byloje esančių medžiagų perdavimų aktų matyti, kad liudytojo V. V. parašai patvirtina, kad jis pasirašė ant medžiagų perdavimo aktų už 523 111,82 Lt vertės statybines ir kitas medžiagas, kaip priimtas iš UAB ,,O“ (t. 16, b. l. 106-113, 116-118, 119-121, 122). Liudytojo V. V. aiškinimas, kad jis pasirašė už statybines medžiagas, kurių nepriėmė, galimai jo parašai buvo išgauti apgaulės būdu, paduodant jam pasirašyti šiuose dokumentuose ar kad jis šiuose dokumentuose pasirašė neskaitydamas jų turinio, nepagrįsti objektyviais faktiniais bylos duomenimis. Byloje objektyvių duomenų, kad medžiagų perdavimo aktai buvo suklastoti nėra. Be to neįtikinami parodymai, kad V. V. elgėsi taip neapdairiai ir nerūpestingai, pasirašydamas dokumentus jų nepatikrinęs ar neskaitęs. Iš byloje esančios pavedimo sutarties matyti, kad UAB ,,V“, kuriai atstovavo direktorius V. V., buvo pavesta organizuoti statiniu projektavimą ir statybą, ją valdyti ir kontroliuoti, vykdyti statinių techninę priežiūrą, organizuoti reikalingą sklypo priežiūrą ir apsaugą ir kt. Taip pat buvo sutarta, kad UAB ,,O“ už pavedimo vykdymą UAB ,,V“ moka 5 procentus nuo bendros sąmatinės vertės, kas sudaro 750 000 Lt. Apmokėjimas vykdomas pagal atliktų darbų aktus ir pateiktas sąskaitas faktūras (t. 6, b. l. 19-20). Todėl akivaizdu, kad V. V., būdamas realiu minėtos realiai veikiančios bendrovės vadovu, asmeniu, atsakingu už vykdomas didelės apimties statybas ir jų techninę priežiūrą, be jokios abejonės suprato, kad jam yra taikomi padidinto apdairumo, atidumo ir atsakomybės kriterijai. Esant tokiems duomenims, neįtikinantis yra šio liudytojo aiškinimas, kad jis pasirašė ant fiktyvių statybinių medžiagų priėmimo perdavimo aktų dėl neapdairumo ar liepiant taip elgtis A. J., kai pačiam V. V. įtarimai dėl bendrininkavimo pasisavinant UAB ,,O“ didelės vertės turtą nėra pareikšti. Be to, pats liudytojas V. V. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad medžiagos pagal perdavimo aktus, kuriuose yra jo parašas, vis tik buvo pristatytos į statybos objektą, esantį (duomenys neskelbiami) k.(t. 20, b. l. 78).
15.9. Taigi, nors liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog UAB ,,V“ visas statybines medžiagas pirko savo įmonės vardu, tačiau, kolegijos nuomone, šioje situacijoje tai negali būti vertinama kaip įrodymas dėl 523 111,82 Lt (151 503,65 Eur) pasisavinimo, nes tai paneigia paties liudytojo V. V. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme. Tokie liudytojo V. V. parodymai neprieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams: nuteistojo A. J. parodymams, specialistės N. D. pirmosios instancijos teisme duotiems paaiškinimas. Nuteistasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nuosekliai aiškino, kad UAB ,,O“ tiekė medžiagas UAB ,,V“. Specialistė N. D. pirmosios instancijos teisme taip pat sutiko, kad 523 111,82 Lt (151 503,65 Eur) suma turėtų būti atimta iš jos išvadoje nurodytos 980 999,60 Lt (284 117,12 Eur) sumos, nes V. V. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad medžiagų perdavimo aktuose, kur yra jo parašai, statybinės medžiagos buvo naudojamos statyboje (duomenys neskelbiami) individualių namų kvartale.
15.10. Kita vertus, iš tiesų, specialisto išvada tvirtina, kad ant dalies statybinių medžiagų, kurių vertė 457 887,78 Lt (132 613,47 Eur), perdavimo UAB ,,V“ aktų nėra šios bendrovės vadovo parašų. Nuteistasis A. J. aiškino, kad medžiagos buvo perduotos, tačiau V. V. aktų nepasirašė, nes jis (A. J.) dėl nekokybiškai atliktų darbų nepasirašė ant V. V. pateiktų darbų priėmimo perdavimo aktų, ir tarp jų vyko konfliktai. V. V. tvirtino, kad bendrovė tų medžiagų negavo ir statybos darbuose nepanaudojo.
15.11. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad šioje dalyje A. J. pareikštą kaltinimą ir liudytojo V. V. parodymus neabejotinai patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys: specialistės išvada Nr. 5-2/179 (t. 17, b. l. 14-62), specialistės N. D. paaiškinimai (t. 23, b. l. 11-15), teisėjų kolegija, su tokiomis išvadomis nesutinka.
15.12. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados aprašomosios dalies, vertinant ją pirmosios instancijos teisme duotų specialistės N. D. paaiškinimų kontekste, specialistė konstatavo, kad UAB ,,O“ pagal medžiagų perdavimo aktus perduotas objektui ,,individualių namų kvartalas, (duomenys neskelbiami) r.“ 457 887,78 Lt (132 613,47 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas nurašė į sąnaudas kaip sunaudotas nebaigtai statybai, tačiau nenurodė kokiame konkrečiame name panaudojo. Pati bendrovė tiriamuoju laikotarpiu pagal įrašus pateiktuose apskaitos dokumentuose, jokių statybos darbų nevykdė. Sutikrinus UAB ,,V“ surašytus atliktų darbų (duomenys neskelbiami) individualių namų kvartale aktus, rasta, kad statydama namus naudojo savo nupirktas statybines ir kitas medžiagas, tuo tarpu 457 887,78 Lt (132 613,47 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų iš UAB ,,O“ nenaudojo.
15.13. Pirmosios instancijos teismas liudytojo V. V. parodymus, kad UAB ,,V“ statybinių medžiagų negavo, grindė minėtomis išvadomis, tačiau neįvertino, kad šie faktiniai duomenys iš esmės išplaukia iš to paties šaltinio, t.y., iš liudytojo V. V. parodymų. Specialistė apklausta apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad išvadą, jog UAB ,,V“ 457 887,78 Lt (132 613,47 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų iš UAB ,,O“ negavo ir nenaudojo, padarė remdamasi V. V. parodymais ir aktais, ant kurių nėra jo parašų, o A. J. ir E. J. parodymų nevertino, nes jie yra įtariamieji (t. 23, b. l. 109).
15.14. Kolegijos nuomone, visų pirma pagal tyrimo metodiką tokia specialistės padaryta išvada nėra teisinga. Specialistei darant išvadą tyrimo objektu tapo ne materialiosios tikrovės objektas, pvz. buhalterinės apskaitos dokumentai, teikiantys duomenų apie ūkio subjekto ūkinę komercinę veiklą, o žmogus (subjektas) ir jo subjektyvūs parodymai, specialistei vertinant šiuos parodymus. Pažymėtina, kad specialisto išvados – svarbus įrodymų šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija. Be to, specialistei, atlikusiai minėtą tyrimą, buvo pateikti ne visi buhalteriniai dokumentai. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados ir specialistės paaiškinimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, pati specialistė pripažino faktą, kad nėra galimybės nustatyti 457 887,78 Lt (132 613,47 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų panaudojimo, nes tyrimui nebuvo pateikti 2007 ir 2008 metų statybinių bei kitų medžiagų ir nebaigtos statybos inventorizacijos dokumentai, medžiagų apskaitos registrai (t. 20, b. l. 111, t. 23, b. l. 111). Taigi iš esmės specialisto tyrimas ikiteisminio tyrimo metu atliktas neištyrus visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų, remiantis tik buhalterinės apskaitos fragmentais ir vienintelio proceso dalyvio parodymais, specialistei iš anksto preziumuojant V. V. parodymų teisingumą. Šio liudytojo parodymų teisingumą objektyviąja prasme pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne vien iš UAB ,,O“ buhalterinės apskaitos paimtų statybinių medžiagų perdavimo UAB ,,V“ aktų, tačiau visų byloje esančių ir ištirtų įrodymų, tame tarpe ir nuteistojo A. J. ir išteisintosios J. paaiškinimų, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys, kontekste. Apygardos teismas tokio vertinimo neatliko ir nemotyvavo, kodėl tiki liudytojo V. V. parodymais, ir kokie faktiniai bylos duomenys paneigia A. J. nurodytas 457 887,78 Lt (132 613,47 Eur) vertės statybinių medžiagų perdavimo UAB ,,V“ aplinkybes.
15.15. Kaip matyti iš medžiagų perdavimo aktų, jie buvo surašyti nuo 2007-01-10 iki 2008-07-31 (t. 17, b. l. 24). Kaip pirmiau aptarta, liudytojų A. M., R. J. parodymai ir rašytiniai dokumentai: ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-01613-09 medžiaga patvirtina, kad tuo metu iš tiesų tarp UAB ,,O“ ir UAB ,,V“ buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija dėl (duomenys neskelbiami) projekto gyvenamųjų namų statybos darbų vykdymo kokybės, buvo surasti kiti rangovai. Šios nustatytos aplinkybės neprieštarauja nuteistojo A. J. nuosekliems parodymams, kad statybinės medžiagos buvo perduotos ir naudojamos statyboje, bet V. V. nepasirašė medžiagų priėmimo aktų, nes A. J. nepasirašė darbų priėmimo aktų, kadangi darbus UAB ,,V“ atliko nekokybiškai, sumažino nustatytą pastatų kvadratūrą. Tam neprieštarauja ir ta nustatyta aplinkybė, kad rangovai statybines medžiagas imdavo ir tiesiai iš tiekėjų UAB ,,O“ vardu, o medžiagų priėmimo aktai buvo pasirašomi kartu su darbų priėmimo aktais, t.y., vėliau, nei jos buvo perduotos. Kad dalis UAB ,,V“ darbų priėmimo perdavimo aktų buvo nepasirašyti, patvirtina ir specialisto išvada (t. 17, b. l. 14-62). Be to nuteistojo nurodytoms aplinkybėms neprieštarauja ir tai, jog jis statybinių medžiagų 457 887,78 Lt (132 613,47 Eur) vertės perdavimo UAB ,,V“ aktus, kad ir be rangovo UAB ,,V“ vadovo parašo, kaip atitinkančius tikrovę, apskaitė buhalterinėje apskaitoje, o statybines medžiagas nurašė kaip sunaudotas nebaigtoje statyboje. Be to specialistė N. D. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad patikrinus V. J. AB ,,P bankui“ pateiktus dokumentus su turimais byloje, buvo nustatyti skirtumai, kurie neprieštarauja tam, kad tame objekte buvo statoma daugiau namų, negu paimtas kreditas (t. 23, b. l. 12).
15.16. Iš 2012-06-29 specialisto išvados Nr. 5-2/125 matyti, kad tyrimo metu specialistė R. P. nustatė, kad dokumentai pagrindžiantys UAB ,,O“ ir UAB ,,V“ bendradarbiavimą nėra išsaugoti, t. y. nepateikta: pagrindinės statybos darbų rangos sutartis, kurioje atsispindėtų atliekamų darbų vertė, todėl tyrime nebuvo galima įvertinti, kokius įsipareigojimus turėjo įvykdyti abi šalys. Bendrovė ,,O“ nėra pateikusi statybos registracijos žurnalų, kuriose atsispindėtų vykdyti statybos darbai ir šiems darbams panaudotos statybos medžiagos. Todėl, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti bendrovės ,,V“ vykdytų statybos darbų vertės bei nustatyti konkretaus kiekvieno statomo objekto vertės bei panaudotų statybos medžiagų objekte ir tarp rangovo ir užsakovo susidariusių įsipareigojimų dydžio (t. 15, b. l. 124).
15.17. Kaip jau minėta, pagal Pavedimo sutartį UAB ,,V“ (t. 15, b. l. 126-17), kuriai atstovavo direktorius V. V., organizavo statinių projektavimą ir statybą, ją valdė ir kontroliavo, vykdė statinio techninę priežiūrą, organizavo reikalingą sklypo priežiūrą ir apsaugą ir kt. už tai gaudama atlygį - 5 procentus nuo bendros sąmatinės vertės. Tai rodo, kad vieną pagrindinės statybos darbų rangos sutarties egzempliorių turėjo turėti ir pats rangovas, tačiau jo tyrimui taip pat nepateikė. Ši aplinkybė neprieštarauja pirmiau aptartiems faktiniams duomenims, kad UAB ,,V“ inkriminuotu laikotarpiu ne visus statybos darbus galimai atliko laikydamasi pavedimo ir pagrindinės statybos darbų rangos sutarčių sąlygų. Tai, liudytojų A. M., R. J. parodymų ir kitų pirmiau aptartų faktinių duomenų kontekste, patvirtina nuteistojo A. J. parodymus apie inkriminuotų 457 887,78 Lt (132 613,47 Eur) vertės statybinių medžiagų perdavimo priėmimo aktų, kuriuose nėra V. V. parašų, surašymo aplinkybes, t.y., kad medžiagos buvo perduotos į statybos objektą, tačiau dėl kilusių nesutarimų V. V. nepasirašė šių statybinių medžiagų priėmimo perdavimo aktų.
15.18. Be to, kaip matyti iš specialistės N. D. paaiškinimų, specialistė konstatavo, kad ji padarė išvadą, jog 457 887,78 Lt vertės statybinės ir kitos medžiagos nebuvo naudojamos (duomenys neskelbiami) individualių namų kvartale statomiems namams, nes darbų aktuose, transportavimo dokumentuose nebuvo tiksliai įrašyta, kuriame name šios medžiagos panaudotos, į kokį objektą nuvežtos. Tačiau, tokia specialistės išvada, kolegijos nuomone, patvirtina tik tai, kad statybos dokumentai buvo surašomi netiksliai, nesilaikant įstatymų reikalavimų, yra neinformatyvūs ir dėl to pilnai negalima nustatyti, kiek kokių medžiagų buvo perduota rangovui į statybos objektą, tačiau to nepakanka pagrįsti, kad nuteistasis A. J. 457 887,78 Lt vertės statybinių medžiagų UAB ,,V“ neperdavė, statybos objekte nepanaudojo, o pats pasisavino.
15.19. Nuteistasis A. J. viso proceso metu neigė pasisavinęs minėtas statybines medžiagas ir tvirtino, kad UAB ,,O“ tiekė statybines medžiagas statant namų kvartalą (duomenys neskelbiami) (t. 20, b. l. 150-156, t. 21, b. l. 6). Šias aplinkybes jis patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme (t. 23, b. l. 115-116, 140-142).
15.20. Vertinant tokius nuteistojo A. J. parodymus visų įrodymų kontekste, negalima ignoruoti tos aplinkybės, kad UAB ,,O“, statant gyvenamuosius namus (duomenys neskelbiami), dirbo ne su vienu rangovu UAB ,,V“. A. J. buvo pasamdęs ir kitą rangovą UAB ,,A“. Nors UAB ,,A“ atliktų darbų aktuose bei Rangos sutartyse nebuvo tiksliai įrašyta, kas statant namų kvartalą (duomenys neskelbiami) tieks statybines medžiagas, tačiau šias aplinkybes patvirtino UAB ,,A“ vadovai A. M. ir R. J. A. M. nuosekliai aiškino, jog vykdant statybas visas statybines medžiagas pirko ir vežė būtent UAB ,,O“, šiai bendrovei ir buvo išrašomos sąskaitos. Tai patvirtino ir liudytojas R. J. bei teismo posėdyje ištirti dokumentai, patvirtinantys, kad UAB ,,A“ atstovai taip pat imdavo statybines medžiagas UAB ,,O“ vardu tiesiai iš tiekėjų. Taigi šie duomenys neprieštarauja nuteistojo A. J. nurodytoms aplinkybėms, kad UAB ,,O“ tiekė statybines medžiagas rangovams, tame tarpe UAB ,,V“.
15.21. Be to 2007 m. sausio 31 d. laidavimo sutartis patvirtina, kad A. J. asmeniškai savo turtu laidavo AB ,,P bankas“ už tinkamą UAB ,,O“ prievolės pagal kreditavimo sutartį vykdymą. Be to AB ,,P bankui“ buvo įkeisti sklypai, kuriuose buvo vykdoma statyba, ir statomi namai, kuriems parduoti buvo reikalingas minėto banko sutikimas. Šias aplinkybes A. J. patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Jis parodė, kad tarp jo ir banko buvo sudaryta laidavimo sutartis, todėl bankas galėjo išieškojimą nukreipti ne tik į namus, žemės sklypus, bet ir į jo asmeninį turtą. Taigi, pats A. J. asmeniškai buvo suinteresuotas vykdomo projekto (duomenys neskelbiami) sėkme ir tinkamu prievolės vykdymu, nes kitokiu atveju, A. J., kaip laiduotojui, būtų grėsę dideli turtiniai nuostoliai.
15.22. Taip pat reikšminga aplinkybė, vertinant ją pirmiau aptartų duomenų kontekste, kad atliekamus statybos darbus finansavo ir griežtai kontroliavo AB ,,P bankas“. Buvo paskirti statybos priežiūros ekspertai A. S. ir V. G., kurie prižiūrėjo statybas ir tikrindavo atliktų darbų apimtis ir kokybę, kiek medžiagų sunaudota ir duodavo leidimą sumokėti pinigus. Paaiškėjus aplinkybėms, keliančioms pagrįstą abejonę, kad kreditas nebus tinkamai grąžintas ar esant sutarties nutraukimo pagrindams, bankas galėjo pareikalauti grąžinti kreditą (kreditavimo sutartis Nr. KS/558, nuteistojo A. J., liudytojo A. M. parodymai (t. 6, b. l. 27-33, t. 20, b. l. 81-83, 150-156). Nežiūrint į tai, byloje tokių duomenų, kad banko atstovai būtų nustatę dėl UAB ,,O“ kaltės padarytus pažeidimus, dėl kurių bankas būtų atsisakęs sumokėti UAB ,,O“ prašomas sumas pagal pateiktų atliktų darbų, sunaudotų medžiagų aktus, byloje nėra.
15.23. Ikiteisminio tyrimo metu statybos ekspertizė, kuri būtų patvirtinusi ar paneigusi inkriminuotu laikotarpiu faktiškai panaudotas statybines medžiagas, jų vertę UAB ,,V“ statomame objekte (duomenys neskelbiami), nebuvo atlikta. Specialistė R. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad šioje byloje, siekiant išaiškinti, ar pagal projektą tikslingai buvo panaudotos statybinės medžiagos, buvo būtina skirti statybos ekspertizę (t. 5, b. l. 108-109). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šioje byloje statybos ekspertizė nepaskirta dėl materialinių lėšų stygiaus (t. 9, b. l. 132-136). Šiuo metu, nuo inkriminuoto laikotarpio praėjus vos ne dešimtmečiui, kai namai senai yra pastatyti ir parduoti, šių aplinkybių nėra jokios galimybės patikrinti. Todėl skirti šioje byloje techninio projekto įvykdymo tyrimą (statybos ekspertizę) ar naują UAB ,,O“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nebetikslinga.
15.24. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėje galioja įrodinėjimo naštos (pareigos įrodyti) principas (onus probandi), kuris atskirose teisės šakose pasireiškia skirtingai. Baudžiamojoje teisėje šis principas reiškia, jog pareiga įrodyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką tenka ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai bei valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui ir šis principas yra neatsiejamai susijęs su nekaltumo prezumpcija, t. y. jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš to seka, kad kaltinant A. J. dėl 980999,60 Lt (284117,12 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų pasisavino, vadovaujantis jau minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, baudžiamąjį persekiojimą vykdanti institucija privalėjo aiškiai ir nedviprasmiškai įrodyti, kad A. J. 980999,60 Lt (284 117,12 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų nepanaudojo minėtame statybos objekte, o pats pasisavino.
15.25. Specialistė išvadą, kad statybinės medžiagos nebuvo UAB ,,O“ perduotos UAB ,,V“, padarė tirdama ne visus buhalterinius dokumentus, taip pat netyrė statybinių medžiagų panaudojimo statybose. Liudytojo V. V. parodymai dėl 980999,60 Lt (284 117,12 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų pasisavino nebuvo nuoseklūs ir keitėsi dėl esminių aplinkybių, jam susipažinus su bylos duomenimis. Todėl, esant tokiems bylos duomenims, vertinant tai, kad pagal buhalterinius duomenis ir liudytojų A. M. ir R. J. parodymus patys rangovai iš tiekėjų UAB ,,O“ vardu pasiimdavo prekes, o tik paskui pasirašydavo medžiagų priėmimo aktus, be to, esant nepaneigtam vagysčių iš statybos objekto (duomenys neskelbiami) faktui, konfliktiniams santykiams tarp liudytojo V. V. ir nuteistojo A. J., nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog inkriminuotas medžiagas A. J. pasisavino.
15.26. Esant pirmiau aptartiems duomenims, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje surinkti įrodymai nagrinėjamu atveju yra nepakankami pagrįsti, kad A. J. pasisavino jam patikėtą UAB ,,O“ didelės vertės turtą - 980 999,60 Lt (284 117,12 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas.
Dėl 33 171,21 Lt vertės statybinių ir kitų medžiagų pasisavinimo
16. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinka pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. J. pasisavino 33 171,21 Lt vertės statybines ir kitas medžiagas.
16.1. Šiuos kaltinimus pirmosios instancijos teismas grindė 2015-12-23 specialisto išvada Nr. 5-2/179 ir specialistės N. D. paaiškinimais.
16.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartus faktinius duomenis, daro išvadą, kad šie faktiniai duomenys nepakankami pagrįsti, kad nuteistasis A. J. padarė šiuos jam inkriminuotus veiksmus.
16.3. Nuteistasis A. J. nuosekliai aiškino, kad jis 33 171,21 Lt vertės statybinių ir kitų medžiagų nepasisavino, UAB ,,O“ tiekė statybines medžiagas UAB ,,A“. Šias aplinkybes patvirtino ir UAB ,,A“ vadovai A. M. ir R. J. Kaip matyti iš liudytojo A. M. parodymų, jis nuosekliai aiškino, jog vykdant statybas visas statybines medžiagas pirko UAB ,,O“, kuriai buvo išrašomos sąskaitos. Sumos už medžiagas buvo įtraukiamos į darbų pridavimo aktus. Kadangi už jas apmokėdavo užsakovas UAB ,,O“, šios sumos buvo išminusuojamos. Už visas medžiagas, išskyrus statybinius blokelius, kurios pirko iš Lenkijos, apmokėjo užsakovas UAB ,,O“. Liudytojas R. J. taip pat tvirtino, kad statybines medžiagas į statybos aikštelę jiems tiekė UAB ,,O“. UAB ,,A“ atsiveždavo tik kai kurias smulkias medžiagas (t. 20, b. l. 150-155).
16.4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiais nuteistojo A. J., liudytojų A. M., R. J. parodymus paneigia 2015-12-23 specialisto išvada Nr. 5-2/179.
16.5. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados aprašomosios dalies, specialistė konstatavo, kad UAB ,,O“ pagal medžiagų perdavimo aktus į objektą, esantį (duomenys neskelbiami) individualių namų kvartale (duomenys neskelbiami), perdavė 33 171,21 Lt vertės statybines ir kitas medžiagas bei jas nurašė į sąnaudas, sunaudotas nebaigtai statybai, tačiau nenurodė, kuriame konkrečiame pastate panaudojo. Sutikrinus UAB ,,A“ priešpriešiniam patikrinimui pateiktus atliktų darbų (duomenys neskelbiami) individualių namų kvartale aktus, rasta, kad statydama namus UAB ,,A“ naujojo savo nupirktas statybines ir kitas medžiagas, tačiau nenurodė, kas objektyviai tai patvirtina. Iš tiesų, UAB ,,A“, atstovaujamos direktoriaus A. M., ir UAB ,,O“, atstovaujamos direktoriaus A. J., pasirašytose statybos rangos sutartyse 2008-05-16 Nr. 2008051601, 2008-06-06 Nr. 2008060601, 2008-06-11 Nr. 2008061101 nebuvo įrašyta, kas tieks statybines ir kitas medžiagas (duomenys neskelbiami) individualių namų kvartale statomiems namams UAB ,,O“ ar UAB ,,A“, tačiau ši aplinkybė konkrečiu atveju nepaneigia UAB ,,O“ ir UAB ,,A“ vadovų aiškinimo, kad statybines medžiagas UAB ,,A“ tiekė būtent UAB ,,O“, o medžiagų tiekimo klausimas buvo aptartas žodžiu.
16.6. Iš tiesų, pati bendrovė ,,O“ savo jėgomis tiriamuoju laikotarpiu jokių statybos darbų nevykdė, todėl pagal įrašus pateiktuose apskaitos dokumentuose tokie statybos darbai ir negalėjo atsispindėti, nes pagal visas specialistų išvadas UAB ,,O“ statybos darbus vykdė per rangovus, kuriuos finansavo iš banko ,,P“ gauto kredito lėšomis.
16.7. Specialisto išvada tvirtina, kad UAB ,,O“ 2007 ir 2008 metų statybinių bei kitų medžiagų ir nebaigtos statybos inventorizacijos dokumentai tyrimui nebuvo pateikti, dėl to nebuvo galima nustatyti 33 171,21 Lt (9 607,05 Eur) vertės statybinių ir kitokių medžiagų panaudojimo. Specialaus tyrimo metu konstatuota, kad nustačius, jog nurašytos kaip sunaudotos nebaigtai statybai 33 171,21 Lt (9 607,05 Eur) vertės statybinės ir kitos medžiagos (duomenys neskelbiami) individualių namų kvartale nebuvo panaudotos, specialistė darytų išvadą, kad direktorius UAB ,,O“ padarė 33 171,21 Lt (9 607,05 Eur) nuostolį (t. 17, b. l. 35). Tokios nuomonės specialistė N. D. laikėsi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Specialistės teigimu, ji išvadą, kad 33 171,21 Lt vertės statybinės ir kitos medžiagos nebuvo naudojamos (duomenys neskelbiami) individualių namų kvartale statomiems namams, padarė, nes UAB ,,A“ atliktų darbų aktuose nebuvo tiksliai įrašyta, kuriame name šios medžiagos panaudotos, ir kam jos priklausė. Be to kai kuriuose transportavimo dokumentuose neįrašyta medžiagų iškrovimo vieta arba nurodytas adresas, kuriuo UAB ,,O“ jokių statybos darbų nevykdė. Tik atskira eilute buvo pažymėta, kad medžiagos pateiktos UAB ,,O“. Tuo atveju, jeigu medžiagos faktiškai būtų naudojamos, turėjo būti nurodyta, kurio namo statybai, kokiame etape jos buvo sunaudotos. Tokie duomenys įrašyti nebuvo. Be to, UAB ,,O“ sudarytoje rangos sutartyje su UAB ,,A“ nebuvo įrašyta, kad UAB ,,O“ tieks statybines medžiagas (t. 20, b. l. 109-117, t. 22, b. l. 73-96, t. 23, b. l. 108-115).
16.8. Kolegijos nuomone, buhalterinės apskaitos netikslumai, tam tikrų vykdytinų pareigų nekonkretizavimas sutartyse, dokumentų (važtaraščių) pildymas pažeidžiant įstatymų reikalavimus nėra pakankami pagrįsti, kad buvo padaryta inkriminuota nusikalstama veika. Tokie specialistės paaiškinimai gali būti vertinami kaip prielaida, kad 33 171,21 Lt (9 607,05 Eur) vertės statybinės ir kitos medžiagos galimai nebuvo naudotos UAB ,,A“ vykdytuose statybos darbuose.
16.9. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai ir atitinka turto iššvaistymo ar pasisavinimo sudėties požymius, veika pripažįstama nusikalstama. Veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo tvarkos pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės.
16.10. Specialistei, atlikusiai minėtą tyrimą, buvo pateikti ne visi buhalteriniai tyrimai. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados ir specialistės N. D. paaiškinimų, specialistė pripažino, kad nei vienos bendrovės prekių inventorizacijų dokumentai nebuvo surasti ir pateikti tyrimui, todėl nėra galimybės nustatyti kiek kokia bendrovė pas save buvo apskaičiusi statybinių medžiagų.
16.11. Taigi, iš esmės specialisto išvada buvo pagrįsta tik tam tikrų buhalterinių dokumentų fragmentais ir padarytomis prielaidų pobūdžio išvadomis, nustačius buhalterinės apskaitos trūkumus.
16.12. Atsižvelgiant į tai, 2015-12-23 specialisto išvada Nr. 5-2/179 šioje byloje, grindžiant nuteistojo A. J. kaltę, galima remtis tiek, kiek ją patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys. Tačiau, kolegijos nuomone, kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. J. pasisavino 33 171,21 Lt (9 607,05 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas, byloje nėra.
16.13. Pats nuteistasis A. J. apeliacinės instancijos teisme kategoriškai tvirtino, kad UAB ,,O“ pirko statybines medžiagas ir jas tiekė į statomą objektą (duomenys neskelbiami). A. J. teigimu, viename iš dokumentu yra įrašyta medžiagų iškrovimo vieta ne statomo objekto adresas, o (duomenys neskelbiami), nes tuo metu buvo vagiamos medžiagos. Todėl vienas iš UAB ,,A“ vadovų jas laikė savo gyvenamosios vietos teritorijoje ir į objektą veždavo dalimis pagal poreikį (t. 23, b. l. 140-142). Tokius nuteistojo A. J. paaiškinimus patvirtina pirmiau aptarti liudytojų A. M. ir R. J. parodymai, ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-01613-09 medžiaga, nustatyta aplinkybė, kad rangovas buvo atsakingas už statybas, jų apsaugą. Kitų įrodymų, kurie paneigtų šiuos faktinius duomenis, byloje nėra. Taigi specialistės pastebėjimas, kad medžiagos buvo atkraunamos ne statybos objekto adresu, nepaneigia aptartų duomenų, patvirtinančių, jog šias medžiagas UAB ,,A“ naudojo (duomenys neskelbiami) namų statybai.
16.14. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta statybos ekspertizė, kuri būtų patvirtinusi ar paneigusi faktiškai panaudotų statybinių ir kitų medžiagų kiekius ir jų vertę. Šiuo metu patikrinti tas aplinkybes nėra praktinių galimybių, nes praėjo ilgas laiko tarpas, namai pastatyti ir realizuoti.
16.15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš bylos duomenų: kreditavimo sutarties Nr. KS/558, nuteistojo A. J., liudytojo A. M. parodymų (t. 6, b. l. 27-33, t. 20, b. l. 81-83, 150-156) matyti, kad atliekamus statybos darbus finansavo ir todėl kontroliavo AB ,,P bankas“. Buvo paskirti statybos priežiūros ekspertai A. S. ir V. G., kurie prižiūrėjo statybas ir tikrindavo atliktų darbų apimtis bei kokybę, kiek medžiagų sunaudota ir duodavo leidimą sumokėti pinigus. Bankas, paaiškėjus aplinkybėms, keliančioms pagrįstą abejonę, kad kreditas nebus tinkamai grąžintas ar esant sutarties nutraukimo pagrindams, galėjo pareikalauti grąžinti kreditą. Nežiūrint į tai, byloje tokių duomenų, kad banko atstovai būtų nustatę dėl UAB ,,O“ kaltės padarytus pažeidimus, dėl kurių bankas būtų atsisakęs sumokėti UAB ,,O“ prašomas sumas pagal pateiktų atliktų darbų aktus, nėra. Be to, kaip minėta, laidavimo sutartis patvirtina, kad pats A. J. asmeniškai buvo suinteresuotas vykdomo projekto (duomenys neskelbiami) sėkme ir tinkamu prievolės vykdymu, nes kredito gražinimas buvo užtikrintas ne tik UAB ,,O“ bet ir paties A. J. turtu. Tokių duomenų, kad bankas skolinius išieškojimus būtų nukreipęs į nuteistojo turtą, byloje nėra.
16.16. Kaip jau minėta, specialistė N. D. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad pagal jos tirtus dokumentus buvo galima įtarti, kad statybos objekte buvo statoma daugiau namų, negu duotas kreditavimas. Esant pirmiau aptartiems duomenims, kai tiek statomi namai, tiek sklypai buvo užstatyti AB ,,P bankui“, ir ši bendrovė kontroliavo tiek atliekamus darbus, tiek panaudotas medžiagas, kolegija sprendžia, jog specialistės toks aiškinimas nepatvirtina, kad UAB ,,O“ inkriminuotos vertės statybinių medžiagų neperdavė į statybos objektą, esantį (duomenys neskelbiami), o nuteistasis A. J. šias medžiagas pasisavino.
16.17. Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 ir kt.). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymą baudžiamajame procese.
16.18. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirti įrodymai nepaneigia nuteistojo A. J. aiškinimo, kad inkriminuotu laiku UAB ,,O“ perdavė UAB ,,V“ statybines medžiagas, kurių vertė 284 117,12 Eur, o UAB ,,A“ statybines medžiagas, kurių vertė 9 607,05 Eur, ir šios medžiagos buvo panaudotos UAB ,,O“ vystyto projekto gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbiami), statyboje.
16.19. Todėl nuteistasis A. J. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nepakankant duomenų pagrįsti, kad jis padarė nusikaltimą.
Dėl 333 651,45 Lt vertės neatliktų UAB ,,A“ bendrovės statybos darbų ir A. J. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.
17. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Galiojančioje teismų praktikoje patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalos turto savininkui. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis), turtą (ar turtinę teisę). Kasacinio teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padarytas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-168/2013 ir kt.)
17.1. Pirmosios instancijos teismas A. J. pripažino kaltu už tai, kad jis, būdamas UAB ,,O“ direktoriumi, UAB ,,A“ keturiuose 2008-10-27 atliktų darbų aktuose pasirašė už 290 588,53 Lt vertės atliktus darbus, o šių aktų pagrindu išrašytoje 2008-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje ART Nr. 000004 pasirašė už 624 239,98 Lt vertės statybos darbų atlikimą, tai yra, pasirašė už 333 651,45 Lt vertės neatliktus statybos darbus, o šiuos duomenis įvedus į UAB ,,O“ buhalterinę apskaitą, taip UAB ,,O“ skolą UAB ,,A“ padidino 333 651,45 Lt (96 632,14 eur) sumai ir tokiu būdu išvaistė jam patikėtą UAB ,,O“ didelės vertės turtinę teisę.
17.2. Šiuos kaltinimus pirmosios instancijos teismas grindė buhalteriniais dokumentais: kaltinime nurodytu darbų priėmimo-perdavimo aktų trūkumu, lyginant su minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodytu darbų kiekiu bei suma ir tuo pagrindu padaryta specialisto išvada, kad buvo apskaityti kaip atlikti statybos darbai, kurie faktiškai nebuvo atlikti. Specialistė, darydama išvadą, kad darbai buvo neatlikti, rėmėsi tuo, jog atlikdama priešpriešinį UAB ,,A“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, rado tik keturis darbų priėmimo perdavimo aktus, kurie patvirtino, kad UAB ,,A“, kaip UAB ,,O“ užsakovas, atliko statybos darbų 290 588,53 Lt sumai.
17.3. Kolegijos vertinimu, šie faktiniai duomenys nėra pakankami pagrįsti, kad UAB ,,A“ neatliko 2008-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje ART Nr. 000004 nurodytos vertės darbų.
17.4. Tiek UAB ,,A“ vadovas A. M., tiek ir nuteistasis A. J. nuosekliai aiškino, kad tai sumai darbai buvo atlikti sąskaitos faktūros išrašymo dienai. Netikėti tokiais nuteistojo A. J. ir liudytojo A. M. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
17.5. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta statybos ekspertizė, kuri būtų galėjusi patvirtinti faktiškai tuo metu atliktų darbų apimtis ir vertę. Šiuo metu patikrinti tas aplinkybes nėra praktinių galimybių, nes praėjo ilgas laiko tarpas, namai pastatyti ir realizuoti.
17.6. Kaip matyti iš bylos duomenų: kreditavimo sutarties Nr. KK/558, nuteistojo A. J., liudytojo A. M. parodymų (t. 6, b. l. 23-24, 25-33, t. 20, b. l. 81-83, 150-156), atliekamus statybos darbus finansavo ir todėl kontroliavo AB ,,P bankas“. Buvo paskirti statybos priežiūros ekspertai A. S. ir V. G., kurie prižiūrėjo statybas ir tikrindavo atliktų darbų apimtis ir kokybę bei darbų atlikimo aktus. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotų nuteistojo A. J. parodymų matyti, kad statybos darbai, statant namų kvartalą (duomenys neskelbiami), buvo griežtai kontroliuojami banko atstovų, kurie kiekvieną mėnesį važiuodavo į objektus ir tikrindavo. Be banko atstovo patvirtinimo pinigai nebuvo išmokami (t. 20, b. l. 150-156, t. 23, b. l. 140-142).
17.7. Be specialisto išvadoje Nr. 5-2/179 su papildymu minimų keturių, byloje yra vienas darbų atlikimo aktas, išrašytas 624 239,98 Lt sumai, ir septyni darbų atlikimo aktai, kurie atitinką tą pačią sumą. Šiuose aktuose yra UAB ,,O“ vadovo A. J. ir UAB ,,A“ vadovų: direktoriaus A. M. ir gamybos direktoriaus R. J. parašai, patvirtinantys, kad darbai buvo atlikti (t. 17, b. l. 14-62, t. 20, b. l. 95-108, b. l. 137-139).
17.8. Nuteistasis A. J. paaiškino, kad bankas apmokėdavo darbus tik tuomet, kai jų sutikrintas rezultatas aiškiai atitikdavo buhalterinius dokumentus, todėl atliktų darbų aktai buvo perrašinėjami ne vieną kartą. Taip įvyko ir šį kartą, nes bankas pareikalavo surašyti aktus ne visai sumai, o išdėlioti pagal objektus. Nuteistojo A. J. manymu, buhalterijoje nepagrįstai išliko darbų priėmimo aktas išrašytas visai 624 239,98 Lt sumai. Jis turėjo būti sunaikintas, nes buvo taisymai, išrašyti kiti septyni aktai. Šis nuteistojo A. J. aiškinimas neprieštarauja tai aplinkybei, kad UAB ,,O“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti UAB ,,A“ atlikti darbai 624 239,98 Lt sumai, o ne dvigubai didesni. Sąskaita – faktūra tai pačiai sumai pagal išskaidytus aktus išrašyta nebuvo (t. 20, b. l. 150-156, T. 23, b. l. 140-142).
17.9. Kaip matyti iš specialisto išvados (t. 20, b. l. 137-141), specialistė N. D. konstatavo, kad šie darbų atlikimo aktai kelia abejones, nes juose yra kai kurių buhalterinių apskaitos neatitikimų. Tokios nuomonės specialistė laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme (t. 23, b. l. 108-115).
17.10. Kolegijos nuomone, tokie specialistės paaiškinimai neprieštarauja V. J. parodymams, kad bankui, patikrinus surašytus duomenis, buvo paprašyta darbų priėmimo aktus patikslinti.
17.11. Nors specialistė N. D. nurodė, kad abejonių kelia tai, kad vienus aktus pasirašė UAB ,,A“ vadovas A. M., o kituose – kitas UAB ,,A“ atstovas R. J. (t. 20, b. l. 109-117, t. 23, b. l. 108-115), tačiau UAB ,,A“ vadovas A. M. paaiškino, kad būdavo ir taip, kad atliktų darbų aktus pasirašydavo ne vien jis, bet ir jo pavaduotojas R. J. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. J. (t. 20, b. l. 148-149). Be to, šioje baudžiamojoje byloje užduotyje atlikti objektų tyrimą a priori buvo nurodyta, kad darbai 333 651,45 Lt sumai nebuvo atlikti. Iš specialistės N. D. paaiškinimų matyti, kad ji, darydama išvadas dėl vertinamų dokumentų patikimumo, vadovavosi ikiteisminio tyrimo pareigūno nurodytomis aplinkybėmis ir apriorine padaryta išvada, kuri galėjo būti padaryta tik išsamiai, pilnutinai, objektyviai išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Kaip jau minėta, tokia specialisto išvada pagal tyrimo metodiką nėra teisinga. Teismų praktikoje yra pabrėžta, kad tokia praktika, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai paveda tirti specialistams ne objektyvius bylos dokumentus, yra netoleruotina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-440-976/2015).Todėl specialistės paaiškinimas, kad dėl to, jog pasirašė ne vienas ir tas pats asmuo, gali būti vertinamas kaip prielaida, kurią įtakojo ikiteisminio tyrimo tyrėjo jai pateikta informacija ir apriorinė padaryta išvada, kad darbai 333 651,45 Lt sumai nebuvo atlikti.
17.12. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kai abejonių, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta pašalinti, jos aiškinamos kaltinamojo naudai.
17.13. Kolegijos vertinimu, buhalterinės apskaitos dokumentai ir jų pagrindu duotos specialisto išvados nepatvirtina, kad UAB ,,A“ (duomenys neskelbiami) kaime gyvenamųjų namų statybos objekte atliko statybos darbus, kurių vertė tik 290 588,53 Lt (84 160,25 Eur), o ne 624 239,98 Lt (180 792,39 Eur) kaip nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje ART Nr. 0004. Kitų objektyvių duomenų, kurie tai patvirtintų, byloje nėra.
17.14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistasis A. J. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nepakankant duomenų pagrįsti, kad jis padarė nusikaltimą.
Dėl prokurorės apeliacinio skundo
18. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 293 724,17 Eur vertės turto konfiskavimą.
18.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priėmus išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta asmens pareiga atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Baudžiamojo poveikio priemonės yra viena iš baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų, todėl jų taikymas, pasibaigus tarp asmens ir valstybės teisiniams santykiams, taip pat negalimas.
18.2. Priėmus sprendimą A. J. išteisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl 293 724,17 Eur pasisavinimo, teisėjų kolegija dėl Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su baudžiamojo poveikio priemonės taikymu, nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A. J. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, ir priimti naują nuosprendį:
A. J. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
A. J. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės, nukentėjusiojo R. M. apeliacinius skundus atmesti.