Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, Vilmai Marčiukaitytei,

kaltinamiesiems A. J. ir E. J., jų gynėjui advokatui Egidijui Blažiui, nukentėjusiajam R. M.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) m., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje;

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini) m., dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J., būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasisavino didelės vertės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą:

-laikotarpiu nuo 2007-01-10 iki 2008-07-31, nenustatytoje vietoje, surašė aštuoniolika medžiagų perdavimo aktų, kuriuose įrašė, kad 980999,60 Lt (284117,12 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų neva perdavė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) individualių namų statybos kvartale gyvenamųjų namų statybai, žinodamas, kad jų neperdavė, E. J. šias 980999,60 Lt (284117,12 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas nurašius į sąnaudas kaip sunaudotas nebaigtai statybai, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės-980999,60 Lt (284117,12 Eur), vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą,

- laikotarpiu nuo 2007-01-10 iki 2008-07-31, nenustatytoje vietoje surašė tris medžiagų perdavimo aktus, kuriuose įrašė, kad 33171,21 Lt (9607,05 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų neva perdavė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) individualių namų statybos objektui, žinodamas, kad jų neperdavė, E. J. šias 33171,21 Lt (9607,05 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas nurašius į sąnaudas kaip sunaudotas nebaigtai statybai, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą 33171,21 Lt (9607,05 Eur) vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji E. J. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere, laikotarpiu nuo 2007-01-10 iki 2008-07-31, nenustatytoje vietoje, A. J. surašius aštuoniolika medžiagų perdavimo aktų, kad 980999,60 Lt (284117,12 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų neva perdavė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ , (duomenys neskelbtini) individualių namų statybos kvartale gyvenamųjų namų statybai, žinodama, kad jų neperdavė, ji, t. y. E. J. šias 980999,60 Lt (284117,12 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas nurašė į sąnaudas kaip sunaudotas nebaigtai statybai, tokiu būdu padėjo A. J. pasisavinti jam patikėtą didelės-980999,60 Lt (284117,12 Eur), vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą,

- laikotarpiu nuo 2007-01-10 iki 2008-07-31, nenustatytoje vietoje, A. J. surašius tris medžiagų perdavimo aktus, kuriuose jis įrašė, kad 33171,21 Lt (9607,05 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų neva perdavė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ , (duomenys neskelbtini) individualių namų statybos objektui, žinodama, kad jis jų neperdavė, ji, t.y. E. J. šias 33171,21 Lt (9607,05 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas nurašė į sąnaudas kaip sunaudotas nebaigtai statybai, tokiu būdu padėjo A. J. pasisavinti jam patikėtą 33171,21 Lt (9607,05 Eur) vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Tačiau, nenustatytos aplinkybės, kad kaltinamoji padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pagal šį kaltinimą ji išteisintina (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Taip pat kaltinamasis A. J. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės turtinę teisę. Tai yra, būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2008-11-21, nenustatytoje vietoje, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ keturiuose 2008-10-27 atliktų darbų aktuose pasirašė už 290588,53 Lt (84160,25 Eur) vertės (su PVM) atliktus statybos darbus, o šių aktų pagrindu išrašytoje 2008-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje ART Nr.000004 pasirašė už 624239,98 Lt (180792,39 Eur) vertės statybos darbų atlikimą, tai yra pasirašė už 333651,45 Lt (96632,14 Eur) vertės neatliktus statybos darbus, o E. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą bei 2009 metų gegužės - birželio suvestinėse ,,Klientų suminė būklė“ neteisingai įrašius uždarai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą 857563,53 Lt (248367,56 Eur), apskaičius 333651,45 Lt (96632,14 Eur) vertės neatliktus statybos darbus, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-06-12 padidindamas 333651,45 Lt (96632,14 Eur) sumai, iššvaistė jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtinę teisę 333651,45 Lt (96632,14 Eur) sumai. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji E. J. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, kad ji padėjo A. J. išvaistyti minėtą turtą, tai yra, kad ji būdama uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere, veikdama bendrai su šios bendrovės direktoriumi A. J., padėjo jam iššvaistyti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę teisę:

laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2008-11-21, nenustatytoje vietoje, A. J. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ keturiuose 2008-10-27 atliktų darbų aktuose pasirašius už 290588,53 Lt (84160,25 Eur) vertės (su PVM) atliktus statybos darbus, o šių aktų pagrindu išrašytoje 2008-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje ART Nr.000004 pasirašius už 624239,98 Lt (180792,39 Eur) vertės statybos darbų atlikimą, tai yra pasirašius už 333651,45 Lt (96632,14 Eur) vertės neatliktus statybos darbus, ji, t.y. E. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą bei 2009 metų gegužės - birželio suvestinėse ,,Klientų suminė būklė“ neteisingai įrašė uždarai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą 857563,53 Lt (248367,56 Eur), apskaitė 333651,45 Lt (96632,14 Eur) vertės neatliktus statybos darbus, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-06-12 padidindama 333651,45 Lt (96632,14 Eur) sumai, tokiu būdu padėjo A. J. iššvaistyti jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtinę teisę 333651,45 Lt (96632,14 Eur) sumai. Tačiau, nenustatytos aplinkybės, kad kaltinamoji padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pagal šį kaltinimą ji išteisintina (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Taip pat kaltinamasis A. J. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2009-06-12, turėdamas tikslą apgaule išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės R. M. grąžinti pagal 2007-08-31 preliminarią namo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.A-07-08-31 R. M. sumokėtus 105000 Lt (30410,10 Eur) už gyvenamą namą žemės sklype Nr.484-42 R, (duomenys neskelbtini) individualių namų kvartale, pažeisdamas 2007-01-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Parex bankas“ Vilniaus filialo susitarimą Nr.KS/558.1 „Dėl kreditavimo sutarties Nr.KS/558 sąlygų pakeitimo“ 7 dalies 7.2 punkte numatytas sąlygas „kreditas suteikiamas etapais statomų namų finansavimui pagal atliktų statybos darbų aktus, medžiagų bei paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis ir PVM sąskaitas faktūras“, pažeisdamas kreditoriaus R. M. teises, apgaulingai keitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauto kredito, skirto statyboms finansuoti, paskirtį, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tampa nemokia, iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) grąžintus 1489000 Lt (431244,21 Eur), kuriuos AB „Parex bankas“ paskolino gyvenamųjų namų statybai, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) be apskaitos dokumentų pervedė 738022 Lt (213745,95 Eur), 2008-09-29 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintus 534500 Lt (154801,90 Eur) per 2008 m. rugsėjo mėn. 29-30 dienas išsimokėjo sau kaip akcininko suteiktos paskolos dalį ir kaip atskaitingo asmens tiekėjams sumokėtų sumų grąžinimą, pagal 2009 metais jo atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytas keturias preliminarias žemės sklypo ir gyvenamojo/turto pirkimo – pardavimo sutartis su E. J., D. K. M. ir R. A. G. gautus 329000 Lt (95284,99 Eur) ir gyvenamo namo su žemės sklypu pirkėjos J. A. įmokėtus 53600 Lt (15523,63 Eur), viso 382600 Lt (110808,62 Eur) išsimokėjo sau, kaip dalinį akcininko suteiktos paskolos grąžinimą, 2009-06-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapus nemokia ir iškėlus bankroto bylą, kurioje R. M. buvo pripažintas trečios eilės kreditoriumi ir skolos jam negrąžinus, jis, t.y. A. J. vengdamas atsiskaityti su R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule išvengė turtinės prievolės R. M. 105000 Lt (30410,10 Eur) sumai. Tačiau nenustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pagal šį kaltinimą jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Be to, kaltinamasis A. J. buvo pagrįstai kaltinamas apgaulingos apskaitos tvarkymu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o būtent: kad jis laikotarpiu nuo 2005-04-06 iki 2009-08-21 būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku, pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 21 straipsnio ,,Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterijos organizavimą, 2007-01-01 – 2009-06-12 laikotarpiu nenustatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų saugojimo tvarkos, organizuodamas bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nesivadovaudamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 4 straipsniu ,,Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“,

- pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 11 straipsnio ,,Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1178 redakcija) 1 dalį, kuri nurodo, kad ,,Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 14 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalį, kuri nurodo, kad ,,Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys,

- bendrovės vyr. buhalterei pateikė, o ji į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė jo pasirašytus medžiagų perdavimo aktus, kuriuose buvo įrašyta žinomai neteisingi duomenys, kad medžiagos perduotos objektui ,,individualių namų rajonas, (duomenys neskelbtini).“, po ko nurašė į sąnaudas kaip sunaudotas nebaigtai statybai:

1) 980999,60 Lt (284117,12 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas kaip sunaudotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai nebaigtai statybai,

2) 33171,21 Lt (9607,05 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas kaip sunaudotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai statybai;

-2008-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje ART Nr. 000004 savo parašu patvirtino 624239,98 Lt (180792,39 Eur) vertės statybos darbų atlikimą, kai apskaitos dokumentais, tai yra 2008-10-27 atliktų darbų aktais patvirtintas tik 290588,53 Lt (84160,25 Eur) vertės (su PVM) darbų atlikimas, tokiu būdu jis pasirašė už 333651,45 Lt (96632,14 Eur) vertės neatliktus statybos darbus, o E. J. į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą bei 2009 metų gegužės-birželio suvestinėse ,,Klientų suminė būklė“ neteisingai įrašė bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą 857563,53 Lt (248367,56 Eur), nes apskaitė 333651,45 Lt (96632,14 Eur) vertės neatliktus statybos darbus, dėl to pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto vertės, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nuosavo kapitalo dydžio už laikotarpį 2005-04-06 iki 2009-08-21. Tačiau suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, pagal šį kaltinimą byla nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamoji E. J. buvo kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apgaulingos apskaitos tvarkymu, o būtent: kad ji laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-06-12, būdama uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere, būdama atsakinga už UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tinkamą apskaitos vedimą, 2007-01-01 – 2009-06-12 laikotarpiu, pažeisdama LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 11 straipsnio ,,Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1178 redakcija) 1 dalį, kuri nurodo, kad ,,Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, pažeisdama LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 14 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalį, kuri nurodo, kad ,,Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys,

- į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė A. J. pasirašytus medžiagų perdavimo aktus, kuriuose buvo įrašyta jai žinomai neteisingi duomenys, kad medžiagos perduotos objektui ,,individualių namų rajonas, (duomenys neskelbtini) r.“, po ko nurašė į sąnaudas kaip sunaudotas nebaigtai statybai:

1) 980999,60 Lt (284117,12 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas kaip sunaudotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai nebaigtai statybai,

2) 33171,21 Lt (9607,05 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas kaip sunaudotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai statybai;

-2008-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje ART Nr. 000004 A. J. savo parašu patvirtinus 624239,98 Lt (180792,39 Eur) vertės statybos darbų atlikimą, kai apskaitos dokumentais, tai yra 2008-10-27 atliktų darbų aktais patvirtintas tik 290588,53 Lt (84160,25 Eur) vertės (su PVM) darbų atlikimas, tokiu būdu A. J. pasirašius už 333651,45 Lt (96632,14 Eur) vertės neatliktus statybos darbus, ji, t.y. E. J. į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą bei 2009 metų gegužės-birželio suvestinėse ,,Klientų suminė būklė“ neteisingai įrašė bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą 857563,53 Lt (248367,56 Eur), nes apskaitė 333651,45 Lt (96632,14 Eur) vertės neatliktus statybos darbus,

taip apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto vertės, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nuosavo kapitalo dydžio už laikotarpį 2005-04-06 iki 2009-08-21. Tačiau, nenustatytos aplinkybės, kad kaltinamoji padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pagal šį kaltinimą ji išteisintina (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamieji kaltais padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino.

Kaltinamasis A. J. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdama projektų vystymo bendrovė, gavusi iš „Parex“ banko penkių milijonų litų paskolą, susitarė su rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos, tuomet bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sudarė statomų objektų sąmatas ir pradėjo darbus, buvo sutarta, kad visas medžiagas iš pagrindinių tiekėjų – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirks bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai su tiekėjais UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė tiekimo sutartis, numatė kredito limitus, apmokėjimo terminus, nurodė įgaliotą asmenį – V. V. – galėjusį pirkti medžiagas. Visas medžiagų pirkimo sąskaitas - faktūras bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri suėjus terminams, atidėjimas, už jas tiekėjams apmokėdavo. Kad visos operacijos būtų atvaizduotos buhalteriškai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo medžiagų perdavimo (rangovui) aktus, kuriuos pasirašydavo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas – V. V.. Taip medžiagų, kurių vertė 980 000 Lt buvo perduotos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir tai patvirtina V. V. parašai ant medžiagų perdavimo aktų, medžiagų (krovinio) gabenimo važtaraščių bei tai, kad šias medžiagas V. V. įtraukė į atliktų darbų aktus – forma Nr. 3, kuriuos taip pat pasirašė. Kaltinamasis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati už jokias statybines medžiagas nemokėjo, tai darė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tiesiai iš banko – kredito davėjo buvo apmokama tik už atliktus statybos darbus (pagal atliktų darbų aktus), o pagal tarpusavio susitarimą dalį iš banko gautų pinigų bendrovė „Vyvasta“ pervesdavo bendrovei „Ostrio“, kad ši galėtų apmokėti už pirktas statybines medžiagas, nes bankas tiesiogiai pagal kreditą mokėti pinigus užsakovui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nesutiko, galėjo finansuoti tik pagal rangovo atliktus darbus. Jis su V. V. pradėjo nesutarti tuo metu, kai prasidėjo iki tam tikro lygio pastatytų namų pardavimai, nes tuo metu ruošiant namų knygas jie apsižiūrėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ pastatytų namų plotai sumažėjo (kiekvieno) vidutiniškai 10 kvadratinių metrų, kas viso sudarė apie 200 kvadratinių metrų. 2008 m. spalio 20 d. jis savo įsakymu sudarė komisiją, kad įvertinti pastatytų 14 gyvenamųjų namų būklę, ir ši nustatė daug trūkumų, bet V. V. šį patikrinimo aktą atsisakė pasirašyti. Taip pat statomuose objektuose buvo įvykdyta medžiagų vagystė ir kaltinant V. V. jis dėl to buvo kreipęsis į policiją. Iškilus nesutarimams su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ jis tomis pačiomis sąlygomis pasamdė kitą rangovą - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauti darbų atlikimo aktai – 624 000 Lt sumai, tuo pagrindu išrašyta PVM sąskaita –faktūra ir pateikta apmokėti „Parex“ bankui, bet apmokėjimas neįvyko, nes neužilgo po sąskaitos pateikimo bankas bankrutavo, dėl to buvo pradėtas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas, nes jie negalėjo tęsti savo projekto, negavo tolimesnio finansavimo. Prasidėjus bankroto procedūrai, visus bendrovės finansinius dokumentus pagal apyrašus jis perdavė bankroto administratoriui ir kodėl neišsaugoti visi dokumentai jam nežinoma. Dėl keleto UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytų darbų atlikimo aktų jis paaiškino, kad iš pradžių buvo surašytas vienas aktas, bet bankui pareikalavus išskaidyti darbus pagal atskirus objektus, buvo surašyta atskiri statybos darbų atlikimo aktai, kuriuose bendra piniginė suma – 624 000 Lt sutapo su ankstesniame akte nurodyta suma. Atliktų darbų aktai atitinka ir sudarytoms statybų sąmatoms, kurios kartu su visais kitais dokumentais buvo perduotos bankroto administratoriui.

Dėl susitarimo su nukentėjusiuoju R. M., jis paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. sudarant namo pirkimo sutartį jis nedalyvavo, tai atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo K. A. ir nekilnojamo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, buvo sutarta, kad R. M. pirks sublokuotą gyvenamąjį namą, tuo tikslu jis sumokėjo avansą – 105 000 Lt, bet rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku nebaigus pastatyti objekto R. M. pareikalavo nutraukti sutartį ir sugrąžinti sumokėtus pinigus. Jis tai padaryti sutiko, bet tuo metu bendrovėje nebuvo lėšų ir nutraukus sutartį su R. M. neatsiskaitė, to daryti jis nevengė, siūlė R. M. kitą nebaigtą statyti namą, bet pastarasis nesutiko, apie tai, kad bendrovė 2009 m. birželio 12 d. bankrutuos jam nebuvo žinoma. 2007 metais vyko normalūs turto pardavimai, todėl tuo metu buvo atsiskaitinėjama ne tik su juo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriumi, bet ir su kitais kreditoriais, su R. M. būtų atsiskaitęs kai tik būtų pardavęs jo užsakymu pastatytą namą, mano, kad R. M. nebuvo nė kiek svarbesnis už kitus kreditorius.

Dėl piniginių lėšų pervestų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis paaiškino, kad ši bendrovė, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė jam, o kadangi jis iš savo asmeninių lėšų buvo paskolinęs bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 896 000 Lt, tai ši visas šias jo paskolintas lėšas pervedė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurias jau po to gražino asmeniškai jam, todėl mano, jog tuo niekam nebuvo padaryta žala.

Kaltinamoji E. J. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyr. buhaltere ir visą apskaitą vedė pagal jai pateikiamus dokumentus. Jai žinoma, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo sandėlių, todėl visas medžiagas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiimdavo tiesiai į objektą, o medžiagų pirkimo sąskaitos-faktūros buvo išrašomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o kad užfiksuoti, jog medžiagas tikrai perduotos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, buvo surašyti medžiagų perdavimo aktai, kuriuos ir pasirašė „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. V.. Gavus pasirašytus medžiagų perdavimo aktus, jokio pagrindo abejoti, kad tokios medžiagos – 980 999,60 Lt sumai tikrai buvo perduotos, ji neturėjo.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotų statybinių medžiagų aktų – 33 171,21 Lt sumai, kaltinamoji nurodė, kad taip pat neturėjo jokio pagrindo abejoti šių medžiagų perdavimu, nes jai buvo perduoti abiejų šalių pasirašyti dokumentai, surašyti statybos darbų atlikimo aktai, kuriuose buvo įtrauktos visos užsakovo medžiagos. Jokių susitarimų su rangovų vadovais ar su A. J., kad tokie aktai fiktyvūs, nebuvo, nes rangovai patys pasiimdavo medžiagas iš tiekėjų, o ji matė tik tai patvirtinančius, šalių pasirašytus dokumentus, jokių abejonių šių dokumentų tikrumu jai nekildavo, pati realiai statybų eigos, medžiagų panaudojimo netikrino, viską vertino pagal pateiktus dokumentus. Medžiagų už 33 171,21 Lt į sąnaudas ji nenurašė, nes statomi namai nebuvo parduoti ir todėl šios sumos buvo įtrauktos į nebaigtas statybas (kitą balansinį straipsnį), o po to perduotos bankroto administratoriui.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo fiksavimo, kaltinamoji paaiškino, kad tai padarė pagal jai pateiktas sąskaitas-faktūras. Sąskaitą-faktūrą išrašytą 635 000 Lt sumai jai atvežė A. J., ši sąskaita turėjo visus rekvizitus, prie šios sąskaitos buvo pridėtas ją lydintis statybų darbų atlikimo aktas, kuris vėliau banko prašymu buvo išskaidytas į didesnį skaičių aktų, patikrinus sąskaitos-faktūros ir aktų sumas, jos atitiko, todėl pagrindo abejoti dokumentų tikrumu, ji neturėjo ir juos įtraukė į buhalterinę apskaitą. Į buhalterinę apskaitą ji įtraukdavo tik PVM pirkimo, pardavimo sąskaitas-faktūras, o tikrinti kitus šias sąskaitas lydinčius dokumentus, jų turinį ji neprivalėjo.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2007 metais, internete radęs skelbimą apie projektuojamus gyvenamuosius namus Kauno rajone, Didvyrių kaime, šiuo projektu susidomėjo, po ko pasirašė preliminarią sutartį dėl pastatų pirkimo su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, kuri atstovavo statybas vykdžiusią bendrovę – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip jis paėmė iš „(duomenys neskelbtini)“ 100000 litų paskolą, sumokėjo 5000 litų rezervavimo mokestį ir šie pinigai buvo pervesti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Domintis gyvenamojo namo statyba, 2008 m. vasarą pastebėjo, kad statybos darbai sustoję ir tuomet jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą K. A.. Pastarasis žadėjo, kad objekto statyba bus užbaigta, bet kai pasibaigus sutarties terminui 2008 m. rudenį statyba nebuvo pabaigta, jis pareikalavo nutraukti sutartį, grąžinti įmokėtus 105000 litų, dėl to parašė laišką bendrovės direktoriui A. J.. Vėliau jis susitiko su A. J. ir pastarasis pažadėjo pinigus grąžinti. 2008 m. spalio – lapkričio mėnesiais jis bendravo su kaltinamuoju A. J., pastarasis aiškino, kad dėl krizės, pablogėjus finansinei padėčiai pinigų grąžinti negali, bet pardavus tris statomus namus, žadėjo įsiskolinimą grąžinti. Negrąžinus pinigų, 2008 m. lapkričio mėn. jis kreipėsi į teismą ir 2009 m. teisme jam buvo priteista iš UAB „ (duomenys neskelbtini) “ visa nesugrąžinta pinigų suma su sumokėtomis palūkanomis. Vėliau kreipusis į antstolių kontorą, jam buvo pranešta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ir dėl to teismo priteistos sumos išieškojimas pas antstolį buvo sustabdytas, jis įtrauktas į kreditorių sąrašą ir kaip vienam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių išmokėta 740 eurų. Šiuo metu padarytą turtinę žalą, kuri sudaro 40 096,58 Eur ir neturtinę žalą, kuri sudaro 6000 Eur jis prašo priteisti iš kaltinamųjų.

Liudytojas V. V. parodė, kad jis minimu laikotarpiu dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuri buvo pagrindinis statybų darbų rangovas, sudaręs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2006 metų jo vadovaujama bendrovė statė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dešimt dviviečių kotedžų ir keturis individualius namus. Visą šį laiką jis bendraudavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. J.. Pagal rangos sutartį jo bendrovė, kaip rangovas teikė medžiagas, rūpinosi darbo jėga, statė namų pamatus, sienas, uždengė stogus, apšiltino, aktuodavo atliktus darbus, už ką užsakovas apmokėdavo. Apmokėjimą vykdė bankas tik po to, kai objektas būdavo priduotas. Visas medžiagas objektų statybai pirko jis asmeniškai, tai kartu su atliktais darbais įtraukdavo į atliktų darbų aktus. Buvo atvejai, kai kaltinamasis A. J. prašė į darbų aktus įtraukti statyboms nepanaudotas medžiagas, tai jis darė medžiagas įrašydamas į skyrių „užsakovo pateiktos medžiagos“, bet šios medžiagos, kaip ir darbai su jomis į jų atliktų darbų sąmatą nebuvo įtraukiamos. Perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b.l. 124-127), kuriuose teigiama, jog A. J. reikalavimu į pažymą F3 buvo įtrauktos statybinės medžiagos sumoje 980999 Lt, kurios nebuvo panaudotos statyboje, nes tai buvo apdailos medžiagos ir toki darbai neatlikti, bei tai neapskaityta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, liudytojas V. V. patvirtino jų tikrumą.

Taip pat liudytojas V. V. parodė, kad 2008 metais jokių medžiagų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavęs, o jeigu ant sąskaitų yra jo parašas, mano, kad jis išgautas nesąžiningu būdu. Formoje Nr. 3 visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos medžiagos išskirtos atskira eilute, ir jis mano, kad tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tas medžiagas arba panaudojo kitur, ar nusirašė, ar fiktyviai išrašė. Kiek jam žinoma bankui buvo pateikiama visa bendra suma, visos apimties darbai, bankas pripažindavo vieną rangovą, forma Nr. 3 buvo išskaidoma.

Liudytojas V. M. parodė, kad iki 2012 metų jis vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, prisimena, kad pagrindinės bankroto priežastys buvo bendrovės apyvartinių lėšų trūkumas ir banko atsisakymas kredituoti bendrovės vykdomas statybas. Visus buhalterinius dokumentus bankroto administratoriui perdavė A. J., dėl to buvo surašytas dokumentų perdavimo aktas. Jis prisimena, kad visas bankrutuojančios bendrovės nekilnojamas turtas buvo įkeistas „(duomenys neskelbtini)“ bankui, todėl šis kaip pagrindinis kreditorius vadovavo visam turto pardavimui, perimdamas turtą, bankas statybos kokybės pažeidimų nenustatė ir jokių pretenzijų rangovams nereiškė.

Liudytojas R. B. parodė, kad dirbdamas antstoliu, pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą R. M., vykdė išieškojimą iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, išieškojimas buvo nutrauktas ir visi dokumentai buvo perduoti į bankroto bylą.

Liudytojas A. M. parodė, kad dirbdamas firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi 2007 ar 2008 metais, pasitraukus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ , atstovaujama A. J., sudarė rangos sutartį ir atliko statybos darbus, tai yra pastatė tris gyvenamuosius namus – Nr. 5, 7 ir 12. Atliekant darbus jie rado pradėtus statyti pamatus, bet kadangi buvo nukrypta nuo koordinačių, seni pastatai buvo palikti ir pastatyti namai, pradedant nuo nulio, tame tarpe pastatant ir naujus pamatus. Vykdant statybas visas statybines medžiagas pirko bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, šiai bendrovei buvo išrašomos sąskaitos, sumos už medžiagas buvo įtraukiamas į darbų pridavimo aktus, bet, kadangi už jas apmokėjo užsakovas, šios sumos buvo išminusuojamos. Visus atliktų darbų aktus pasirašė jis ar jo pavaduotojas, skaičiavimai darbų aktuose buvo atliekami naudojant programą „Sistela“. Už visas medžiagas, išskyrus statybinius blokelius kuriuos pirko iš Lenkijos, apmokėjo užsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal visas išrašytas sąskaitas-faktūras, kurias pateikė kaltinamojo gynėjas, darbai buvo atlikti, šios sąskaitos teisingos, visus atliktų darbų aktus tikrindavo „(duomenys neskelbtini)“ banko atstovai, taip buvo surašyti 8-9 atliktų darbų aktai. Formas Nr. 2, 3 jo vadovaujama bendrovė rašydavo tik dėl savęs, kad patikrinti kiek atlikta darbų per mėnesį, per konkrečią statybą.

Taip pat liudytojas patvirtino, kad per statybos laikotarpį jis du ar tris kartus nustatė „(duomenys neskelbtini)“ direktorių išvežant iš statomų objektų medžiagas, apie tai pranešė policijai.

Liudytojas K. A. parodė, kad 2007 – 2008 metais jis dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą, buvo sudaręs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią užsiėmė pastatų, namų pardavimu, prižiūrėjo dokumentaciją. Taip jis atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė preliminarią sutartį su R. M. dėl žemės sklypo pardavimo, gyvenamojo namo pastatymo. Statybos darbai buvo vykdomi, bet dėl rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, namo statyba iki numatytų 70 procentų nebuvo užbaigta. R. M. pradėjus reikšti pretenzijas, jis pastarajam siūlė kitą, iki 80 procentų pastatytą namą, siūlė derėtis su banku, bet R. M. nesutiko ir nutraukė sutartį, kitų aplinkybių dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo su R. M. jis nežino.

Liudytojas R. J. parodė, kad statybų metu atstovavo, kaip gamybos direktorius, bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kuri turėjo užsakovui „(duomenys neskelbtini)“ pastatyti tris namus Raudondvaryje. Jis pamena, kad statybines medžiagas į statybos aikštelę jiems vežė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kai kurias smulkesnes medžiagas atsiveždavo ir jų pačių bendrovė. Atliktų darbų aktus surašydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir juos perduodavo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Jis pamena, kad vienus darbų aktus pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M., o kai kuriuos aktus pasirašė jis, bet kiek tų aktų buvo pasirašyta jis neprisimena. Dėl aktų dubliavimosi jis nurodė, kad galėjo būti surašyti ir kiti aktai, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ankstesnius aktų egzempliorius pametė.

Iš specialisto išvados Nr. 5-2/179 matyti, kad 2015-12-23 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados seka, kad LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pareigas ėjo A. J. (2005-04-06 – 2009-08-21).

LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1178 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, <…>.“ Bendrovės apskaitą 2007-01-01 – 2009-06-12 laikotarpiu tvarkė vyr. buhalterė E. J. (2005-04-06 – 2009-08-26).

2010-07-01 – 2013-10-23 laikotarpiu tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, direktorius A. J. ir vyr. buhalterė E. J. nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1)tinkama, objektyvi ir palyginama; 2)pateikiama laiku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.” reikalavimais. Pagal įrašus, esančius tyrimui pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto vertės, nes:

LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnis „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodo, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1)tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.” ir 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo A. J..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal medžiagų perdavimo aktus, kuriuose buvo įrašyta, kad medžiagos perduotos objektui „individualių namų rajonas, (duomenys neskelbtini)“ nurašė į sąnaudas kaip sunaudotas nebaigtai statybai:

1) 980999,60 Lt (284117,12 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas, tačiau nenurodė kokiame konkrečiame name panaudojo. Pati bendrovė tiriamuoju laikotarpiu, pagal įrašus pateiktuose apskaitos dokumentuose, jokių statybos darbų nevykdė. Sutikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytus atliktų darbų (duomenys neskelbtini) individualių namų kvartale aktus, rasta, kad statydama namus naudojo savo nupirktas statybines ir kitas medžiagas, tuo tarpu 980999,60 Lt (284117,12 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenaudojo. 2011 m. gegužės 25 d. liudytojo apklausos protokole UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinių medžiagų (duomenys neskelbtini) individualių namų kvartale statomiems gyvenamiesiems namams neteikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 ir 2008 metų statybinių bei kitų medžiagų ir nebaigtos statybos inventorizacijos dokumentai tyrimui nebuvo pateikti, dėl to nebuvo galima nustatyti 980999,60 Lt (284117,12 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų panaudojimo.

2) 33171,21 Lt (9607,05 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas, tačiau nenurodė kokiame konkrečiame name panaudojo. Sutikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešpriešiniam patikrinimui pateiktus atliktų darbų (duomenys neskelbtini) individualių namų kvartale aktus, rasta, kad statydama namus naudojo savo nupirktas statybines ir kitas medžiagas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. J., pasirašytose statybos rangos sutartyse 2008-05-16 Nr.2008051601, 2008-06-06 Nr.2008060601, 2008-06-11 Nr.2008061101 nebuvo įrašyta, kad statybines ir kitas medžiagas (duomenys neskelbtini) individualių namų kvartale statomiems namams tieks UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pati bendrovė tiriamuoju laikotarpiu, pagal įrašus pateiktuose apskaitos dokumentuose, jokių statybos darbų nevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 ir 2008 metų statybinių bei kitų medžiagų ir nebaigtos statybos inventorizacijos dokumentai tyrimui nebuvo pateikti, dėl to nebuvo galima nustatyti 33171,21 Lt (9607,05 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų panaudojimo. Dėl to padaryta išvada, kad tyrimo metu nebuvo galima nustatyti bendrovės turto vertės ir struktūros.

LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.I-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ ir 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“

Direktoriaus A. J. vadovavimo laikotarpiu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-21 PVM sąskaitą faktūrą ART Nr.000004, kurią darbus priėmęs pasirašė direktorius A. J., už 624239,98 Lt (180792,39 Eur) vertės statybos darbų atlikimą, kai prie jos pridėtuose 2008-10-27 atliktų darbų aktuose buvo fiksuoti atlikti statybos darbai tik už 290588,53 Lt (84160,25 Eur) (su PVM), tai yra 2008-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje ART Nr.000004 buvo įrašyta 333651,45 Lt (96632,14 Eur) vertės neįvykusi ūkinė operacija.

Tiriamuoju laikotarpiu iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio (LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 2 straipsnis nurodo, kad „Nuosavas kapitalas – ūkio subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus“).

Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, kaip to reikalauja LR buhalterinės apskaitos (2001-11-06 Nr. IX-574) ketvirtas straipsnis (T. 17, b. l. 14, 59-62).

Toje pačioje specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal medžiagų perdavimo aktus perduotas objektui „individualių namų rajonas, (duomenys neskelbtini)“ 980999,60 Lt (284117,12 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas nurašė į sąnaudas kaip sunaudotas nebaigtai statybai, tačiau nenurodė kokiame konkrečiame name panaudojo. Pati bendrovė tiriamuoju laikotarpiu pagal įrašus pateiktuose apskaitos dokumentuose, jokių statybos darbų nevykdė. Sutikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytus atliktų darbų (duomenys neskelbtini) individualių namų kvartale aktus, rasta, kad statydama namus naudojo savo nupirktas statybines ir kitas medžiagas, tuo tarpu 980999,60 Lt (284117,12 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenaudojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 ir 2008 metų statybinių bei kitų medžiagų ir nebaigtos statybos inventorizacijos dokumentai tyrimui nebuvo pateikti, dėl to nebuvo galima nustatyti 980999,60 Lt (284117,12 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų panaudojimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip užsakovas, tiriamuoju laikotarpiu buvo susieta ūkiniais finansiniais ryšiais, su rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytas statybos rangos sutartis 2008-05-16 Nr.2008051601, 2008-06-06 Nr.2008060601, 2008-06-11 Nr.2008061101 su UAB-e „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) individualių namų kvartale statė gyvenamus namus: „V“ Nr.38, „M“ Nr.37 ir Nr.35. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal medžiagų perdavimo aktus perduotas objektui „individualių namų rajonas, (duomenys neskelbtini).“ 33171,21 Lt (9607,05 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas nurašė į sąnaudas kaip sunaudotas nebaigtai statybai, tačiau nenurodė kokiame konkrečiame pastate panaudojo. Sutikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešpriešiniam patikrinimui pateiktus atliktų darbų (duomenys neskelbtini) individualių namų kvartale aktus, rasta, kad statydama namus naudojo savo nupirktas statybines ir kitas medžiagas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. J., pasirašytose statybos rangos sutartyse 2008-05-16 Nr.2008051601, 2008-06-06 Nr.2008060601, 2008-06-11 Nr.2008061101 nebuvo įrašyta, kad statybines ir kitas medžiagas (duomenys neskelbtini) individualių namų kvartale statomiems namams tieks UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pati bendrovė tiriamuoju laikotarpiu, pagal įrašus pateiktuose apskaitos dokumentuose, jokių statybos darbų nevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 ir 2008 metų statybinių bei kitų medžiagų ir nebaigtos statybos inventorizacijos dokumentai tyrimui nebuvo pateikti, dėl to nebuvo galima nustatyti 33171,21 Lt (9607,05 Eur) vertės statybinių ir kitų medžiagų panaudojimo (17 t., b. l. 14, 29-35).

Taip pat specialisto akte nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip užsakovas, tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiavo, tai yra buvo susieta ūkiniais finansiniais ryšiais, su rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytas statybos rangos sutartis 2008-05-16 Nr.2008051601, 2008-06-06 Nr.2008060601, 2008-06-11 Nr.2008061101 su UAB-e „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) individualių namų kvartale statė gyvenamus namus: „V “ Nr.38, „M “ Nr.37 ir Nr.35. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras, kurias pasirašė direktorius A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J., jose įrašė atliktų statybos darbų iš viso už 972229,55 (624239,98+347989,57) Lt (281577,14 Eur): 2008-11-21 ART Nr.000004 už 624239,98 Lt (180792,39 Eur) ir 2009-05-21 ART Nr.000005 už 347989,55 Lt (100784,74 Eur). Prie 2008-11-21 PVM sąskaitos faktūros ART Nr.000004 pridėtuose 2008-10-27 atliktų darbų aktuose, kuriuos pasirašė direktorius A. M. ir UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J., buvo įrašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) individualių namų kvartale atliko gyvenamųjų namų statybos darbų, kurių vertė 290588,53 Lt (84160,25 Eur), tai yra 333651,45 Lt (96632,14 Eur) mažesnė, negu buvo įrašyta 2008-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje ART Nr.00004. LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 14 straipsnis „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ ir 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. 2008-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje ART Nr.000004 pasirašė už 624239,98 Lt (180792,39 Eur) vertės statybos darbų atlikimą, kai apskaitos dokumentais , tai yra 2008-10-27 atliktų darbų aktais patvirtintas tik 290588,53 Lt (84160,25 Eur) vertės (su PVM) darbų atlikimas. Direktorius A. J. 2008-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje ART Nr.000004 pasirašė už 333651,45 Lt (96632,14 Eur) vertės neatliktus statybos darbus (624239,98-290588,53). Tyrimui pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų gegužės –birželio suvestinėse „Klientų suminė būklė“ įrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas 857563,53 Lt (248367,56 Eur) neteisingas, nes apskaitė 333651,45 Lt (96632,14 Eur) vertės neatliktus statybos darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-06-12 sudarė 523912,08 Lt (151735,43 Lt) (17 t., b. l. 14, 34-35).

Iš 2008-09-29 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio Nr. KIO 32 seka, kad A. J. išmokėta 109522,00 Lt, pagrindas – atsiskaitytinai ( 16 t., b. l. 157).

Iš 2008-09-29 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio Nr. KIO 31 seka, kad A. J. išmokėta 54000,00 Lt, pagrindas – grąžinama avansinė įmoka įstatinio kapitalo didinimui (16 t., b. l. 158).

Iš 2008-09-29 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. OST0001seka, kad iš E. J. priimta 163522,00 Lt, pagrindas – už UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas pagal sutartį (16 t., b. l. 159).

Iš 2008-09-29 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio Nr. KIO 33 seka, kad A. J. išmokėta 257126,58 Lt, pagrindas – atsiskaitytinai (16 t., b. l. 163).

Iš 2008-09-29 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. OST0003 seka, kad iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priimta 102633,40 Lt, pagrindas – už prekes pagal PVM s-f OST0000011, 0000012, 0000021 (16 t., b. l. 164).

Iš 2008-09-30 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio Nr. KIO 35 seka, kad A. J. išmokėta 310900,00 Lt, pagrindas – dalinis paskolos grąžinimas (16 t., b. l. 161).

Iš 2008-09-30 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio Nr. KIO 34 seka, kad A. J. išmokėta 69000,00 Lt, pagrindas – dalinis paskolos grąžinimas (16 t., b. l. 162).

Iš 2009-01-13 Vilniaus apygardos teismo įsakymo matyti, kad nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškoti 111 395 Lt skolą R. M. ( 2 t., b.l. 142).

Iš 2009-06-12 Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. J. ieškinį bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (1 t., b.l.88-90).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų sąskaitų, mokėjimo kopijų matyti, kad 2007 m. kovo 5 d. – 2008 m. spalio 14 d. laikotarpiu pagal 8 sąskaitas –faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš tiekėjo betono maišyklės paslaugas ir betoną bei vykdė už tai mokėjimus (21 t., b.l.77-86).

Iš KESKO „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d., 2008 m. rugsėjo 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurias susitarė dėl prekių pardavimo-pirkimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už pirktas prekes nustatyta tvarka atsiskaityti, tarp įgaliotų asmenų, turinčių teisę atsiimti prekes, nurodyti ir V. V., R. J.. Šių sutarčių pagrindu buvo išrašyta eilė PVM sąskaitų-faktūrų, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko įvairių statybinių medžiagų (21 t., b.l. 91-129, 137-200, 22 t., b.l. 3-47).

Teismo posėdyje dalyvavusi specialistė N. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atlikto finansinio tyrimo specialisto išvadas (17 t., b.l. 14-62) ir paaiškino, kad atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą ji vadovavosi statybos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus (V. V.) parodymais, ir pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. Taip ji nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. dokumentuose įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) individualių namų kvartale statybos eigos naudojimui pateikė medžiagų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 989 999,60 Lt (286 790,15 Eur), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 333 171,21 Lt. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. sausio 1 d., 2007 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo būtų nustatyti statybinių medžiagų likučiai, nenustatyta, nes bendrovėje nebuvo atliktos inventorizacijos. Atlikusi tų pačių – atliktų darbų aktų, apskaitos registrų patikrinimą (palyginimą) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose, ji nustatė, kad 2008 m. lapkričio 21 d. sąskaitoje-faktūroje ART Nr. 4 nepagrįstai įrašytos, kaip atliktos, ūkinės operacijos už 333 651,45 Lt, nors pagal atliktų darbų aktus faktiškai darbų buvo atlikta už 290 588,53 Lt (84 179,75 Eur) ( o ne už 624 239,98 Lt (180 834,29 Eur)). Taip pat buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vedama statybinių medžiagų sandėlio knyga, ar suvestinė, iš ko matytųsi konkrečiai kur ir kokios statybinės medžiagos buvo panaudojamos, nebuvo vedamas ir apskaitos registras – statybinės medžiagos, buvo pateikti tik medžiagų nurašymo aktai, kurie nėra apskaitos registrai, ir iš jų nematyti nei kada, ar už kiek medžiagos pirktos, kur panaudotos.

Kaltinamajam pateikus papildomus septynis UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytus atliktų darbų aktus dėl gyvenamųjų namų Nr. 35, 37, 38, specialistė paaiškino, kad šie papildomai pateikti septyni aktai pasirašyti kito asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo R. J.), šių dokumentų nebuvo anksčiau pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitose, dokumentuose, keturi iš šių dokumentų dubliuojasi su ankstesniais tirtais aktais, nes surašyti tie patys darbai, bet jie pasirašyti ne bendrovės direktoriaus A. M. kaip ankstesni, bet kito asmens. Patikrinti šiuose darbų atlikimo aktuose nurodytų darbų ji negalėjo, nes nebuvo pateiktos kiekvieno iš gyvenamųjų namų sąmatos, nebuvo surašytos PVM sąskaitos faktūros pagal kiekvieną gyvenamą namą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu pateikus papildomus finansinius dokumentus buvo paskirtas papildomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos tyrimas, ir pateikta specialisto išvada Nr. 5-2/53, iš kurios seka, kad šie dokumentai dėl juose nenurodytų būtinų rekvizitų, nenurodžius medžiagų perdavimo aktų, neidentifikavus iškrovimo vietos, esant neatitikimams su kitais analogiškais dokumentais ir todėl nesant galimybės patikrinti dokumentuose fiksuotų faktų su objektyviai nustatytais, ankstesniame uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ūkinės veiklos tyrime padarytų išvadų, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos pažeidimus, nekeičia. Šių išvadų teisingumą patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavusi specialistė N. D..

Tokiu būdu įvertinant visus virš paminėtus ir aptartus įrodymus, teismui nėra pagrindo netikėti ūkinio – finansinio tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms, kad kaltinamasis A. J., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, taigi ir būdamas tiesiogiai atsakingas už bendrovės finansinių lėšų panaudojimą, savo žinioje turėdamas (valdydamas) bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2007-01-10 iki 2008-07-31 surašė eilę fiktyvių medžiagų perdavimo rangovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktų, kuriuose nurodė apie statybinių medžiagų 284 117,12 Eur vertės perdavimą UAB „(duomenys neskelbtini) ta ir 9 607,05 Eur vertės perdavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko bendrovės buhalterei E. J. perdavus tokius tikrovės neatitinkančius medžiagų perdavimo aktus, pastaroji šias medžiagas nurašė kaip sunaudotas gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbtini) individualių namų statybos kvartale. Tokiais veiksmais kaltinamasis, faktiškai neperduodamas nurodytų statybinių medžiagų, šias didelės vertės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias medžiagas pasisavino. Kaltinamojo aiškinimas, kad visos paminėtos medžiagos faktiškai buvo perduotos statybas vykdžiusiems rangovams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių (kurios nustatytos ūkinio – finansinio tyrimo metu), paneigta liudytojo V. V. parodymais, kuris nuosekliai ir kategoriškai paneigė kaltinamojo aiškinimą apie statybinių medžiagų perdavimą, nustatytais duomenimis, kurie rodo, kad tokių medžiagų perdavimo aktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. nepasirašė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu aktus, kurie neatitiko anksčiau surašytų aktų, pasirašė kitas ne direktoriaus pareigas ėjęs asmuo.

Tokie A. J. padaryti nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalį. Dėl tos pačios nusikalstamos veikos kaltinimai, kaip padėjai, buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausios buhalterės pareigas ėjusiai E. J.. Nors iš bylos duomenų matyti, kad E. J. atliko veiksmus, susijusius su bendrovės finansinių operacijų atlikimu, o tuo pačiu ir nepanaudotų statybinių medžiagų įtraukimu į sąnaudas, tačiau iš kaltinamosios aiškinimo seka, kad tai ji atlikdavo pagal faktiškai gautus (pateiktus) dokumentus, pati šių dokumentų tikrumo netikrino, įsitikinusi, kad visi dokumentai buvo surašyti pagrįstai. Byloje kokių nors faktinių duomenų apie A. J. ir E. J. išankstinį susitarimą pasisavinti bendrovės turtą nenustatyta, atsižvelgiant į tai, kad E. J. yra kito kaltinamojo sutuoktinė, galima tik daryti prielaidą apie jų veiksmų bendrumą, tačiau to nepakanka jų bendriems nusikalstamiems veiksmas pagrįsti. Todėl E. J. pagal šį kaltinimą išteisintina.

Tais pačiais ištirtais įrodymais nustatyta ir tai, kad kaltinamasis A. J., vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, statybos darbus vykdžiusios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ keturiuose 2008-10-27 atliktų darbų aktuose, kaip užsakovas pasirašė už 84 160,25 Eur vertės atliktus statybos darbus, o jau šių aktų pagrindu išrašytoje 2008-11-21 PVM sąskaitoje – faktūroje ART Nr. 000004 pasirašė už 180 792,39 Eur vertės atliktus statybos darbus. Tokiu būdu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukus bei neteisingai 2009 metų gegužės – birželio mėnesių suvestinėse „klientų suminė būklė“ įrašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą, kuriame buvo įskaičiuoti ir faktiškai neatlikti statybos darbai 96 632,14 Eur sumai (180 792,39 – 84 160,25), buvo nepagrįstai apskaičiuoti 96 632,14 Eur neatlikti statybos darbai ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai padidinta tai pačiai 96 632,14 Eur sumai. Tokiais veiksmais A. J. iššvaistė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtinę teisę. Šie kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

Kaip šios nusikalstamos veikos padėjėja, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama ir E. J.. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamoji minėtus duomenis apie atliktus statybos darbus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukė remdamasi faktiškai A. J. jai pateiktais pirminiais finansiniais dokumentais, kaip ir anksčiau nagrinėto kaltinimo atveju, duomenų apie A. J. ir E. J. nusikalstamą susitarimą, nenustatyta. Tai, kad E. J. yra A. J. sutuoktinė, neįrodo jų bendrų nusikalstamų veiksmų. Nenustačius jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pažymių, E. J. išteisintina.

Kaip nustatyta virš paminėtais atvejais (dėl kurių A. J. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį), A. J., perduodamas vyr. buhalterei apskaitos dokumentus – jo pasirašytus medžiagų perdavimo aktus, kuriuose buvo įrašyta žinomai neteisingi duomenys, kad medžiagos perduotos objektui ,,individualių namų rajonas, (duomenys neskelbtini) r.“, po ko nurašė į sąnaudas kaip sunaudotas nebaigtai statybai:

1) 980999,60 Lt (284117,12 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas kaip sunaudotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai nebaigtai statybai;

2) 33171,21 Lt (9607,05 Eur) vertės statybines ir kitas medžiagas kaip sunaudotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai statybai;

-2008-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje ART Nr. 000004 savo parašu patvirtino 624239,98 Lt (180792,39 Eur) vertės statybos darbų atlikimą, kai apskaitos dokumentais, tai yra 2008-10-27 atliktų darbų aktais patvirtintas tik 290588,53 Lt (84160,25 Eur) vertės (su PVM) darbų atlikimas, tokiu būdu jis pasirašė už 333651,45 Lt (96632,14 Eur) vertės neatliktus statybos darbus, faktiškai tyčia pasirašė apskaitos dokumentus, kuriuose esantys duomenys nebuvo tikri ir nepatvirtino teisėtų ūkinių operacijų. Tuo jis pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 4 straipsniu ,,Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“, LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 11 straipsnio ,,Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1178 redakcija) 1 dalį, kuri nurodo, kad ,,Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 14 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalį, kuri nurodo, kad ,,Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, ir dėl to pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto vertės, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nuosavo kapitalo dydžio už laikotarpį 2005-04-06 iki 2009-08-21. Tačiau suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, pagal šį kaltinimą byla A. J. nutrauktina.

Dėl tos pačios nusikalstamos veikos buvo kaltinama ir E. J., tačiau dėl aukščiau aptartų aplinkybių, nenustačius jos veikoje tyčios vesti apgaulingą apskaitą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ji išteisintina.

A. J. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tuo, kad sukčiavo – vengdamas atsiskaityti su R. M. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule išvengė turtinės prievolės R. M. 30 410,10 Eur sumai. Toks kaltinimas buvo grindžiamas tuo, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2009-06-12, turėdamas tikslą apgaule išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės R. M. grąžinti pagal 2007-08-31 preliminarią namo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.A-07-08-31 R. M. sumokėtus 105000 Lt (30410,10 Eur) už gyvenamą namą žemės sklype Nr. 484-42 (duomenys neskelbtini) individualių namų kvartale, pažeisdamas 2007-01-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filialo susitarimą Nr.KS/558.1 „Dėl kreditavimo sutarties Nr.KS/558 sąlygų pakeitimo“ 7 dalies 7.2 punkte numatytas sąlygas „kreditas suteikiamas etapais statomų namų finansavimui pagal atliktų statybos darbų aktus, medžiagų bei paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis ir PVM sąskaitas faktūras“, pažeisdamas kreditoriaus R. M. teises, apgaulingai keitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauto kredito, skirto statyboms finansuoti, paskirtį, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tampa nemokia, iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) grąžintus 1489000 Lt (431244,21 Eur), kuriuos AB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino gyvenamųjų namų statybai, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) be apskaitos dokumentų pervedė 738022 Lt (213745,95 Eur), 2008-09-29 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintus 534500 Lt (154801,90 Eur) per 2008 m. rugsėjo mėn. 29-30 dienas išsimokėjo sau kaip akcininko suteiktos paskolos dalį ir kaip atskaitingo asmens tiekėjams sumokėtų sumų grąžinimą, pagal 2009 metais jo atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytas keturias preliminarias žemės sklypo ir gyvenamojo/turto pirkimo – pardavimo sutartis su E. J., D. K. M. ir R.A. G. gautus 329000 Lt (95284,99 Eur) ir gyvenamo namo su žemės sklypu pirkėjos J. A. įmokėtus 53600 Lt (15523,63 Eur), viso 382600 Lt (110808,62 Eur) išsimokėjo sau, kaip dalinį akcininko suteiktos paskolos grąžinimą, 2009-06-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapus nemokia ir iškėlus bankroto bylą, kurioje R. M. buvo pripažintas trečios eilės kreditoriumi ir skolos jam negrąžinus, jis, t.y. A. J. vengdamas atsiskaityti su R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule išvengė turtinės prievolės R. M. 105000 Lt (30410,10 Eur) sumai.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-08-31 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo K. A. ir tarp R. M. buvo sudaryta preliminari žemės sklypo, gyvenamojo namo Nr. 484-42, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, pirkimo – pardavimo sutartis. Pagal šią sutartį R. M. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 105 000 Lt pirminę įmoką. Toje pačioje sutartyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008 m. trečio ketvirčio pastatyti 70 proc. gyvenamojo namo ( 1 t., b. l. 28-28). Iš byloje esančių susirašinėjimų (1 t., b. l. 32-35, 36) matyti, kad R. M. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl preliminarios sutarties nutraukimo 2008-08-05, 2008-09-02 UAB „(duomenys neskelbtini) direktorius A. J. pasiūlė R. M. sumokėtą įmoką pagal preliminarią žemės sklypo, gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį, grąžinti iki 2008-11-20. Po šių veiksmų R. M. 2008 m. gruodžio mėnesį kreipėsi su ieškiniu į teismą ir 2009 m. sausio 13 d. teismo įsakymu R. M. iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 112 000 litų. Iš kaltinamojo A. J. paaiškinimo seka, kad jis po R. M. kreipimosi nevengė su juo atsiskaityti, R. M. siūlė palaukti kol parduos kitus pastatytus gyvenamus namus, siūlė imti kitą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, o kadangi bendrovė turėjo ir kitų kreditorių, todėl siekė atsiskaityti su visais iš eilės, tuo metu gresiančio bendrovės bankroto nenumatė. Iš Vilniaus apygardos teismo nutarties seka, kad 2009 m. birželio 12 d. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (1 t., b.l. 88-90).

Tad įvertinus virš paminėtas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo R. M. vyko susitarimai ir derybos dėl gyvenamojo namo pastatymo, o pažeidus sutarties sąlygas (laiku nepastačius gyvenamojo namo), nukentėjusysis sutartį nutraukė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado turtinė prievolė grąžinti pagal sutartį gautus pinigus – 105 000 Lt. Nors kaip nustatyta byloje, kaltinamasis, veikdamas kaip bendrovės direktorius, atsiradus turtinei prievolei, priiminėjo sprendimus susijusius su tos pačios bendrovės turtinių prievolių vykdymu kitiems kreditoriams (išmokos UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo paties suteiktos paskolos grąžinimą), tačiau vien šie jo veiksmai neduoda pakankamo pagrindo teigti, jog tai jis darė panaudodamas prieš nukentėjusįjį apgaulę, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo, ar dėl suklaidinimo apsunkindamas nukentėjusiajam savo pažeistas teises apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Iš paminėtų bylos duomenų seka, kad visiškai neužilgo po sutarties nutraukimo nukentėjusysis R. M. savo turtines teises ėmėsi ginti civilinio proceso tvarka ir jo naudai 2009 m. sausio 13 d. buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje, bet dėl bendrovės bankroto iki galo nebuvo įvykdytas. Nenustatyta, kad dar iki kreipimosi į teismą kaltinamasis būtų kokiu nors būdu apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jog išvengtų turtinės prievolės atstovaujamai bendrovei. Iškėlus bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis išvis neteko teisės kokiu nors būdu reguliuoti kreditorių (tarp kurių atsirado ir R. M.) eiliškumą ir jiems grąžintinų sumų dydį. Todėl, teismo nuomone, vien paprastas pažado savalaikiai vykdyti pagal sutartį priklausančią turtinę prievolę, negali būti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas nukentėjusiojo atžvilgiu. Dėl paminėto pagal šį kaltinimą A. J. išteisintinas, jo veiksmuose nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, jo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, konkrečiai atliktus veiksmus, paties kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, įvertinant visas virš paminėtąsias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo praėjo dešimt metų, per tą laiką naujų nusikaltimų kaltinamasis nepadarė (tokių duomenų byloje nėra), jo padaryta nusikalstama veika yra ekonominio pobūdžio, sudaro mažesnį pavojų visuomenei, negu nusikaltimai padaryti tiesiogiai prieš asmenį, ar asmens turtines socialines teises, kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijose numatyta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, savo dydžiu mažesnė už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Parenkant skirtinos bausmės dydį, atsižvelgtina į konkrečius jo padarytus veiksmus, šių veiksmų organizuotumo laipsnį, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis visiškai nedėjo jokių pastangų pašalinti nors dalį kilusių nusikalstamų pasekmių.

R. M. civilinis ieškinys, kaltinamąjį pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl sukčiavimo išteisinus, paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 115 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti jam 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirti jam 1 (vienus) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 2 (dvejus) metus ir 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. J. suimti ir pasiųsti atlikti bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės jos atlikimo pradžios.

Baudžiamąją bylą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį A. J. atžvilgiu nutraukti suėjus senaties terminui ( BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį A. J. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą paskirtą, pratęstą teismo nutartimis, A. J. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. J. laikiną nuosavybės teisių apribojimą paskirtą, pratęstą teismo nutartimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. M. civilinį ieškinį dėl 46 096,58 Eur priteisimo, palikti nenagrinėtu ( BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Daiktinius įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti iš atskirų institucijų juos išreikalavusiam Kauno apskrities prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros 6-ajam skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.