Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3138-1072/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-11-17
Bylos Nr.
e1-3138-1072/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34529-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
G. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3138-1072/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34529-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje,

G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, išsiskyręs, nedirba, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 3000 Eur dydžio bauda bei, vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialiąją teise - teise vairuoti transporto priemones;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 48 parų arešto bausmė bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. Č. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 bei daugiau promilių neblaivumas: 2021 m. spalio 4 d. apie 21.34 val., (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje aikštelėje, vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kliudė bei apgadino automobilį „Volvo“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kuomet policijos pareigūnai tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKL-0711“, patikros sertifikato Nr. 1488261, metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.81 promilės etilo alkoholio koncentracija, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 221 punktą.

Šiais savo veiksmais G. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. spalio 5 d.) savo kaltę dėl šio nusikaltimo sutinka iš dalies, kadangi automobilio nevairavo išgėręs. Sutinka duoti parodymus ir parodo, kad 2021 m. spalio 4 d., apie 21.34 val., (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus automobilių stovėjimo aikštelėje ir automobilyje minėtu adresu, todėl sutinka iš dalies, kad automobilį „Alfa Romeo“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Techninis eismo įvykis įvyko jam būnant blaiviam, mano, kad būdamas streso būsenoje, kadangi turėjo nemalonių santykių su artimaisiais, todėl prisipažįsta, kad galbūt ir kliudė kitą automobilį, bet prieš šį įvykį alkoholio nevartojo. Į automobilių stovėjimo aikštelę atvyko pats, bet alkoholio nebuvo vartojęs. Jis į aikštelę atvyko vakare, tikslios valandos pasakyti negali, kadangi nestebėjo laikrodžio. Aikštelėje, mano, buvo neilgai ir visą tą laiką vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. kokteilius. Atėjo vyriškis, po kurio laiko moteriškė (kuomet pamatė apgadintą automobilį), jis bandė su juo susitarti, kadangi nieko tokio nebuvo, nes padanga į padangą buvo atsirėmę, bet jis nesutiko ir pasakė, kad iškvies policiją. Jis automobilio užkurti nebandė, jis iš jo raktelius atėmė tam, kad nepabėgtų iš įvykio vietoje. Kuomet jis atvyko, automobilio rakteliai buvo spynoje, jis jų neištraukinėjo. Minėtas vyriškis ištraukė jo automobilio raktelius iš automobilio. Ir pareigūnams atvykus jis juos atidavė. Tuomet maždaug pusvalandžio laikotarpyje į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie jam patikrino blaivumą. Pirmo tikrinimo metu alkotesteriu, policijos pareigūnai jam nustatė apie 3.10 prom. neblaivumą, po 10 min. laikotarpio, jį tikrino antrąjį kartą, jam tada nustatė apie 2.81 prom., neblaivumą. Laikotarpyje nuo įvykio aikštelėje iki pareigūnams atvykstant jis vartojo alkoholį. Kadangi viskas vyko taip greitai, mano, kad alkoholis nespėjo išsivaikščioti, todėl jis tiek daug ir įpūtė. Taip pat jis turi dar sveikatos sutrikimų. Gulėjo Santariškių ligoninėje, dėl covid ir mano, kad liko pasekmės po šios diagnozės, todėl jis gavo neįgalumą. Pirmą kartą mėnesiui su plaučiais ir kepenimis buvo problemos, o antrą kartą problemos su skrandžiu, neįgalumas buvo nustatytas apie savaitei laiko. Todėl kaupėsi vandenys jo organizme ir šiuo meta vartoja vaistus bei periodiškai reikia vykti į Santariškių polikliniką. Dėl viso įvykio jis labai gailisi, gailisi, kad taip gavosi, jog alkotesterio tikrinimo metu jam buvo nustatytas neblaivumas. Nesitikėjo, kad taip gali įvykti, galvojo, kad automobilį paliko atitinkamu atstumu, bet nepastebėjo, kad jo automobilis įsirėmė į nukentėjusiojo padangą. Todėl, savo kaltę pripažįsta iš dalies (el. t. 1, b. l. 104-110).

Kaltinamasis G. Č. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. lapkričio 11 d.) parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, juos patvirtina. Įtariamojo teisės ir teisės dėl gynėjo išaiškintos, vertėjo ir gynėjo pagalbos nereikia. Pranešimas apie įtarimą įteiktas. Įtarimo esmę suprato, savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažįsta visiškai. Dėl įvykio labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymų, rašytinio proceso tvarka, be dalyvavimo teisme, kaip jam išaiškinta (el. t. 1, b. l. 120-121).

Liudytojas K. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. spalio 4 d.) parodė, kad 2021 m. spalio 4 d. apie 20.30 val. jis kartu su savo drauge E. B. parvažiavo jai priklausančiu automobiliu „Volvo“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) namo, kurį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Aikštelėje, ten kur jie pastatė automobilį, daugiau automobilių nebuvo. Automobilį paliko sveika bei neapgadintą. Apie 21.15 val. išėjo į balkoną parūkyti (balkonas yra nukreiptas į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje jie paliko minėtą automobilį) bei pastebėjo, kad prie draugės automobilio stovi kitas šviesios spalvos automobilis, kurio priekinė dalis yra atsirėmusi į draugės automobilį. Jis tada išėjo į kiemą pažiūrėti, kas čia nutiko. Atėjęs prie automobilių pastebėjo, kad į draugės „Volvo“ automobilį atsitrenkęs kitas automobilis „Alfa Romeo“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Už „Alfa Romeo“ automobilio vairo pastebėjo sėdintį vyrą, kuris galimai snaudė. Jo rankose pastebėjo mobilaus ryšio telefoną, kuriame buvo įjungta navigacija. Pabeldė į vairuotojo langą ir tada jis atsikėlė bei išlipo iš automobilio. Jo paklausė, kas nutiko, o jis jam paaiškino, kad atsitrenkė į automobilį. Su juo bendraujant, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesių koordinacija sutrikusi, kalba nerišli. Jis automobilyje sėdėjo vienas, alkoholinių butelių pas jį ar automobilyje nepastebėjo, jo akivaizdoje jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Jis jam pasakė, kad kviečia policiją, bet atsakė, kad nekviesk, nes jis gali jam sumokėti, kad susitarti. Po kurio laiko jis jam pasakė, kad iš pradžių jis atsitrenkė į jo automobilį ir paskui išgėrė alkoholio. Taip pat su juo bendraujant jis nesiorientavo aplinkoje, paklausus, kur šiuo metu yra, jis atsakė, kad Pašilaičiuose, vėliau Karoliniškėse ar Lazdynuose. Automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojas pabendravęs su juo, atsisėdo į automobilį bei pradėjo jį kurti. Liudytojas, kad jis niekur neišvažiuotų, apėjo iš automobilio keleivio pusės bei bandė iš vairuotojo atimti raktelius, tačiau jis to padaryti neleido ir raktelius įsidėjo sau į kišenę. Išlipęs iš automobilio vairuotojas pradėjo šalintis, tačiau jis jį sulaikė ir neleido niekur eiti iki policijos atvažiavimo. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė neblaivų vairuotoją (el. t. 1, b. l. 12-15).

Liudytojas D. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. spalio 15 d.) parodė, kad patruliuojant kartu su tyrėju D. K., Vilniaus m. 1 PK teritorijoje, iš Vilniaus aps. VPK OVS 2021 m. spalio 4 d. apie 21.34 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kieme automobilis „Alfa Romeo“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į pranešėjos automobilį „Volvo“, kurio valstybinio Nr. nenurodė. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas K. B., gim. (duomenys neskelbtini)m., kuris paaiškino, kad išėjęs į balkoną parūkyti, pamatė, kaip į jo draugės E. B. automobilį „Volvo“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo atsirėmęs kitas automobilis. Jam nuėjęs pažiūrėti, pastebėjo, kad atsitrenkęs į draugės automobilį pilkos spalvos automobilis „Alfa Romeo“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio vairo snaudė žmogus, rankoje laikantis telefoną su įjungta navigacija. Pranešėjas jį prikėlė ir pradėjo bendrauti. Asmuo dar bandė užkurti automobilį ketindamas pasišalinti iš įvykio vietos, bet raktelių atimti nepavyko ir jis raktelius kažkur pas save į drabužius įsidėjo. Paaiškino, kad bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesių koordinacija buvo sutrikusi, nesiorientavo aplinkoje. Todėl jam kilo įtarimas, kad minėto automobilio vairuotojas yra neblaivus. Vykstant pokalbiui pažeidėjas jam siūlė pinigų, kad nekviestų policijos, sakė, kad neatsitrenkė, pamatęs, kad skambina policijai, pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Jiems atvykus, pranešėjas nurodė jiems asmenį, kuris stovėjo prie „Alfa Romeo“ automobilio. Bendraujant su minėtu asmeniu, paaiškėjo, kad tai G. Č., gim. (duomenys neskelbtini)m., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesių koordinacija sutrikusi. Jis paaiškino, kad girtas nevairavo, nepajautė bei nežino, kaip atsitrenkė į kitą automobilį. Taip pat paaiškino, kad po eismo įvykio jis išgėrė alkoholio - likerio (stipriųjų gėrimų automobilyje nerado, rado tik silpnųjų gėrimų buteliukų automobilyje, galinėje automobilio dalyje už priekinių sėdynių kišenių), aiškino, kad girtas nevairavo, o gėrė po įvykio. Alkoholį vartojo prieš 15 minučių, nors pranešėjas minėjo, kad jo iš akiračio buvo nepaleidęs apie 30 min iki jiems atvykstant, kad pranešėjo akivaizdoje neblaivus vairuotojas alkoholio nevartojo. G. Č. paaiškino, kad patikrins jo blaivumą. Asmuo sutiko. Pirmu pūtimu, tiksliai neprisimena, bet apie 20 val., buvo jam nustatytas 3.10 prom. neblaivumas, po maždaug 20 min antru bandymu jam buvo nustatytas 2.81 prom. neblaivumas. Jo striukės vidinėje kišenėje rado automobilio raktelius, nors iš pradžių tvirtino, kad jų neturi. Vairuotoją sulaikė ir pasodino į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Taip pat automobilis „Alfa Romeo“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Vilnius, Eišiškių pl. 127 (el. t. 2, b. l. 57-59). Analogiški duomenys nurodyti ir pareigūno tarnybiniame pranešime (el. t. 1, b. l. 76-78).

Liudytoja Z. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. spalio 6 d.) parodė, kad su G. Č. yra pažįstami ilgą laiką, bet bendrauja apie 2 metus, bendrai negyvena, lankosi vienas pas kitą. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji automobilį įsigijo 2021 metų, kovo pabaigoje, balandžio pradžioje, tiksliai neprisimena. Ji pati teisių neturi, bet naudojasi šiuo automobiliu. Draugė būdavo kur nors pavažiuodavo, paveždavo ją, kur reikia. Anksčiau buvęs vyras minėtą automobilį pavairuodavo kartais (bet jo duomenų nenorėtų atskleisti). Su G. Č. buvo susitarta pakeisti automobilio stiklą ir paruošti automobilį technikinei apžiūrai. Automobilis jau buvo (duomenys neskelbtini), jam reikėjo automobilį pas kažkokį pažįstama pristatyti į autoservisą, ji jam buvo patikėjusi automobilį, kadangi jį reikėjo remontuoti. Jis ne kartą yra vairavęs šį automobilį. Jis automobilį vairuoja ne kartą, ji tai žino. Bet nepateisina niekada to, kad vairuoja išgėręs. Ji negalvojo, kad jis vartos alkoholį. Automobilio nespėjo nuvežti į servisą ir įvyko šis incidentas. 2021 m. spalio 4 d. buvo vėlus vakaras jau, galbūt, apie 22 val., tiksliai neprisimena, bet ji telefono pokalbio metu G. Č. pasakė, kad automobilį pastatytų aikštelėje, kadangi ji juto, jog jis yra pavartojęs alkoholio. Ji planuoja išvykti į užsienį kitą savaitę, tiksliai pasakyti negali kada, bet ji sužinos kada, jai vaikai nupirko bilietus, bet čia viskas turėtų būti kitą savaitę, galbūt apie spalio 12 d. Todėl, dėl šios priežasties norėtų sužinoti, ar galės atgauti automobilį. Ji norėtų pasiimti automobilį ir jį parduoti. Kadangi nenori, kad daugiau jį vairuotų. Tuo labiau, kad ji išvyksta ir jis jai nebus reikalingas. Ji yra nedirbanti ir neturi pajamų šaltinio. Yra neįgali. Šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna apie 200 Eur. Todėl jai automobilis yra svarbus. Norėtų pabrėžti, kad galvojo, jog šitas žmogus pasitaisys. Mano, kad jis turi taisytis, mano, kad nuo priklausomybės jam turėtų būti paskirtas gydymas. Jeigu būtų galimybė už jį laiduoti, ji galėtų laiduoti (el. t. 1, b. l. 198-200, t. 2, b. l. 1-4).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. Č. neblaivumo požymiai nustatyti iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Asmeniu nurodžius, kad alkoholį vartojo prie 15-20 min. buvo atliktas patikrinimas. Pirmo tikrinimo 22.11 val. metu nustatytas 3.10 prim, girtumas, antro tikrinimo metu 22.33 val. nustatytas 2.81 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais G. Č. pasirašytinai sutiko (el. t. 1, b. l. 73-74).

Alkotesterio kvitų duomenimis, 2021 m. spalio 4 d. 22.11 val. pirmojo pūtimo metu G. Č. buvo nustatytas 3,10 prom. neblaivumas, antrojo pūtimo metu 22.33 val., nustatytas 2,81 prom. neblaivumas. Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. spalio 30 d. (el. t. 1, b. l. 70-72).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Alfa Romeo“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja - savininkė yra Z. S. (el. t. 1, b. l. 152).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Alfa Romeo“ vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 1020 Eur (el. t. 1, b. l. 153).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra adresu (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje stovintis pilkos spalvos automobilis „Alfa Romeo“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), universalo kėbulo tipo, keturių durų, 2002 m. gamybos. Automobilis stovi pastatytas priekiu į (duomenys neskelbtini). Automobilio galinio bamperio dešinės pusės apačioje matosi nubrozdinimas. Automobilio keleivio pusės priekinės durys yra įlenktos, pats kėbulas apibraižytas, pažeistas korozijos. Automobilio salone išmėtytų daiktų nėra, tvarka bendra nepažeista. Automobilio salono gale, vairuotojo ir keleivio pusės sėdynių galinėse kišenėse yra du tušti buteliukai 0,275 l. talpos su užrašu „Moskovskaya“ 7,5 % stiprumo. Automobilio bagažinėje yra sudėti įvairūs daiktai (el. t. 1, b. l. 44-50). Fotolentelė (el. t. 1, b. l. 51-60).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – „Body Cam 1010“ vaizdo įrašai. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-34529-21 tarnybiniame pranešime 2021 m. spalio 11 d. yra įkelti el. laikmenoje 5 vnt., vaizdo įrašų, pavadinimais nuo „2021_1004_220534_007.MP4 iki 2021_1004_220534_011.MP4“. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "2021_1004_220534 _007.MP4". Atidarius minėtą įrašą jis yra 05:00 min., trukmės. Vaizdo įrašas filmuotas tamsiu paros metu. Vaizdas nespalvotas. Vaizdo įrašo kairės pusės apačioje užrašas: „VLN_NVRS_60A92A 2021/10/04“ 22:05:33. Bendrame vaizde matosi automobilių stovėjimo aikštelė, joje stovintys automobiliai ir aikštelėje esantys vyras ir moteris. Asmenys paaiškina, kad išėję į balkoną parūkyti pamatė, kad į jų automobilį įvažiavęs kitas automobilis. Šalia automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi vyras. Pareigūnams paklausus jo, prieš kiek laiko alkoholį vartojo, asmuo atsako, kad maždaug prieš 15 min. Tuomet įvykį pamatę asmenys atsako, kad jau apie pusę valandos jie stovi. Policijos pareigūnas surenka asmens duomenis. Taip pat suranda automobilio raktelius. Tęsiant vaizdo įrašą, pavadinimu „2021_1004_221034_008“ vaizdo įrašas yra 05:00 min., trukmės. Policijos pareigūnai patikrina asmens blaivumą, taip pat atlieka asmens apžiūrą. Vaizdo įrašąs pavadinimu „201_1004_220534_009“ tęsinys, paklausus, kam priklauso automobilis, atsako, kad jo draugei. Vaizdo įrašąs pavadinimu „201_1004_220534_010“ tęsinys, kuriame apžiūrimas minėtas automobilis. Vaizdo įrašąs pavadinimu „201_1004_220534_011“ tęsinys, policijos pareigūnai patikrina asmens neblaivumą antrą kartą. Kurio metu nustatyta 2.81 prom. neblaivumas (el. t. 2, b. l. 79-81). Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (el. b. priedo viršelis).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis G. Č. savo kaltę pripažino, parodė, jog 2021 m. spalio 4 d. buvo streso būsenoje nes turėjo nemalonumų šeimoje ir todėl galimai kliudė kitą automobilį, bet tuo metu jis buvo blaivus, prieš įvykį alkoholio nevartojo, tik sustojęs aikštelėje jis vartojo alkoholinius gėrimus – likerį, tai, ką rado automobilyje. Tuomet atėjo žmonės ir pasakė, kad jis apgadino jų automobilį, nesutiko tartis, sakė, kad iškvies policiją. Atvažiavo policija ir jis tikrinimo metu įpūtė 3,10 ir 2,81 prom. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos – kad vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – kaltę pripažįsta. Jo parodymus patvirtina liudytojų K. B. ir Z. S. parodymai, policijos pareigūno D. K. parodymai ir jo tarnybinio pranešimo duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų duomenys, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, apžiūros protokolas ir kiti byloje surinkti rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis G. Č. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad G. Č. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis G. Č. sutinka su prokuroro siūlymu užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu, taip su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (el. t. 2, b. l. 93-96).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę G. Č., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kadangi kaltinamasis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įpūtė 2,81 prom. (t. y. daugiau nei 1,5 prom.). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę - (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išsiskyręs, anksčiau du kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnyje (el. t. 1, b. l. 34-43), administracine tvarka baustas už analogiško pobūdžio tik kiek mažesnio pavojingumo KET pažeidimus, susijusius su eismo įvykio sukėlimu ir pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, taip pat su vairavimu neblaiviam, neturint teisės vairuoti (el. t. 1, b. l. 122-145, 176-181), asmuo nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (el. t. 1, b. l. 149-151, t. 2, b. l. 17). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų jos dydį.

G. Č. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nepaisant to, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką G. Č. padarė neturėdamas teisės vairuoti, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Kaltinamasis G. Č. nevykdė eismo dalyviams KET 221 punkte nustatytos pareigos įvykus eismo įvykiui, tai yra iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Jam nustatytas žymiai didesnis nei 1,5 promilės girtumas, ir nors pažeidimas padarytas nevairuojant automobilio, o būnant automobilio vairuotoju, automobilių stovėjimo aikštelėje, kur nėra intensyvaus eismo, visgi kaltinamojo veiksmai neabejotinai buvo pavojingi, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Atsižvelgtina ir į tai, jog tokie KET pažeidimai G. Č. yra daromi sistemingai, jis jau du kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, ne kartą baustas administracine tvarka. Spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. spalio 5 d. (el. t. 1, b. l. 83-88).

Prokuroras, vadovaudamasis BK 72 straipsniu prašė taikyti turto konfiskavimą, konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-898/2021, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam G. Č., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis padarė vieną iš BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių nusikalstamų veikų - vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, turto konfiskavimo klausimas negali būti sprendžiamas analogiškai situacijose, kai nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių valdymu, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir kai byloje nėra ginčo dėl to, jog transporto priemonę asmuo vairavo būdamas blaivus, tačiau, sukėlęs eismo įvykį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatytą pareigą iš karto po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šios veikos objektyviąją pusę atskleidžia du kumuliatyvūs (būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui) požymiai, tai – alkoholio vartojimas ir eismo įvykis, po kurio vartojamas alkoholis iki jo aplinkybių nustatymo. Kita vertus, pastebėtina tai, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymį – veiką, apibūdina tik alkoholio vartojimas, t. y. Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatytos pareigos, įvykus eismo įvykiui, pažeidimas iškart po eismo įvykio vartojant psichiką veikiančias medžiagas.

Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje įrodytas aplinkybės ir G. Č. inkriminuotą veiką, spręstina, jog tai nėra tiesiogiai susiję su kelių transporto priemonės panaudojimu, todėl negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir neatitinka konfiskuotino turto požymių. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-312/2020; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-352-485/2020).

VI. Kiti klausimai

G. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 4 d. 22.11 val., iki 2021 m. spalio 5 d. 14.53 val. t. y. vieną dieną (el. t. b. l. 27-33). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 parai arešto.

2021 m. spalio 5 d. nutarimu G. Č. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę – sustabdymas (el. t. 1, b. l. 83-88), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, su vaizdo įrašais iš pareigūnų „Body“ kamerų, esantį prie elektroninės bylos medžiagos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie elektroninės bylos priedo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, G. Č. skirti 60 parų arešto bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 22.11 val., iki 2021 m. spalio 5 d. 14.53 val. t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 arešto parai, konstatuojant, kad galutinė G. Č. skiriama bausmė – 59 paros arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti G. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 5 d.

G. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę – sustabdymą teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, su vaizdo įrašais iš pareigūnų „Body“ kamerų, esantį prie elektroninės bylos medžiagos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie elektroninės bylos priedo.

Išaiškinti G. Č., kad:

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė VenckienėNuorašas tikras