- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- 1-910-667/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00008-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Civilinis atsakovas
- UAB Seesam Insurance AS Lietuvos filialo
- Kaltinamasis
- A. B.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Agnetai Liekytei, dalyvaujant prokurorui Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajam R. B., civilinio atsakovo UAB Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atstovui Giedriui Vickui, kaltinamajai A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ - vyr. kasininke, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji A. B. 2013-09-23 apie 07.20 val. Kaune, Mažeikių g. vairuodama automobilį Renault Megane valst.Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodama nuo Vokiečių g., reguliuojamoje šviesoforų sankryžoje su A.Juozapavičiaus pr., sukdama kairėn į A.Juozapavičiaus pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 34 ir 162 punktų reikalavimus tuo, kad būdama eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, sukdama į kairę nesustojo ir nepraleido į jos važiavimo krypties eismui skirtą juostą iš kairės pusės per kelio važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį R. B., jį partrenkė ir jį sužalojo padarydama nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. l d.
Kaltinamoji kalta prisipažino ir parodė kad ji 2013-09-23 apie 07.20 val. vairavo nuosavą automobilį Renault Megane, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Kaune, Mažeikių g. nuo Vokiečių g. Oro sąlygos buvo geros, vairavo techniškai tvarkingą automobilį, buvo blaivi, privažiavusi reguliuojamą šviesoforų sankryžą su A.Juozapavičiaus pr. suko į A.Juozapavičiaus pr., prieš atliekant kairį posūkį, pasižiūrėjo į kairę ir į dešinę, tačiau žmonių nei perėjoje, nei prie perėjos nebuvo, todėl pasuko į antrą eismui skirtą juostą, automobiliui jau baigiant atlikti kairį posūkį, staiga antroje eismui juostoje prie savo automobilio priekinio dešinio kampo ji pamatė nukentėjusįjį, kurį kliudė, ko pasekoje pėsčiasis nukrito šalia jos automobilio, dešinėje pusėje, ji iš karto sustojo, išlipo iš automobilio, priėjo prie žmogaus, matė kaip žmogus kėlėsi ir bandė eiti, tačiau pašaliniai neleido judėti, ji nedelsiant iškvietė greitosios medikus ir apie įvykį pranešė policijai. Dėl įvykusio eismo įvykio nuoširdžiai gailisi, tai padaryti tikrai nenorėjo, ji iki teismo posėdžio su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jai pretenzijų neturi, jam padarytą žalą įvertintą pinigais atlygino draudimo bendrovė UAB Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, ji prašo prieš ją nutraukti bylą, jai susitaikius su nukentėjusiuoju.
Po kaltinamosios apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios A. B. kaltė, be jos prisipažinimo, įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu perskaitytais ir patikrintais įrodymais.
Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-09-23 apie 07.20 val. ėjo iš namų, t.y. iš Sodų g. į A.Juozapavičiaus pr. esančią Šančių polikliniką. Atėjo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri yra A.Juozapavičiaus pr. ties sankryža su Mažeikių g., priėjęs prie perėjos sustojo, nes degė raudonas šviesoforas, užsidegus žaliai šviesai įėjo į kelio važiuojamąją dalį. Automobilių nebuvo, beeinant jau priešingoje eismui skirtoje pusėje, t.y. transporto važiavimo pusėje nuo Tilto g. staiga prie pat savęs spėjo pamatyti geltonos spalvos lengvąjį automobilį ir iš karto pajuto smūgį. Nuo smūgio nukrito važiuojamoje dalyje, sąmonės praradęs nebuvo. Į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių nuvežė greitosios medikai, kur suteikus pagalbą buvo išleistas į namus ambulatoriniam gydymui. Ambulatoriškai gydėsi VŠĮ Šančių poliklinikoje, dėl šio eismo įvykio nukentėjo, nes patyrė fizinę, turtinę ir neturtinę žalas, kurios ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlygintos, todėl byloje prašė pripažinti nukentėjusiuoju dėl šio eismo įvykio. Dėl patirtų traumų turėjo išlaidų, o būtent viena koja sulaužyta, o kita operuota, vaikščiojo bei važinėjo taksi su ramentais perrišimams, patirtos traumos metu žmona jau sunkiai sirgo ir jis negalėjo ja rūpintis, o būtent vaikščioti į polikliniką dėl medikų atvykimo bei jai atliekamų procedūrų. Žmona mirė 2013 metų gruodžio mėnesį, buvo labai sunku ir laidotuvių metu su ramentais, vaikų su žmona neturėjo. Byloje pareiškė 10 000 litų civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Teisme nukentėjusysis nurodė, kad jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kurią galop įvertino 5000 Lt atlygino draudimo bendrovė UAB Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, todėl jis civiliam atsakovui ir kaltinamajai turtinių pretenzijų neturi, kaltinamajai atleido, jie susitaikė ir nori, kad prieš ją būtų nutraukta baudžiamoji byla. Jis byloje civilinio ieškinio nebereiškia. (b. l. 27).
Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai.
Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo bei plano matyti, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvyko Kaune, Mažeikių g. – Juozapavičiaus per. sankryžoje. (b.l. 4-5).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G3342/13(02), nurodyta, kad R. B. konstatuota kairės blauzdos sumušimas su poodine kraujosruva, dešinio blauzdikaulio šoninio gumburo lūžimas. Kairės blauzdos sumušimas su poodine kraujosruva, dešinio blauzdikaulio šoninio gumburo lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 25-26).
Remiantis bylos medžiaga teismas daro išvadą, kad kaltinamoji A. B. pažeidė Kelių eismo taisykles ir yra kalta dėl jos 2013-09-23 padaryto eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam R. B. buvo padarytas nesunkaus sveikatos sutrikdymas. Išdėstyti byloje ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina tai, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikaltimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji A. B. anksčiau neteista (b.l. 34), metų bėgyje administracine tvarka nebausta (b.l. 32-33), buvo registruota psichiatrinėje ligoninėje (b.l. 29). Iš Specialisto išvados Nr. 93TPK-75 matyti, jog A. B. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. (b.l. 31).
Kaltinamoji pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, ji anksčiau neteista, jos atžvilgiu susitaikymai taikyti nebuvo, šiuo metu dirba, todėl yra pagrindas teismui manyti, kad kaltinamoji ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant šiems BK 38 str. numatytiems pagrindams atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės – kaltinamoji A. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiuoju.
BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamoji A. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką ji padarė būdama blaivi, tačiau pats teisės pažeidimas – saugaus važiavimo nepasirinkimas – yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamoji A. B. nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam padarytais sveikatos sutrikdymais.
Įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė būdama blaivi, dėl nepakankamo atidumo, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas ją vertinti kaip pakankamai drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Kaltinamajai A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paskelbus nuosprendį panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307 str. ir BK 38 str. ,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir pritaikius BK 38 str., atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiuoju R. B..
Baudžiamą bylą Nr. 1-910-667/2014 nutraukti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.