Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja J. K., įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, T. S. paskirtas laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąją J. K., įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteista iš T. S. 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui civilinei ieškovei J. K., atstovaujamai įstatyminės atstovės R. K.. Priteistos 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą nuspręsta išdėstyti dalimis, įpareigojant T. S. 3 000 Eur sumą dalimis sumokėti nukentėjusiajai per 10 (dešimt) mėnesių: kas mėnesį mokant po 300 Eur (tris šimtus eurų), mokėti pradedant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam nevykdant neturtinės žalos mokėjimo dalimis, t. y. nesumokėjus bent vienos mėnesinės įmokos, nukentėjusioji įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos neturtinės žalos išieškojimo priverstine tvarka.

Priteista iš T. S. nukentėjusiajai J. K., atstovaujamai įstatyminės atstovės R. K., 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) turėtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas T. S. turtui – keleiviniam automobiliui „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam kaltinamajam T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pratęstas iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. S. nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 10 d. apie 15 val. R. K. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, žinodamas, kad J. K. nėra sulaukusi 16 metų amžiaus, tyčia lietė rankomis pastarosios apnuogintą kūną, tai yra, kišo rankas po nepilnametės šortais ir kelnaitėmis, maigė jai sėdmenis, lietė rankomis lytinių organų sritį, pilvą, kojas, apnuogino ir lietė bei maigė jos krūtis ir bučiavo į lūpas.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, paskirtos bausmės tinkamumo bei civilinio ieškinio pagrįstumo bei dydžio. Ginčas nagrinėjamoje byloje yra dėl nustatyto termino iš nuteistojo nukentėjusiajai priteistai neturtinei žalai sumokėti ir proceso išlaidų sumokėjimo išdėstymo dalimis. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

8. Apeliaciniame skunde T. S. su civilinio ieškinio neturtinei žalai bei proceso išlaidoms atlyginti priteistomis sumomis sutinka, tačiau nurodo negaunantis tiek pajamų, kad galėtų šias priteistas sumas atlyginti per teismo nustatytą 10 mėnesių terminą, ir prašo šį terminą dar pailginti iki 15 mėnesių.

9. BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog BPK normos nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu, bei į tai, kad BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, sprendė, jog CPK 284 straipsnio nuostatos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir pagrįstai jomis vadovavosi, nagrinėdamas nuteistojo prašymą dėl priteisto civilinio ieškinio atlyginimo išdėstymo dalimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji pagerės ateityje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-7-61/2011).

10. Iš byloje esančių duomenų, kuriuos įvertino ir nuosprendį priėmęs teismas, matyti, kad T. S. yra dirbantis asmuo, per mėnesį jo vidutinės pajamos iš individualios veiklos yra 614,95 Eur, be to, jis papildomai dirba ir atsitiktinius darbus. Jo sutuoktinė nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, šeimoje auga nepilnametis vaikas. Šie duomenys leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad nuteistojo turtinė padėtis yra sunki, ir iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstė dalimis. Priimdamas tokį sprendimą, teismas vertino ne tik apelianto šeimos finansinę padėtį, tačiau vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant užtikrinti tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo interesų pusiausvyrą. Apeliaciniame skunde T. S. nurodė, kad jo šeimos mėnesio pajamos nesudarys galimybės per nustatytą laiką atlyginti priteistas sumas, nes jis turi prisiimtų finansinių įsipareigojimų iš kreditorių, be to, turi užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, tačiau, skunde išdėstęs pajamų ir išlaidų bei mokamų mokesčių dydžius, vis tik pripažino, kad maksimaliai sumažinus šeimos išlaidas, galėtų būti pakeliama ir 300 eurų mėnesio įmoka. Be to, be darbinių pajamų, apeliantas turi turto: žemės sklypą bei transporto priemonę. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi ir tai, jog apeliantas skunde nepateikė jokių kitų duomenų apie savo ir šeimos materialinę padėtį, kurių nebūtų įvertinęs skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, kas leistų priimtą sprendimą keisti.

11. Apeliaciniame skunde T. S. prašo pailginti iš jo nuosprendžiu priteistų sumų išieškojimo terminą, atsižvelgiant tik į jo šeimos turtinę padėtį ir interesus. Tačiau sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl, išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros. Be to, atsižvelgtina taip pat ir į CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Kaip jau nurodyta anksčiau, sprendimo dėl civilinio ieškinio vykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais ir tik jei nepažeidžia teisingumo, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principo. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti būtų atsižvelgta ir į tai, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Šio klausimo nagrinėjimo kontekste atsižvelgtina ir į nukentėjusiosios įstatyminės atstovės atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą pateiktą argumentą, kad jos atstovaujamosios interesai jau buvo suvaržyti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumokėjimą išdėstant 10 mėnesių laikotarpiui, todėl ji nesutinkanti, kad apeliacinis skundas būtų patenkintas ir priteistos sumos išieškojimo terminas būtų dar labiau pailgintas, o taip pat dalimis išdėstytas ir proceso išlaidų mokėjimas.

12. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant užtikrinti tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo interesų pusiausvyrą, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo pagrindas išdėstyti nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieškinio vykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis 10 mėnesių terminui, tačiau šį laikotarpį dar labiau pailginti 15 mėnesių laikotarpiui, kaip prašoma skunde, nėra objektyvaus teisinio pagrindo. Įvertinus apelianto turtinę padėtį bei jo pasiryžimą savanoriškai atlyginti žalą bei mokėtinų sumų dydžius, darytina išvada, jog nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieškinio vykdymo išdėstymas nukentėjusiosios teisėtų lūkesčių gauti neturtinės žalos atlyginimą kuo greičiau, o taip pat teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų nepažeis. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad, patenkinus nuteistojo prašymą, būtų pažeista nukentėjusiosios teisė gauti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą, nes žalos atlyginimas užtruktų pernelyg ilgą laiką.

13. Advokatė Laima Razvickienė atstovaujamos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės įstatyminės atstovės R. K. vardu prašo priteisti iš nuteistojo T. S. turėtas atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis T. S., ir šis skundas yra atmetamas. Nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios ir jos įstatyminės atstovės R. K. interesus byloje, todėl ji kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos, surašant atsiliepimą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti 450 eurų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu, kartu pateikė šias išlaidas patvirtinantį banko mokėjimo nurodymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos turi būti atlygintos (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš T. S. nukentėjusiosios J. K. įstatyminei atstovei R. K. 450 eurų turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.