Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Informo“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Kyoto LT“ bankroto byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi UAB „Kyoto LT“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta J. D. (dabartinė pavardė D.). Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 31 d. Teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Kyoto LT“ finansiniai reikalavimai, kurie patikslinti teismo 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 23 d., 2015 m. lapkričio 25 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimis. Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi UAB „Kyoto LT“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pareiškėjas UAB ,,Informo“ (po pareiškimo pateikimo pareiškėjui Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3393-567/2016, iškelta bankroto byla) 2015 m. rugsėjo 15 d. bankroto administratorei pateikė prašymą patvirtinti jo 189 208,76 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Kyoto LT“ bankroto byloje. Nurodė, kad tarp UAB „Informo“ ir UAB „Kyoto LT“ 2013 m. birželio 10 d. buvo sudarytos keturios pirkimo-pardavimo sutartys, kurių pagrindu UAB „Kyoto LT“ įsigijo iš UAB „Informo“ keturis butus, esančius (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad UAB „Kyoto LT“ pagal nurodytas sutartis atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 189 208,76 Eur sumą.

Atsakovo BUAB „Kyoto LT“ bankroto administratorė J. D. prieštaravimuose sutiko su 60 694,34 Eur dydžio UAB „Informo“ kreditoriniu reikalavimu, su kita reikalavimo dalimi nesutiko. Pažymėjo, kad šalys 2013 m. sausio 7 d. sudarė rangos sutartį Nr. KY-GRB_INZ 13/0107-1 dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), aplinkos tvarkymo ir inžinierinių tinklų įrengimo darbų. Bankroto administratorė paaiškino, kad 2013 m. gegužės 23 d. Priede Nr. 4 prie minėtos rangos sutarties šalys susitarė, jog tolimesnius darbus ir paslaugas UAB „Kyoto LT“ vykdys savo jėgomis ir lėšomis, todėl UAB „Informo“, užtikrindamas atsiskaitymą už rangovo atliktus darbus, perleido nuosavybės teises į 12 butų, esančių (duomenys neskelbtini). Bankroto administratorė nurodė, kad vėliau šalys sudarė nurodytas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis dėl keturių butų įsigijimo; pažymėjo, jog pagal Priede Nr. 4 sulygtą sąlygą UAB „Kyoto LT“ išrašydavo sąskaitą-faktūrą už atliktus darbus, kurioje nurodyta suma buvo užskaitoma kaip atsiskaitymas už nekilnojamąjį turtą. Bankroto administratorė pažymėjo, kad UAB „Kyoto LT“ išrašė UAB „Informo“ sąskaitų už atliktus darbus bendrai 443 734,60 Lt sumai (128 514,42 Eur), todėl pripažino, jog UAB „Kyoto LT“ liko skolingas UAB „Informo“ tik 60 694,34 Eur.

Pareiškėjas šio reikalavimo nagrinėjimo metu atsisakė dalies (17 896,56 Eur dydžio) savo reikalavimo ir prašė patvirtinti jo 163 548,20 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, su kuriuo sutiko ir BUAB „Kyoto LT“ bankroto administratorė.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-632-262/2016, pareiškėjo UAB „Informo“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo tenkino – įtraukė UAB „Informo“ į BUAB „Kyoto LT“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 163 548,20 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Teismas nurodė, kad tiek pareiškėjas, tiek atsakovo bankroto administratorė sutiko dėl 163 548,20 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo; be to, pažymėjo, jog teismas nenustatė kitų aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti tvirtinamas tokio dydžio reikalavimas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1577-407/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį, kuria patvirtintas BUAB „Informo“ 163 548,20 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Kyoto LT“ bankroto byloje, panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas kreditorinį reikalavimą patvirtino iš esmės jo neišnagrinėjęs. Teismas pažymėjo, kad nesant byloje tarp UAB „Kyoto LT“ ir UAB „Informo“ sudarytų 2013 m. birželio 10 d. ginčo butų pirkimo-pardavimo sutarčių bei 2013 m. sausio 7 d. rangos sutarties ir jos priedų, negalima nustatyti atsiskaitymo pagal šias sutartis sąlygų ir tvarkos, nuosavybės teisių į butus UAB „Kyoto LT“ perėjimo momento. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino buvusio UAB „Informo“ vadovo T. S. atsakovui išduotų pakvitavimų dėl visiško atsiskaitymo už ginčo butus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalių sudarytų butų pirkimo-pardavimo ir rangos sutarčių (kurias teismas nurodė išreikalauti; kaip ir nurodytus pakvitavimus apie atsiskaitymą) sąlygos vertintinos sistemiškai, nustatant atsiskaitymo už įgytus butus tvarką ir sąlygas, taip pat nustatant kada ir kokius darbus BUAB „Kyoto LT“ yra atlikusi BUAB „Informo“ pagal šalių sudarytą rangos sutartį.

Pakartotinai nagrinėjant bylą, BUAB „Kyoto LT“ ir BUAB „Informo“ bankroto administratoriai įpareigoti pateikti teismui nurodytas 2013 m. birželio 10 d. ginčo butų pirkimo-pardavimo sutartis, šalių 2013 m. sausio 7 d. sudarytą Rangos sutartį ir BUAB „Informo“ vadovo T. S. išduotus notarinius pakvitavimus apie BUAB „Kyoto LT“ visišką atsiskaitymą už ginčo butus. Nurodyti dokumentai 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo pateikti BUAB „Kyoto LT“ bankroto administratorės J. D..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo netenkintinas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

Be to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Kyoto LT“ ir UAB „Informo“ 2013 m. sausio 7 d. sudarė rangos sutartį Nr. KY-GRB_INZ 13/0107-1 (toliau – Rangos sutartis), kuria UAB „Kyoto LT“ įsipareigojo UAB „Informo“ atlikti aplinkos tvarkymo ir inžinierinių tinklų įrengimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini); visa sutarties kaina sudarė 1 889 765,16 Lt; šalys rangos sutarties 9.3. punkte susitarė, jog rangovo (UAB „Kyoto LT“) išrašytos PVM sąskaitos-faktūros apmokamos per 14 dienų po sąskaitos išrašymo ir įteikimo dienos. Šalys 2013 m. gegužės 23 d. pasirašė Priedą Nr. 4 prie Rangos sutarties, kuriuo pakeitė apmokėjimo už atliktus darbus tvarką ir terminus bei nustatė tokių mokėjimų užtikrinimo priemones. Šalys nurodytame priede susitarė, kad užsakovas (UAB „Informo“), užtikrindamas atsiskaitymą už rangovo (UAB „Kyoto LT“) atliktus darbus, perleidžia nuosavybės teises į 12 butų, esančių (duomenys neskelbtini), aprašytų Priede Nr. 5 (2.1. punktas); 2.4. punkte šalys nustatė, jog perleidus nuosavybės teises į Priede Nr. 5 nurodytą nekilnojamąjį turtą, likęs įsiskolinimas už perleistą turtą bus dengiamas tokiu būdu: užsakovui patvirtinus atliktų darbų aktus, vadovaujantis rangos sutarties sąlygomis ir rangovui išrašius sąskaitą-faktūrą, užsakovas ir rangovas užskaitys sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą, kaip atsiskaitymą už nekilnojamąjį turtą, nurodytą Priede Nr. 5 (2.4.1. punktas); rangovas turi teisę pasirinkti už kuriuos nekilnojamojo turto vienetus pirmiausia būtų daromos užskaitos (2.4.2. punktas); po to, kai rangovas išrašo sąskaitą-faktūrą, šalys susitaria pasirašyti skolų suderinimo aktą, kuriame nurodomas įsiskolinimo užsakovui likutis už Priede Nr. 5 nurodytą nekilnojamąjį turtą (2.4.3. punktas).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys 2013 m. birželio 10 d. pasirašė keturias pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtintas notaro, pagal kurias UAB „Informo“ pardavė, o UAB „Kyoto LT“ nupirko keturis butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šalys nurodytose sutartyse susitarė, kad sutartyse numatytos kainos turi būti sumokėtos iki 2013 m. spalio 1 d.; šalys taip pat numatė, jog, prieš pasirašant sutartis, šalys susitarė ir pardavėjas (UAB „Informo“) įsipareigojo pateikti pakvitavimą apie visišką atsiskaitymą pagal sutartis pirkėjui (UAB „Kyoto LT“) per 10 darbo dienų po mokėjimų gavimo; visiškas ir galutinis atsiskaitymas yra patvirtinamas pardavėjo (UAB „Informo“) pakvitavimu, patvirtintu notarine tvarka, kad sutarčių sąlygos yra įvykdytos ir pirkėjas (UAB „Kyoto LT“) visiškai atsiskaitė su pardavėju (UAB „Informo). Byloje pateikti UAB „Informo“ vadovo T. S. 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir 2014 m. lapkričio 26 d. pakvitavimai, kuriuose pastarasis patvirtino, jog UAB „Kyoto LT“ atsiskaitė pagal 2013 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis (nors 2014 m. lapkričio 26 d. pakvitavimuose nurodyta, jog UAB „Kyoto LT‘ atsiskaitė pagal 2014 m. birželio 10 d. sutartis, teismas tai vertina kaip rašymo apsirikimus (CPK 115 straipsnio 4 dalis), nes kiti pateikti duomenys, t. y. sutarčių numeriai, turto unikalūs numeriai, sutampa su 2013 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo duomenimis).

Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015).

Taigi, atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir šalių sudarytas sutartis (su jų papildymais), darytina išvada, kad šalys buvo susitarusius, jog už UAB „Kyoto LT“ atliktus aplinkos tvarkymo ir inžinerinių tinklų įrengimo darbus pagal 2013 m. sausio 7 d. Rangos sutartį UAB „Informo“ iš esmės atsiskaitys jam nuosavybės teisėmis priklausančiais butais, esančiais (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu tarp šalių buvo sudarytos 2013 m. birželio 10 d. keturių ginčo butų pirkimo-pardavimo sutartys, kurių pagrindu iš esmės pareiškėjas ir reiškia savo kreditorinį reikalavimą, teigdamas, jog atsakovas nevisiškai pagal jas atsiskaitė, taip pat neatliko darbų už šių butų kainą. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka ir laiko ja nepagrįsta.

Viena vertus, byloje nepateikta tiesioginių įrodymų, kad UAB „Kyoto LT“ piniginėmis lėšomis atsiskaitė su pareiškėju už nurodytus ginčo butus. Kita vertus, byloje pateikti buvusio UAB „Informo“ vadovo T. S. notariškai patvirtinti pakvitavimai, kuriuose UAB „Informo“ vadovas patvirtino, jog UAB „Kyoto LT“ visiškai atsiskaitė pagal 2013 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis už ginčo butus; pažymėtina, kad tokia UAB „Informo“ pareiga buvo numatyta nurodytose sutartyse, t. y. šalys nurodytose sutartyse, kaip minėta, buvo susitarę, jog visiškas ir galutinis atsiskaitymas yra patvirtinamas pardavėjo pakvitavimu, patvirtintu notarine tvarka (kas ir buvo padaryta šiuo atveju). Pažymėtina, kad nurodyti pakvitavimai nėra ginčijami; taip pat nėra duomenų, jog T. S. neturėjo teisės veikti UAB „Informo“ vardu ar kitų įrodymų, dėl kurių galima būtų abejoti nurodytų pakvitavimu tikrumu. Taigi, teismo vertinimu, vien šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Kyoto LT“ bankroto byloje.

Pareiškėjas teigia, kad UAB „Kyoto LT“ pagal 2013 m. sausio 7 d. Rangos sutartį atliko darbų tik už 26 807,55 Lt sumą ir nuo 2013 m. birželio mėn. jokių darbų nurodytame objekte neatlikinėjo. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Kyoto LT“ visgi išrašinėjo sąskaitas UAB „Informo“ už atliktus darbus bei (ar) perduotas prekes ir po 2013 m. birželio mėn. Viena vertus, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų negalima tiksliai nustatyti kokius, kada ir už kiek UAB „Kyoto LT“ darbus/prekes atliko/perdavė UAB „Informo“; BUAB „Kyoto LT“ bankroto administratorė nurodė abejojanti, jog atsakovas atliko visus sąskaitose (ar kituose dokumentuose) nurodytus darbus, tačiau tai motyvavo tik tuo, kad jai nepateikta tai patvirtinančių įrodymų; pareiškėjas taip pat nurodė, jog buvęs vadovas T. S. neperdavė visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Kita vertus, teismo vertinimu, vien tos aplinkybės, kad atsakovo bankroto administratorei ir pareiškėjui neperduoti tam tikri dokumentai dėl atsakovo atliktų darbų atlikimo (ar prekių perdavimo), savaime nepatvirtina pareiškėjo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo. Be to, byloje pateikti UAB „Visagino transporto centras“ rašytiniai įrodymai, kad pastarasis teikė subrangos paslaugas UAB „Kyoto LT“ nurodytame (duomenys neskelbtini), objekte 2013 m. birželio ir 2014 m. rugsėjo-spalio mėnesiais; tai, kad UAB „Kyoto LT“ statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Informo“ užsakymu vykdė statybos darbus tiek 2014 m., tiek 2015 m. pirmoje pusėje, patvirtino ir buvęs UAB „Informo“ vadovas T. S. 2016 m. rugpjūčio 10 d. rašte.

Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad UAB „Kyoto LT“ visgi atliko tam tikrus darbus (jų dalį, bet didesnę nei nurodė pareiškėjas) pagal šalių 2013 m. sausio 7 d. sudarytą Rangos sutartį, o įvertinus nustatytas aplinkybes, jog UAB „Informo“ iš esmės buvo įsipareigojęs už nurodytus darbus atsiskaityti su atsakovu jam priklausančiais butais, taip pat į tai, kad UAB„Informo“ su atsakovu sudarė keturių butų pirkimo-pardavimo sutartis ir vėliau patvirtino, jog UAB „Kyoto LT“ yra visiškai atsiskaitęs už ginčo butus, teismas sprendžia, jog, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, labiau tikėtina, kad UAB „Kyoto LT“ tinkamai atsiskaitė (atlikdamas darbus/perduodant prekes ar kitais būdais (neatmetant galimybės, jog darbai buvo atliekami ne tik nurodytame objekte (duomenys neskelbtini))) su UAB „Informo“ pagal nurodytas 2013 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo BUAB „Informo“ 163 548,20 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas BUAB „Kyoto LT“ bankroto byloje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, nurodytus teismo nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir (ar) šių išlaidų patvirtinančių įrodymų, todėl jos šalims nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo BUAB „Informo“ pareiškimo dėl jo įtraukimo į BUAB „Kyoto LT“ kreditorių sąrašą su 163 548,20 Eur dydžio finansiniu reikalavimu netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.