- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-03
- Bylos Nr.
- 1-95-598/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- E. Š., J. T., I. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
dalyvaujant prokurorei R. B., kaltinamajam E. S., jo gynėjui advokatui P. L., nukentėjusiųjų E. Š. ir J. S. atstovams advokatams A. D. ir Z. Ž., nukentėjusioms J. T., I. S.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenama vieta (duomenys neskelbtini), teistas
2013 m. balandžio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - 1 metų laisvės apribojimo bausme;
2018 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d. - 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
2020 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.- 1 metų laisvės atėmimo bausme, taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsitesėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose
2022 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 64¹ str. - 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant tęsti darbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2023 m. birželio 16 d. išbrauktas iš registro pasibaigus bausmės terminui,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. 2023 m. vasario 7 d. apie 14.45 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš mažametę nukentėjusiąją E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai į nugarą, tuo sukėlė nukentėjusiajai E. Š. fizinį skausmą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką kumščiu bandė suduoti mažamečiui sūnui J. S., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau buvo sustabdytas buvusių bute socialinių darbuotojų.
Motyvuojamoji dalis
Šie E. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. sudėtį.
Be to jis, 2023 m. vasario 7 d. apie 14.45 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atvykusioms planiniam patikrinimui (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotojai J. T. ir socialinio darbuotojo padėjėjai I. S. siekiant apginti mažamečius E. Š. ir J. S., panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia kumščiu sudavė J. T. į dešinės rankos alkūnę bei tuo pačiu metu kumščiu sudavė vieną smūgį I. S. į kairės rankos žastą ir vieną smūgį į krūtinę, tuo sukeldamas J. T. ir I. S. fizinį skausmą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims - (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotojai J. T. ir individualios priežiūros darbuotojai darbui su šeimomis I. S..
Šie E. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 286 str. sudėtį.
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui
Kaltinamasis E. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad galimai 2023 m. vasario 17 d. dieną, jis buvo V. F. priklausančiame bute - (duomenys neskelbtini). Bute buvo dvi socialinės darbuotojos – I. ir dar viena, kurios lankydavosi dažnai ir tikrindavo kaip gyvena vaikai. Jis tą dieną buvo išgėręs tris ar keturias skardines alaus. Būnant socialinėms darbuotojoms, grįžo E. Š. ir J. S.. Norėdamas, kad E. Š. išeitų į kitą kambarį, paragino ją stumtelėdamas ją į nugarą, kumščiu nesudavė. Neprisimena ar norėjo ką nors padaryti J. S.. Neprisimena kodėl susiginčijo su socialinėm darbuotojom. Išeidamas iš virtuvės užkabino socialinę darbuotoją vardu I.. Neprisimena ar sudavė kumščiu kitai socialinei darbuotojai. Viso konflikto metu bute buvo V. F., jis, abu vaikai ir abi darbuotojos.
Nukentėjusioji I. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirbo socialine darbuotoja. Kaip individuali darbuotoja su J. T. nuvyko į kaltinamojo namus, kur rado kaltinamąjį, V. F. ir abu vaikus. Kaltinamasis kumščiu sudavė E. Š. tarp menčių, bandė suduoti J. S.. Mano, kad kaltinamojo pykčio protrūkį sukėlė tai, kad E. Š. pasakė, kad vartoja alkoholį. Smurto vartojimo metu V. F. buvo kambaryje. Ginant J. S. kaltinamasis kumščiu sudavė jai į kairį žastą, o J. T. į dešinę ranką. Vėliau ji pajuto skausmą.
Nukentėjusioji J. T., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2023 m. vasario 7 d. vyko planinis apsilankymas V. F. ir E. S. šeimoje. Namuose buvo abu suaugę ir E. ir J.. N. buvo ugdymo įstaigoje. V. F. pradėjo priekaištauti dėl jų apsilankymo, o E. pasakė, kad tėvai vartoja alkoholį. E. S. mergaitei kumščiu sudavė į nugarą ir ji išbėgo iš namų. J. taip pat norėjo išbėgti iš namų, avėsi batus, tačiau kaltinamasis puolė jį kumščiais, tačiau nepataikė, nes ji ir kolegė vaiką apgynė. Jai kaltinamasis vieną kartą pataikė kumščiu į dešinę ranką ties alkūne, skausmą pajuto. Kolegei – sudavė du kartus į kairę ranką. V. F. buvo vaikų kambaryje, o jie – salone. Išsikvietė pareigūnus, kurių su vaikais sulaukė kieme. Išeinant iš buto kaltinamasis visą laiką koliojo.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. vasario 7 d. apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų daiktų įvykio vietoje nepaimta. Apžiūros metu fotografuota. (1 t., b. l. 19-21)
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad 2023 m. vasario 7 d., kieme prie (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitikusios (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotoja darbui su šeimomis J. T. ir individualios priežiūros darbuotoja darbui su šeimomis I. S. paaiškino, kad dvejų mažamečių vaikų tėvai V. F. ir E. S. girti. Namuose E. S. sudavė vieną kartą mažametei E. Š. į nugarą, buvo užsimojęs prieš mažametį sūnų J. S., bet smūgių jam nesudavė. Soc. darbuotojams užstojusioms apginti mažametį J., E. S. sudavė vieną kartą J. T. ir du kartus I. S., dėl ko jos juto fizinį skausmą, sužalojimai nepadaryti. Bute buvo rastas E. S., kuriam buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas, V. F. 1,99 promilių girtumas. E. S. ir V. F. neaiškiai dėstė mintis, pasakojo padrikai ir nenuosekliai, kad ryte išgėrė alaus, po to atsivedė iš mokyklos J., po to atėjo socialinės, kurios jiems nepatinka. Abu aiškino, kad prieš vaikus nesmurtavo. Ant E. S. kaklo, dešinėje pusėje matėsi įdrėskimas. Paklausius iš kur atsirado įdrėskimas, iš pradžių aiškino, kad nežino, po to pradėjo sakyti, kad įdrėskė kaimynas, tačiau jam pretenzijų neturi. Mažamečiai vaikai buvo perduoti V. F.. GMP medikai apžiūrėjus E. Š. matomų sužalojimų nenustatė (1 t. b. l. 29-32).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), kad 2023-02-09 bendraujant su vaiko teisių skyriaus specialistais E. Š. pasakojo, kad mokosi (duomenys neskelbtini), jai yra palengvinta mokymosi programa. E. Š. teigė, kad pas V. (vaikas vardu vadina motiną) ji praleidžia mažai laiko, nes gyvena pas močiutę V.. Kai ji netinkamai pasielgia, motina ją muša su ranka, bet neatsimena per kurias kūno vietas, nes nenori atsiminti blogų akimirkų. E. Š. teigimu „patėvis pats blogiausias žmogus šeimoje, nes ją muša kai prisigeria jie būna blogi“. Motina su patėviu dažnai girtauja „kai gauna pinigus geria, kai neturi negeria“, išgėrę smurtauja vienas prieš kitą. E. Š. pasakojo, kad buvo atvejis kai patėvis ją mušė su šaka, trenkė per kojas. Buvo įvykis kai su ranka trenkė į petį, vėliau į nugarą. Mažametė teigė, kad „šiandiena“ jai patėvis trenkė su kumščiu į nugarą, tačiau nebeskauda „būna ir stipriau, šiandien šiaip sau, trenkė tik vieną kartą, su broliais spėjom pabėgti“ Mergaitė rodė nugarą, tačiau smurto žymių nebuvo (1 t. b. l. 54-56).
Jonavos rajono socialinių paslaugų centro pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. F. ir E. S. šeima, kurioje auga trys mažamečiai vaikai nuo (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistų lankomų ir prižiūrimų šeimų, patiriančių socialinę riziką, apskaitoje. Šeimai teikiamos bendrosios ir specialios socialinės paslaugos. Su šeima vykdomas intensyvus socialinis darbas, pagalba jai teikia socialinis darbuotojas, psichologas, sistemingai lankosi individualios priežiūros darbuotojas darbui su šeimomis. Šeimai nuo (duomenys neskelbtini) taikomas atvejo vadybos procesas. Šeimai paslaugų teikimas tęsiamas šio proceso rėmuose. Bendraujant su V. F. ir E. S. pastebėta, jog abiejų vaikų tėvų socialiniai įgūdžiai riboti. Abu stengiasi skirti vaikams dėmesio, bendrauti su jais savo galimybių ir suvokimo ribose. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, V. F. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (vidurinis protinis atsilikimas). Apsilankymo metu pastebėta, jos V. F. būdinga emocijų ir nuotaikų kaita, apatiška būsena. E. S. 2021 m. buvo nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. E. S. yra būdingi smurtiniai protrūkiai prieš šeimos narius, todėl pastarasis ne kartą buvo prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų bei Centre dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Apsilankymų metu šeimos namuose dažniausiai randama netvarka, nešvara, pagaminto maisto stoka. Dėl nešvaros, netvarkos V. F. dažnai randa įvairių pasiteisinimų dėl kokių priežasčių nespėjo susitvarkyti buityje. Šeima nenoriai priima pagalbą. Socialinio darbo eigoje buvo stebimos pagrindinės šeimoje vyraujančios socialinės problemos: tvarkymosi buityje, higienos, socialinių, kasdieninio gyvenimo, pozityvios tėvystės įgūdžių stoka. Socialinio darbo eigoje bei paskutinių įvykių šeimoje ((duomenys neskelbtini)) stebina nepakankamai vaikų, augančių šeimoje, priežiūra, grėsmė vaikų sveikatai bei saugumui (1 t. b. l. 97-98).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašų kopijomis nustatoma, kad 2023 m. vasario 7 d. 15:16 val. patikrinus E. S., nustatytas 1,71 promilės girtumas, 2023 m. vasario 7 d. patikrinus V. F., nustatytas 1,99 promilės girtumas (2 t., b. l. 5-7).
Įrodymų vertinimas
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.
BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis kaltę pripažįsta dalinai, neneigia, kad įvyko konfliktas. Iš dalies neneigia ir smurto mažamečių vaikų atžvilgiu. Šiuo atveju manytina, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, t. y. būdamas brandaus amžiaus, suvokdamas, kad prieš jį mažametė E. Š., privalėjo kontroliuoti savo elgesį, numatyti pasekmes, ir nesukelti jai fizinio skausmo. Taip pat kontroliuoti elgesį sūnaus J. S. atžvilgiu ir nesukelti jam grėsmės Kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų parodymais rašytiniais įrodymais ir kvalifikuota teisingai.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išsiaiškinant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-525/2011, 2K-229/2014, 2K-118-976/2015, 2K-176-303/2016). Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais. Tai, kad E. S. abejoja padaręs visus jam inkriminuotus veiksmu, manytina, kad nulėmė ir jo girtumas. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašų kopijomis nustatoma, kad 2023 m. vasario 7 d. 15:16 val. patikrinus E. S., nustatytas 1,71 promilės girtumas (2 t., b. l. 5-7). Pagal šį straipsnį objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais. Šiuo atveju pasipriešinimas pasireiškė tiesioginiu smurtu. Iš viso įrodymų viseto matyti, kad kaltinamasis ne atsitiktinai smurtavo prieš nukentėjusias. Jis žinojo kokiu tikslu jos lankosi jų šeimos namuose, smurtą panaudojo prieš du asmenis ir tuo metu, kai jos gynė mažamečius vaikus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tai buvo ne vienas smūgis, o keli, o tai tik įrodo sąmoningą pasipriešinimą, pasireiškusį smurtavimu. Teismas konstatuoja, kad E. S. kaltė įrodyta ir jis baustinas.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti r veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei.
E. S. teistas (2 t. b.l.49-54). Nebaustas administracine tvarka (2 t. b.l.59). VšĮ Jonavos PSPC PSPC lankosi nuo (duomenys neskelbtini) Dgn: (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 64). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog E. S. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam E. S. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo E. S. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų b6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį E. S.– per visą bausmės atlikimo laikotarpį: 1) per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).
E. S. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.).
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreipiamas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, daroma išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Todėl, vertinant (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (baudžiamoji byla Nr. 1A-219-453/2015). Dėl to, konstatuotina, kad byloje E. S. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir nubausti 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmu nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant:
2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. S. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.