Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, V. Š., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, V. Š. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį A. P. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 6 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas jam ir J. Š. priklausantis (registruotas J. Š. vardu) automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 4 d. apie 19.23 val., Vilniuje, Minsko pl., ties pastatu Nr. 31, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltė ir inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau V. Š. prašo sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminą ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės vertės dalį atitinkančios sumos – 1 000 Eur konfiskavimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo

7. Šioje byloje ginčo dėl pačios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pritaikymo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui V. Š. nėra. Apeliantas nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nustatytu šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu ir prašo jį sutrumpinti iki vienerių metų.

8. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja. Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įtvirtino baudžiamąją atsakomybę.

9. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje aptardamas V. Š. atsakomybės individualizavimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad jis pirmą kartą teisiamas už nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nėra praeityje baustas nei už vairavimą esant neblaiviam, nei už kitus šiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas už administracinius nusižengimus yra sumokėjęs. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad vairuodamas V. Š. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, apie galimai neblaivų vairuotoją kelyje buvo pranešta bendrajam pagalbos centrui, sprendė, kad kiti eismo dalyviai vertino jo vairavimą kaip pavojingą, o pats V. Š. pasielgė itin lengvabūdiškai ir kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, kad uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų terminui padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

10. V. Š. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taigi, asmuo laikomas neteistu, jam nustatytas laidavimo terminas pagal BK 40 straipsnio 4 dalį yra artimas minimaliam, laidavimas paskirtas be užstato, taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės V. Š. nepatyrė jokių griežtesnių suvaržymų, o nustačius minimalų uždraudimo naudotis specialia teise terminą, nebūtų pasiektas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevencinis tikslas – sulaikyti kaltininką ir kitus asmenis vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

11. Iš baudžiamosios bylos aplinkybių matyti, kad V. Š., būdamas neblaivus, už automobilio vairo sėdo sąmoningai, nesant išskirtinio būtinumo. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad jo neteisėti veiksmai didelės žalos nepadarė, neįvyko joks eismo įvykis, nebuvo apgadintas turtas ar sužaloti kiti asmenys, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą, kai nustatyta 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė ir padariniai nėra būtinasis šiame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymis, o kilę padariniai gali užtraukti administracinę atsakomybę arba baudžiamąją atsakomybę pagal kitus BK straipsnius. Akivaizdu, kad V. Š., važiuodamas gana didelį atstumą Vilniuje, nuo Pilaitės aplinkelio iki Minsko plento, kur jam šalikelėje sustojus atvyko policijos pareigūnai, tokiu sąmoningai neatsakingu savo elgesiu, vairuodamas transporto priemonę kelio atkarpoje, kur eismas įprastai gana intensyvus, pirmadienio vakarą, kai tokiu paros metu jau yra tamsu, taigi, apsunkintas matomumas, atsižvelgiant į byloje esančias pranešėjo, mačiusio vairuojantį V. Š. ir važiavusį iš paskos, nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis kelis kartus įvažiavo į bortą, manevravo po antrą juostą, kitos transporto priemonės jį lenkė per pirmą eismo juostą, galiausiai persirikiavo be posūkio signalo, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui. Todėl tai, kad neįvyko eismo įvykis, neleidžia spręsti apie mažesnį V. Š. padaryto nusikaltimo pavojingumą, kadangi tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnių tokio neatsakingo vairavimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog dėl nurodytų aplinkybių V. Š. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, o nustatytą šios priemonės terminą – dveji metai, laiko teisingu ir proporcingu. V. Š. paskirtos aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

12. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina ir tai, kad neabejotina, jog teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels V. Š. tam tikrų nepatogumų, tačiau aplinkybės, susijusios su darbine veikla ar šeiminėmis aplinkybėmis, paprastai yra nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų ir nėra laikytinos išskirtinėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.

13. Vadovaujantis BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi, teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nusprendė V. Š. 2 metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, nenurodydamas jų rūšies, t. y. kelių, oro ar vandens transporto priemonės (BK 68 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaudamasis BK 68 straipsnio 3 dalimi teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad apylinkės teismas sprendė, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, nes V. Š. padarė nusikaltimą, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į V. Š. padaryto nusikaltimo pobūdį, ištaiso šį pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalies netikslumą, kad uždraudimas naudotis specialia teise apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažymėtina, kad šis ištaisymas nesunkina apelianto teisinės padėties.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

14. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat prašo netaikyti sutuoktinei priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, o skirti transporto priemonės dalies vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti.

15. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022). Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti ar šis turtas gali būti konfiskuotinas BK 72 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Apeliaciniu skundu asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, V. Š. prašo išieškoti dalį – 1 000 Eur konfiskuotino turto – automobilio – vertės, atsižvelgiant į tai, kad automobilis priklauso sutuoktinei J. Š.. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. Š. teigė, kad sutuoktinė automobilį įsigijo iš savo lėšų. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Š. taip pat parodė, kad automobilį ji įsigijo iš savo sutaupytų ir užsienyje uždirbtų lėšų 2019 metais. Tuo tarpu duodama parodymus apie nagrinėjimo įvykio aplinkybes Liudytoja J. Š. pažymėjo, kad įvykio dieną susipyko su sutuoktiniu ir apie 17.00 val. nusprendė su sūnumi nuvykti pas mamą, o kaip vyras vartojo alkoholį ir sėdo vairuoti neblaivus, ji nematė (b. l. 37–38).

17. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

18. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. analogišku būdu, kai BK uždraustą veiką, naudodamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, padaro vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-458/2021). Nagrinėjamu atveju automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į liudytojos J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad susipykusi su sutuoktiniu, ji išvyko iš namų, kai tuo tarpu jos sutuoktinis V. Š., pavartojęs alkoholio namuose, po kurio laiko išvažiavo sutuoktinei priklausančiu automobiliu. Taigi, liudytoja J. Š. iš namų neišvyko jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, kuria pasinaudojęs V. Š. vairavo būdamas neblaivus. Taigi, V. Š., išvykusi kita transporto priemone, sudarė sąlygas V. Š. laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone). Tokiu atveju pagal CK nuostatas preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu.

19. Nei pirmosios instancijos teismas, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyto imperatyvo. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto argumentas, jog automobilis priklauso sutuoktinei, kadangi pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Taigi, net ir vieno iš sutuoktinių gautos pajamos iš darbinės veiklos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl tai, kad J. Š. įsigijo transporto priemonę savo uždirbtomis lėšomis, nereiškia, kad toks turtas laikytinas jos asmenine nuosavybe. Pagal teismų praktiką tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams, nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-870/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-458/2021, 2K-112-942/2021). Aukštesniojo teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė laikytina proporcinga V. Š. padarytai nusikalstamai veikai. Apelianto nurodomos aplinkybės, negali būti laikomos išskirtinėmis, leidžiančioms svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos ar jos dalies išieškojimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad minėtos aplinkybės egzistavo dar iki jam padarant nusikalstamą veiką ir buvo žinomos, t. y. jis aiškiai suvokė, jog transporto priemonės turėjimas yra reikalingas šeiminiam poreikiams tenkinti, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes.

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, o asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, V. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžio atmesti.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį netikslumą, nustatant, kad V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.