- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- eAN2-86-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-2-02537-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Advokatai
- Audronė Rimienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. D. S. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 875 Eur dydžio bauda. D. S. administracinės nuobauda paskirta už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. atlikus kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio prie (duomenys neskelbtini) ežero naudojimo patikrinimą, bei surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sklype įrengta lauko kavinė su parduotuve, terasa, lieptas, stoginė ir priestatai. (Duomenys neskelbtini) ežere įrengti pontonai, vandens atrakcionai: tramplynai su metalinėmis konstrukcijomis, skirtomis aptarnauti įrenginius. Užfiksuota, kad lauko kavinė, terasa bei dalis liepto yra įrengta valstybinio žemės sklypo ribose, kita liepto dalis įrengta valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas žemės sklypas. Užimtas valstybinės žemės plotas kavine yra 16 m², terasa, lieptu, stogine ir priestatu žemės sklype 190 m², laisvoje valstybinėje žemėje lieptas užima 5 m². Nutarime pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui 2017 m. gruodžio 1 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį bei duotas terminas geranoriškai pašalinti pažeidimus bei atlaisvinti valstybinę žemę. 2018 m. gegužės 4 d. buvo atliktas pakartotinis kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimas bei surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad pažeidimai nustatyti 2017 m. rugpjūčio 23 d. žemės naudojimo kontrolės metu nepašalinti. (Duomenys neskelbtini) ežere yra pastatyti pontonai – tramplynai (įrengtas vandens atrakcionas). Užimamas vandens telkinio plotas – 5376 m². Kavinė – parduotuvė yra perkelta į kitą vietą. Patikrinimo metu buvo pamatuotas naujas lieptas, naujai įrenginėjama nauja terasa bei metalinis vagonėlis. Užimtas valstybinės žemės plotas metalinių vagonu – 16 m², terasa ir pastatu 189 m², antra terasa – 82 m², laisvoje valstybinėje žemėje lieptais – 82 m². UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S., savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas D. S. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundžiamu 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną D. S. atžvilgiu nutraukė. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad D. S. savavališkai tyčia, sąmoningai ir savavališkai, ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų ir užėmė valstybinės nuosavybės teise priklausančią žemę bei šį nusižengimą padarė pakartotinai ar po rašytinio įspėjimo, todėl darė išvadą, jog nenustačius D. S. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, o administracinio nusižengimo bylos teisena D. S. atžvilgiu nutrauktina. Teismas akcentavo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam D. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skundžiamas nutarimas buvo priimtas neatsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla tarp ieškovo (duomenys neskelbtini) bendruomenės ir Nacionalinės žemės tarnybos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl panaudos teisinių santykių. Teismas vertino, kad šiuo atveju dėl žemės sklypo naudojimosi yra iškilęs civilinio pobūdžio ginčas, kuris spręstinas ir jau sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovė G. M. (toliau – Institucija, apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą ir D. S. skundą atmesti. Institucija mano, jog apylinkės teismo priimtas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas neteisingai įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, todėl turi būti naikintinas.
3.1. Skunde, cituojant Institucijos nutarime išdėstytas faktines aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodoma, kad byloje esantys įrodymai skirtingai, negu įvertino pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius savavališkai, tyčia užėmė valstybinės nuosavybės teise priklausančią žemę ir šį nusižengimą padarė pakartotinai ar po rašytinio įspėjimo. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, t. y. buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, sutiko su Vilniaus miesto skyriaus 2017-12-01 jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo jam buvo siūloma iki 2017-12-16 sumokėti 150 Eur baudą, nes jokių pastabų dėl savavališko užėmimo fakto nenurodė, todėl Institucija daro išvadą, kad jis pripažino, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto skyrius 2018-01-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo“ informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad per 3 mėnesius nuo šio rašto gavimo dienos, bet ne vėliau nei iki 2018-04-13 pašalinti (nugriauti) valstybinėje žemėje ((duomenys neskelbtini) ežere) ir valstybiniame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius statinius ir įrenginius (kurie užfiksuoti Vilniaus miesto skyriaus 2017-08-23 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi ir atlikus 2018-05-04 žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą, ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad pažeidimai nustatyti 2017-08-23 žemės naudojimo kontrolės metu nepašalinti.
3.2. Institucijos vertinimu, tai, jog protokolas buvo surašytas kitam juridinio asmens vadovui esmės ar pažeidimo padarymo fakto nekeičia, nes teisės teorija ir įstatymų normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), verslo subjektams teisiniuose santykiuose kelia didesnius atidumo ir rūpestingumo reikalavimus nei kitiems asmenims, todėl, anot Institucijos, aplinkybės, kad pasikeitė juridinio asmens direktorius, pažeidimo padarymo fakto nepaneigia. Pažymi, jog įmonės direktorius būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos teisingą ir teisėtą organizavimą, turi domėtis įmonei surašytomis nuobaudomis, kadangi tokios funkcijos yra priskirtinos juridinio asmens direktoriui. Todėl mano, kad juridinis asmuo (vadovas) nusprendęs vystyti veiklą valstybiniame žemės sklype savavališkai, privalo suvokti tokių veiksmų neatitikimą įstatymui, o apsisprendimas atlikti tokius veiksmus leidžia daryti išvadą, kad buvo veikiama tiesiogine tyčia.
3.3. Institucija skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjama civilinė byla negali eliminuoti kompetentingos institucijos, nustačiusios žemės naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir juose įtvirtintų nuostatų nesilaikymą ir veikimą priešingą teisei ir už tai netaikyti administracinės atsakomybės. Be to, akcentuoja, jog nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos ir civilinės bylos ginčo dalykai skiriasi, o byloje esantys žemės naudojimo patikrinimo aktai, kiti rašytiniai įrodymai sudaro pagrįstą pagrindą tinkamai inkriminuoti ANK 110 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtį. Todėl mano, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjas tinkamai nustatė administracinio nusižengimo požymius ir ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) nutarimu tinkamai pritaikė administracinę atsakomybę už padarytą pažeidimą D. S. atžvilgiu.
Atsiliepimas
4. D. S. atstovė advokatė Audronė Rimienė (toliau – pareiškėjai) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 nutarimą nepakeistą. Pareiškėjai mano, kad Institucijos nurodomi argumentai, jog buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui skirta 2017-12-01 nuobauda, kurios jis neskundė, reiškia, kad D. S. pripažino kaltę 2017-12-01 bei dėstomos teisės teorijos ir įstatymų normos apie protingą asmens veikimą, elgseną, teisingą įstatymų suvokimą ir kt. niekaip neįrodo pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo neteisėtumo. Apeliantės dėstomos aplinkybės, neva D. S. savavališkai valstybiniame sklype vystė veiklą, dėl to elgėsi tiesiogine tyčia nėra nustatytos ir įrodytos. Priešingai, jos yra paneigtos bylose, prieinamose LITEKO sistemoje, esančiais dokumentais bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai vykdė veiklą išduotų leidimų pagrindu. Pasak pareiškėjų, apeliantė niekuo neargumentuoja ir nepagrindžia savo nesutikimo su teismo išvadomis, jog nėra įrodytas savavališko žemės užėmimo faktas, kaip nėra įrodyta ir kaltė, tai yra kad D. S. tyčia, sąmoningai ir savavališkai ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų ir užėmė žemės sklypą. Atsiliepime pažymima, kad šiuo metu tebevyksta civilinis ginčas tarp ieškovo (duomenys neskelbtini) bendruomenės ir Nacionalinės žemės tarnybos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl panaudos teisinių santykių, ir šiuo klausimu dar nėra priimtas sprendimas. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, pradėta pagal 2018-02-06 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartį perdavus bendrosios kompetencijos teismui nagrinėti pagal teismingumą ginčo dalį dėl susiklosčiusių panaudos teisinių santykių, tai yra ginčo dėl leidimo naudotis valstybine žeme dalį, be to, nėra jokių duomenų, kad dėl naudojimosi žemės sklypu anksčiau būtų priimtas ir šiuo metu galiojantis sprendimas, kuriuo būtų buvęs anksčiau išspręstas šis ginčas. Atsiliepime nesutinkama su apeliantės skundo argumentais, kad nagrinėjama civilinė byla neužkerta kelio Institucijai bausti asmenis, pažeidusius žemės naudojimo tvarką, ir civilinė byla negali įtakoti jos surašyto nutarimo teisėtumo. Pažymima, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje būtent ir yra sprendžiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos išduotų leidimų pagrindu teisėtumas kaip sąlyga taikyti pasekmes – įpareigoti ar neįpareigoti pašalinti jai priklausančius įrenginius iš ginčo sklypo. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad ginčo dalykas šioje administracinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje skiriasi. Pažymima, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo gavusi Vilniaus miesto savivaldybės leidimus teikti vandens atrakcionų paslaugas (duomenys neskelbtini) ežere ir jo pakrantėje su Vilniaus miesto savivaldybe suderintoje vietoje pagal suderintą projektą, ir šias paslaugas teikia nuo 2014 metų, nuolat gaudama reikiamus leidimus, įskaitant ir buvusį gautą pačios apeliantės 2015-06-30 išduotą leidimą. Vilniaus miesto savivaldybė savo sprendiniuose numatė šią teritoriją aktyviai vandens sporto veiklai ir teisėtai išdavė leidimą bendrovei tokią veiklą vykdyti. Bendrovė teisėtai vykdė ir vykdo veiklą, turėdama reikiamą leidimą ir suderintą su Vilniaus miesto savivaldybe laikinų įrenginių pastatymo projektą, taip pat gavo (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos bei kaimyninio sklypo savininkės J. R. leidimus (sutikimus) tokiai veiklai vykdyti, bei pačios NŽT raštus, kad sportiniams įrenginiams vandens telkinyje statyti NŽT sutikimų išdavimo teisės aktai nenumato, tai yra atliko visus reikalautus iš jos veiksmus, ir teisėtai veikia nurodytoje teritorijoje naudodama ją tik tiek, kiek yra būtina tokiai veiklai saugiai vykdyti. Šie nurodyti faktai eliminuoja savavališkumą kaip kvalifikuojantį administracinio pažeidimo požymį, nes teismine tvarka šie leidimai nebuvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla teikiant paslaugas (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje buvo ar yra neteisėta. Todėl akivaizdu, kad D. S. veiksmuose vykdant leistiną veiklą ir atsižvelgiant į teismų sprendimus bei institucijų poziciją nuo 2015 metų nuolat iškylančiuose ginčuose, inicijuojamuose Asociacijos (duomenys neskelbtini) bendruomenė ar atskirų jai priklausančių asmenų, nebuvo ir nėra nei savavališkumo, nei tyčios, ką visiškai pagrįstai konstatavo šioje byloje pirmosios instancijos teismas. Pažymima ir tai, kad pagal 2017-09-25 sudarytą Panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo sklypas yra perduotas Vilniaus miesto savivaldybei 99 metams. Panaudos sutarties pagrindu sklypą pagal jo paskirtį naudoja Vilniaus miesto savivaldybė. Todėl nuo 2017-09-25 Vilniaus miesto savivaldybė sprendžia visus klausimus, susijusius su sklypo panaudojimu rekreaciniais tikslais. D. S. neturėjo pagrindo vertinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės išduoti leidimai galėtų būti neteisėti ar prieštaraujantys teisės aktams. Tokiais jie ir nėra pripažinti iki šiol. Aibendrindami atsiliepimo argumentus, pareiškėjai mano, kad Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam Teismui pripažinus, jog šioje situacijoje susiklostė panaudos teisiniai santykiai, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui sprendžiant civilinę bylą dėl to paties klausimo – dėl teisės veikti vandens atrakcionų parkui prie (duomenys neskelbtini) ežero pagal išduotą Vilniaus miesto savivaldybės leidimą, nutarimą surašiusi institucija akivaizdžiai piktnaudžiauja jai suteikta teise, priimdama nutarimą dėl neva padaryto pažeidimo, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, visiškai pagrįstai panaikino apskųstą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Todėl mano, kad skundžiamas 2018-12-21 nutarimas yra pagrįstas, teisėtas, tinkamai motyvuotas, o apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai bei argumentai nepaneigia teismo išvadų ir nesudaro pagrindo nutarimo panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentais, kad skundžiamas nutarimas priimtas neteisingai įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes ir kartu konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą dėl Institucijos nutarimo ir spręsdamas dėl jo nubaudimo pagrįstumo, kaltės, įrodymus vertino objektyviai ir nešališkai. Apylinkės teismas ištyrė visus duomenis, galinčius padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, juos pakankamai detaliai aprašė skundžiamame nutarime, palygino juos tarpusavyje ir tinkamai įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą ir, priešingai apeliantės tvirtinimui, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.
7. Institucijos nutarimu D. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, šiuo atveju D. S. buvo kaltinamas vengimu grąžinti savavališkai užimtą žemę po rašytinio įspėjimo, be to, savo veiksmais yra kaltinamas pažeidęs Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą patikrinęs bylos medžiagą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija įrodymus vertino neatsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visumą, todėl Institucijos nutarimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, nes byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad D. S. savavališkai tyčia užėmė valstybinės nuosavybės teise priklausančią žemę ir šį nusižengimą padarė pakartotinai ar po rašytinio įspėjimo. Kaltinimas D. S. buvo grindžiamas 2018 m. gegužės 4 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2014 m. rugpjūčio 29 d., 2015 m. gegužės 25 ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo aktais, kurie buvo atlikti pagal pateiktus asociacijos (duomenys neskelbtini) bendruomenės skundus bei 2017 m. gruodžio 1 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu ROIK: (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, kuriuo duotas terminas geranoriškai pašalinti pažeidimus bei atlaisvinti valstybinę žemę. Be to, remiamasi tuo, kad buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. L. 2017-12-01 buvo skirta už tokį patį pažeidimą nuobauda, kurios jis neskundė, kas Institucijos vertinimu reiškia, kad D. S. pripažino kaltę 2017-12-01.
8. ANK 2 straipsnis nurodo, jog pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (1 dalis). Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (3 dalis). Pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (4 dalis).
9. Kaip pripažįsta ir pati apeliantė, 2017-12-01 nutarimu buvo nubaustas kitas fizinis asmuo, buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. L., o ne D. S.. D. S. neatsako už kito fizinio asmens veiksmus ir jo pasirinktą elgesio būdą konkrečioje situacijoje – skųsti ar neskųsti jam skirtą nuobaudą, kas akcentuojama apeliaciniame skunde. Kaip minėta, už administracinį nusižengimą atsako tik tas fizinis asmuo, kuris jį padarė. ANK nenumato atsakomybės už kito fizinio asmens padarytą veiką, taip pat nėra numatyta juridinio asmens atsakomybė, todėl apeliantė klaidingai teigia, jog nuobaudos buvo surašytos įmonei, todėl tai reiškia, kad D. S. pripažino kaltę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog apeliantės priimtame nutarime yra nurodytos neobjektyvios aplinkybės, jog D. S. apie daromą pažeidimą žinojo 2017 m. gruodžio 1 d. surašius administracinio nusižengimo protokolą. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sitemos LITEKO duomenų pats D. S. buvo patrauktas atsakomybėn už ANK 110 straispnio 1 dalį Institucijos 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimu, kuomet savo kaltės už šį pažeidimą jis nepripažino ir priimtą apeliantės nutarimą jo atžvilgiu skundė. Šio skundo nagrinėjimo metu 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimas nėra įsiteisėjęs, nes pirmosios instancijos teismui 2019-01-21 nutarimu panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną D. S. atžvilgiu nutraukus, apeliacinės instancijos teisme dėl šio nutarimo nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas.
10. Institucijos skunde atkartojami teismo posėdyje išsakyti teiginiai, neva D. S. savavališkai valstybiniame sklype vystė veiklą, sąmoningai ir savavališkai užemė valstybinį žemės sklypą dėl to veikė tiesiogine tyčia, nėra nustatyti ir įrodyti. Priešingai, šie argumentai yra paneigti bylose, prieinamose LITEKO sistemoje, esančiais dokumentais bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Susipažinus su byloje esančia medžiaga bei teismų informacinės sitemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2015 metais asociacija (duomenys neskelbtini) bendruomenė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinojo pasinaudojimo valstybine žeme“ ir įpareigoti Vilniaus miesto skyrių imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, užtikrinant teritorijos, esančios šalia (duomenys neskelbtini) ežero bei paties ežero dalyje atstatymo į pradinę padėtį. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimu asociacijos (duomenys neskelbtini) bendruomenės skundas buvo patenkintas iš dalies, t.y. panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kita skundo dalis buvo atmesta. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą pakeitė ir sprendimo dalį dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinojo pasinaudojimo valstybine žeme“, tiesiogiai susijusio su susiklosčiusiais panaudos teisiniais santykiais teisėtumo, perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2912-520/2018). Šia neskundžiama teismo nutartimi buvo konstatuota, kad tarp Nacionalinės žemės tarnybos, kuriai atstovavo Vilniaus miesto skyrius, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė civiliniai teisiniai valstybinės žemės neatlygintinio naudojimosi (panaudos) santykiai. Taip pat informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-394-433/2019 (kuri šio skundo nagrinėjimo metu yra išnagrinėta 2019-01-29 nutartimi ir kuri yra neįsiteisėjusi bei apskųsta apeliacinės instancijos teismui) atsakovais patraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius. Byloje, be kitų reikalavimų, yra pareikštas reikalavimas įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visus teritorijoje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini) ežero ir dalyje (duomenys neskelbtini) ežero, įrengtus statinius ir kitą įrangą bei atstatyti šią teritoriją į pradinę padėtį. Todėl, priešingai nei tvirtina apeliantė, yra akivaizdu, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas, tiesiogiai yra susijęs su skundžiamo nutarimo faktinėmis aplinkybėmis, kiek tai susiję su vienu iš nagrinėjamų reikalavimų įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti atitinkamą įrangą iš (duomenys neskelbtini) ežero. Tais pačiais argumentais atmestini ir Institucijos skundo argumetai, jog nagrinėjama civilinė byla neužkerta kelio Institucijai bausti asmenis, pažeidusius naudojimosi tvarką, o civilinė byla negali įtakoti jos surašyto nutarimo teisėtumo. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje būtent ir yra sprendžiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos išduotų leidimų pagrindu teisėtumas kaip sąlyga taikyti pasekmes – įpareigoti ar neįpareigoti pašalinti jai priklausančius įrenginius iš ginčo sklypo. Be to, šioje byloje esantys duomenys liudija, to neneigia ir Institucija priėmusi nutarimą, jog asociacija (duomenys neskelbtini) bendruomenė ne kartą teikė reikalavimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl leidimų vandens atrakcionų parkui veikti ir, kaip matyti iš pareikštų reikalavimų, siekdami, kad atitinkama vandens atrakcionų įranga, įrenginiai ir kt. būtų pašalinti nuo (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės ir iš šio ežero bei pakrantės teritorija būtų grąžinta į pirminę padėtį (Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-5484-596/2015, I-10039-790/2015), tačiau atitinkami minėtos asociacijos skundai nebuvo tenkinami.
11. Be to, aptartų bylų duomenys bei civilinės bylos Nr. 2-394-433/2019 duomenys liudija, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo gavusi Vilniaus miesto savivaldybės leidimus teikti vandens atrakcionų paslaugas (duomenys neskelbtini) ežere ir jo pakrantėje su Vilniaus miesto savivaldybe suderintoje vietoje pagal suderintą projektą, ir šias paslaugas teikia nuo 2014 metų, nuolat gaudama reikiamus leidimus, įskaitant ir buvusį gautą pačios apeliantės 2015-06-30 išduotą leidimą (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal byloje esančią medžiagą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno išduotų leidimų pagrindu ne vienerius metus vykdydama vandens atrakcionų veiklą ginčo sklype, t. y. – nurodytoje teritorijoje teikiant viešas vandens atrakcionų paslaugas, pagal suderintus planus ir savivaldybei pateiktus prašymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gavusi ir 2018 m. gegužės 3 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) tokiai veiklai vykdyti, atitinkamai pastatyti ir eksploatuoti tam reikalingą įrangą tiek pakrantėje, tiek dalyje ežero, kuris priskirtinas prie viešųjų erdvių. Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad sklypas šalia (duomenys neskelbtini) ežero pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarytą Panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas Vilniaus miesto savivaldybei 99 metams, todėl nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. visus klausimus, susijusius su sklypo panaudojimu rekreaciniais tikslais, sprendžia savivaldybė. Akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavusi iš NŽT informaciją, kad kilnojamiems sportiniams įrenginiams vandens telkinyje statyti NŽT sutikimų išdavimo teisės aktai nenumato, taip pat gavusi visus reikiamus leidimus iš savivaldybės tokiai veiklai vykdyti, suderinusi su Vilniaus miesto savivaldybe projektinius brėžinius, kuriuose nurodytos tikslios sportinių įrenginių pastatymo vietos, įskaitant ir ežero teritoriją, negalėjo tikėtis, jog jos pastatyta kilnojama įranga tiek ežero pakrantėje, tiek ežero dalyje, skirta vandens atrakcionų veiklai, NŽT bus vertinama savavališku užėmimu. Atsižvelgiant į tai, kad teismine tvarka šie leidimai nebuvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti, nėra pagrindo spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla teikiant paslaugas (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje buvo ar yra neteisėta. Kadangi įsiteisėję teismų sprendimai dėl tokių pačių reikalavimų turi prejudicinę galią, todėl akivaizdu, kad D. S. veiksmuose vykdant leistiną veiklą, kuri nėra teismo sprendimais pripažinta neteisėta ar prieštaraujanti teisės aktams (atsižvelgiant į tai, kad ir D. S. neturėjo pagrindo vertinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės išduoti leidimai galėtų būti neteisėti, į institucijų poziciją nuo 2015 metų nuolat iškylančiuose ginčuose, inicijuojamuose Asociacijos (duomenys neskelbtini) bendruomenė ar atskirų jai priklausančių asmenų) ir nepaneigus D. S. pozicijos CPK tvarka, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog pareiškėjas jam inkriminuojamą nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 2 dalyje, padarė tyčia, aiškiai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą ir savavališkumą, ką visiškai pagrįstai konstatavo šioje byloje pirmosios instancijos teismas.
12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai, išsamiai ir objektyviai ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pareiškėjų skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.