Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda, kurios, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintos vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72² straipsniu, G. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 2 metus uždrausta vairuoti kelių transporto priemones; konfiskuota automobilio „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 3880 eurų. 2020 m. gegužės 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro atlikęs laisvės apribojimo bausmę, tačiau baudos bausmė neatlikta (nesumokėta), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2024 m. gruodžio 11 d., apie 21.28 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW PASSAT CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltina masis G. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytas automobilis jam buvo paliktas suremontuoti. Jis surado, kur galėtų nusipirkti detales, tačiau nerado, kas galėtų jam padėti. Jis atvažiavo iki „Maxima bazės“ nusipirkti automobiliui reikiamą detalę, turėjo atvažiuoti žmogus ir perduoti tą detalę, tačiau niekas neatvažiavo, pasijuto apgautas. Tuo metu jam buvo susidariusi paskutinių mėnesių įtampa, todėl jis neatlaikė, „Maxima bazėje“ nusipirko alkoholio ir išgėrė. Kiek atsimena, gėrė vermutą, išgėrė apie litrą vermuto, nežino, kokio jis stiprumo buvo, gėrė būdamas prie „Maxima bazės“. Kai pasijuto geriau, važiavo iki (duomenys neskelbtini) pavalgyti, tačiau jį sustabdė policija, jis su jais bendradarbiavo, jie jam nustatė alkoholio koncentraciją iškvėptame ore. Kad pasijuto geriau tai turi omenyje, kad nesijautė neblaivus. Nuo išgėrimo buvo praėjusi gera valanda, tuo metu jis bandė skambinti tam žmogui, kuris turėjo atvykti ir jo laukė, o paskui važiavo pavalgyti ir, pradėjus važiuoti, jį sustabdė pareigūnai. Tai nebuvo reidas, kaip supranta, kažkas iškvietė policiją. Jis neatsisakė tikrintis blaivumo, gal atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo aktą, tačiau savo kaltės neneigė, tą sakė ir policijos pareigūnams. Jam buvo šokas dėl to, kad sustabdė pareigūnai, suprato, kad prisidirbo. Pagal neblaivumo nustatymo aktą jis buvo stipriai apsvaigęs. Jis neginčija policijos pareigūnų parodymų, šiai dienai neatsimena, kad taip buvo, bet nesijautė, gal tiesiog nesuprato, kad yra neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. B., 2024 m. gruodžio 11 d., apie 21.28 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW PASSAT CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija..

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl G. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis G. B. ir galima laiduotoja I. M. byloje pateikė prašymus atleisti G. B. pagal laidavimą, perduodant jį I. M. atsakomybėn be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamasis G. B. savo prašyme dėl laidavimo nurodė, kad jis visiškai prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir labai gailisi dėl savo veiksmų, suvokia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ,galimas pasekmes ir nevengia prisiimti atsakomybės už savo neapgalvotus ir teisei priešingus veiksmus. Jis itin kritiškai vertina savo elgesį, labai išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jam be galo gėda dėl nusikaltimo įvykdymo. Jokia žala jo veiksmais nebuvo padaryta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo metu jis yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje kaip darbo rinkai besirengiantis žmogus, gauna bedarbio pašalpą, slaugo ir prižiūri jau eilę metų sunkiai sergančią ir visiškai savimi negalinčią pasirūpinti savo garbaus amžiaus mamą, kuri slaugoma (duomenys neskelbtini). Yra vienintelis, galintis pasirūpinti mama, nes jo brolis jau daugiau kaip 20 metų gyvena užsienyje ir labai retai atvyksta į Lietuvą, o brolio sūnus (duomenys neskelbtini) tragiškai žuvo. Anūko netektis lėmė mamos sveikatos ženklų pablogėjimą, ją ištiko insultas, taip pat sūnėno mirtis ir mamos sveikatos pablogėjimas jam (G. B.) sukėlė skaudžius išgyvenimus. Jis rūpinasi ne tik savo mama, bet ir vienišu neįgaliu žmogumi J. A., pagal jam suteiktą įgaliojimą. Šiam asmeniui reikalinga jo fizinė pagalba ir priežiūra, kurią jis rūpestingai teikia, organizuoja jo nugabenimą į gydymo įstaigas, tvarko jo buitį, aprūpina maistu, vaistais ir kitomis būtinomis priemonėmis. Šie jo įsipareigojimai labai apsunkina darbo paieškas. Tai, kad prisiėmė atsakomybę už kitus garbaus amžiaus žmones, leidžia pagrįstai teigti, jog tuo atveju, jei bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat jis rūpinasi ir materialiai išlaiko savo nepilnametę dukterį, kuri po santuokos nutraukimo liko gyventi su motina. Po nusikaltimo padarymo jis jokių kitų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų nepadarė, o iki nusikaltimo įvykdymo administracinėmis nuobaudomis 3 metų laikotarpyje yra baustas du kartus, jie nėra itin šiurkštūs, todėl šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad jis neturi polinkio pažeisti įstatymus. Laiduotoja būtų jo ilgametė draugė I. M., su ja bendrauja nuo 2019 m., juos saisto tvirti ilgametės draugystės ryšiai, glaudūs santykiai, jie dažnai susitinka, bendrauja, kasdien susiskambina. Į I. M. neretai kreipiasi patarimo, pagalbos, labai ją gerbia dėl jos asmeninių savybių, ji jam yra autoritetas, todėl neabejotinai gali daryti realią teigiamą įtaką. Ji labai kritiškai vertina tokius jo neatsakingus veiksmus, visiškai jų nepateisina, juo labiau, kad yra (duomenys neskelbtini). Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. M. atsakomybei.

Kartu su prašymu pateikti dokumentai: pažymos apie registraciją Užimtumo tarnyboje, gaunamas pajamas, šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis, sprendimas dėl santuokos nutraukimo, VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymos nuorašas, pensijos gavėjo pažymėjimo nuorašas, epikrizės nuorašas, asmens su negalia pažymėjimo nuorašas, VšĮ (duomenys neskelbtini) išduota charakteristika.

Galimas laiduotoja I. M. savo prašyme dėl laidavimo nurodė, kad ji yra ilgametė artima G. B. draugė, mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo ir galėtų būti laiduotoja bei daryti realią teigiamą įtaką G. B.. Nurodo, kad tai sąlygoja jos asmeninės savybės – ji yra darbšti, pareiginga, rūpestinga, atsakinga, gyvena tvarkingą gyvenimo būdą, laikosi įstatymų ir moralės normų, yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotoje charakteristikoje yra apibūdinama išimtinai teigiamai. Ji yra neteista, taip pat nėra padariusi administracinių nusižengimų. Su G. B. bendrauja nuo 2019 metų, jų ilgametis bendravimas grindžiamas mokėjimu išklausyti, rūpesčiu, pagarba, pasitikėjimu vienas kitu. Dėl savo asmeninių savybių ir veiklos pobūdžio, ilgametės (duomenys neskelbtini) patirties, ji neabejotinai gali daryti tiesioginę teigiamą įtaką G. B., juolab, kad jie dažnai bendrauja, susitinka, kasdien kalbasi telefonu. Po G. B. padarytos nusikalstamos veikos su juo buvo ne kartą kalbama apie susiklosčiusią situaciją. Ji labai kritiškai vertina tokį jo poelgį, visiškai jo nepateisina, tačiau tiki, jog vykstantis baudžiamasis procesas bus viso gyvenimo pamoka kaltinamajam ir jis turi teisę būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Ji mato, kad G. B. labai išgyvena dėl savo padarytų veiksmų ir neigiamai juos vertina, nurodė, jog jam labai gėda, jis gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Prasidėjęs baudžiamasis procesas G. B. padėjo suprasti, kad reikia elgtis apdariau, tinkamai moralės ir ypač teisės požiūriu, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Esant tokiai aplinkybių visumai ir visiems pagrindams, numatytiems BK 40 straipsnyje, prašo G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos atsakomybei, taip pat, atsižvelgiant į jos gaunamą nedidelį darbo užmokestį, laidavimą taikyti be užstato.

Kartu su prašymu pateikti dokumentai: administracinių nusižengimų registro pažyma, kad I. M. yra nebausta, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro pažyma, kad I. M. yra neteista, (duomenys neskelbtini) pateikta I. M. charakteristika.

Galima laiduotoja I. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį G. B. pažįstą nuo 2019 m., jie bendrauja artimai, yra pora, gyveno kartu, bet šiuo metu G. B. mama yra ligoninėje, tai dabar jis būna (duomenys neskelbtini), o ji – (duomenys neskelbtini). Savaitgaliais ji važiuoja į (duomenys neskelbtini). Ji žino, kuo jis yra kaltinamas, sužinojo po pareigūnų pasirodymo, jai pareigūnai paskambino vėlai vakare, apie 22.30 val. Paskambinęs G. B. jai pasakė, kad buvo išgėręs ir jį sulaikė pareigūnai, ji paklausė, ar visi sveiki, ar niekam nepadarė žalos, jis atsakė, kad žalos nepadarė. Ji pati susinervino, jo veiksmus vertina griežtai, kritiškai, nepateisina jokiais būdais. G. B. tikrai nėra vartojantis alkoholį, tačiau susiklostė tokios aplinkybės, jo mama yra ligota, jis ją prižiūri, taip pat juos paveikė sūnėno žūtis, viskas susidėjo. Jis neatlaikė įtampos, ji to neteisina, bet jis yra jautrus, uždaras žmogus, viskas susikaupė ir įsijungė žmogiškasis faktorius, jis pasielgė blogai. Apie jo poelgį sėsti prie vairo išgėrus jie kalbėjo, ji to negali pateisinti. Ji tik dabar sužinojo apie ankstesnį baudžiamąjį įsakymą dėl jo vairavimo išgėrus. Ji yra dirbusi (duomenys neskelbtini), po to dirbo (duomenys neskelbtini), dabar dirba (duomenys neskelbtini). Ji mano, kad galės daryti teigiamą įtaką pagal savo charakterį, asmenines savybes. G. B. jaučia gėdą ir labai gailisi, labai pergyvena. Jis pasikeitė ir ateityje nedarys nusižengimų, jie daug kalba ir ji juo pasitiki, tiki, kad jis tikrai pasikeis. Ji jam be abejo padės. G. B. yra atimta teisė vairuoti, jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti, tai jai buvo staigmena, iki tol jis tikrai nevairavo, vairuodavo arba ji, arba draugai.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.) nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. nusikalstamą veiką padarė 2024 m. gruodžio 11 d., o nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar šios naujos redakcijos nuostatos nelengvina kaltinamojo G. B. teisinės padėties ir neturėtų būti taikomos šiuo atveju.

Šiuo metu galiojančioje BK 40 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad BK 40 straipsnio 2 dalyje nebėra reikalavimo asmeniui būti pirmą kartą padarius nusikalstamą veiką, nors ankstesnėje redakcijoje buvo sąlyga, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. yra anksčiau teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu, šis teistumas nėra išnykęs, kadangi kaltinamasis nėra atlikęs jam paskirtos bausmės (sumokėjęs baudos), darytina išvada, kad dėl šios priežasties pagal iki 2025 m. sausio 31 d. galiojusią BK 40 straipsnio 2 dalies redakciją G. B. negalėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau naujojoje BK 40 straipsnio 2 dalies redakcijoje šio reikalavimo nebėra. Darytina išvada, kad naujoji BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo konkrečiu atveju lengvina G. B. teisinę padėtį, todėl šioje byloje, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi būti taikomos šiuo metu galiojančios BK 40 straipsnio nuostatos, kuriomis toliau ir remsis teismas.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. B. yra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, šis teistumas nėra išnykęs, kadangi kaltinamasis nėra sumokėjęs jam paskirtos baudos (b. l. 61-62) Tokiu būdu kaltinamasis pastarąjį nusikaltimą – automobilio vairavimą neblaiviam – padarė pakartotinai. Be to, jis nusikaltimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti automobilį – ši teisė jam buvo atimta už ankstesnius KET pažeidimus ir jos kaltinamasis nesusigrąžino, tokiu būdu jis apskritai neturėjo būti už vairo. Iš kaltinamojo G. B. administracinių baustumų taip pat matyti, jog šis įvykis nebuvo pirmas kartas, kuomet jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti – per pastaruosius penkerius metus jis buvo du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, be kita ko, ir už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti, šių paskirtų baudų kaltinamasis taip pat nėra sumokėjęs (b. l. 86-87). Kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis (b. l. 64), paties teigimu neturi iš ko sumokėti baudų, šiuo metu dirba pavienius darbus. Pažymėtina, kad duodamas parodymus teisme, kaltinamasis nurodė, kad gailisi dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus, tačiau dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, nurodė, kad taip darė, nes „gyventi reikia“, tikėjosi pasiimti automobiliui reikalingas detales ir uždirbti pinigų. Teismo vertinimu tai rodo atsainų G. B. požiūrį tiek į įstatymo reikalavimus, tiek į jam taikytus apribojimus ir draudimus. Įvertinus pakartotinį tokio pobūdžio nusikaltimo padarymą, nagrinėjamu atveju G. B. padaryto nusikaltimo – automobilio vairavimo neblaiviam – negalima vertinti kaip atsitiktinio įvykio jo gyvenime, o įvertinus ir tai, kad jis yra ne kartą baustas už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti, ir šį kartą taipogi automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, negalima ir padaryti išvados, kad G. B. yra drausmingas vairuotojas, kuriam nebūdingas šiurkščių KET pažeidimų darymas.

Be to, taip pat svarbu įvertinti ir konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismo įsitikinimą, kad pastarasis kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis, sustiprina ir tai, kad jis automobilį vairavo praėjus nedaug laiko po alkoholio vartojimo. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, G. B. pats nurodė, kad nuo alkoholio vartojimo iki vairavimo praėjo maždaug valanda. Nors kaltinamasis teigė, kad vairavo „pasijutęs geriau“, t.y. nesijausdamas neblaivus, tačiau teismas tokiu kaltinamojo teiginiu abejoja. Atkreiptinas dėmesys, kad neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog G. B. buvo nustatyti buvo nustatyti trys iš keturių neblaivumo požymių – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Taip pat, įvertinus jo būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) negali. Taigi, kaltinamojo neblaivumo požymiai buvo aiškiai matomi ir turėjo būti akivaizdūs ir jam pačiam. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis buvo sustabdytas ne atsitiktinio patikrinimo metu, o dėl to, nes apie jo neblaivaus vairavimo faktą pranešė kiti asmenys, kuriems jo neblaivumo požymiai taip pat atrodė akivaizdūs. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad G. B. galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumo būklę ir galimybes vairuoti automobilį, juo labiau, kad, kaip jau minėta, teisės vairuoti automobilį jis apskritai neturėjo. Nors kaltinamasis teigia, kad padarė reikiamas išvadas, teismas neturi pagrindo tuo tikėti, kadangi G. B. atitinkamas išvadas turėjo pasidaryti jau po ankstesnio teistumo ir po jo sekusių administracinių baustumų, tačiau akivaizdu, kad jų nepadarė, pakartotinai ir piktybiškai vairavo automobilį būdamas neblaivus. Dėl šių priežasčių teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad toks G. B. elgesys nepasikartos ir ateityje, taigi, nagrinėjamu atveju nėra išpildyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant visų būtinų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, priimamas apkaltinamasis nuosprendis – G. B. pripažįstamas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas eismo saugumui. Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis G. B. nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas jau kartą teistas už analogišką tyčinį nusikaltimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, šis teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad yra BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos (asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų) ir G. B. pripažintinas recidyvistu, kas vertintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atskirai pažymima, kad nors kaltinamajame akte nusikaltimų recidyvas, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nebuvo įvardintas, tai nėra kliūtis spręsti dėl neinkriminuotos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, jeigu šią aplinkybę patvirtinantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Toks vertinimas atitinka ir kasacinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-648/2019, 2K-29-976/2022 ir kt.). Šiuo atveju aprašant G. B. teistumus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 8 d. baudžiamasis įsakymas kaltinamajame akte yra nurodytas, taigi G. B. buvo žinomas.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį G. B. – jis iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 1 kartą jau minėtu baudžiamuoju įsakymu, juo paskirtą laisvės apribojimo bausmę yra atlikęs, tačiau paskirtos baudos nėra sumokėjęs, todėl šis teistumas neišnykęs (b. l. 61-62), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat ir šiurkštaus pobūdžio, paskirtų baudų nemoka (b. l. 86-87), nedirbantis (b. l. 64), registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį G. B. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną iš griežtesnių BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą, kurio terminas, atsižvelgiant į kaltinamojo teistumą, baustumą administracine tvarka, nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis G. B. savo kaltę pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Vertindamas galimybę kaltinamajam G. B. atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas įvertina tai, kad su laisvės atėmimu susijusi bausmė kaltinamajam skirtina pirmą kartą, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jis slaugo savo garbaus amžiaus motiną, patyrusią insultą, taip pat rūpinasi ir kitu garbaus amžiaus asmeniu J. A., šias aplinkybes patvirtinantys duomenys teismui buvo pateikti kartu su prašymu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat, kaltinamojo teigimu, abu minėti asmenys neturi kitų asmenų, kurie galėtų jais pasirūpinti. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jis ketina ieškotis darbo, vykdyti individualią veiklą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam dar yra tikslinga suteikti šansą pasitaisyti ir pakeisti gyvenimo būdą, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtinas 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad G. B. vairavo transporto priemonę neblaivus, kuomet jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tai darė vakaro metu, mieste, kur tokiu metu būna daug eismo dalyvių, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo tokių jo poelgio padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga G. B. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams – vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. gruodžio 12 d. kaltinamajam G. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, tokiu būdu nuo šios dienos kaltinamasis realiai neturėjo galimybės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. gruodžio 12 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis G. B. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – B. B.. Nagrinėjamu atveju teismas byloje nenustatė pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, automobilio savininkė B. B. nurodė, kad minėtą automobilį G. B. perdavė G. B., kad šis pasirūpintų jo remontu, automobilis buvo paliktas prie serviso, ji nežinojo, kad G. B. jos automobiliu važiuos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM yra 5 800 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo G. B. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis G. B. panaudojo minėtą transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, be to, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis padarė pakartotinai. Taigi, teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo G. B. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš G. B. išieškotina automobilio „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM, t.y. 5 800 eurų.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam G. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke, prisegtame prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) recidyvistu.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir G. B. paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, G. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant šiuos įpareigojimus:

1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirti G. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. B. išieškoti automobilio „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 5 800 (penkis tūkstančius aštuonis šimtus) eurų.

Kaltinamajam G. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.