- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2A-1156-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01724-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- A. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo formos nepilnamečiams vaikams pakeitimo, ir atsakovo priešieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (sumažinimo), institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo priteisimą nepilnamečiams vaikams (išlaikymo formas), aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. D., prašydama: 1) pakeisti 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 2357-391/2018 (toliau – 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimas) L. D. priteisto išlaikymo formą, t. y., priteisti išlaikymą konkrečiu atsakovo turtu - reikalavimo teise į 16750 Eur dydžio ieškovės prievolę, nustatytą 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu; 2) pakeisti 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu K. D. priteisto išlaikymo formą, t. y., priteisti išlaikymą konkrečiu atsakovo turtu - reikalavimo teise į 3750 Eur dydžio ieškovės prievolę, nustatytą 2019 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu; 3) tuo atveju, jeigu teismas nesutiktų pakeisti išlaikymo formos, priteisiant konkretų atsakovo turtą - reikalavimo teisę į ieškovės prievolę, ieškovė prašo teismo nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui priklausančiam žemės sklypui (duomenys neskelbtini) L. D. ir K. D. išlaikymo užtikrinimui.
3. Ieškovės A. R. (santuokos metu turėta pavardė R. –D.) ir atsakovo A. D. santuoka buvo nutraukta 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu. Šiuo 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų L. D. ir K. D. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove; iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. kovo 14 d. iki vaikų pilnametystės. Ieškinyje A. R. nurodė, jog atsakovas pradėjo sąmoningai mažinti savo turimo turto kiekį. 2018 m. spalio 16 d. atsakovas dovanojimo sutartimi perleido savo mamai V. D. žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog atsakovas neatlygintinai atidavė žemės sklypą, kurio vertė pagal kitų tame pačiame rajone, tokio pat ploto žemės sklypų pardavimo kainą svyruoja nuo 17000 Eur iki 30000 Eur, tačiau toliau turi pareigą grąžinti mamai skolą, t. y., atsakovo turtas mažėja, bet įsipareigojimai didėja. Pažymėjo, kad ant perleisto sklypo stovi atsakovui nuosavybės teise priklausantis beveik baigtas statyti, bet neregistruotas namas. Turto mažinimą patvirtina ir tai, jog atsakovas pardavė 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu jam priteistas transporto priemones „VW Transporter” ir „VW Touran“, dėl to atsakovo turimo turto kiekis dar labiau sumažėjo, už kurias gautų lėšų atsakovas nebeturi. Be to, šiuo metu jau pardavinėja ir 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu jam priteistą 0.0602 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) su jame esančiais statiniais, kurių bendra vertė – 49235 Eur. Be šio turto atsakovas daugiau nieko neturi, nes visą likusį turtą jis padovanojo savo mamai. Atsakovas nuo 2018 m. kovo 5 d. niekur nebedirba, turi 50 proc. darbingumą, nors anksčiau turėdamas tokį pat darbingumo lygį, dirbo. Pats atsakovas pripažįsta, jog jo turtinė padėtis šiuo metu yra iš esmės pasikeitusi. Ieškovės teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas reguliarių pajamų teikti išlaikymą vaikams neturi, savo turtą tikslingai mažina, kad nebeturėtų jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį išlaikymo vaikams mokėjimo vykdymą. Nuo ieškinio padavimo iki K. D. pilnametystės bendra išlaikymo suma sudarys 15 mėn. x 250 Eur per mėnesį = 3750 Eur, nuo ieškinio padavimo iki L. D. pilnametystės išlaikymo suma sudarys 60 mėn. x 250 Eur per mėnesį = 16750 Eur., viso 20500 Eur. Šiuo metu didžiąją vaikų poreikių užtikrinimui reikalingos sumos dalį moka viena ieškovė, atsakovo mokamas išlaikymas (500 Eur abiem vaikams) nepadengia net pusės realių vaikų poreikių užtikrinimui reikalingos sumos. Nuo 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimo priėmimo vaikų poreikiai visiškai nepasikeitė ir iš viso sudaro 1776 Eur per mėnesį. Nepaisant to, kad didžiąją savo turto dalį atsakovas jau perleido, šiuo metu jis vis dar turi šį turtą: reikalavimo teisę į 26472 Eur sumą, kuri atsakovui priteista iš ieškovės 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu; pardavinėjamą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovo turimos reikalavimo teisės vertė yra pakankama, kad priteisus išlaikymą turtu - reikalavimo teise - vaikai galėtų gauti tinkamą ir jų kasdienių poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą (I tomas, e. b. l. 1-10).
Atsiliepimas
4. Atsakovas A. D. 2019 m. vasario 19 d. pateiktame atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, jog yra neįgalus, niekur nedirba, yra užsiregistravęs darbo biržoje, vienintelės gaunamos pajamos už neįgalumą – 45 Eur. Atsakovas gyvena žemiau skurdo ribos. Pasak atsakovo, ieškovė apgaulės būdu užvaldė visą turtą bei atsakovo tėvų dovanotas dovanas ir nekilnojamą turtą. Atsakovo tėvai 2010 m. liepos 29 d. jam padovanojo garažą (duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio 22 d. atsakovas pardavė savo tėvų dovanotą garažą už 15000 Lt (4344 Eur). 2014 m. spalio 22 d. gautus pinigus atsakovas pervedė į ieškovės sąskaitą. Šie pinigai buvo skirti bendro Belgiško namo statybai, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuos pinigus ieškovė pasisavino. Kadangi atsakovas labai pasitikėjo ieškove, pasirašinėjo daug dokumentų neskaitydamas. Atsakovo mama V. D. dovanojo savo sūnui A. D. šias pinigines sumas: 2004 m. vasario 18 d. – 31000 Lt, 2008 m. balandžio 10 d. – 25000 Lt; 2009 m. kovo 14 d. – 25000 Lt; 2012 m. sausio 5 d. – 25000 Lt; 2014 m. rugsėjo 21 d. – 24000 Lt. 2014 m. V. D. paskolino ieškovei 70000 Lt. Vėliau atsakovo brolis D. D. padovanojo šias pinigines sumas atsakovui: 2012 m. rugpjūčio 29 d. – 25000 Lt; 2014 m. spalio 3 d. – 25000 Lt. 2007 m. birželio 6 d. atsakovo tėvai sūnui padovanojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas gautas dovanas panaudojo ne pagal atsakovo savo mamos prašymus, ignoravo jos norus, dovanotoja - V. D., pasinaudodama savo teise, pareikalavo iš atsakovo grąžinti dovanas dovanotojui atgal. Kadangi visų dovanų atsakovas gražinti negalėjo, tai atsakovas dovaną grąžino atgal – t. y., atsakovas dovanojo V. D. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas su visa šeima Belgijoje buvo nuo 2011 m. rugsėjo iki 2015 rugsėjo mėnesio, rūpinosi vaikais, buitimi, renovavo namą. Per Belgiško namo kapitalinį remontą atsakovas susirgo artrozės liga, šiuo metu yra neįgalus, darbingumas 50 proc., atsakovas jaučia pastovius skausmus. Atsakovas nuo 2008 m. vasario 19 d. iki 2014 m. spalio 22 d. yra pervedęs 42000 Lt į ieškovės sąskaitas. Nuo 2008 m. iki 2014 m. atsakovas pervedė savo asmenines ir mamos dovanotas pinigines lėšas į ieškoves asmenines sąskaitas, viso 232805 Eur. Atsakovo teigimu, automobilius VW Transporter ir VW Tauran reikėjo parduoti, nes jie buvo sugedę, be to, atsakovui reikėjo pinigų pragyvenimui, ligos gydymui. Atsakovui priklausantis Žemės sklypas yra su sugriuvusiu namu, iš esmės yra bevertis. Atsakovas šito sklypo nepardavinėjo ir neparduoda, nes tai yra vienintelis jo nekilnojamas turtas, kuriame reikės gyventi. (I tomas, 132-143).
Šalies argumentai
5. Atsakovas A. D. 2019 m. balandžio 30 d. pateikė priešieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (sumažinimo), prašydamas: 1) pakeisti 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu nustatytą atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir nuo kreipimosi į teismą dienos sumažinti atsakovo sūnaus K. D. ir dukters L. D. išlaikymui iki vaikų pilnametystės mokamas periodines išmokas nuo 250 Eur iki 150 Eur per mėnesį kiekvienam; 2) priteisti iš ieškovės visas patirtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinyje nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir 2019 m. vasario 19 d. pateiktame atsiliepime bei papildomai paaiškino, kad atsakovui yra sutrikęs vaikščiojimas, nustatyta abiejų klubo sąnarių artrozė ir kontraktūros. Nuo 2018 m. gruodžio 24 d. yra nustatytas tik 50 procentų darbingumo lygis; nuo 2018 m. kovo 1 d. atsakovas yra bedarbis, o dėl sunkios sveikatos būklės iki šiol nepavyksta rasti tinkamo darbo. 2019 m. balandžio 29 d. duomenimis, atsakovo būklė nepagerėjo, atsakovas išgyvena artrozinius pakitimus. Vienintelės per mėnesį atsakovo gaunamos pajamos yra 146,63 Eur netekto darbingumo pensija, todėl atsakovui tenka nuolat skolintis pinigų vaikų išlaikymui sumokėti ir kitoms pragyvenimo išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas yra nepajėgus finansiškai mokėti kiekvienam vaikui po 250 Eur per mėnesį. Be to, ieškovė turi daug daugiau turto ir pajamų nei atsakovas, ir todėl vaikams gali skirti proporcingai didesnį išlaikymą.
Atsiliepimas
6. A. R. teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su priešieškiniu keliamais reikalavimais, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, jog atsakovo turtinė padėtis de facto nepasikeitė, lyginant su ta, kuri buvo 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant sprendimą. Pasak ieškovės, atsakovas nepateikė jokių duomenų, ar jam klubų operacija padaryta ar ketinama tokią operaciją daryti, todėl atsakovas siekia išvengti išlaikymo mokėjimo. Be to, toks sąmoningas turimo turto mažinimas motinos pagalba, nėra pagrindas konstatuoti jo turtinės padėties pablogėjimą, tačiau yra įrodymas apie bandymą išvengti išlaikymo teikimą savo vaikams. Svarbu tai, kad motinai padovanotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra pastatytas namas, tačiau šis namas žemės sklypo dovanojimo sutartyje nėra nurodomas, todėl tikėtina, jog jis vis dar yra atsakovo nuosavybė. Pažymėjo, jog atsakovas taip pat nepateikė į bylą duomenų nei kiek už automobilius gavo pinigų, nei kur juos išleido. Atsakovas nepamini turimo 0.0602 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su pastatu - sodo pastatu, (duomenys neskelbtini), ir pastatu - ūkio pastatu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė - 48300 Eur. Ieškovės teigimu, užimtumo tarnyba teikia darbo pasiūlymus ir asmenis, turintiems 50 procentų darbingumo lygį, o ilgiau nei 12 mėn. registruotam asmeniui teikiama pirmenybė siūlant darbą, kadangi asmuo kvalifikuotinas kaip ilgalaikis bedarbis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismu 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies: nustatyta atsakovui A. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui - 0,0602 ha ploto žemės sklypui (duomenys neskelbtini), priverstinis įkeitimas (hipoteka), siekiant užtikrinti 1250 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. D. vykdymą, nustatant, kad priverstinė hipoteka galios iki to momento, kol atsakovas visiškai įvykdys 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2357-391/2018 dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. D. teikimo; nustatyta atsakovui A. D., asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui - 0,0602 ha ploto žemės (duomenys neskelbtini) priverstinis įkeitimas (hipoteka), siekiant užtikrinti 11750 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai L. D. vykdymą, nustatant, kad priverstinė hipoteka galios iki to momento, kol atsakovas visiškai įvykdys 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2357-391/2018 dėl išlaikymo nepilnametei dukrai L. D. teikimo; kita ieškinio dalis atmesta; priešieškinis atmestas.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog teismo sprendimo priėmimo dieną atsakovas turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę pagal 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimą.
9. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo). Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad 2004 m. vasario 18 d., 2008 m. balandžio 10 d., 2009 m. kovo 14 d., 2012 m. sausio 5 d., 2014 m. rugsėjo 21 d. sudarytomis pinigų dovanojimo sutartimis (II tomas, e. b. l. 34-38) piniginės lėšos atsakovui buvo dovanotos su tam tikromis sąlygomis, kurias atsakovas išdėstė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį. Tokių aplinkybių nenustatyta ir 2007 m. birželio 6 d. dovanojimo sutartyje (II tomas, e. b. l. 46-50). Duomenų apie tai, jog dovanotoja žodžiu būtų išsakiusi kokius nors prašymus, reikalavimus dėl dovanojamų piniginių lėšų ar turto panaudojimo, teismas nenustatė. Byloje taip pat nenustatyta, kad dovanotoja būtų ėmusis kokių nors veiksmų (pareiškusi pretenzijų ar kreipusis į teismą) dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo. Taip pat nenustatyta jokių atsakovo veiksmų, kurie būtų vertintini kaip griežtai smerktini geros moralės požiūriu, pavyzdžiui kaip pasikėsinimas į dovanotojos ar jos artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Atsakovas neįrodė būtinybės sudaryti 2018 m. birželio 6 d. ir 2018 m. spalio 16 d. žemės sklypo dovanojimo sutartis bei kad jų sudarymu buvo siekiama išspręsti atsakovui motinos dovanotų ir ne pagal dovanotojos valią panaudotų piniginių lėšų grąžinimo ar skolų įskaitymo klausimą. Byloje nustačius, jog 2018 m. birželio 6 d. (t. y., esant priimtam 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimui, tačiau bylai dar nesant išnagrinėtai apeliacinės instancijos teismo) buvo sudaryta atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusios 1/3 žemės sklypo dalies dovanojimo sutartis (VI tomas, e. b. l. 8-12), o 2018 m. spalio 16 d. (t. y., pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams priėmus galutinį sprendimą dėl šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių) buvo sudaryta atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusių likusių 2/3 žemės sklypo dalių dovanojimo sutartis (IV tomas, e. b. l. 11-17), kurių atsakovas sudaryti neprivalėjo, tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip sąmoningi, tyčiniai veiksmai, siekiant sumažinti jamnuosavybės teise priklausantį turtą bei pabloginti jo turtinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovo sveikatos problemos, susiję su klubų sąnarių artroze, A. D. buvo nustatytos prieš ketverius metus. Atsakovui nustatytas 50-55 proc. darbingumo lygis buvo žinomas ir teismo buvo įvertintas priimant tiek 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimą, tiek ir 2018 m. rugsėjo 28 d. Teismo nutartį. Nėra duomenų, kad po minėtų sprendimų priėmimo atsakovo sveikatos būklė būtų pablogėjusi. Iš Valstybinės ligonių kasos duomenų matyti, jog tiek kairiojo bei dešinio klubų sąnarių endoprotezai, tiek ir jų pakeitimo operacijos atsakovui galėjo būti apmokėti privalomojo sveikatos fondo draudimo biudžeto lėšomis, tačiau atsakovas jam siūlomu gydymu net tris kartus nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovo argumentus sumažinti iš jo priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, atsižvelgiant į jo sunkią sveikatos būklę, atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus. Teismo sprendė, jog atsakovas turi realias galimybes dirbti tam tikrą, savo išsilavinimą, sveikatos būklę atitinkantį darbą bei gauti pajamas, kurių dalis būtų skiriama nepilnamečių vaikų išlaikymui.
11. Teismas, konstatavo, jog ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo dėl šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo iš esmės nėra pasikeitusi. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, tačiau jai taip pat tenka pareigas didesne dalimi prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo.
12. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteista suma sudaro tik 1/3 dalį kiekvieno iš nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti skiriamų lėšų, likusias 2/3 dalis vaikų išlaikymui skiria ieškovė. Teismas, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (sumažinimo). Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo perkelti dar didesnę išlaikymo naštą vaikų motinai, kuriai ir taip tenka didesnė atsakomybė ir pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis nepilnamečių vaikų auklėjimu ir vystymusi.
13. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo/priverstinės hipotekos nustatymo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, taip pat tarp šalių nesant ginčo, jog atsakovas išlaikymą vaikams teikia, t. y., tinkamai vykdo 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams ir už laikotarpį iki 2019 m. lapkričio mėnesio išlaikymo įsiskolinimo nėra, sprendė, kad nėra pagrindo keisti 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu nustatytą išlaikymo formą. Toks pakeitimas neproporcingai pažeistų atsakovo interesus, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestas. Be to, ieškovei išmokėjus atsakovui priklausančią kompensaciją, atsakovas gautų papildomų lėšų, kurių dalį, būdamas sąžiningas, galėtų ir turėtų skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui, mokamam periodinėmis išmokomis, tokiu būdu geriausiai užtikrinant nepilnamečių vaikų poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
14. Dėl ieškovės alternatyvaus reikalavimo - tuo atveju, jei teismas nesutiktų pakeisti 2018 m. vasario 28 d. teismo sprendimu nustatytos išlaikymo formos, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, L. D. ir K. D. išlaikymo užtikrinimui. Teismas nurodė, jog nustačius, kad atsakovas blogina savo turtinę padėtį, sudarydamas neatlygintinus nekilnojamojo turto sandorius, kurių jis neturi pareigos sudaryti, nesprendžia sveikatos problemų, nededa pastangų susirasti savo būklę atitinkantį darbą, siekia parduoti ir paskutinį jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra pagrindas spręsti klausimą dėl tinkamo prievolės teikti išlaikymą vykdymo užtikrinimo, taikant atsakovo turtui (Žemės sklypui) priverstinį įkeitimą (hipoteką).
15. Byloje nustačius, jog iki 2019 m. lapkričio mėnesio atsakovas teikė vaikams išlaikymą, šalių nepilnamečiui sūnui K. D. nuo 2019 m. lapkričio mėnesio (2019 m. lapkričio 3 d.) iki pilnametystės (2020 m. balandžio 3 d.) atsakovo teiktina bendra išlaikymo suma sudarys 1250 Eur (250 Eur per mėnesį x 5 mėn.), o šalių nepilnametei dukrai L. D. nuo 2019 m. lapkričio mėnesio (2019 m. lapkričio 19 d.) iki pilnametystės (2024 m. rugsėjo 19 d.) teiktina bendra išlaikymo suma sudarys 11500 Eur (250 Eur per mėnesį x 46 mėn.), todėl siekiant užtikrinti tinkamą 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu nustatyto išlaikymo teikimą, atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui - 0,0602 ha ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) nustatyta priverstinė hipoteka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliantas (atsakovas) A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. panaikinti sprendimo dalį dėl priverstinės hipotekos atsakovo žemės sklypo nustatymo ir ieškinį šioje dalyje atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti visiškai.
17. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų bylos išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių bei įrodymų, dėl daugelio įrodymų apskritai nepasisakė, padarė klaidų, visai neatsižvelgė į apelianto neįgalumą, esamą sunkią sveikatos būklę bei finansinę padėtį, neišreikalavo iš ieškovės svarbių dokumentų, reikalingų teismo sprendimui priimti. Sprendimas priimtas iš esmės tik ieškovės naudai, remiantis tik ieškovės paaiškinimais, kaip objektyviai egzistuojančiais faktais, pažeidžiant šalių procesinio lygiateisiškumo bei nešališkumo principus. Apeliantas nurodo, jog pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog jis šiuo metu yra neįgalus ir gyvena žemiau skurdo ribos, nustatyta priverstinė hipoteka yra neproporcinga ir pažeidžia jo teises.
18. Apelianto manymu, jo turtinė padėtis iš esmės yra pasikeitusi, o ieškovės padėtis yra žymiai geresnė nei apelianto. Todėl apelianto priešieškinis turi būti tenkinamas pilna apimtimi ir jo teikiamas išlaikymas vaikams turi būti mažinamas.
Atsiliepimas
19. Ieškovė A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė iš esmės laikosi pozicijos, nurodytos ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį. Ieškovė mano, jog ginčijamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo)
21. Nagrinėjamu atveju, įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš apelianto (atsakovo) priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. D. ir L. D., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2016 m. kovo 14 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirta vaikų motina A. R.. Iš atsakovo taip pat priteistas išlaikymo įsiskolinimas, sudarantis po 1500 Eur kiekvienam vaikui.
22. Atsakovas prašė teismo sumažinti nustatytą išlaikymo dydį nuo 250 Eur iki 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui ir tokį savo prašymą grindė pasikeitusia šalių turtine padėtimi.
23. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
24. Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Tokiems procesiniams sprendimams, pasižymintiems res judicata galios neįgijimo ypatumu, priskiriami ir teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
25. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
26. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Teisėjų kolegija nurodo, kad kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Atkreiptinas dėmesys, jog ši materialiosios teisės norma tiesiogiai reglamentuoja tik teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms atvejus, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį egzistuoja ne tik nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo, bet ir sumažėjimo atvejais (žr., pvz., pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatavo, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).
28. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė tėvo ir motinos materialinę padėtį. Byloje nustatyta, jog nuo 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimo bei 2018 m. rugsėjo 28 d. Teismo nutarties priėmimo, pasikeitė (t. y., pablogėjo) atsakovo turtinė padėtis, tačiau bylos duomenys taip pat įrodo, jog atsakovo turtinės padėties pablogėjimą sąlygojo ne objektyvios priežastys, o paties atsakovo veiksmai, t. y., atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perleidimas, nesant tam objektyvios būtinybės, atsakovo vengimas spręsti turimas sveikatos problemas, maksimalių pastangų susirasti savo amžių, išsilavinimą, profesines galimybes bei sveikatos būklę atitinkantį darbą, dirbti ir užsidirbti pajamų, kurių dalis galėtų būti skiriama nepilnamečių vaikų išlaikymui, nebuvimas. Pažymėtina, kad atsakovas pagal savo sveikatos būklę dirbti gali, tačiau nededa pastangų, kad susirastų darbą ir taip galėtų geriau prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. Taigi, ta aplinkybė, kad atsakovas nesistengia pagerinti savo turtinės padėties, negali būti pagrindu sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteista suma sudaro tik 1/3 dalį kiekvieno iš nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti skiriamų lėšų, likusias 2/3 dalis vaikų išlaikymui skiria ieškovė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, dedamas pastangas ją pagerinti, šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingas lėšas, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (sumažinimo).
29. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikams dydis turėtų būti keičiamas ir dėl to, jog ieškovės turtinė padėtis pagerėjo ir ji gali prisiimti dar didesnę vaikų išlaikymo dalį, nors ir taip jai tenkanti išlaikymo dalis yra dvigubai didesnė nei atsakovo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teisme, patvirtina, jog ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Ieškovės turimo turto kiekis nuo teismo sprendimo Santuokos nutraukimo byloje nepasikeitė visiškai.
30. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo perkelti dar didesnę išlaikymo naštą vaikų motinai, kuriai ir taip tenka didesnė atsakomybė ir pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis nepilnamečių vaikų auklėjimu ir vystymusi.
Dėl priverstinės hipotekos nustatymo
31. Pirmosios instancijos teismas priteisto išlaikymo išieškojimui užtikrinti sprendimu taikė privertinę hipoteką atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui – žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), su kuo nesutinka atsakovas, teigdamas, kad tokiu būdu atimama galimybė jam gauti bet kokias pajamas. CK 3.197 straipsnyje nustatyta, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas poreikį taikyti priverstinę hipoteką grindė tuo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nustačius, jog atsakovas tyčiniais veiksmais blogina savo turtinę padėtį, sudarydamas neatlygintinus nekilnojamojo turto sandorius, kurių jis neturi pareigos sudaryti, be to, nesprendžia sveikatos problemų, nededa maksimalių pastangų siekdamas susirasti savo amžių, išsilavinimą, profesines galimybes bei sveikatos būklę atitinkantį darbą, dirbti bei užsidirbti pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, be to, siekia parduoti ir paskutinį nekilnojamojo turto objektą, priklausantį atsakovui asmeninės nuosavybės teise, t. y., žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusia 2018 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2357-391/2018 – I tomas, e. b. l. 18-24). Šios aplinkybės patvirtina, kad yra didelė rizika, jog atsakovas apskritai liks be jokio turto, o nedirbdamas ir negaudamas jokių pajamų (išskyrus išmokas už netektą darbingumą), negalės teikti vaikams priteisto išlaikymo. Tokiu būdu dėl atsakovo netinkamų veiksmų (paskutinio turto perleidimo) ar neveikimo (darbo neieškojimo ir kt.) nukentėtų nepilnamečių vaikų interesai. Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gauti išlaikymą, byloje spręstinas klausimas dėl galimybės užtikrinti tinkamą prievolės teikti išlaikymą vykdymą, taikant atsakovo turtui (Žemės sklypui) priverstinį įkeitimą (hipoteką). Šie argumentai yra pagrįsti ir patvirtina būtinybę taikyti tokią išieškojimo užtikrinimo priemonę. Tačiau, kaip nurodyta teisės normoje, išieškojimas iš įkeisto turto bus nukreiptas tik tada, jei atsakovas nevykdys teismo sprendimo dėl išlaikymo teikimo.
Dėl bylos baigties
32. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
34. Atmetus apeliacinį skundą išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1019,20 Eur. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl prašymas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
apelianto A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1019,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.