Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui L. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Kauno apylinkės teisme 2017 m. gegužės 2 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui L. G., kuriuo prašoma nustatyti dukters A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. Ž. ir priteisti iš atsakovo L. G. ieškovės J. Ž. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 1-3).

Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės J. Ž. ir atsakovo L. G. dukra A. Ž.. Ieškovė su atsakovu santuokos niekada nebuvo sudarę, kurį laiką juos siejo glaudūs ryšiai ir pagarba, tačiau santykiai nutrūko dar prieš gimstant dukrai. Ilgą laiką atsakovas savo tėvystės nepripažino. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-669-752/2015 patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas pripažino, jog jis yra A. Ž. tėvas ir įsipareigojo mokėti išlaikymą po 200 Eur per mėnesį nuo 2012 m. gruodžio 20 d. iki jos pilnametystės. Atsakovas geranoriškai nesutinka, kad dukra gyventų su ieškove, neduoda reikiamų sutikimų ir kt., todėl kenčia dukters interesai. Atsakovas niekada tinkamai nevykdė jam kaip tėvui įstatymų priskirtų pareigų. Dukrai jau šeši metukai, tačiau savo tėvą L. G. ji tėra mačiusi tik vieną kartą. Ieškovė ne kartą ragino atsakovą prisidėti prie dukters auklėjimo, rūpinimosi, jos socialinės, moralinės ir materialinės gerovės kūrimo, tačiau visos pastangos buvo bergždžios. Atsakovui terūpi jo asmeniniai interesai, dukterimi nesirūpina, su ja nebendrauja ir net nebando užmegzti ryšio. A. Ž. gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su motina, kadangi ji su motina gyvena nuo pat gimimo, yra viena prie kitos prisirišusios, o atsakovą dukra pažįsta tik iš pasakojimų, jis jai visiškai svetimas asmuo. Ieškovė nurodo užtikrinanti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), taip pat visapusiškai rūpinasi jos auklėjimu, lavinimu, švietimu, sveikatos priežiūra. Ieškovės nuomone, dukters gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų dukters interesus, kadangi būtent motina geriausiai sugebėtų užtikrinti dukters, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimą ir tobulėjimą. Be to, tik nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina būtų galimybė užtikrinti dukrai emocinį stabilumą, kadangi dukra su mama gyvena nuo pat gimimo, yra pripratusi prie ją supančios aplinkos.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jam buvo įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai (el. b. l. 29-30). Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, nuomonės dėl ieškinio reikalavimų neišsakė.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje (el. b. l. 27) nurodė, kad J. Ž. šeima ir L. G. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus Kauno mieste, apskaitą. Skyriaus atstovė D. S. posėdžio metu nurodė, jog šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su mama, ji dukra rūpinasi tinkamai, todėl Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinio reikalavimams pritaria.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Nustatyta, jog ieškovė J. Ž. ir atsakovas L. G. yra nepilnametės A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (el. b. l. 13). Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-669-752/2015, patvirtino šalių – J. Ž. ir L. G., sudarytą taikos sutartį, kuria L. G. pripažino esąs A. Ž. tėvas bei įsipareigojo mokėti dukrai išlaikymą po 200 Eur per mėnesį iki jos pilnametystės (el. b. l. 78). Ieškovės J. Ž. bei šalių nepilnametės dukros A. Ž. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). J. Ž. šeima ir L. G. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus Kauno mieste, apskaitą (el. b. l. 27).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad nepilnametės šalių dukros A. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje (el. b. l. 27) nurodė, jog J. Ž. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus Kauno mieste, apskaitą, o skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarautų jo interesams. Atsakovas bylos eiga nesidomėjo, ieškovės teigimu, jis su dukra visiškai nebendrauja, matė ją tik vieną kartą – DNR ekspertizės metu. Mergaitė nuo pat gimimo gyvena su motina, yra prie jos prisirišusi, tarp motinos ir dukros užsimezgęs glaudus ryšys. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat vertinant aplinkybę, kad mažametei mergaitei daugiau reikia motinos globos, jos rūpesčio, nepilnametės A. Ž. gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina ieškove J. Ž..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Ieškovė teismui pateikė duomenis, jog patyrė 481 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis (el. b. l. 4) ir 450 Eur išlaidos už advokato pagalbą (el. b. l. 5, 6, 9). Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl iš esmės laikytinos pagrįstomis. Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos 481 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 4,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios visiškai patenkinus ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 481 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,44 Eur (keturis eurus 44 ct) pašto išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.