Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras prygunkovas

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai Ž. B., o būtent: 2023-04-04, apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, stumdė žmoną Ž. B., užlauždamas dešinę ranką, ir sugriebęs už kaklo ją smaugė, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino bei parodė, kad Ž. B. nuo birželio mėn. nebėra jo sutuoktinė. Įvykio metu, jie buvo susituokę. Įvykio dieną, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo, susikivirčijo. Ginčijosi dėl skyrybų proceso. Nukentėjusioji filmavo jų ginčą. Jam tai nepatiko, todėl jis nukentėjusiąją pastūmė. Tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, tačiau pripažįsta, kad galėjo konflikto metu suspausti žmonos kaklą ranką bei nukentėjusiąją smaugti. Pripažįsta, kad savo veiksmais padarė jai kaltinime nurodytus sužalojimus, tokiu būdu padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Pripažįsta, kad nukentėjusiajai užlaužė dešinę ranką, sugriebė už kaklo ir smaugė. Anksčiau nukentėjusiosios atžvilgiu nesmurtavo. Konflikto metu galėjo nukentėjusiajai sutrenkti šoną. Dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašė nukentėjusios, susitaikė su ja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras.

Nukentėjusioji Ž. B. teisiamajame posėdyje parodė jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusiosios Ž. B. parodymais, kad su vyru M. B. buvo susituokusi. Su juo gyveno apie 15 metų. Vėliau, maždaug prieš septynerius metus, jis išėjo gyventi atskirai nuo jos. Jie septynerius metus gyveno atskirai, tačiau neišsituokė. Su vyru bandė išsiskirti gražiuoju, tačiau šis nesutiko ir 2022m. spalio mėnesį ji padavė jį į teismą bei jo atžvilgiu surašė civilinį ieškinį. 2023-02-10 M. B. atėjo pas ją ir pareiškė, kad čia yra jo (duomenys neskelbtini)jie įsigijo abu kartu 2003 m. M. B. taip pat yra čia registruotas, todėl negalėjo jo išvaryti. M. B., pastaruoju metu, dažnai (duomenys neskelbtini)ant jos pyko, teigė, kad jam sugadino gyvenimą, pateikdama civilinį ieškinį. Jis ją vadino „(duomenys neskelbtini)šiuos užgauliojimus yra nufilmavus telefonu. 2023-04-04 grįžo į namus apie 12:00 val. Namie taip pat buvo M. B., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Suprato, kad jis neblaivus. 17:00 val. (duomenys neskelbtini)neblaivus M. B., įvykus žodiniam konfliktui, stumdė, o kai pasakė, kad kvies policiją, atėmė mobilųjį telefoną, lauždamas jai dešinę ranką ir sugriebęs rankomis už kaklo ją smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Skausmą vertina 5 balais iš dešimties. Taip pat M. B. buvo paėmęs telefono įkrovimo laidą ir jį jai apvyniojo aplink kaklą, bet nesmaugė, tik pasakė, matysi, kas tau bus. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, sužalojimai nepadaryti, greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Panašus atvejis buvo prieš dvi savaites, tuomet M. B. jai kumščiu trenkė į šonkaulius ir ji pajuto fizinį skausmą, tačiau į policiją nesikreipė, nes neužilgo turėjo būti teismo posėdis dėl skyrybų. Dukrų konflikto metu nebuvo, jos buvo mokykloje, įvykio nematė. Kaimynai įvykio taip pat nematė (b. l. 28-31); 2023-04-04 Ž. B. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2023-04-04 apie 17:00 val. (duomenys neskelbtini)neblaivus sutuoktinis M. B., įvykus žodiniam konfliktui, stumdė, o kai pasakė, kad kvies policiją, atėmė mobilųjį telefoną, lauždamas jai dešinę ranką ir sugriebęs rankomis už kaklo ją smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat M. B. buvo paėmęs telefono įkrovimo laidą ir jį jai apvyniojo aplink kaklą, bet nesmaugė, tik pasakė, matysi kas tau bus. Dėl sukelto fizinio skausmo ji į medikus nesikreipė, sužalojimai jai nepadaryti, greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Jai išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka, jo nereikš. Prašo nubausti M. B. įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 9-14); 2023-04-04 įvykio apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-23); 2023-04-04 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad vizualiai apžiūrint Ž. B. matyti, kad ant jos dešinės plaštakos matosi paraudimas. Jį fotografuojamas šalia laikant masteline liniuotę. Paraudimas taip pat matomas ant moters kaklo iš priekio pusės. Kaklas taip pat fotografuojamas (b. l. 42-48); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada kurioje nurodyta, kad Ž. B. nustatytas sužalojimas: poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Ž. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 58); Apžiūros protokolu, kuriame užrašytas Ž. B. pokalbis su BPC operatoriumi. Protokole nurodyta, jog „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2023-04-04 17_01_27).Garso įrašas trunka 1.30 min.-112 klausau. Policijos norėčiau. Pareigūnų. Kas nutiko. Vyras smurtauja. Šiauliuose, kokioje gatvėje gyvenate? (duomenys neskelbtini)? 6. Durų kodas yra patekti (duomenys neskelbtini)Aš pati prie durų. Tai atidarysite? Jo. (duomenys neskelbtini)Prieš kiek laiko smurtavo prieš jus? Dabar, ką tik. Kiek minučių praėjo maždaug? Dabar, tik kelios. Prieš kelias minute. Ar sumušė jus, greitoji reikalinga? Ne nereikalinga. Tai čia sudavė? Ar žodinis konfliktas? Ir žodinis, stumdymas, smaugimas. Nereikėjo medikų, tikrai? Ne, ne. O sakykite nepilnamečių vaikų yra su jumis? Nėra dabar....“ (b. l. 63-65); Apžiūros protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų filmuota medžiaga. Protokole nurodyta: „Body kamera darytas vaizdo įrašas: (duomenys neskelbtini)vaizdo įrašas trunka 14 min. 00:40 vaizdo įrašo minutę policijos pareigūnus Ž. B. pasitinka atidarydama (duomenys neskelbtini)Į pareigūno klausimą, „kas čia buvo?“, moteris akivaizdžiai susijaudinusi. Ji pradeda pasakoti: „Šiaip su vyru mes skiriamės, taip prasidėjo... jis ateina čia ir būna. Kelias dienas buvau išėjusi. Šiandien grįžau per pietus, pasiimti savo daiktų, iš darbo, taip prasidėjo stumdymaisi, grasinimai“ Klausimas pareigūno: „Čia namuose?“. Atsakymas Ž. B.: „Taip“. Į pareigūno klausimą, ar buvo sukeltas fizinis skausmas, ar ji nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ž. B. iš kišenės ištraukė dešinę ranką, parodydama, kad jai skauda plaštaką, pasakė: „Nežinau“. Į pareigūno klausimą, ar tai pirmą kartą, ji paaiškino: „prieš kelias savaites, per tualeto duris, išlaužtos iki šiol“. Į pareigūno klausimą ar policiją kviečia dažnai, ji atsakė, kad pirmą kartą. Dabar kvietė, nes nebegalėjo. Į klausima, kiek laiko vyksta skyrybos, ji atsakė, kad jau senai. Į klausimą ar kartu gyvena, ji atsakė, kad ne. Į pareigūno klausimą, ar yra įvykio liudytojai, ji atsakė, kad buvo tik dviese.02:50 vaizdo įrašo minutę ji aiškina aplinkybes, kaip vyras smurtavo: „Mane prirėmė prie sienos, pradėjo smaugti“. Pareigūno klausimas: „Su rankom už kaklo?“ Ž. B. paaiškino: „prieš tai buvo uždėjęs „šniūrą““ (Parodo, kad apie kaklą) Ji patikslina: „Laidą, po to grasinimai“, paaiškina, „vyko viskas šiandien. Aš pirmą grįžau, jis neišleido išeiti, ir pasiėmęs mašiną išgėręs išvažiavo.“ Į klausimą „Gal draugas vežė?“ Ji paaiškino: „Jis raktus pasiėmė iš mano kišenės ir pabėgo... Aš išėjau į (duomenys neskelbtini)jis užrakino duris. Nebebuvo kur eit, nuėjau pas (duomenys neskelbtini)telefono paskambinau. Ji paaiškino, kad tai buvo rimtai, kai ją prirėmė prie sienos ir smaugė, ji tada pabėgo. Jai buvo suėmęs už kaklo, smaugė, ar yra žymės ant kaklo, ji nežino. Į pareigūno klausimą, ar buvo sukeltas skausmas, Ž. B. patvirtino, parodė dešinės rankos plaštaką.04:35 vaizdo įrašo minutę, Ž. B. paaiškino, kad jai buvo šokas. Negali pasakyti, kiek jai skaudėjo, po to įvertino, kad 5 balai (nuo 1 iki10 balų sistemoje). Parodė, kad viskas (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu yra. 09:37 vaizdo įrašo minutę Ž. B. pareigūnui parodo, kad jaučia skausmą dešinėje plaštakoje. Į pareigūno klausimą, ar medikai reikalingi, ji atsako, kad nereikalingi, kad išgers vaistų nuo skausmo. Peržiūrint vaizdo įrašą, matome, kad pareigūnai fotografuoja įvykio vietą, Ž. B. ruošiasi su pareigūnais važiuoti į policijos komisariatą (b. l. 66-68).

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017)

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai. Pripažino bylai svarbias aplinkybes. Jo kaltę taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti bei užfiksuoti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – protokolas-pareiškimas, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje ir kituose dokumentuose nurodyti duomenys ir aplinkybės, patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad M. B. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai Ž. B., o būtent: 2023-04-04, apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, stumdė žmoną Ž. B., užlauždamas dešinę ranką, ir sugriebęs už kaklo ją smaugė, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smurtavimu prieš nukentėjusiąją, padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeliant fizinį skausmą. Kvalifikuojamasis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį. Nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo, kardomosios priemonės klausimo išsprendimo

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019, 20 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018).

Šiuo konkrečiu atveju, teismas nagrinėdamas baudžiamąją byla, nustatė, kad nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, pasirašė su ja kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad asmenys susitaikė ir žala atlyginta. Šios teismo pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Teismo nustatyti duomenys patvirtina, kad šioje byloje nukentėjusioji susitaikė su kaltinamuoju, pastarasis nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, t. y. jie susitaikė. Vadinasi yra trys BK 38 straipsnio 1 dalies sąlygos. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad M. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veikią, t. y. yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 92-94), byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų atžvilgiu, nors yra baustas administracine tvarka (b. l. 96-97), tačiau labai pavojingų administracinių nusižengimų nėra padaręs, dirbantis (b. l. 99), anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, charakterizuojamas teigiamai, iš jo elgesio matyti, kad tikrai gailisi dėl savo veiksmų, todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis pirmiau išdėstytais duomenimis, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl yra pagrindas M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jam taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (b. l. 81-83).

Dėl daiktinių įrodymų

Dokumentas, turintis reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas – paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, tuo atleidžiant M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja Ž. B., už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 9 mėn. nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais.

Dokumentą, turintį reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską – palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.