Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Radviliškio r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-18, apie 21.33 val., V. M., būdamas neblaivus, telefonu žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas, kad prieš jį smurtauja sugyventinė, tačiau atvykę pareigūnai nustatė, kad ši informacija nepasitvirtino.

Tokia veika padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 186 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, todėl vadovaujantis LR ATPK 272 str. 2 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Kadangi bylą nagrinėja teisėja vienasmeniškai, o ne kolegialus organas, teismo posėdžio protokolas nerašomas (LR ATPK 285 str.).

V. M. pripažino padaręs administracinį pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Jo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b.l.1), paties V. M. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad 2015-10-18, apie 20.30 val. jis grįžo į namus neblaivus. Norėjo eiti miegoti, bet sugyventinė G. S. jam pradėjo reikšti pretenzijas. Tada jis paskambino policijai ir pranešė, kad sugyventinė smurtauja, nors jokio smurto prieš jį niekas nevartojo. Jis tik norėjo, kad pareigūnai pasikalbėtų su sugyventine (b.l.3), policijos patrulio tarnybiniu pranešimu (b.l.4), įvykio informacija (b.l.5), G. S. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad grįžusi į namus rado girtą sugyventinį, kuris dar gėrė alų. Sugyventiniui reiškė pretenzijas dėl girtavimo, tačiau jokio smurto prieš jį nenaudojo. Ji girdėjo, kad nuėjęs į kambarį jis kvietėsi policiją, tada priėjusi pati pasakė, kad jokios pagalbos jiems nereikia. Pareigūnams paaiškino, kad nieko neįvyko ir jis be jokio tikslo iškvietė policiją (b.l.8).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, jog V. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 186 str., yra kaltas ir baustinas administracine nuobauda.

V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidimą padarė būdamas neblaivus (LR ATPK 32 str. 1 d. 8 p).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (baustas už kitokio pobūdžio pažeidimo padarymą), atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei daro išvadą, kad V. M. skirtina administracinė nuobauda – bauda.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, elgesį po pažeidimo padarymo (nuoširdžiai gailėjosi), atsakomybę lengvinančias aplinkybes, konstatuotina, kad paskyrus nors ir minimalią LR ATPK 186 str. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jo asmenybei, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę baudą, nei numato LR ATPK 186 str.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l.11) ir turtinę žalą patvirtinančius įrodymus (b.l.7,12). Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas LR ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo pareigūnų iškvietimo policijai buvo padarytas 1.46 eurų turtinis nuostolis. Pažymėtina tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, pareigūnai sugaišo darbo laiką, patyrė tarnybinio automobilio eksploatavimo išlaidų.

Teismas pažymi, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kita, atlikti lėšas skiria valstybė. Akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių, kaip jie suprantami LR CK 6.249 straipsnio prasme ir dėl to galėtų būti pripažinti nukentėjusiu asmeniu bei reikalauti patirtos žalos atlyginimo, todėl teismas nenagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymo dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, jog tai neatima Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato teisės kitais būdais reikalauti atlyginti nuostolius. LR ATPK kodekso 37 str. 2 d. numatyta, kad su administracinio teisės pažeidimo padarymu susijusių turtinių nuostolių atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2013 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1169-498/2013, 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1340-175/2013).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 186 str., ir, pritaikius LR ATPK 30¹ str. skirti jam administracinę nuobaudą – 20 eurų (dvidešimties eurų) baudą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1.46 euro civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.