- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-253-357/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- UADB „Ergo Lietuva“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Dorsimus“
- Kategorijos
- 73.2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ (toliau tekste – UADB „Ergo Lietuva“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dorsimus“ (toliau tekste – UAB „Dorsimus“), tretiesiems asmenims atsakovo pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Busturas“ (toliau tekste – UAB „Busturas“) ir J. G. dėl 1714,00 Lt žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1714, 00 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1-2 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad 2008-07-29 išvažiavime iš uždaros teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu užsidarantys vartai atsitrenkė į automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. Ž., priekinės dalies šonus ir apgadino transporto priemonę. Įvykio metu automobilis buvo apdraustas UADB „Ergo Lietuva“ pagal 2007-07-25 su draudėju G. Ž. sudarytą transporto priemonių draudimo sutartį (KASKO), todėl vykdydamas sutartį ir transporto priemonės savininko nurodymu ieškovas 1714,00 Lt draudimo išmoką pervedė transporto priemonę suremontavusiai UAB „Igtisos paslaugos“. Laiko, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo iš už žalą atsakingo asmens, o darbdavio civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu jo darbuotojas žalos padarė eidamas savo darbines pareigas.
Atsakovas UAB „Dorsimus“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (50-52 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad UAB „Dorsimus“ darbuotojas J. G. dėl 2008-07-29 įvykio, kurio metu buvo apgadintas G. Ž. automobilis BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nekaltas, tokiu būdu negali atsirasti ir J. G. darbdavio UAB „Dorsimus“ atsakomybė. Pažymi, kad atsakovas teikė apsaugos paslaugas UAB „Busturas“ pagal UAB „Busturas“ vidaus dokumentais nustatytą tvarką; įrengti teritorijos vartus ir budėjimo vietas postuose yra UAB „Busturas“ pareiga. G. Ž. vairuojamas automobilis bandė išvažiuoti iš UAB „Busturas“ teritorijos pro įvažiavimui skirtus vartus, o atsakovo UAB „Dorsimus“ darbuotojas J. G., stebėdamas posto viduje esantį monitorių, iš anksto pamatyti ne pro tuos vartus išvažiuojantį automobilį ir išvengti įvykio negalėjo. Administracinė teisena buvo nutraukta Šiaulių apskrities VPK 2009-03-03 nutarimu, nustačius, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų dėl J. G. administracinės atsakomybės. Atsakovas teigia, kad ieškovas draudimo išmoką sumokėjo 2008-10-22, todėl yra praleidęs sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo atsakovo pusėje J. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Trečiasis asmuo UAB „Busturas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Priteisė atsakovui UAB „Dorsimus“ iš ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ 936 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Priteisė valstybei iš ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (114-117 b. l.).
Teismas nustatė, kad 2008-07-29 automobiliui BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuojant iš uždaros UAB „Busturas“ priklausančios teritorijos - autobusų parko, esančio Šarūno g. 2, Šiauliuose, užsidarantys vartai atsitrenkė į automobilio priekinės dalies šonus, dėl įvykio buvo apgadinta transporto priemonė ir vartai. UAB „Busturas“ autobusų parko, esančio Šarūno g. 2, Šiauliuose, teritorijos, joje esančios technikos ir patalpų apsaugą pagal 2008-04-01 saugos paslaugų sutartį Nr. 47 vykdė atsakovas UAB „Dorsimus“. Įvykio metu saugos darbuotojo pareigas UAB „Dorsimus“ atliko trečiasis asmuo J. G.. Dėl šio įvykio 2009-03-03 Šiaulių apskrities VPK buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nenustačius teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Automobilis BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas UADB „Ergo Lietuva“ savanorišku transporto priemonių (KASKO) draudimu, draudimo laikotarpis nuo 2007-10-25 iki 2008-10-24. Transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio padaryti nuostoliai sudaro 1714,00 Lt. Ieškovas 2008-10-22 pervedė transporto priemonę suremontavusiai UAB „Igtisos paslaugos“ 1714 Lt.
Byloje teismas nustatė, kad žala padaryta 2008-07-29 automobiliui BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuojant iš atsakovo UAB „Dorsimus“ saugomos UAB „Busturas“ teritorijos. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovo UAB „Dorsimus“ darbuotojas J. G. yra kaltas dėl įvykio metu atsiradusios žalos.
Teismas nurodė, kad Saugos paslaugų sutartyje Nr. 47 numatyta, kad UAB „Dorsimus“ (atsakovas) įsipareigoja organizuoti fizinę autobusų parko (Šarūno g. 2, Šiauliai) apsaugą ir praėjimo pravažiavimo kontrolę. Įvykio dieną saugos darbuotoju dirbo J. G.. Teismas pažymėjo, kad UAB „Dorsimus“ pareiginiuose nuostatuose saugos darbuotojui yra tik bendro pobūdžio normos dėl saugos darbuotojo teisių ir pareigų bei atsakomybės, juose nėra detaliai reglamentuojamos saugos darbuotojo, dirbančio įvažiavimo/išvažiavimo poste, atliekamos funkcijos. Atsižvelgiant į minėtoje saugos paslaugų sutartyje nustatytus apsaugos (UAB „Dorsimus“) įsipareigojimus, teismas sprendė, kad saugos darbuotojas visų pirma yra atsakingas už fizinę teritorijos, joje esančios technikos ir pastatų apsaugą. Teismas nurodė, kad minėtoje sutartyje taip pat numatyta, kad UAB „Dorsimus“ organizuoja įvažiavimo/išvažiavimo kontrolę. Tuo tarpu transporto judėjimą teritorijoje, įvažiavimo ir išvažiavimo iš UAB „Busturas“ autobusų aikštelės teritorijos pro specialiai įrengtą postą tvarką reglamentuoja generalinio direktoriaus patvirtinta schema, kuri pakabinta ties administracijos pastatu. Šie bylos duomenys teismui leido spręsti, kad UAB „Busturas“ turi nuolatinius darbuotojus, atsakingus už eismo saugumą, ir transporto judėjimo saugumo užtikrinimo funkcijos atsakovui UAB „Dorsimus“, t. y. ir saugos darbuotojams, nebuvo perduotos. Teismo vertinimu, judėjimo schemos pakabinimo vieta, atitinkamų ženklų, atitinkančių reikalavimus, ir signalų pastatymas, ženklų matomumo užtikrinimas, įvažiavimo/išvažiavimo posto ir vaizdo kamerų transporto priemonių judėjimui stebėti tinkamas įrengimas yra autobusų aikštelės savininko UAB „Busturas“ pareiga.
Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo darbuojas J. G., elgdamasis neapdairiai ir nerūpestingai, neįsitikinęs, kad tai yra saugu, uždarinėjo vartus ir todėl yra kaltas dėl padarytos žalą. Įvykio vietą apžiūrėjęs pareigūnas nustatė, kad įvažiavime į UAB „Busturas“ teritoriją įrengtos vaizdo kameros, kurių fiksuojamą vaizdą saugos darbuotojas mato posto viduje esančiame monitoriuje; jame matomas ir įvažiavimas, kuriame įvyko eismo įvykis, tačiau artėjanti transporto priemonė pamatoma jau įvažiavus į pravažiavimą, norėdamas iš toliau pastebėti artėjančią transporto priemonę, saugos darbuotojas turi išeiti į lauką arba turi būti prie šoninio lango. Trečiasis asmuo J. G. tiek posėdžio metu, tiek duodamas paaiškinimus administracinėje byloje, nurodė, kad jis įleidęs autobusą į teritoriją distanciniu valdymu darė vartus ir tuo metu, kai vartai užsidarinėjo, per įvažiavimui skirtus vartus bandė išvažiuoti BMW automobilis. Šios aplinkybės rodo, kad saugos darbuotojas neturėjo techninių galimybių laiku pastebėti pro įvažiavimui skirtus vartus išvažiuojančio automobilio. Tai, kad G. Ž. vairuojamas automobilis iš teritorijos išvažiavo pro vartus, skirtus transporto priemonėms įvažiuoti, įrodo administracinės bylos medžiaga ir ši aplinkybė bylos nagrinėjamu metu nebuvo ginčijama. Apie tai, kad prieš išvažiuodamas automobilis būtų stabtelėjęs ties saugos postu, byloje duomenų nėra.
Neginčytinų aplinkybių apie tai, kad trečiasis asmuo J. G. turėjo galimybę pastebėti atvažiuojantį automobilį ir sustabdyti beužsiveriančių vartų judėjimą, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nagrinėjamoje situacijoje jo elgesio vertinti kaip neapdairaus ar nerūpestingo nėra pagrindo. Tuo tarpu automobilio savininkas iš teritorijos išvažiavo pro įvažiavimui skirtus vartus, nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus savo turtui, taip pat nesilaikė saugaus atstumo, kad išvengtų susidūrimo su kliūtimi. Tokiu būdu teismas sprendė , kad pats nukentėjusysis rizikavo ir savo veiksmais padarė sau žalą. Todėl teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis LR CK 6.263, 6.264 straipsniais. Šiuo konkrečiu atveju teismas taikė LR CK 6.253 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad civilinė atsakomybė netaikoma dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms ieškinį teismas atmetė kaip neįrodytą.
Dėl ieškinio senaties teismas pasisakė, kad atsakovas teigdamas, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 7 punkte nurodytą 1 metų ieškinio senaties terminą, neteisingai aiškina ieškovą ir atsakovą siejančius teisinius santykius ir ginčui taikytinas materialinės teisės normas. Teismas pažymėjo, kad draudimo teisiniai santykiai pagal jų prigimtį taikytini tik draudėjui ir draudikui, visi kiti draudėjo ar draudiko santykiai su trečiaisiais asmenimis negali būti kildinami iš draudimo teisinių santykių, nors ir būtų grindžiami draudimo santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiams taikytinos atsakovo ir avarijoje nukentėjusio asmens civilinės atsakomybės iš delikto reglamentuojančios teisės normos (CK 6.1015 str. 2 d.), įskaitant ir ieškinio senaties taikymo taisykles. Todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti taikytinas ne vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, o CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Byloje teismas nustatė, kad ieškovui reikalavimo teisė atsirado nuo 2008-10-22, jam išmokėjus draudimo išmoką. Ieškovas į teismą kreipėsi 2011-08-03, taigi nepraleidęs minėto 3 metų ieškinio senaties termino, todėl ieškovo reikalavimui ieškinio senaties instituto teismas netaikė.
Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintais užmokesčio už advokato pagalbą kriterijais, ir sprendė, kad šioje byloje maksimalus užmokesčio už pasirengimą ir atstovavimą teisme dydis yra 336 Lt ((3,5 x(0,15x800))x0,80), todėl priteisė iš ieškovo atsakovui 936 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys atmetamas, į valstybės biudžetą iš ieškovo teismas priteisė 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai. Nustačius LR CPK 329 str. 2 d. numatytą pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (120-124 b. l.).
1. Apeliantas remiasi LR CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta generalinio delikto doktrina, pasigenda argumentų, kurie būtų pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, vertinimo sprendime. Laiko, kad atsakovo darbuotojo veiksmų neteisėtumas bei kaltė pasireiškė tiek pagal bendrąsias deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, tiek esant sutartinei civilinei atsakomybei. Todėl atsakovas, būdamas savo srities profesionalu, bei turėdamas pakankamai patyrimo, vykdant tokios rūšies veiklą ir bent jau 4 mėnesių patirtį, atliekant fizinę UAB „Busturas" teritorijos ir joje esančios technikos stebėjimą ir apsaugą bei pravažiavimo, įskaitant ir tais atvejais, kai transporto priemonės išvažiuoja per įvažiavimui skirtus vartus, kontrolę, privalėjo pastebėti išvažiuojantį automobilį, o padaręs žalos, pagal sutartį ją privalo atlyginti. Laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų dėl visų atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų.
2. Atleisdamas atsakovą nuo civilinės atsakomybės, teismas rėmėsi G. Ž. veiksmų vertinimu, todėl iš esmės nusprendė ir dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių, kas yra LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatytas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantas yra įsitikinęs, kad G. Ž. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Šiaulių apsk. VPK KP administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl KET pažeidimo buvo surašiusi būtent trečiajam asmeniui J. G., papildomo tyrimo metu nustatyta, kad transporto priemonės BMW 320i, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas jokių kelių eismo taisyklių nepažeidė.
Šalies argumentai
3. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ieškinio senaties skaičiavimo taisykles.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Dorsimus“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą (132-135 b. l).
Žala dėl samdomų darbuotojų veiksmų, turi būti atlyginama specialaus delikto sąlygomis, t.y. ieškovas privalėjo įrodyti darbuotojo kaltę. Tačiau pabrėžtina, kad UAB „Dorsimus" darbuotojas J. G. dėl 2008-07-29 įvykio, kurio metu buvo apgadintas G. Ž. automobilis BMW 320i v/n (duomenys neskelbtini), yra visiškai nekaltas. Tokiu būdu negali atsirasti ir ieškovo, kaip J. G. darbdavio, atsakomybė.
Apeliantas neteisingai aiškina deliktinę ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas neturi teisės reikšti pretenzijų J. G. dėl 2008-04-01 sutarties vykdymo, nes jis nėra šios sutarties šalis. Apeliantas neteisingai aiškina 2008-04-01 sutarties sąlygas. Teismas teisingai vertino, kad judėjimo schemos pakabinimo vieta, atitinkamų ženklų, atitinkančių reikalavimus, ir signalų pastatymas, ženklų matomumo užtikrinimas, įvažiavimo/išvažiavimo posto ir vaizdo kamerų, transporto priemonių judėjimui stebėti tinkamas įrengimas yra autobusų aikštelės savininko UAB „Busturas" pareiga. Todėl visa su tuo susijusi atsakomybė tenka UAB „Busturas". Kadangi dėl įvykio nėra J. G. kaltės, tai UAB „Dorsimus", kaip jo darbdavys, neatsako prieš ieškovą pagal CK 6.264 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmos instancijos teismas, trečiuoju asmeniu neįtraukęs į bylos nagrinėjimą G. Ž., galimai pažeidė jo teises CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Teismas teisingai konstatavo, kad G. Ž. vairuojamas automobilis iš teritorijos išvažiavo pro vartus, skirtus transporto priemonėms įvažiuoti, nes tą įrodo administracinės bylos medžiaga ir ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama. Šios aplinkybės ieškovas neginčija ir savo apeliaciniame skunde. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl tyčios G. Ž. veiksmuose, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl visa su įvykiu susijusi rizika ir nuostoliai tenka draudimo veiklą vykdančiam apeliantui.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Tačiau apelianto argumentai šiuo klausimu neturi teisinės reikšmės, nes teismas bylą išsprendė netaikydamas ieškinio senaties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl atsakovo atsakomybės pagrindų
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ką kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Todėl deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti visumą sąlygų: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą (CK 6. 246 - 6.249 str.).
Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta generalinio delikto doktrina, neteisingai aiškina deliktinę ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančias normas. Žala dėl samdomų darbuotojų veiksmų yra atlyginama esant specialaus delikto sąlygomis, todėl ieškovas siekdamas žalos atlyginimo iš atsakovo privalo įrodyti darbuotojo J. G. kaltę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo ir vertino atsakovo UAB „Dorsimus“ darbuotojo J. G. kaltę dėl žalos, padarytos 2008-07-29 įvykio metu, automobiliui BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuojant iš atsakovo UAB „Dorsimus“ saugomos UAB „Busturas“ teritorijos.
Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas, būdamas profesionalu, bei 2008-04-01 sutarties vykdymo pagrindu atlikdamas UAB „Busturas" teritorijos stebėjimą ir apsaugą bei pravažiavimo, įskaitant ir tais atvejais, kai transporto priemonės išvažiuoja per įvažiavimui skirtus vartus, kontrolę, privalėjo pastebėti išvažiuojantį automobilį, o padaręs žalą, pagal sutartį ją privalo atlyginti, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nepagrįstai 2008-04-01 saugos paslaugų sutartį sieja su atsakovo darbuotoju J. G., kadangi sutarties šalys yra atsakovas ir UAB „Busturas“. Be to, teismas pažymi, kad apeliantas netinkamai aiškina 2008-04-01 saugos paslaugų sutarties sudarytos tarp UAB „Dorsimus“ ir UAB „Busturas“ sąlygas. Byloje pateikta saugos paslaugų sutartis Nr. 47, kurios 1.2. punkte įvardintas sutarties objektas – teritorija ir joje esanti technika bei pastatai. Saugos paslaugų sutarties 3.2.2. punkte numatyta, kad UAB „Dorsimus“ įsipareigoja organizuoti fizinę autobusų parko (duomenys neskelbtini) apsaugą ir praėjimo pravažiavimo kontrolę saugojamoje teritorijoje (60-62 b. l.). Byloje nustatyta, kad transporto judėjimą teritorijoje, įvažiavimo ir išvažiavimo iš UAB „Busturas“ autobusų aikštelės teritorijos pro specialiai įrengtą postą tvarką reglamentuoja generalinio direktoriaus patvirtinta schema, kuri pakabinta ties administracijos pastatu. Tai reiškia, kad UAB „Dorsimus“ saugojo UAB „Busturas“ teritoriją pagal UAB „Busturas“ lokaliniais dokumentais nustatytą tvarką. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Busturas“ transporto judėjimo saugumo užtikrinimo funkcijas būtų perdavęs atsakovui UAB „Dorsimus“, t. y. ir atsakovo saugos darbuotojams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vertino, kad judėjimo schemos pakabinimo vieta, atitinkamų ženklų, atitinkančių reikalavimus, ir signalų pastatymas, ženklų matomumo užtikrinimas, įvažiavimo/išvažiavimo posto ir vaizdo kamerų transporto priemonių judėjimui stebėti tinkamas įrengimas yra autobusų aikštelės savininko UAB „Busturas“ pareiga. Byloje esanti administracinės bylos medžiaga teismui leidžia teigti, kad įvykio vietoje išvažiuojant iš teritorijos nėra nuorodų, tinkamai įrengtų kelio ženklų, šviesoforų ar kitų priemonių reguliuojančių įvažiavimą ir išvažiavimą iš teritorijos (81 b. l.). Nagrinėjamu atveju, svarbia aplinkybe byloje laikytina ta, kad G. Ž. vairuojamas automobilis bandė išvažiuoti iš UAB „Busturas“ teritorijos pro įvažiavimui skirtus vartus. Įvykio vietą apžiūrėjęs pareigūnas nustatė, kad įvažiavime į UAB „Busturas“ teritoriją įrengtos vaizdo kameros, kurių fiksuojamą vaizdą saugos darbuotojas mato posto viduje esančiame monitoriuje; jame matomas ir įvažiavimas, kuriame įvyko eismo įvykis, tačiau artėjanti transporto priemonė pamatoma jau įvažiavus į pravažiavimą, norėdamas iš toliau pastebėti artėjančią transporto priemonę, saugos darbuotojas turi išeiti į lauką arba turi būti prie šoninio lango (81 b. l.). Todėl teismas sprendžia, kad atsakovo darbuotojas J. G. neturėjo galimybės iš anksto pamatyti iš UAB „Busturas“ teritorijos išvažiuojančio G. Ž. automobilio ir taip išvengti įvykio. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, jog byloje nėra neginčytinų aplinkybių apie tai, kad trečiasis asmuo J. G. turėjo galimybę pastebėti atvažiuojantį automobilį ir sustabdyti beužsiveriančių vartų judėjimą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad trečiasis asmuo J. G. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tuo tarpu automobilio savininkas G. Ž. iš teritorijos išvažiavo pro įvažiavimui skirtus vartus, nesilaikė saugaus atstumo, taip padarydamas žalą sau, laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis.
Remiantis Šiaulių apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia 2008-12-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. 11-645-289/2008 buvo panaikinta J. G. paskirta administracinė nuobauda, o Šiaulių apskrities VPK 2009-03-03 nutarimu nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nenustačius teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Nurodytų argumentų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl nagrinėjamo įvykio nėra J. G. kaltės, todėl atsakovas UAB „Dorsimus“, kaip J. G. darbdavys, neatsako prieš ieškovą pagal CK 6.264 str. 1 d. Teismas pažymi ir tai, kad taikyti civilinę atsakomybę atsakovui UAB „Dorsimus“, kaip J. G. darbdaviui, nėra pagrindo, kadangi byloje ieškovas neįrodė visumos civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos. Remiantis išdėstytu, apelianto argumentai, kad byloje yra pakankamai įrodymų atsakovo UAB „Dorsimus“ deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
Dėl nukentėjusio asmens veiksmų vertinimo ir jo neįtraukimo į bylos nagrinėjimą
Teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas atleisdamas atsakovą nuo civilinės atsakomybės, rėmėsi G. Ž. veiksmų vertinimu, todėl iš esmės nusprendė ir dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių, kas yra LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatytas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Byloje nustatyta, kad G. Ž. automobilis BMV 320 buvo draustas KASKO draudimu. Apeliantas už tam tikrą mokestį prisiėmė atitinkamą riziką, todėl įvykus draudiminiam įvykiui, turėjo pareigą kompensuoti G. Ž. patirtus nuostolius.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas, neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą G. Z., nepažeidė procesinių teisės normų, kadangi teismo sprendimas neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms. Teismui nurodžius, kad G. Ž. vairuojamas automobilis iš teritorijos išvažiavo pro vartus, skirtus transporto priemonėms įvažiuoti, tik patvirtina administracinėje byloje nustatytas aplinkybes ir pagrindžia teismo išvadą, kad ši aplinkybė sąlygojo žalos atsiradimą nesant trečiojo asmens J. G. kaltės. Apeliantas pats pripažįsta, kad G. Ž. išvengti susidūrimo neturėjo techninės galimybės. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju vertinant apeliacinio skundo argumentą, absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto LR CPK 329 str. 2 d. 2 p., nėra.
Dėl ieškinio senaties termino
Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui reikalavimo teisė atsirado nuo 2008-10-22, tai yra nuo draudimo išmokos išmokėjimo, todėl nepraleidus 3 metų ieškinio senaties termino, pagrįstai ieškovo reikalavimui ieškinio senaties instituto netaikė. Apelianto argumentai dėl senaties neturi teisinės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui, kadangi pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė netaikydamas ieškovo reikalavimui ieškinio senaties.
Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atmestini.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei atsakovo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovo ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Šalys nepateikė duomenų apie priteistų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje dydį, todėl jos nepriteistinos.
Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.