- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- AN2-119-557/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01569-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- J. S.
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2018-11-19 Klaipėdos AVPK KPT vyriausiasis patrulis E. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą J. S. už tai, kad jis 2018-11-19 06.51 val. Taikos pr. 121, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Citroen C4 Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam, geltonam) šviesoforo signalui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73.8 punkto reikalavimus. Tokie J. S. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.
2. Klaipėdos AVPK KPT 2018-11-19 nutarimu J. S. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 70 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su Institucijos 2018-11-19 nutarimu, J. S. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-02-05 nutartimi Institucijos 2018-11-19 nutarimą pakeitė: J. S. už padarytą nusižengimą paskyrė minimalią nuobaudą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje – 60 Eur baudą, ir ją, vadovaudamasis ANK 675 straipsnio 4 dalimi, pakeitė 12 valandų viešaisiais darbais, nustatydamas juos atlikti per 3 mėnesius.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4.1. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-02-05 nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad su skundžiama 2019-02-05 nutartimi sutinka iš dalies. Nuo 2002 metų jam užkirsta galimybė gauti antrinę teisinę pagalbą, todėl suvaržytos jo teisės į gynybą. Kadangi jis neturi kompetencijos vesti bylą ir paruošti tinkamus procesinius dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nesuprasti jo pozicijos ir priėmė iš dalies neteisingą sprendimą. Jo pateikto skundo esmė buvo prašymas panaikinti Institucijos 2018-11-19 nutarimą, o atmetus šį jo reikalavimą, paskirti jam viešuosius darbus, nes dėl labai sunkios materialinės padėties sumokėti baudos jis neturi galimybių. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad J. S. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tačiau J. S. teigia, kad objektyvios aplinkybės buvo kitokios. Protokole nurodytu laiku jis važiavo link šiaurinės miesto dalies pagal kliento užsakymą – turėjo skubiai nuvežti klientą į autobusą, kuris turėjo nuvežti jį į oro uostą. Važiuojant Taikos prospektu, jam degė žalias šviesoforo signalas. Prieš pat pėsčiųjų perėją sumirksėjo žalia šviesoforo šviesa ir jis įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui, o iš jos išvažiavo, mano, šviečiant geltonam šviesoforo signalui (šviesoforo charakteristika tokia: dega žalia šviesa, po to du kartus mirksi žalia šviesa, po to – geltona, po to – raudona). Policijos automobilis stovėjo šone. Jį sustabdęs policijos patrulis pasakė, kad jis neteisingai pervažiavo pėsčiųjų perėją. Jis policijos patrulį informavo, kad turi skubų užsakymą, ir kad jį įvykdęs atvyks aiškintis. Palikęs dokumentus, jis išvažiavo vykdyti užsakymo, susiskambinęs atvyko po 15–20 min. Protokolas buvo surašytas, jis jį pasirašė, nes kito sprendimo jau nebuvo. Policijos patrulis į protokolą neįrašė, kad jis įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. J. S. teigimu, jis KET nepažeidė. Nebuvo ir kartu įjungto geltono ir raudono šviesoforo signalo, tokios charakteristikos minėtame šviesofore iš viso nėra. Taip pat nebuvo ir mirksinčio geltono signalo. Akivaizdu, kad policijos pareigūnai nenustatė ir nežino minėto šviesoforo signalų charakteristikos. Pasak J. S., jis važiavo per perėją laikydamasis KET – įvažiavo į minimą sankryžą degant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui, o išvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. J. S. pažymi, kad jis vairuoja automobilius apie 40 metų ir nėra padaręs avarijos, žino KET reikalavimus, todėl veikė tinkamai ir šiuo atveju KET nepažeidė. J. S. pažymi, jog jis pripažino faktą, kad įvažiavo į perėją mirksint žaliam šviesoforo signalui, tačiau teismas klaidingai įvertino situaciją ir padarė neteisingą išvadą, kad jis nebuvo atidus. Taip pat skundžiamoje nutartyje klaidingai konstatuota, kad jis važiavo su keleiviu ir suprato, jog padarė nusižengimą. Institucijos atsiliepime į skundą nurodyti faktai neatitinka faktinių aplinkybių, yra nelogiški ir vertintini kritiškai. Atsiliepimas surašytas ir pasirašytas viršininko R. S., kuris nebuvo įvykio vietoje ir net nežino šviesoforo charakteristikos. J. S. nurodo, kad ji yra bendravęs su šiuo pareigūnu, šis išsakė jam savo poziciją, kad tiki tik pareigūnais ir kad jie visada teisūs. Tačiau, apelianto nuomone, pareigūnai suklydo, o viršininkas surašė formalų atsiliepimą. J. S. teigimu, policija teismui nepateikė jokių jo kaltės įrodymų, o dirba taip, kad tinkamai įvertinti situaciją galimybės nėra. Visuomenėje pripažįstama, kad ginčytis su policija beprasmiška. Teismai visada palaiko policiją. Nutartyje konstatuotos aplinkybės prieštaringos. J. S. nuomone, teismas klaidingai vertino aplinkybes ir situaciją bei priėmė neteisingą sprendimą. Klausimas dėl tariamo pažeidimo padarymo aplinkybių iš esmės liko objektyviai neišnagrinėtas.
5. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
8. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl J. S. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas negali būti pripažinti pagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
10. J. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2018-11-19 06.51 val. Taikos pr. 121, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Citroen C4 Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam, geltonam) šviesoforo signalui, tuo pažeidė KET 73.8 punkto reikalavimus.
11. ANK 417 straipsnio 4 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui.
12. KET 73.8 punkte numatyta, jog kartu įjungti geltonas ir raudonas signalai draudžia eismą ir įspėja, kad bus įjungtas žalias signalas.
13. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys neleidžia neginčytinai konstatuoti, jog J. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Citroen C4 Picasso“ įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam, geltonam) šviesoforo signalui.
14. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek Institucija, tiek Klaipėdos apylinkės teismas J. S. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo grindė iš esmės jo paties prisipažinimu padarius jam inkriminuotą nusižengimą, t. y. kad jis pravažiavo pėsčiųjų perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog nagrinėjamai bylai svarbu ir tai, kad nusižengimas padarytas policijos pareigūnų akivaizdoje. Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti nusižengimą fiksavę policijos pareigūnai E. M. ir V. P. negalėjo neabejotinai patvirtinti, kad J. S. reguliuojamą pėsčiųjų perėją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam, geltonam) šviesoforo signalui, nurodydami, kad įvykio aplinkybių neatsimena, tik nurodė, jog jei pažeidimą užfiksavo, vadinasi, jis buvo padarytas, be to, asmuo su pažeidimu sutiko. Tačiau J. S., apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teigė, kad į reguliuojamą pėsčiųjų perėją įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui (tuo momentu galėjo užsidegti geltonas šviesoforo signalas), o ne, kaip nurodyta, administracinio nusižengimo protokole ir ginčijamuose Institucijos bei teismo procesiniuose sprendimuose, degant draudžiamam (raudonam, geltonam) šviesoforo signalui, pažymėdamas, kad minimas šviesoforas tokios funkcijos apskritai neturi. Kartu nurodė, jog administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodyta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pasirašė, nes taip liepė policijos pareigūnai, tačiau jie nieko nesiaiškino, o jis protokolą pasirašė, nes turėjo skubiai nuvežti klientą į autobusą. Tokia J. S. versija bylos duomenimis nėra paneigta.
15. Byloje, be J. S. policijos pareigūnų 2018-11-19 surašyto administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 12–13) ir iš karto po to priimto nutarimo (b. l. 10–11), kuriuo J. S. buvo pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, jokių objektyvių jo kaltę pagrindžiančių duomenų nėra. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai E. M. ir V. P., fiksavę nusižengimą, nurodė, kad tarnybinių pranešimų, kai asmuo sutinka su pažeidimu, nerašo, nes tai nėra privaloma. Kartu nurodė, kad nusižengimai visada fiksuojami techninėmis priemonėmis, tačiau, jų nuomone, praėjus nemažam laiko tarpui, policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašai nebus išlikę. Kaip jau minėta, apklausiami kaip liudytojai bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu minėti policijos pareigūnai negalėjo kategoriškai patvirtinti, jog J. S. iš tiesų per reguliuojamą pėsčiųjų perėją įvažiavo degant draudžiamam (raudonam, geltonam) šviesoforo signalui. Pareigūnas E. M., surašęs J. S. administracinio nusižengimo protokolą, tik nurodė „Greičiausiai jis tikrai važiavo, kaip nurodyta“, pareigūnė V. P. nurodė, kad įvykio aplinkybių nepamena, bet, jos nuomone, jei asmuo buvo nubaustas, vadinasi, jis turėjo važiuoti per reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant draudžiamam (raudonam, geltonam) šviesoforo signalui, tačiau patvirtinti to negalėjo, kaip ir negalėjo patvirtinti, kad toje vietoje iš tiesų dega kartu raudonas ir geltonas šviesoforo signalai (administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. tai kategoriškai neigia).
16. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš pateikto skundo matyti, jog J. S. pripažįsta padaręs nusižengimą, nurodo, jog dirbdamas taksi vairuotoju ir veždamas keleivį pastebėjo policijos automobilį, kuris nukreipė vairuotojo dėmesį ir prie pėsčiųjų perėjos jis privažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Kadangi sustoti galėjo tik staigiai stabdydamas, todėl pravažiavo perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui, kaip, pasak pareiškėjo, yra numatyta KET 166 punkte. Iš kartu su skundu pateiktų duomenų matyti, jog ir pats J. S. pripažįsta, kad nebuvo pakankami atidus (b. l. 5), o iš karto po pažeidimo prie jo priėjusiai pareigūnei paaiškino, jog žino, kad yra sustabdytas dėl pėsčiųjų perėjos pervažiavimo fakto (b. l. 3). Atsižvelgdamas į tai, kartu pažymėdamas, jog nusižengimas padarytas policijos pareigūnų akivaizdoje, apylinkės teismas padarė išvadą, kad J. S. nuo pat nusižengimo padarymo suprato ir pripažino padaręs nusižengimą, t. y. vairuodamas taksi automobilį, kai vežamas klientas, nebuvo atidus ir dėmesingas vairuotojas, neskyrė pakankamo dėmesio eismą reguliuojančio šviesoforo signalams bei tokiu būdu padarė ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.
17. Tačiau, kaip matyti iš J. S. apylinkės teismui pateikto skundo, priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, pastarasis, prašydamas panaikinti Institucijos 2018-11-19 nutarimą, nurodė, kad reguliuojamą pėsčiųjų perėją jis pravažiavo, nepažeisdamas KET, t. y. nurodė, kad vairuodamas taksi automobilį, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, esančios prie „Žardės“ prekybos centro, pastebėjo policijos automobilį, kuris akimirkai atkreipė jo dėmesį, jam privažiavus prie pėsčiųjų perėjos, užsidegė geltonas mirksintis šviesoforo signalas. Kadangi nebuvo laiko įsitikinti, kad paskui jį nevažiuoja kiti automobiliai, o staigus stabdymas galėjo sukelti autoįvykį, jis pravažiavo pėsčiųjų perėją, kaip tai leidžia KET 166 punktas, nesukeldamas jokių negatyvių pasekmių (b. l. 3). Savo 2018-11-20 prašyme Klaipėdos AVPK „Dėl 2018-11-19 Nr. 30-ANR_N-16585-2018 nutarimo vykdymo aplinkybių“ J. S. nurodė, kad prie perėjos artėjo degant žaliam šviesoforo signalui, prieš pat įvažiuodamas į pėsčiųjų perėją pastebėjo geltoną šviesoforo signalą ir susidariusioje situacijoje baigė manevrą (b l. 5). Tokia J. S. apylinkės teismui pateiktame skunde ir Institucijai pateiktame prašyme išdėstyta pozicija prieštarauja administracinio nusižengimo protokole užfiksuotam pastarojo paaiškinimui, kad: „Su pažeidimu sutinku, prašau nuobaudą paskirti Ket pažeidimo vietoje.“ (b. l. 12). Tačiau Klaipėdos apylinkės teismas, nagrinėdamas J. S. skundą, nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti: neapklausė J. S. ir nusižengimą fiksavusių policijos pareigūnų, nesiaiškino, ar nėra objektyvių užfiksuotą nusižengimą patvirtinančių duomenų, tik formaliai nurodė, kad J. S. su pažeidimu sutiko, nors iš pastarojo apylinkės teismui pateikto skundo visumos matyti, kad, jo nuomone, reguliuojamą pėsčiųjų perėją jis pravažiavo nepažeisdamas KET, t. y. ją pravažiavo užsidegus geltonam šviesoforo signalui.
18. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde J. S. nurodė, kad reguliuojamą pėsčiųjų perėją pravažiavo mirksint žaliai šviesoforo šviesai. Tuo tarpu apylinkės teismui pateiktame skunde J. S. teigė, kad jam privažiavus prie pėsčiųjų perėjos užsidegė geltonas mirksintis šviesoforo signalas. Aiškinantis šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo posėdyje, J. S. paaiškino, kad jis šiuo metu tiksliai nebeprisimena, ar įvažiavo į pėsčiųjų perėją mirksint žaliam šviesoforo signalui, ar jau užsidegus geltonam šviesoforo signalui, tačiau gali kategoriškai patvirtinti, kad raudonas šviesoforo signalas dar nebuvo užsidegęs. Kaip liudytojai apklausti nusižengimą fiksavę policijos pareigūnai nurodė įvykio aplinkybių neprisimenantys ir negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad J. S. pėsčiųjų perėją pravažiavo, degant draudžiamam (raudonam, geltonam) šviesoforo signalui, taip pat negalėjo paneigti apelianto versijos, kad minimas šviesoforas apskritai neturi kartu degančio raudono ir geltono šviesoforo signalų funkcijos (liudytoja V. P. nurodė, kad dėl šios aplinkybės Institucijos surašytuose protokole ir nutarime galėjo įsivelti klaida, rašant tekstą ant seno šablono). Šių prieštaravimų, nesant byloje jokių objektyvių J. S. inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtinančių duomenų (policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, vaizdo registratoriaus duomenų, šviesoforo charakteristikos), pašalinti nėra galimybės. Tuo tarpu KET 166 punkte inter alia numatyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.
19. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014).
20. Nagrinėjamoje byloje Institucija, susipažinusi su J. S. skundu apylinkės teismui, apeliaciniu skundu bei pateikdama dėl jų savo atsiliepimus, jokių duomenų, kurie galėtų paneigti J. S. nurodytus argumentus, kuriais apeliantas ginčija savo kaltę, nepateikė. Nors Institucija buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, Institucijos atstovas nedalyvavo nei apylinkės teismui nagrinėjant J. S. skundą, nei apygardos teismui nagrinėjant bylą žodinio apeliacinio proceso tvarka. Tuo tarpu teismo iniciatyva iškviesti ir apklausti liudytojais įvykį forminę pareigūnai nurodė įvykio aplinkybių neprisimenantys ir negalėjo kategoriškai paneigti apelianto versijos dėl jo nurodomų šviesoforo pravažiavimo aplinkybių ar pateikti kokių nors kitų pažeidimo faktą patvirtinančių duomenų. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra objektyvių, neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, patvirtinančių, kad J. S. 2018-11-19 06.51 val. Taikos pr. 121, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Citroen C4 Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam, geltonam) šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas KET 73.8 punkto reikalavimus. Nepaneigta, kad J. S. pravažiavo šviesoforą, laikydamasis KET 166 punkto reikalavimų.
21. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, J. S. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl Institucijos 2018-11-19 nutarimas, kuriuo J. S. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 70 Eur bauda, ir dėl jo priimta skundžiama nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo bylos teisena J. S. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-11-19 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16585-2018, ir administracinio nusižengimo teiseną J. S. pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.