Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą, suinteresuotasis asmuo byloje – valstybės įmonė Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja R. S. yra J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo (b.l. 4-8). Iš pateikto Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus Santuokos sudarymo įrašą liudijančio išrašo (b.l. 9) matyti, kad pareiškėjos sesuo J. S. ir P. S. (duomenys neskelbtini)susituokė, įrašo Nr. 334. Byloje esančios mirties liudijimų kopijos patvirtina, kad J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)., o jos sutuoktinis P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 10, 16). VĮ Registrų centro 2017-05-11 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-2703 patvirtina, kad Janinai ir P. S. vaikų nesusilaukė (b.l. 11). Kadangi po J. S. mirties nebuvo pirmos-trečios eilės įstatyminių įpėdinių, pareiškėja 2016-11-07 kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės 2-ąjį notarų biurą dėl sesers turto paveldėjimo kaip ketvirtos eilės įstatyminė paveldėtoja ir buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. CT-152/16 (b.l. 12). 2017-01-05 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis patvirtina, kad dar viena J. S. sesuo – J. D., turinti vienodas paveldėjimo teises į sesers palikimą, 2017-01-05 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, patvirtinta notaro Č. T., paveldėjimo teises padovanojo pareiškėjai, todėl J. S. turtą ji paveldėjo pagal apyrašą (b.l. 13-14). Kaip matyti iš pridedamo Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro 2017-03-01 liudijimo, po P. S. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b.l. 17). Iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l. 22) matyti, jog J. S. pagal 1995-05-11 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, t.y. esant santuokoje su P. S., priklausė vieno kambario butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 31,77 kv.m., u/n (duomenys neskelbtini)., reg. Nr. 10/12196, todėl 1/2 dalis buto priklausė ir J. S. sutuoktiniui P. S..

Sutinkamai su LR CK 5.13 str., palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos eilės, arba su antros eilės įstatyminiais įpėdiniais. Įstatymas nustato, kokią dalį sutuoktinis paveldi su pirmos eilės, kokią dalį turto - su antros eilės įstatyminiais įpėdiniais. Nesant palikėjo pirmos eilės (vaikų, įvaikių) ir antros eilės (tėvų, vaikaičių) įstatyminių įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Taigi, J. S. paveldėjo visą P. S. palikimą, kurį sudaro 1/2 dalis aukščiau nurodyto buto.

Pareiškėja pareiškime teigė, kad po palikėjo P. S., mirusio (duomenys neskelbtini). mirties jo sutuoktinė J. S. priėmė ir valdė palikimą, t. y. valdė P. S. turtą kaip savo, kadangi ji ir toliau gyveno jų bendrame bute, mokėjo mokesčius už elektrą, tvarkėsi bute, kas rodo, kad palikimą ji priėmė faktiniu valdymu. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos mokėjimų knygelės ir kvitų, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2016-06-21 iki 2016-10-13 J. S. mokėjo už minėto buto komunalines paslaugas, kopijos (b.l. 23-25).

Taigi, teismo vertinimu po palikėjo P. S. mirties jo sutuoktinė J. S. per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 3 d.) į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pradėdama valdyti palikėjo P. S. turtą kaip savo.

Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) neginčijo aplinkybės, kad palikėjo sutuoktinė J. S. pradėjo palikėjo P. S. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties; taip pat nėra jokių kitų potencialių įpėdinių ir niekas nepareiškė prieštaravimų dėl palikėjo sutuoktinės teisės paveldėti palikėjo turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, konstatuoja, kad po palikėjo P. S. mirties 2016-06-21, jo sutuoktinė J. S., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikėjo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos R. S. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėja negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Pareiškėji VGTPT 2017-03-23 sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-l 177-6033 yra suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl ji yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.