- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- e2-9874-647/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02793-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- UAB „Jurisdictus“
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovui A. V. (A. V.) dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas UAB „Jurisdictus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. V. 1 500,00 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 1,48 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, prašo, kad būtų priimtas sprendimas už akių.
2. Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 123 straipsnio 3 dalis). Iš atsakovo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
3. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-10-14 buvo surašytas transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo aktas dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-09 nutarimo Administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-322-1017/2019, matyti, kad minėtą automobilį pažeidimo metu vairavo atsakovas A. V.. Pažymėtina, kad tame pačiame nutarime konstatuota, kad automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra taip pat atsakovas A. V.. Atsakovui 2019-01-14 buvo siųstas reikalavimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo, tačiau ieškovo duomenimis, skola neapmokėta iki šiol.
5. UAB „Sauda“ sudarė Reikalavimo teisės perleidimo (cecijos) sutartį Nr.18/03 su UAB „Jurisdictus“ ir 2019-01-11 priėmmo-perdavimo aktu perleido reikalavimo teisę į skolininko įsiskolinimą UAB „Jurisdictus“.
6. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2019-01-14 rašytiniu pranešimu.
7. Sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis numato, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas savo prievolę ieškovui įvykdė tinkamai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 500,00 Eur už transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2018-10-14 iki 2019-01-29, tenkintinas.
8. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 1 500,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 34,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 ir 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
10. Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistina ir 1,48 Eur išlaidų susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, kurias sudaro 0,97 Eur išlaidos už registruotos siuntos siuntimą, 0,31 Eur išlaidos už VĮ Registrų centro duomenis apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą.
11. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. V. (A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Jurisdictus“ (į. k. 301851658) naudai 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35,48 Eur (trisdešimt penkis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo CPK 287 straipsnio nustatyta tvarka.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.