- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-879-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01333-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- O. B.
- Trečiasis asmuo
- A. G., T. G., AB „SEB bankas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal I. G.-B. ieškinį atsakovui O. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys byloje – A. G., T. G. ir AB „SEB bankas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės I. G.-B. ieškinys atsakovui O. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų klausimų. Pateiktame ieškinyje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki teismo sprendimo įsitesėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų sūnaus D. B. ir dukros A. B. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove (vaikų mama); 2) priteisti iš atsakovo O. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams sūnui D. B. ir dukrai A. B. kiekvienam po 306,00 Eur mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad šalys kartu negyvena. Šalių vaikai faktiškai gyvena kartu su ieškove (vaikų mama). Taip pat nurodė, kad atsakovas šiai dienai iš viso neskiria vaikams išlaikymo, dėl ko kenčia vaikų poreikiai, taip pat į tai, kad vaikams yra būtina pirkti maistą, avalynę ir drabužius, mokėti už suteiktas komunalines paslaugas ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovės I. G.-B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino visiškai. Teismas nutarė nustatyti nepilnamečių vaikų D. B. ir A. B. laikiną gyvenamąją vietą su motina (ieškove) I. G.-B. iki teismo sprendimo byloje priėmimo; priteisti iš atsakovo O. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. B. ir A. B. mokamą periodinėmis išmokomis po 306,00 Eur kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; paskirti ieškovę I. G.-B. nepilnamečiams vaikams D. B. ir A. B. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
3. Teismas, pasisakydamas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nurodė, kad gautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie šalių gaunamas pajamas, nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis yra ženkliai didesnis už atsakovo, tačiau nurodyta aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą.
4. Teismas, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarančios 924,00 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 708,42 Eur), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų, į byloje gautus duomenis apie tėvų turtinę padėtį, kartu įvertina aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu turi būti užtikrintas vaiko ugdymo įstaigos lankymo tęstinumas, užtikrinti būtinieji vaiko poreikiai ir abu tėvai privalo prisidėti prie šių poreikių tenkinimo ir nutaria ieškovės prašymą tenkinti – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 306,00 Eur per mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartį dalyje, kurioje išspręstas laikinojo nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimas, ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 177 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
5.1. Teismas pripažino, kad gautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie šalių gaunamas pajamas ieškovės darbo užmokestis yra ženkliai didesnis už atsakovo. Ieškovės vidutinis už 2023 m. spalio-gruodžio mėnesius darbo užmokestis sudaro 5817 Eur atskaičius mokesčius, tačiau į šį jo dydį praktiškai neatsižvelgė, tuo pažeisdamas Civilinio kodekso nuostatas.
5.2. 2024-01-02 atsakovas neterminuotai įsidarbino VšĮ „Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centras“. Atsakovo darbo užmokestis sudaro 1457,33 Eur atskaičius mokesčius kas mėnesį. Kitų pajamų atsakovas neturi. Taigi, suma abiems vaikams kas mėnesį yra lygi 41 proc. atsakovo darbo užmokesčio. Pagal CPK 736 str. 1 d. iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis išskaitoma tik iki 30 proc. Taigi, šiuo aspektu nutartis nepagrįsta. Ieškovei 306 Eur suma sudaro tik 10 proc. nuo jos darbo užmokesčio.
5.3. Atsakovas pagal sudarytą darbo sutartį dirba 38 val. per savaitę, t. y. faktiškai 5 pilnas dienas per savaitę, todėl galimybės įsidarbinti dar kur nors, kad gautų papildomų pajamų, neturi fiziškai. Šalčininkuose atsakovui suteiktas butas ir nuompinigiai už jį sudaro 75,19 Eur per mėnesį. Mokestis už šilumą sudaro 70,17 Eur. Kitų mokesčių dar nėra atsakovas mokėjęs. Vien šios būtinos išlaidos sudaro 145,36 Eur. Atėmus šias išlaidas atsakovui lieka 699,97 Eur arba 23 Eur dienai, iš kurių atsakovas turi skirti tam tikras sumas kitiems būtiniems poreikiams bei maitinimuisi.
5.4. Teismas priteisdamas vaikams išlaikymo dydį nukrypo nuo proporcingumo principo. Teismo priteista suma ieškovei sudaro 12 proc. nuo jos vidutinio darbo užmokesčio, o atsakovui – 49 proc. Iš atsakovo turėtų būti priteista po 177 Eur kiekvienam vaikui ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Tai visiškai atitiktų atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą.
Atsiliepimas
6. Ieškovė I. G.-B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-01-26 nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
6.1. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, atsakovo argumentai, kad jo šiuo metu gaunamos pajamos yra mažesnės nei ieškovės (atitinkamai iš pastarojo turi būti priteista tik 25 proc. nuo minimalių – orientacinių vaikų poreikių sumos), laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t. y. sprendžiant klausimą, ar reikia priteisti laikiną išlaikymą ir kokio dydžio proporcingai gaunamoms pajamoms turi būti priteistas išlaikymas, nėra aktualūs. Tėvų gaunamų pajamų ir priteistino išlaikymo proporcingumo klausimas spręstinas nagrinėjant bylą iš esmės.
6.2. Teismų praktikoje pripažįstama, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiams vaikams yra reikalingi maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, poilsis ir laisvalaikis, tačiau išlaidų šiems poreikiams patenkinti dydis turi būti protingas ir realus.
6.3. Atsakovas ne tik nepagrindė, bet ir nenurodė aplinkybių, kodėl pastarasis darbo sutarties pagrindu įsidarbino tik 2023-12-14. Nepaaiškino, iš kokių lėšų pastarasis gyveno iki tol. Taip pat svarbu, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 100% UAB „Holimeda“ (į.k. 303369048) akcijų. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie galimai gaunamą naudą iš minėto juridinio asmens. Taip pat atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, nepriklausančio nuo pastarojo noro, kurios apribotų galimybę atsakovui generuoti tokias pajamas, kad pastarasis galėtų užtikrinti bet minimalius skyrium gyvenančių nepilnamečių vaikų poreikius.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
9. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: atsakovo darbo sutartį; Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sąskaitos apskaičiuojant nuompinigius nuorašas; sąskaitos už šildymo sąskaitą kopija; telefono ekrano nuotrauka.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
11. Atsakovas nenurodė jokių argumentų, kodėl kilo poreikis šiuos įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui. Be to, vienas iš teikiamų įrodymų yra rusų kalba, o pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktų naujų įrodymų nepriima.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
14. Byloje nėra ginčo dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo. Atsakovas nesutinka su priteistu nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžiu.
15. Apeliantas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydį, jį sumažinant iki 177 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti ir laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno tėvų laikiną išlaikymą. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
17. Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
18. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jis kas mėnesį gauna 1457,33 Eur atskaičius mokesčius atlyginimą, todėl jam per didelė finansinė našta teikti po 306 Eur per mėnesį nepilnamečiams sūnui ir dukrai išlaikymą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, kurie paremti teismo iniciatyva surinktais įrodymais apie atsakovo turtinę padėtį, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti savo nepilnamečiams vaikams pakankamo dydžio išlaikymą tam, kad būtų užtikrinti bent minimalūs jų poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šioje proceso stadijoje, sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo, nėra galimybės nustatyti, kad atsakovo turtinė padėtis nulemta ne atsakovo valios, nėra duomenų apie jo galimybes susirasti papildomą darbą, tai bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Be to, byloje yra duomenys, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 100 proc. UAB „Holimeda“ akcijų. Atsakovas nenurodė jokių duomenų apie gaunamas pajamas/finansinę naudą iš šios įmonės. Taigi, preliminariai įvertinus atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad priteistas iš atsakovo išlaikymo dydis jo vaikams yra adekvatus jo turtinei padėčiai bei užtikrina šalių vaikų teisę gauti jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.
19. Nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo atsižvelgti į CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Atsakovo nurodyta CPK nuostata taikoma vykdymo procese, o ne sprendžiant laikinų apsaugos priemonių klausimą dėl vieno iš tėvų laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, visų pirma, atsižvelgtina į vaikų interesus ir jų būtinųjų poreikių užtikrinimą.
20. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas neįvertino abiejų ginčo šalių turtinės padėties ir jų išlaikymo dydžio proporcingumo jų turtinei padėčiai. Akcentuotina, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą išnagrinėjus iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokio dydžio abiejų tėvų teikiamas išlaikymas labiausiai atitiktų šalių vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas vaikams teiktino išlaikymo dydžio nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, vertinant protingumo, teisingumo, sąžiningumo aspektais, akivaizdu, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius yra 708,42 Eur (nuo 2024 m. sausio mėn. 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių yra 924 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, atsižvelgiant į šį kriterijų, išlaikymo dydis kiekvienam vaikui būtų po 354 Eur/mėn. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė mažesnį nei minimalus dydis (po 306 Eur/mėn.), todėl nėra pagrindo šį dydį dar labiau sumažinti.
22. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos baigties
23. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir tėvų pareigomis materialiai išlaikyti savo vaikus, tuo tarpu atsakovas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atsakovo O. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.