- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- eAS-781-575/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02029-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- Jonavos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas
- Atsakovas
- Jonavos rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Jonavos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Jonavos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto prašymą dėl sprendimo ir rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Jonavos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas (toliau – ir Kontrolės komitetas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 21R1-186 (AG1-168/11-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Kontrolės komitetui nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti prašymo reikalavimus; praleidus prašymo padavimo terminą, paduoti prašymą atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą, nurodant tokio praleidimo svarbias priežastis; nurodyti konkrečias Kontrolės komiteto funkcijas, tiesiogiai susijusias su prašyme pareikštu reikalavimu. Teismas pasiūlė pridėti papildomus priedus prie prašymo.
Šalies argumentai
Kontrolės komitetas, šalindamas nustatytus prašymo trūkumus, pateikė patikslintą prašymą, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimą ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. birželio 2 d. raštą Nr. 6B-21-2789 (toliau – ir Raštas), įpareigoti Administraciją pateikti dokumentus, atsakant į Kontrolės komiteto 2021 m. gegužės 3 d. raštą Nr. 8.
Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Kontrolės komitetui nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui prašymą atnaujinti terminą prašymui paduoti.
Kontrolės komitetas, šalindamas nustatytus prašymo trūkumus, pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti, prašydamas priimti nagrinėti patikslintą prašymą.
Kontrolės komitetas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad Komisijos sprendimą gavo elektroniniu paštu 2021 m. liepos 28 d., tačiau skundą teismui padavė tik 2021 m. rugpjūčio 30 d., nes neteisingai apskaičiavo skundo padavimo teismui terminą. Paaiškino, kad skundo padavimo teismui terminą skaičiavo nuo Komisijos sprendimo gavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 28 d. Kadangi paskutinė skundo padavimo diena buvo šeštadienis, t. y. ne darbo diena, todėl skundą teismui padavė tik 2021 m. rugpjūčio 30 d. Kontrolės komitetas nurodė, kad apgailestauja, jog įvyko terminų skaičiavimo klaida, dėl ko skundas teismui buvo paduotas praleidus 1 dieną. Kontrolės komitetas atkreipė dėmesį, kad iš esmės elgėsi sąžiningai, todėl prašė teismo neatimti teisės kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartimi, netenkinęs prašymo atnaujinti terminą prašymui paduoti, atsisakė priimti Kontrolės komiteto prašymą.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl svarbių termino skundui (prašymui) paduoti praleidimo priežasčių, nustatė, kad Kontrolės komitetas praleido prašymo padavimo terminą, nes Komisijos sprendimas priimtas 2021 m. liepos 27 d., o prašymas dėl jo panaikinimo paduotas tik 2021 m. rugpjūčio 30 d.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Komisijos sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka yra aiški, todėl Kontrolės komitetui turėjo būti aišku, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Teismo vertinimu, skundo (prašymo) padavimo teismui terminas – vienas mėnuo nuo sprendimo priėmimo dienos – yra pakankamas laikotarpis paruošti ir pateikti procesinį dokumentą teismui. Todėl Kontrolės komitetas, atsižvelgdamas į prašymo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus ir pakankamai laiko parengti bei paduoti prašymą. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Kontrolės komiteto prašyme nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos objektyviomis bei nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, todėl jų teismas nepripažino svarbiomis.
Atsakydamas į Kontrolės komiteto argumentą, kad terminas buvo praleistas nežymiai (1 diena) ir tai įvyko dėl klaidos, skaičiuojant terminus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Teismas konstatavo, kad prašymas teismui paduotas praleidus nustatytą terminą dėl Kontrolės komiteto neatidumo. Teismo vertinimu, Kontrolės komitetas privalėjo būti rūpestingas ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis, turėjo visas galimybes nustatyta tvarka pateikti teismui prašymą laiku. Kontrolės komiteto veiksmai, dėl kurių buvo praleistas prašymo padavimo terminas, yra Kontrolės komiteto valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino prašymui paduoti praleidimo priežastis.
Apibendrinęs, teismas priėjo prie išvados, kad terminas prašymui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra įstatyminio pagrindo jį atnaujinti, todėl, netenkinęs Kontrolės komiteto prašymo atnaujinti terminą prašymui paduoti, jį atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Kontrolės komitetas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą ir įpareigoti priimti Kontrolės komiteto prašymą.
Kontrolės komitetas atskirajame skunde dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė prašyme atnaujinti terminą prašymui paduoti.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, Kontrolės komitetas akcentuoja, kad nesiekė piktnaudžiauti savo teisėmis, jokiais tyčiniais veiksmais nesiekė vilkinti skundo padavimo proceso. Mano, kad žmogiška ir formali klaida (terminas skundui paduoti praleistas tik 1 diena) neturėtų paneigti teisės kreiptis į teismą, siekiant galimai pažeidžiamų teisėtų interesų teisminės apsaugos.
Kontrolės komitetas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS719-492/2017), atkreipia dėmesį, kad pagal ją pripažįstama, jog teisė kreiptis į tesimą neturėtų būti prarasta terminą skundui paduoti praleidus tik 1 diena ir dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutarties, kuria, netenkinus Kontrolės komiteto prašymo atnaujinti terminą prašymui paduoti, atsisakyta priimti Kontrolės komiteto prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo atnaujinti terminą prašymui paduoti, nes nenustatė svarbios termino praleidimo priežasties, konstatavęs, kad klaida, dėl kurios buvo praleistas terminas prašymui paduoti, įvyko dėl Kontrolės komiteto aplaidžių veiksmų ir priklausė išimtinai nuo Kontrolės komiteto valios. Nenustatęs kitų priežasčių, teismas vien dėl aplinkybės, jog terminas praleistas nežymiai, praleisto termino prašymui paduoti neatnaujino.
Kontrolės komitetas, nesutikdamas su tokiomis išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad jo procesinis elgesys buvo sąžiningas ir nežymus termino prašymui paduoti praleidimas negali atimti teisės kreiptis į teismą, nes tai suponuoja tik formalų įstatymo taikymą, o ne teisingumo vykdymą.
Vertindama Kontrolės komiteto atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra absoliuti, tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią šiuo konkrečiu atveju įtvirtina ABTĮ ir šiuo atveju – Įstatymas.
Sprendžiant skundo priėmimo klausimą ir nustačius, kad egzistuoja ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, teismas turi priimti motyvuotą nutartį atsisakyti priimti skundą. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, tokią nutartį teismas turi priimti, nustatęs, kad skundas (prašymas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos šalys, nesutinkančios su Komisijos sprendimu, turi teisę tokį sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas prašymo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašymo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.
Nagrinėjamu atveju ginčo, kad Kontrolės komitetas praleido terminą prašymui paduoti, nėra, nes skundžiamas Komisijos sprendimas priimtas 2021 m. liepos 27 d., o dėl jo panaikinimo prašymas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „EPP“ paduotas ne 2021 m. rugpjūčio 27 d., o 2021 m. rugpjūčio 29 d., t. y. praleidus 1 dieną. Ginčas iš esmės kilęs dėl praleisto termino prašymui paduoti neatnaujinimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-730-822/2021; 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-757/2010; 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1019-07). Svarbios priežastys, dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinės, nuo asmens valios nepriklausančios, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą (žr., pvz., 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-139-442/20192013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-538-13). Sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-642/2013).
Teisėjų kolegija, įvertinusi Kontrolės komiteto prašyme atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kontrolės komiteto nurodyta priežastis (klaida) negali būti pripažįstama objektyvia priežastimi, sukliudžiusia Kontrolės komitetui kreiptis į teismą, laikantis ABTĮ ir Įstatyme nustatytos tvarkos. Kontrolės komitetas nepateikia jokių argumentų, įrodančių, kad klaida įvyko dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo Kontrolės komiteto valios. Priešingai, iš Kontrolės komiteto prašyme atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti ir atskirojo skundo argumentų aišku, kad Kontrolės komitetas pats pripažįsta, kad klaida įvyko dėl jo paties neapdairumo (žmogiškos klaidos). Todėl šiuo nagrinėjamu atveju nukrypti nuo teismų praktikoje pateikto „svarbios priežasties“ apibrėžimo ir nuo Kontrolės komiteto valios priklausančią aplinkybę vertinti, kaip objektyvią, teisėjų kolegija pagrindų nenustatė.
Vertindama Kontrolės komiteto atskirojo skundo argumentą, kad prašymo padavimo terminas praleistas nežymiai, t. y. tik 1 diena, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog net ir nežymus termino praleidimas bet kuriuo atveju savaime nėra laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti (žr., pvz., 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-100-261/2017; 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012). Kadangi nagrinėjamu atveju pritarta pirmosios instancijos teismui, kad vien Kontrolės komiteto padaryta klaida nėra svarbi priežastis, tai reiškia, kad byloje nenustatyta svarbių termino praleidimo priežasčių. Tokiu atveju net ir mažas prašymo padavimo termino praleidimas nelaikomas svarbia termino praleidimo priežastimi.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kontrolės komiteto nurodytos kreipimosi į teismą praleidimo priežastys yra nesvarbios, nes neįrodytas jų išskirtinumas, jos yra subjektyvaus pobūdžio, priklausančios nuo Kontrolės komiteto valios. Pažymėtina, kad kiekvieną kartą sprendžiant dėl praleisto prašymo (skundo) padavimo termino atnaujinimo, yra vertinama individuali faktinė situacija, kurios pagrindu atliekamas teisinis situacijos vertinimas, sprendžiant, ar egzistuoja, ar ne svarbios priežastys, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą prašymo (skundo) padavimo terminą. Tokiam individualiam nagrinėjamu atveju susidariusios situacijos vertinimui Kontrolės komiteto atskirajame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eAS719-492/2017, ir joje padarytos išvados, nenustačius, kad jos padarytos esant analogiškai ar bent labai panašiai situacijai kaip nagrinėjamu atveju, iš kurios kylantys santykiai, reglamentuojantys ta pačių teisės aktų, ir joje skundžiamus sprendimus, kurie analogiški tiek turinio, tiek faktinių aplinkybių prasme, priėmė tas pats viešojo administravimo subjektas kaip nagrinėjamu atveju, neturi teisinės reikšmės. Šiuo atveju nors teisėjų kolegijai ir nekyla abejonių dėl to, kad Kontrolės komitetas nesiekė piktnaudžiauti procesu ir iš esmės elgėsi sąžiningai, tačiau tai, atsižvelgus į tai, kas nustatyta, ir įvertinus keliamo ginčo pobūdį (ginčas kilo ne tarp asmens ir viešojo administravimo subjektų, bet tarp dviejų viešojo administravimo subjektų), nesudaro pagrindo prioritetą teikti teisminei gynybai, o ne teisiniam saugumui, kuriam užtikrinti ABTĮ ir šiuo atveju Įstatyme buvo nustatyti kreipimosi į teismą terminai.
Apibendrinama teisėjų kolegija konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti Kontrolės komiteto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kontrolės komiteto atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi ir 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Jonavos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.