- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-524-935/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Stasys Lemežis, Ugnius Trumpulis
- Advokatai
- Aleksandras Rybakas, Gintarei Repšaiteibei
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjams advokatei Gintarei Repšaitei bei advokato padėjėjui Aleksandrui Rybakui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1, 2 dalimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta, perduodant E. V. D. V. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. V. buvo uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, E. V. buvo įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 30 MGL (1500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Iš E. V. nuspręsta valstybės naudai išieškoti automobilio Dacia Dokker, v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą (7570 Eur).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. V. 2018 m. vasario 17 d., apie 13.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Dacia Dokker, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje nustatyta 2,44 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde E. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria iš jo buvo nuspręsta išieškoti automobilio Dacia Dokker, v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, taip pat nustatyti, jog draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. kovo 9 d.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisniai pagrindai skiriasi. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas yra privalomas. Vis tik, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas yra kitoks. BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatos ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomoji paskirtis leidžia daryti išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas yra paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas tokiais atvejais privalo įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas privalo atsižvelgti į turto įgijimo aplinkybes, kelia ar nekelia pavojų visuomenei turto palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Taikoma baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti proporcingumo principo reikalavimus.
4. Apeliantas nurodo, jog jam buvo pritaikytos trys baudžiamojo poveikio priemonės, dvi iš jų yra finansinio pobūdžio. Jo nuomone, konfiskuotino turto vertės išieškojimas šiuo atveju yra perteklinė ir neproporcinga priemonė, kuri suvaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises labiau nei reikia. E. V. buvo paskirta pakankamai didelė įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl dar vienos didelės pinigų sumos, kuri prilygsta bausmei skiriamai už sunkesnius tyčinius nusikaltimus, išieškojimas nepagrįstai apsunkina jo teisinę padėtį, gali jį sužlugdyti finansiškai.
5. Skunde pažymima, jog dėl nusikalstamos veikos niekam nebuvo padaryta žala, transporto priemone buvo važiuojamas labai nedidelis atstumas, nėra nustatyta E. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamos veikos, darbovietėje ir bažnyčios atstovo yra vertinamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neindividualizavo skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių ir nevertino jų proporcingumo, o sprendimas išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą yra nepagrįstas ir neteisingas.
6. Apeliaciniame skunde aiškinama, jog konkretaus konfiskuotino turto vertė byloje nebuvo nustatyta ir įrodinėjama tinkamais ir objektyviais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas turto vertę nustatė pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos duomenis. Pagal šiuos duomenis galima nustatyti tik orientacinę tam tikros automobilio markės kainą, o ne konkrečios konfiskuotinos transporto priemonės vertę. VšĮ „Emprekis“ negali garantuoti duomenų, gautų iš nepriklausomų šaltinių tikslumo, patikimumo bei išsamumo, todėl neprisiima atsakomybės už galimus netikslumus bei kitokius trūkumus. Vidutinė bet kokios transporto priemonės kaina yra tik orientacinė. Taigi apeliantui VšĮ „Emprekis“ teikiama informacija apie automobilių vertę kelia abejonių. Be to, pažymima, kad VšĮ „Emprekis“ informacijoje automobilio vertė yra nurodyta su PVM, kuris turėjo būti sumokėtas valstybei pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu ir neturėtų būti apskaičiuojamas nustatinėjant turto vertę, išieškotiną iš fizinio asmens.
7. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas specialiosios teisės atėmimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenustatė termino, nuo kada skaičiuojama specialiosios teisės atėmimo pradžia. Skiriant kardomąją priemonę, iš apelianto buvo realiai atimta teisė vairuoti transporto priemones, jam nebuvo išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas. Pagal savo turinį apeliantui taikyta kardomoji priemonė atitinka nuosprendžiu pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės turiniui. Apeliantas aiškina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra skaičiuotinas nuo to momento, kai iš vairuotojo yra paimamas vairuotojo pažymėjimas.
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje E. V. gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, mažinti išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį bei nustatyti, nuo kada skaičiuojama teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pradžia.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
E. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
9. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taip pat ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad automobilis, kurį 2018 m. vasario 17 d., apie 13.55 val., būdamas neblaivus, vairavo E. V., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. E. V. vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. V. gali būti išieškoma tik šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.
10. Asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės vienu iš BK VI skyriuje numatytų pagrindų, pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo klausimas, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018).
11. Akivaizdu, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
12. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad E. V. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje žymiai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jo kraujyje buvo nustatyta 2,44 promilės etilo alkoholio. Iš liudytojos J. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, šios liudytojos bei V. P. paaiškinimuose užfiksuotų duomenų matyti, jog E. V. nusikalstami veiksmai buvo nutraukti tik dėl minėtų asmenų aktyvių pilietiškų veiksmų. Liudytojos J. B. parodymai patvirtina, jog ji matė, kaip E. V. netvarkingai pastatė vairuotą automobilį, nuo jo buvo nuėjęs, o vėliau grįžęs vėl bandė užvesti automobilį (bandė pataikyti raktu į užvedimo spynelę), automobilio raktą iš E. V. paėmė liudytojos tėvas (b. l. 19). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir minėtos liudytojos bei V. P. paaiškinimuose (b. l. 6, 7). Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad E. V. savo veiksmais (valdydamas transporto priemonę dienos metu, mieste, būdamas smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio) kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad apeliantas automobiliu važiavo nedidelį atstumą. Taip pat įvertintina ir tai, kad E. V. anksčiau buvo ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vieną kartą buvo baustas už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu (administraciniai pažeidimai, kurie buvo numatyti Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 174 straipsnyje ir 178 straipsnio 1 dalyje). Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui buvo būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
13. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Taigi baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama iš esmės tokių pačių tikslų kaip ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis bausmėmis. Nagrinėjamu atveju E. V. skundžiamu nuosprendžiu iš tikrųjų buvo paskirtos dvi turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turto konfiskavimas). Vis tik tokių baudžiamojo poveikių priemonių paskyrimas E. V. neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimas, kadangi jomis yra tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjui, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, E. V. asmenybę (tiek teigiamai, tiek neigiamai jį apibūdinančius duomenis), švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekta. Paskirtos dvi turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės nevaržo E. V. teisių daugiau nei to reikalauja siekiami tikslai. Pažymėtina ir tai, jog E. V. nustatytos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis yra artimesnis minimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam šios įmokos dydžiui (minimalus įmokos dydis yra 5 MGL, maksimalus dydis 125 MGL, o vidurkis yra 65 MGL (BK 71 straipsnis)).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. V. neblaivus vairavo automobilį Dacia Dokker, v. n. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio vertė ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinę sistemą (b. l. 40). Viešai skelbiamoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu (http://www.emprekis.lt). Taigi pagal šios sistemos duomenis nustatyta vidutinė analogiško Dacia Dokker kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas E. V. vairuotas automobilis Dacia Dokker, v. n. (duomenys neskelbtini) Iš E. V. gynėjų pateiktos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog automobilio Dacia Dokker, v. n. (duomenys neskelbtini) vertė yra 4280 Eur. Abejoti minėtoje ataskaitoje, kurią parengė kvalifikuotas turto vertintojas, nurodyta automobilio verte nėra pagrindo, todėl būtent ši pinigų suma, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, ir turi būti išieškota iš E. V.. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir mažintina iš E. V. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi skundžiamas nuosprendis keičiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktu (netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepagrįstas apelianto teiginys, jog jam pritaikytos finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės iš tikrųjų prilygsta bausmei, kuri yra skiriama už sunkesnius tyčinius nusikaltimus. Visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio sankcijoje yra numatytos trys bausmių rūšys, iš kurių pati švelniausia yra bauda (minėtos normos sankcijoje yra numatytos arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės). E. V. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima skirti baudą nuo 50 MGL (2500 Eur) iki 2000 MGL (100000 Eur). Šiuo atveju E. V. privalo sumokėti 1500 Eur į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat iš jo bus išieškoti 4280 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi viso apeliantas dėl savo nusikalstamų veiksmų, dėl laisva valia pasirinktos nusikaltimo padarymo priemonės, praras 5780 Eur sumą. Ši pinigų suma yra šiek tiek didesnė nei 115 MGL, t. y. ji yra artima minimaliam įstatyme numatytam baudos dydžiui, kurį teismas gali nustatyti už nesunkaus nusikaltimo padarymą.
16. Teismų praktikoje pripažįstama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas yra skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). E. V. kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas buvo paskirta 2018 m. kovo 9 d., tą pačią dieną buvo paimtas jo vairuotojo pažymėjimas Nr. R0397167 (b. l. 30-32). Taigi E. V. realiai neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo 2018 m. kovo 9 d., todėl būtent nuo šios dienos ir turi būti skaičiuojamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, nuo kada yra skaičiuotinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį tikslina, nustatydama, kad baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. kovo 9 d.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš E. V. konfiskuotino automobilio Dacia Dokker, v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 7570 Eur, pakeisti ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. V. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino automobilio Dacia Dokker, v. n. (duomenys neskelbtini) vertę, kuri yra 4280 (keturi tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt) Eur.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nustatant, kad baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuojamas nuo 2018 m. kovo 9 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.