Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 43 punkte numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę (lovos skalbinius), o skalbinių skalbimo paslaugas, vadovaujantis 2017 m. balandžio 24 sudaryta paslaugų teikimo sutartimi Nr. 76-37 teikia UAB „Kauno skalbykla“. Nurodo, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai nuteistiesiems keičiami kartą per savaitę maudymosi dieną, o išduota patalynė (pagalvė, antklodė ir čiužinys), esant būtinumui, gali būti dezinfekuojami. Paaiškina, kad dezinfekavimas atliekamas kaitinimo būdu specialioje kameroje, o nuteistasis, pageidaujantis gauti dezinfekavimo paslaugą, turi kreiptis į būrio, kuriame gyvena, viršininką, kuris su dezinfekavimą atliekančiu asmeniu suderina paslaugos suteikimo laiką ir užtikrina nuteistojo patalynės pristatymą bei atsiėmimą.

Teigia, kad yra užtikrinamas privatumas: sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje, atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis, kurios užsidaro sandariai. Nurodo, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą inventoriaus būklę, o nuteistųjų sugadintas inventorius nedelsiant yra tvarkomas, nuteistųjų sulaužytas dušo patalpų inventorius taip pat nedelsiant yra keičiamas nauju. Teigia, kad jei iš sanitarinio mazgo patalpų, kurias valo patys nuteistieji, sklido nemalonus kvapas, reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atliko kitas budėtojas.

Nurodo, jog Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą pasivaikščiojimo kiemelių būklę, sienos tvarkingos, o gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Paaiškina, kad jei kiemeliuose matėsi pelėsis ar kerpės, reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atliko kitas budėtojas. Teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengta veikianti lietaus nutekėjimo sistema, be to, kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengtas tinkamos būklės sporto inventorius, kuris nekliba, nėra surūdijęs.

Paaiškina, kad ginčo laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kaišiadorių skyrius Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus KTP tikrino 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 28 d. Pažymi, jog ginčo laikotarpiu patalpos buvo tikrintos du kartus kai pareiškėjas buvo laikomas KTP Nr. 3, todėl visi pažeidimai kurie buvo nustatyti KTP Nr. 6 ir Nr. 24 neturėtų būti vertinami. Nurodo, kad operatyviosios kontrolės metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kaišiadorių skyrius nustatė, jog kamerų tipo patalpų kiemeliai tvarkingi, sienų paviršiai ir pamatai nudažyti, dalyje kiemelių įrengti metaliniai skersiniai (nuteistiesiems sportuoti), KTP Nr. 3 oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitiko higienos normas, patalpoje buvo švaru, nuteistiesiems buvo išduotos valymo priemonės taip pat apšvietimas atitiko normos reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos temperatūros, kad jam nebuvo išduotos valymo priemonės bei kad buvo netinkamas apšvietimas yra nepagrįsti ir neatitinkantys realybės ir turėtų būti atmestini. Pažymi, jog nors KTP Nr. 3 tualete buvo techniškai netvarkinga elektros instaliacija – rasti neizoliuoti elektros laidai, tačiau nedelsiant buvo imtasi priemonių, jog pažeidimai būtų pašalinti. Nurodo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo sudaryta galimybė atlikti religines apeigas uždarosios zonos KTP. Pažymi, kad pareiškėjui perkeltam atlikti nuobaudą KTP, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 223 punktu numatytais reikalavimais socialinės reabilitacijos priemonių (išskyrus grupines priemones) įgyvendinimas tęsiamas, būrių viršininkai ir kiti darbuotojai su pareiškėju nuobaudos atlikimo metu dirba individualų darbą, pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų į užsiėmimus nevedamas, tačiau pareiškėjas gali bendrauti su visais darbuotojais, dvasininkais ir visuomeninių organizacijų atstovais tuo metu, kai jie lankosi KTP.

Teigia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichologinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, diskomforto, dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos sumažėjusių bendravimo galimybių, dirglumo, padidėjusios baimės aplinkai, ar kitų psichologinių problemų, kurių atsiradimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, į psichologus nesikreipė, todėl mano, kad aplinkybės, jog pareiškėjas realiai jautė psichologinį sveikatos pablogėjimą, yra nepagrįstos, išgalvotos ir klaidinančios teismą. Nurodo, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ginčo laikotarpiu yra duomenų, kad nuteistasis kreipėsi į gydytoją du kartus dėl to, kad jį sukandžiojo blakės, tačiau pirmu atveju diagnozuotas dermatitas, antru – nustatyta objektyviai kūno oda švari be išbėrimų ar įkandimų. Teigia, kad asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų dėl regėjimo suprastėjimo ar kitų sveikatos sutrikimų, kurių atsiradimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, todėl mano, kad argumentai dėl pablogėjusios sveikatos susijusios su įkalinimo sąlygomis, visiškai nepagrįsti. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl jų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui.

2019 m. liepos 6 d. nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėta iš esmės rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas Imantas Snarskis kreipėsi skundu į teismą, prašydamas priteisti 5 000 € neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sąlygų atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus kamerų tipo patalpose Nr. 3, 6, 24 laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pareiškėjas skundžiasi kalinimo sąlygomis atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus kamerų tipo patalpose Nr. 3, 6, 24 laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d. Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 2019 m. liepos 16 d. pažymos dėl nuteistojo Imanto Snarskio Nr. 42-10610 (b. l. 30) duomenimis pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus KTP Nr. 3, 6, 24 buvo perkeltas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2019 m. sausio 20 d.

Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, o šie teisės aktai nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (BVK 2 straipsnis). BVK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (BVK 173 straipsnio 1 dalis). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194. Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustato Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprūpinimo tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos) patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą, be kita ko, kildina iš jo laikymo kamerų tipo patalpos, kuriose atėmus inventoriaus ir kitų daiktų užimamą plotą vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 2019 m. liepos 16 d. pažymos dėl nuteistojo Imanto Snarskio Nr. 42-10610 (b. l. 30) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. liepos 23 d. pažymos apie nuteistojo Imantas Snarskis laikymo sąlygas Nr. 77-1062 (b. l. 31) duomenimis pareiškėją laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 23 d. laikant 2 vietų 13,12 kv. m ploto kameroje Nr. 24 jam teko 6,56 kv. m (13,12 kv m. / 2 vietų) gyvenamojo ploto, nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. – 4 vietų 14,78 kv. m ploto kameroje Nr. 3 – 3,695 kv. m (14,78 kv m. / 4 vietų) ir nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. sausio 20 d. – 3 vietų 14,20 kv. m ploto kameroje Nr. 6 – 4,733 kv. m (14,20 kv m. / 3 vietų). Taigi pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,695 kv. m gyvenamojo ploto.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą taip pat kildina iš to, jog Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus KTP Nr. 3, 6, 24 buvo per didelė drėgmė, netinkama temperatūra, trūko gryno oro, tvyrodavo blogas kvapas, nebuvo užtikrinamas tinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Teigia, kad durų langelis, per kurį paduodamas maistas, buvo surūdijęs, atsilupusiais dažais, purvinas, nehigieniškas, lubų ir sienų danga buvo atsilupusi, padengta pelėsiu, pajuodavusi, byranti. Nurodo, jog cementinės grindys buvo išdaužytos, skylėtos, nelygios, šlapios, su išlindusiais polietileno likučiais iš kraštų. Teigia, kad langai buvo netvarkingi (išdaužyti, skylėti, apdeginėti, aštrios briaunomis, prisukinėti medvaržčių) ir nesandarūs. Nurodo, kad ant langų buvo pernelyg tankios grotos, be to, per puse lango buvo uždėta skarda su skylutėmis, o vidinė lango palangė dėl blogo lango paketo prisigėrusi vandens ir supelijusi. Teigia, kad sienos prie šiluminių vamzdžių perėjos pusiau apmūrytos ir apvirintos metaline surūdijusia skarda, sienose yra skylių, per kurias sklinda šviesa, girdisi triukšmas, pašaliniai garsai iš gretutinių patalpų. Nurodo, kad lovos su spintelėmis buvo surūdijusios, techniškai netvarkingos, antisanitarinės būklės, aštriomis briaunomis ir kampais. Teigia, kad patalpoje įrengtas radijo taškas (stotis) buvo netvarkingas, kyšojo pliki laidai, elektros jungikliai, rozetės išlaupytos ir išplėštos, kyšojo atviri laidai. Nurodo, kad minkštasis inventorius, skirtas miegui (čiužinys, pagalvė, paklodė) buvo dulkantys, drėgni, apsinešę rūdimis ir kitokiais nešvarumais, nehigieniški. Teigia, kad dienos metu nuo 6:00 val. iki 22:00 val. buvo atimamas čiužinys bei visa kita patalynė. Nurodo, kad kandžiojosi parazitai (blakės). Teigia, kad sanitarinis mazgas (kriauklė, tupiamasis tualetas, vandens nuleidimai) buvo atviri, apsinešę rūdimis ir kitais nešvarumais, tualete buvo skylės, vamzdžiai buvo kiauri, durys į tualeto patalpą sandariai neužsidarydavo, durų apačios skarda atlupta, turėjo aštrią briauną, be to, durų apačioje įrengtos skylutės per kurias visas blogas kvapas skverbėsi į gyvenamąją patalpą.

Pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą taip pat kildina iš to, kad KTP bendro naudojimo dušo patalpos buvo antisanitarinės būklės, nehigieniškos, dvokė, jų lubos ir sienos atsilupusios, pasidengusios pelėsio taškais, grindų danga vietomis ištrupėjusi (renkasi nešvarumai), nusirengimo kampe elektros instaliacijos-apšvietimas išlaupytas – kyšo pliki laidai, dušai pasidengę didžiuliu kalkių sluoksniu, inventorius duše išlaužytas. Teigia, kad kieme, į kurio pusę buvo įrengti langai, būdavo nešvaru ir netvarkinga, būdavo balandžių išmatų, iš kiemo sklisdavo blogas kvapas. Nurodo, jog pasivaikščiojimo kiemeliai buvo taip pat antisanitarinės būklės – sienos ir metaliniai įrenginiai pasidengę dideliu pelėsio sluoksniu, glitūs bei apaugę kerpėmis, kiemeliai visada šlapi, vandens nubėgimai netvarkingi, tvyro drėgmė ir blogas kvapas. Nurodo, kad kiemeliuose sporto įrengimai (lygiagretės ir skersinis) netvarkingi, kliba, nelygūs, aprūdiję. Teigia, kad nebuvo sudaryta galimybė atlikti religines apeigas, t. y. pasimelsti koplytėlėje, be to, nepakankamai duodavo cheminių priemonių valymui.

Nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore (BVK 103 straipsnio 1 dalis). Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų (BVK 103 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas (BVK 106 straipsnio 1 dalis). Tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas (BVK 106 straipsnio 3 dalis). Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 106 straipsnio 4 dalis). Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose (BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaip minėta, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (BVK 173 straipsnio 1 dalis), be to, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 straipsnio 8 dalis).

Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (HN 134:2015 12 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (HN 134:2015 14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (HN 134:2015 15 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (HN 134:2015 16 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (HN 134:2015 20 punktas). Laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje (HN 134:2015 24 punktas). Dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną (HN 134:2015 28.2 punktas). Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (HN 134:2015 34 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (HN 134:2015 35 punktas). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (HN 134:2015 37 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas). Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (HN 134:2015 43 punktas).

Nuteistieji, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, kuriems pagal jų rašytinius prašymus pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu leista užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla, gali ja užsiimti pataisos įstaigos direktoriaus arba kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nustatytose pataisos įstaigos arba kardomojo kalinimo vietos vietose (Vidaus tvarkos taisyklių 136 punktas). Atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi būti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatūrą (Vidaus tvarkos taisyklių 184 punktas). Religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas (Vidaus tvarkos taisyklių 185 punktas). Pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai; dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku (Vidaus tvarkos taisyklių 186 punktas). Nuteistiesiems, perkeliamiems į KTP (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal BVK142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis); patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui (Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas). Nuteistieji, perkelti į KTP, lieka būrio, kuriam priklausė, sudėtyje; nuteistajam atliekant nuobaudą KTP, socialinės reabilitacijos priemonių (išskyrus grupines priemones) įgyvendinimas tęsiamas (Vidaus tvarkos taisyklių 223 punktas). Nuteistieji, atliekantys nuobaudas KTP, kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami budinčiaisiais ir tvarko kameras (Vidaus tvarkos taisyklių 226 punktas). Pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje arba kameroje esantys nuteistieji; pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį (Vidaus tvarkos taisyklių 233 punktas). Ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis (Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas).

Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 4 punkto 2 dalį kameros – tai kalėjimų, areštinių, pataisos namų kamerų tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių patalpos, skirtos nuteistiesiems gyventi. Kameros grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.4 punktas). Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas). Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras vamzdynai, santechnikos prietaisai montuojami paslėptu būdu (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.6 punktas). Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punktas). Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose; koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.8 punktas). Kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai; iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos; grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm; iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punktas). Kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.10 punktas). Kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktas). Išorinės kameros durys turi būti metalinės (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 17.2 punktas). Viršutinėje išorinių durų dalyje, ne mažesniame kaip 150 cm aukštyje nuo grindų, įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė ir užskleidžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 17.3 punktas). Kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punktas). Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu; esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punktas). Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore; sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas).

Suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei (Aprūpinimo tvarkos aprašo 3 punktas). Kamerų tipo patalpose išduodamas 1 komplektas valymo inventoriaus: šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės (Aprūpinimo normos 10.8 punktas). Kamerų techninė apžiūra atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per dvi dienas; ji gali būti atliekama nesant kamerose suimtųjų ir nuteistųjų (Instrukcijos 169 punktas). Techninės apžiūros metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvų tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai; patikrinama, ar nėra žemės, plytų nuolaužų, statybinių šiukšlių ir kitų rengiamo pabėgimo požymių (Instrukcijos 170 punktas). Ne rečiau kaip du kartus per mėnesį pasirinktinai atliekamos kontrolinės techninės kamerų apžiūros, kurias organizuoja Apsaugos ir priežiūros skyriaus ir Ūkio skyriaus viršininkai (Instrukcijos 171 punktas).

Byloje pateiktas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-494 patvirtintas Nuteistųjų areštu bei nuteistųjų, atliekančių nuobaudas uždarosios zonos kamerose, skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir pareigų aprašas (b. l. 34-34a). Šio aprašo 1 punktu nustatyta nuteistųjų areštu bei nuteistųjų, atliekančių nuobaudas uždarosios zonos kamerose, skyrimo kameros budinčiuoju tvarka. Šio aprašo 2 punktu nustatyta, kad areštinėje ir uždarojoje zonoje paskiriamo kameros budinčiojo pareigos yra, be kita ko: tvarkyti kamerą (plauti grindis, valyti dulkes ir sanitarinius įrengimus, išnešti šiukšles, ją vėdinti) (2.1 punktas); saugoti kameros inventorių, įrengimus ir kitą kameroje esantį įstaigos turtą (2.2 punktas); pasibaigus pasivaikščiojimui sutvarkyti pasivaikščiojimui skirtą vietą (2.5 punktas); apie visus esamoje kameroje įvykusius gedimus ar sugadinimus nedelsiant pranešti sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiajam padėjėjui ar posto prižiūrėtojui (2.6 punktas).

Byloje taip pat pateiktas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-2216 patvirtintas Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašas (b. l. 35-36), kurio 13 punktu nustatyta, kad nuteistasis, pageidaujantis gauti nuosavos patalynės ar drabužių skalbimo ar dezinfekcijos paslaugas, dienotvarkėje nustatytu laiku patalynę ar drabužius nuneša į drabužių sandėlį, kur nešvarūs skalbiniai pasveriami ir paliekami; nuteistajam išduodamas nuteistųjų nuosavų drabužių ir patalynės priėmimo-išdavimo lapelis. Šio aprašo 14 punktu nurodyta, kad nuteistasis parašo prašymą dėl leidimo skalbti ar dezinfekuoti nuosavą patalynę ar drabužius ir kartu su nuosavų drabužių ir patalynės priėmimo-išdavimo lapeliu pateikia būrio viršininkui; būrio viršininkas prašymą, nuosavų drabužių ir patalynės priėmimo-išdavimo lapelį pateikia valdybos viršininkui, kuris rašo tarpininkavimo žymą.

Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. liepos 23 d. pažymoje apie nuteistojo Imantas Snarskis laikymo sąlygas Nr. 77-1062 (b. l. 31) nurodyta, jog yra užtikrinama tinkama patalpų būklė, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami, patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Teigiama, jog maisto perdavimui skirtas durų langelis tvarkingas, švarus, dažai neatsilupę, nesurūdijęs, atitinka higienos normas, Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus KTP grindys, sienos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, grindys lygios, kamerų, kuriose gyveno pareiškėjas lubos ir sienos yra tvarkingos, dažai neatsilupę, tinkas nebyra. Nurodoma, kad vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. V-103 „Dėl, švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo būklės tikrinimo komisijų sudarymo ir jų veiklos organizavimo“ švarą ir tvarką nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, akivaizdžius higienos normų pažeidimus fiksuoja sudaryta komisija, kuri informuoja atsakingus įstaigos struktūrinių padalinių vadovus. Paaiškinama, jog jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis. Teigiama, kad nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 (b. l. 42-43) su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Paaiškinama, kad apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų), o informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje, be to, patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Teigiama, jog KTP užtikrinama tinkama langų būklė – langai tvarkingi, nesudaužyti, sandarūs, o nuteistųjų, sugadinti, išdaužyti langai nedelsiant tvarkomi arba keičiami naujais. Nurodoma, jog Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje šildymas yra centralizuotas ir kad užtikrinamas tinkamas temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose, o esant būtinumui, pagal jų prašymus išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai, tačiau pareiškėjo prašymo dėl šildytuvo ar ventiliatoriaus išdavimo Turto valdymo skyrius negavo. Teigiama, kad apsauginės grotos ant langų įrengtos vadovaujantis Įrenginio ir eksploatavimo taisyklėmis ir kad apsauginės grotos (ne skardos) dienos šviesai ar gryno oro patekimui į patalpą nekliudo. Nurodoma, jog užtikrinama HN 134:2015 gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta, o gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Teigiama, kad užtikrinama tinkama inventoriaus būklė, lovos, spintelės techniškai tvarkingos, nesurūdiję, nėra aštrių briaunų. Nurodoma, kad vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu ir HN 134:2015 43 punktu numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę (lovos skalbinius). Paaiškinama, kad skalbinių skalbimo paslaugas, vadovaujantis 2017 m. balandžio 24 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi Nr. 76-37 (b. l. 39a-41a) įstaigai teikia UAB „Kauno skalbykla“, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai nuteistiesiems keičiami kartą per savaitę maudymosi dieną. Teigiama, kad išduota patalynė (pagalvė, antklodė ir čiužinys), esant būtinumui, gali būti dezinfekuojami dezinfekavimą atliekant kaitinimo būdu specialioje kameroje, o nuteistasis, pageidaujantis gauti dezinfekavimo paslaugą, turi kreiptis į būrio, kuriame gyvena, viršininką, kuris su dezinfekavimą atliekančiu asmeniu suderina paslaugos suteikimo laiką ir užtikrina nuteistojo patalynės pristatymą bei atsiėmimą. Nurodoma, kad užtikrinamas privatumas: sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje, atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis, kurios sandariai užsidaro, o nuteistųjų sugadintas inventorius nedelsiant yra tvarkomas. Teigiama, kad Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus kamerų tipo patalpose elektros instaliacija yra sumontuota vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų, t. y. paslėptu būdu gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose, o atvirų, neizoliuotų laidų nėra. Nurodoma, kad užtikrinama tinkama inventoriaus būklė, nuteistųjų sulaužytas dušo patalpų inventorius nedelsiant yra keičiamas nauju. Paaiškinama, kad jei iš sanitarinio mazgo patalpų, kurias valo patys nuteistieji, sklido nemalonus kvapas, reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atliko kitas budėtojas. Nurodoma, jog užtikrinama tinkama pasivaikščiojimo kiemelių būklė, kiemeliuose įrengta veikianti lietaus nutekėjimo sistema, sienos tvarkingos, o gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Paaiškinama, kad jei kiemeliuose matėsi pelėsis ar kerpės, reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atliko kitas budėtojas. Nurodoma, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengtas tinkamos būklės sporto inventorius, nekliba, nesurūdijęs. Atsiliepimu į skundą Pravieniškių PN-AK papildomai nurodo, kad vadovaujantis Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo (b. l. 32a-33), patvirtinto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56, 9 punkto nuostatomis valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyriaus specialistai ir išduoda jas nuteistiesiems, o KTP laikomiems nuteistiesiems šias priemones iš sandėlio paima ir išduoda Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai.

Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 2019 m. liepos 16 d. pažymoje dėl nuteistojo Imanto Snarskio Nr. 42-10610 (b. l. 30) pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2019 m. sausio 20 d. buvo sudaryta galimybė atlikti religines apeigas pataisos įstaigos uždarosios zonos KTP. Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 2019 m. liepos 17 d. pažymoje dėl informacijos pateikimo Nr. 62-2737 (b. l. 30a) nurodyta, kad pareiškėjui perkeltam atlikti nuobaudą KTP, vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 223 punktu numatytais reikalavimais socialinės reabilitacijos priemonių (išskyrus grupines priemones) įgyvendinimas tęsiamas, pataisos įstaigos būrių specialistai ir kiti darbuotojai su pareiškėju nuobaudos atlikimo metu dirba individualų darbą, pareiškėjas iš KTP į užsiėmimus nevedamas, pareiškėjas gali bendrauti su visais pataisos įstaigos darbuotojais, dvasininkais ir visuomeninių organizacijų atstovais tuo metu, kai jie lankosi KTP.

Pagal byloje pateiktą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22 4.80)PA-5323 (b. l. 48-51) matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 7 d. operatyviosios kontrolės metu, be kita ko, buvo tikrinamos Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus KTP Nr. 3, 6, 24 bei KTP kiemeliai. Nustatyta, jog KTP kiemeliai yra tvarkingi, sienų paviršiai ir pamatai nudažyti, dalyje kiemelių įrengti metaliniai skersiniai (nuteistiesiems sportuoti). Buvo nustatyta, kad KTP, be kita ko, Nr. 3, 6, 24 tualetuose sanitarinių įrenginių paviršiai yra padengti rūdimis, sunkiai valomi. Nustatyta, kad KTP, be kita ko, Nr. 3, 24 tualetuose buvo techniškai netvarkinga elektros instaliacija, rasti neizoliuoti elektros laidai, todėl konstatuotas HN 134:2015 12 punkto pažeidimas. Buvo tikrinama KTP Nr. 3, 6, 24 oro temperatūra ir santykinė drėgmė, tačiau neatitikimų HN 134:2015 reikalavimams nenustatyta. Nurodyta HN 134:2015 reikalavimų pažeidimus pašalinti iki 2018 m. spalio 2 d. Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. S-2052 „Dėl nurodyme pateiktų trūkumų pašalinimo“ (b. l. 47a) nurodyta, kad atsakant į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo aktą Nr. PA-5323 informuojama, kad patikrinimo metu rasti trūkumai pašalinti: HN 134:2015 12 punkto pažeidimas pašalintas 2018 m. rugsėjo 12 d., Antrojo sektoriaus KTP, be kita ko, Nr. 3, 24 elektros laidai izoliuoti, išplėštos rozetės įtvirtintos į savo vietas.

Pagal byloje pateiktą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22 4.80)PA-6430 (b. l. 51a-55) matyti, jog 2018 m. rugsėjo 19 d. operatyviosios kontrolės metu, be kita ko, buvo tikrinamos Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus KTP Nr. 3, 6. Nustatyta, jog KTP Nr. 3, 6 techniškai netvarkingi langai, todėl konstatuotas HN 134:2015 12 punkto pažeidimas. Nurodyta, kad KTP Nr. 6 iš lango rėmo išimtas stiklo paketas, todėl gyvenamojoje patalpoje nebuvo atlikti patalpų oro santykinės drėgmės matavimai, nes nebuvo užtikrintos pagal teisės aktų reikalavimus matavimams atlikti būtinos sąlygos. Tačiau nustatyta, jog KTP Nr. 3 buvo švaru, nuteistiesiems buvo išduotos valymo priemonės, oro temperatūra ir santykinė drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitiko HN 134:2015 reikalavimus. Taip pat nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus KTP dušo patalpoje ventiliacijos sistema veikia, oro judėjimo greitis atitiko HN 134:2015 reikalavimus, dušo patalpos yra valomos ir dezinfekuojamos prausimosi dienos pabaigoje, tačiau nustatyta, kad duše paviršiai yra blogai išvalyti, nes vizualiai matyti nuo lubų ir sienų atsilupę dažai ir nuo drėgmės patamsėjusios dėmės ant lubų ir sienų, todėl konstatuotas HN 134:2015 34 punkto pažeidimas. Nurodyta HN 134:2015 pažeidimus pašalinti iki 2019 m. sausio 28 d.

Pravieniškių PN-AK 2019 m. liepos 17 d. medicininiame pažymėjime Nr. 81(2)-452 (b. l. 29) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2019 m. vasario 20 d. pareiškėjas 2018 m. liepos 19 d. kreipėsi į gydytoją teigdamas, kad kanda blakės, tačiau jam diagnozuotas dermatitas. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas dėl blakių sukandžiojimo kreipėsi 2018 m. spalio 31 d., tačiau nurodyta, kad objektyviai kūno oda buvo švari, be į išbėrimų ar įkandimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Minėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktai patvirtina, jog KTP Nr. 3, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., 2018 m. rugpjūčio 7 d. operatyviosios kontrolės metu nustatytas HN 134:2015 12 punkto pažeidimas, kadangi tualete buvo techniškai netvarkinga elektros instaliacija, rasti neizoliuoti elektros laidai, o 2018 m. rugsėjo 19 d. operatyviosios kontrolės metu nustatytas HN 134:2015 12 punkto pažeidimas, kadangi buvo techniškai netvarkingas langas, be to, nustatytas HN 134:2015 34 punkto pažeidimas, kadangi duše paviršiai yra blogai išvalyti – vizualiai matyti nuo lubų ir sienų atsilupę dažai ir nuo drėgmės patamsėjusios dėmės ant lubų ir sienų. Įvertinus tai, šiuo atveju konstatuotinas vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų buvimas.

Tačiau dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, įrodymų vertinimo aspektu pastebėtina, kad atsakovės atstovo paaiškinimuose nėra loginių klaidų ar akivaizdžiai melagingos informacijos, todėl spręstina, kad nėra pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai yra abstraktūs ir deklaratyvus. Pareiškėjas nenurodo kuriose konkrečiai KTP kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti, o tik abstrakčiai juos išvardija. Minėtais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktais kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai nebuvo nustatyti, o kai kurie net buvo paneigti – dėl KTP kiemelių, juose esančių sporto įrengimų, oro temperatūros, santykinės drėgmės, dirbtinio apšvietimo, nuteistiesiems išduotų valymo priemonių, KTP švaros. Pareiškėjas nurodo, kad jį kandžiojo blakės, tačiau minėtas byloje pateiktas medicininis pažymėjimas paneigia šį pareiškėjo teiginį. Kita vertus, kai kurie pareiškėjo nurodyti pažeidimai akivaizdžiai nepagrįsti. Pavyzdžiui, minėti teisės aktai nustato, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, todėl pareiškėjo argumentas, kad dienos metu nuo 6:00 val. iki 22:00 val. buvo atimamas čiužinys bei visa kita patalynė, neturi pagrindo. Minėti teisės aktai nenustato, jog KTP laikomas asmuo turėtų būti vedamas būtent į koplytėlę pasimelsti, o duomenų, jog pareiškėjui buvo trukdoma melstis KTP, byloje nėra.

Pareiškėjas nenurodo, kad jam ar kitiems budintiesiems buvo trukdoma valytis ir tvarkytis KTP, bendrojo naudojimo patalpas ar kiemelius, todėl pareiškėjo argumentai, dėl jų nešvaros nepagrįsti. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam nepakankami buvo išduodama valymo priemonių, tačiau nedetalizuoja kiek ir kokių priemonių jam trūko, nors, kaip minėta, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad valymo priemonės buvo išduotos. Pareiškėjas nurodo, kad jo čiužinys, pagalvė, paklodė buvo dulkantys, drėgni, apsinešę rūdimis ir kitokiais nešvarumais, nehigieniški, tačiau nenurodė, kad jam nebuvo suteikta teisė nustatyta tvarka pasinaudoti skalbimo ar dezinfekavimo paslaugomis. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų teikęs skundus Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl skunde teismui nurodomų patalpų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, dėl pareiškėjo teisių neužtikrinimo ar dėl kitų nuteistųjų, kurie paskirti budėti, pareigų neatlikimo. Įvertinus tai bei nesant byloje daugiau duomenų galinčių patvirtinti pareiškėjo teiginius, be kita ko, atsižvelgiant į Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 2019 m. liepos 11d. pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (asmens byla Nr. 507/B) (b. l. 28A) pateiktą pareiškėją charakterizuojančią informaciją, t. y. jog pareiškėjas linkęs nesilaikyti Pravieniškių PN-AK nustatytų taisyklių ir tvarkos, laikytina, jog, išskyrus minėtus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktuose konstatuotus pažeidimus, nėra pagrindo kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes laikyti pagrįstomis bei konstatuoti vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Konstatavus, jog laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. pareiškėją laikant KTP Nr. 3, jo atžvilgiu buvo padaryti neteisėti veiksmai – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 7 d. operatyviosios kontrolės metu nustatytas HN 134:2015 12 punkto pažeidimas, kadangi tualete buvo techniškai netvarkinga elektros instaliacija, rasti neizoliuoti elektros laidai, o 2018 m. rugsėjo 19 d. operatyviosios kontrolės metu nustatytas HN 134:2015 12 punkto pažeidimas, kadangi buvo techniškai netvarkingas langas, be to, nustatytas HN 134:2015 34 punkto pažeidimas, kadangi duše paviršiai yra blogai išvalyti – vizualiai matyti nuo lubų ir sienų atsilupę dažai ir nuo drėgmės patamsėjusios dėmės ant lubų ir sienų, spręstinas klausimas dėl kitos CK 6.271 straipsnyje nustatytos viešosios atsakomybės sąlygos – žalos.