Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neimantei Nicienei, atsakovei M. Ž., jos atstovui advokatui Algimantui Ruginiui, atsakovui J. B., jo atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei, trečiojo asmens Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro atstovei Ritai Jonaitienei, teismo psichologei Rasai Mickuvienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams M. Ž. ir J. B., trečiajam asmeniui Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys, kuriuo prašoma neterminuotai apriboti motinos valdžią M. Ž. jos nepilnametės dukters D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus B. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės M. Ž. išlaikymą nepilnametei dukrai D. B. po 200,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 25 d. iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovės M. Ž., išlaikymą nepilnamečiui sūnui B. B. po 200,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko priežiūros perdavimo jo tėvui J. B., t. y. nuo 2022 m. gegužės 2 d., iki vaiko pilnametystės; nustatyti nepilnametės D. B. gyvenamąją vietą Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčio globotojo šeimoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo; nustatyti nepilnamečio B. B. gyvenamąją vietą su jo biologiniu tėvu J. B., jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. atsakovės šeimai taikyta atvejo vadyba – skirtos socialinės paslaugos. Iš atsakovės šeimos buvo paimti abu nepilnamečiai vaikai dėl atsakovės ir jos sugyventinio J. B. girtavimo. Paėmus vaikus iš atsakovės, su šeima dirbo Mobilios komandos (toliau – MK) specialistai, kurie taikė šias pagalbos formas: konsultavimas socialinių ir tėvystės įgūdžių klausimais, streso įveikimo formavimas, motyvavimo technikų taikymas, išreikštų emocijų valdymo mokymas, netinkamų reagavimo būdų korekcija, saugios aplinkos vaikams kūrimo įgūdžių mokymas. Dirbdama mobili komanda įžvelgė, kad mama atlieka visus buities darbus, įvykdo visus nustatytus žingsnius. Trūksta bendravimo įgūdžių su dukra. Tuo laikotarpiu atsakovė pripažino, kad jai trūksta socialinių ir tėvystės įgūdžių auginant vaikus. Pakartotinai lankė pozityvios tėvystės mokymus, 2 kartus lankėsi pas priklausomybės specialistą, anoniminių alkoholikų grupėje, tuo rodydama, kad problemą pripažino ir sutiko ją spręsti. Šeimai buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, atsakovė vykdė specialistų rekomendacijas, priėmė specialistų pagalbą, dėl ko 2019 m. sausio 31 d. vaikai buvo gražinti atsakovei.

Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2021 m. kovo 31 d. atsakovės šeimai vėl buvo inicijuotas šeimos atvejo vadybos procesas, kadangi nustatyta, kad atsakovė su sugyventiniu J. B. vartojo alkoholį (atsakovei nustatytas 2,05 prom. girtumas, sugyventiniui – 1,09 prom. girtumas). Nagrinėjant situaciją paaiškėjo, kad nepilnametė D. galimai patyrė fizinį smurtą iš atsakovės, dėl ko ji buvo paimta iš šeimos ir apgyvendinta laikinojo globėjo šeimoje. Nepilnametis B. liko gyventi su tėvu J. B.. Paėmus iš šeimos nepilnametę D., su atsakove dirbo MK specialistai, atlikus šeimos poreikių pagalbai vertinimą įžvelgta, kad šeima nors ir geba savarankiškai funkcionuoti, tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos, nepakankamų tėvystės įgūdžių bei polinkio vartoti alkoholį reikalinga socialinio darbuotojo pagalba. Pagalbą teikiantiems specialistams nerimą kėlė tarpusavio santykiai su dukra D.. Pasak atsakovės dukra nuolat maištauja, sukuria konfliktiškas situacijas. Tuo metu atsakovė gyveno socialiniame būste, kuriame vaikams buvo užtikrinama asmeninė erdvė, jie turėjo jų amžių atitinkančius žaislus ir kitas priemones, padedančias papildomai ugdytis, tačiau tai neužtikrino pilnavertiško vaikų ugdymosi ir sėkmingos socializacijos. Atsakovė stengėsi sukurti vaikams saugią emocinę aplinką, tačiau pripažino, kad kai kuriose situacijose nėra aiškiai numatytų elgesio ribų ir taisyklių. Specialistams bendraujant su atsakove pastebėta, kad jai trūksta pozityvaus bendravimo įgūdžių su dukra, todėl kyla grėsmė ir dėl šeimoje augančio sūnaus. Specialistai pastebėjo, kad atsakovės, kaip mamos autoritetas susiformavęs netinkamai. 2019 m. rugsėjo 6 d. nepilnametė D. buvo grąžinta atsakovei, kadangi atsakovė vykdė specialistų rekomendacijas, įpareigojimus, dėl ko situacija šeimoje pasikeitė. Šeimos atvejo vadybos procesas užbaigtas 2021 m. kovo 31 d. konstatavus, kad atsakovė motyvuotai sprendė alkoholio vartojimo problemą, motyvuotai priėmė specialistų pateiktas rekomendacijas, įgyvendino pagalbos plane numatytus įsipareigojimus. Užbaigus atvejo vadybos procesą, atsakovės šeimai dėl socialinių įgūdžių stokos palikta socialinio darbuotojo priežiūra ir pagalba. Nepilnametis sūnus B. liko gyventi su savo biologiniu tėvu J. B..

Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. atsakovės šeimai vėl buvo inicijuotas šeimos atvejo vadybos procesas, kadangi nustatyta, kad atsakovė 2022 m. birželio mėn. paguldyta į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninės Psichiatrijos kliniką, o nepilnametė D. liko be atstovo pagal įstatymą. Nagrinėjant šią situaciją paaiškėjo, kad atsakovė galimai vėl panaudojo fizinį smurtą prieš dukrą D.. Mergaitė tuo metu išreiškė norą gyventi pas brolio B. tėvą J. B.. Atsakovei grįžus iš ligoninės vėl buvo inicijuota MK pagalba, intensyviai dirbo MK specialistai, kurie po intensyvaus darbo su atsakove nustatė šias problemas: žalingas alkoholio vartojimas, galimos psichologinės problemos, motinystės ir socialinių įgūdžių stoka, nesutarimai su socialine aplinka, konfliktai su dukra, mažos pajamos. Mobiliajai komandai dirbant su šeima buvo taikytos mobiliosios komandos formos: konsultavimas ištikus krizei, streso įveikos įgūdžių klausimais, streso įveikos įgūdžių formavimas, motyvavimo technikų taikymas, netinkamo reagavimo būdų korekcija, saugios aplinkos vaikams kūrimo įgūdžių mokymas, konsultavimas piktnaudžiavimo, priklausomybės alkoholiui ir žalingo jo vartojimo klausimais. 2021 m. birželio 28 d. buvo atliktas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas, kurio metu išryškėjo šios rizikos: mamai trūksta žinių ir įgūdžių apie dukros paauglystės etapą, trūksta pozityvaus bendravimo įgūdžių, nerimą kelia M. Ž. psichinė sveikatos būklė, taip pat alkoholio vartojimo problemos, dėl ko šeimai reikalinga specialistų pagalba. Po atsakovės gydymosi psichiatrijos klinikoje jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Atsakovė po šio įvykio lankė psichologo, gydytojo psichiatro ir priklausomybės konsultanto konsultacijas, atsakovė buvo motyvuota lankomomis konsultacijomis. 2021 m. lapkričio 18 d. atvejo vadybos procesas užbaigtas įvykdžius specialistų rekomendacijas, pagalbos plane numatytus įpareigojimus, nepilnametė D. grąžinta atsakovei, tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos palikta socialinio darbuotojo priežiūra ir pagalba.

Laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki šiol, atsakovės šeimai vėl inicijuotas šeimos atvejo vadybos procesas dėl atsakovės girtavimo, nuolatinių konfliktų su buvusiu sugyventiniu, sūnaus B. biologiniu tėvu J. B., bei psichologinio smurto naudojimo dukros D. atžvilgiu. Nepilnametė D. tuo laikotarpiu Skyriaus specialistams papasakojo, kad mama ant jos rėkia, ją žemina, kad mama ją kaltina, kad ji vartoja narkotikus, alkoholį, duodasi naktimis su bernais, narkotikų duoda ir broliui. D. pasisakė, kad pas brolio B. tėtį (patėvį J.) ji daugiau laiko praleidžia nei pas mamą, ten dažniausiai nakvoja, nes su juo sutaria daug geriau nei su mama. Mergaitė nuogąstavo, kad mama vartoja alkoholį, pavartojusi alkoholio ji tampa irzli, šiurkšti, kalba bei daro kvailystes, dėl ko mergaitė išreiškė norą būti paimama iš mamos ir apgyvendinta pas brolį ir jo tėvą, o jei tokios galimybės nėra tai pas globėjus. Pagalbą teikiančių specialistų pastebėjimu, atsakovei pavartojus alkoholį prasideda asmenybių susidvejinimas, ji įžvelgia tai ko nėra – kaltina dukrą, kad ji vartoja narkotines medžiagas, rūko, engia dukrą, kaltina buvusį sugyventinį J. B., neva jis prievartauja jos dukrą D.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nuo 2022 m. gegužės 5 d. nepilnametė D. yra paimta iš atsakovės ir apgyvendinta Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčios globėjos šeimoje, kurioje mergaitė iki šiol gyvena. Paėmus nepilnametę D. iš atsakovės, inicijuota intensyvi MK specialistų pagalba. MK specialistai teikdami intensyvią MK pagalbą šeimai, identifikavo šias galimas problemas: žalingos alkoholio vartojimo problemos, galimos psichologinės problemos, motinystės ir socialinių įgūdžių stoka, nesutarimai su socialine aplinka, konfliktai su dukra, mažos pajamos. Mobiliajai komandai dirbant su šeima buvo taikytos mobiliosios komandos formos: konsultavimas ištikus krizei, streso įveikos įgūdžių klausimais, streso įveikos įgūdžių formavimas, motyvavimo technikų taikymas, netinkamo reagavimo būdų korekcija, saugios aplinkos vaikams kūrimo įgūdžių mokymas, konsultavimas piktnaudžiavimo, priklausomybės alkoholiui ir žalingo jo vartojimo klausimais. Atsakovės šeimai buvo sudarytas pagalbos planas: nevartoti alkoholio, tinkamai tenkinti vaikų poreikius, užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą, fizinį bei emocinį saugumą namuose, lankytis pas gydytoją – psichiatrą ir vartoti paskirtus medikamentus. Pagalbos planas buvo tikslinamas kiekvieno atvejo vadybos posėdžio metu. Paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu numatytus įsipareigojimus atsakovė vykdė tik iš dalies. Vienas iš pagalbos plane numatytų uždavinių buvo keisti motinos požiūrį į socialinių problemų sprendimą, motinos pareigų atlikimą ir įsipareigojimų vykdymą. Taip pat spręsti alkoholio vartojimo problemą ir užsiimti darbine veikla, reguliariai vartoti gydytojų paskirtus vaistus. Atsakovė pastaruoju metu priklausomybės alkoholiui nepripažįsta, pas priklausomybių konsultantą apsilankė tik vieną kartą, o priklausomybės konsultanto įžvalgomis atsakovės motyvacija itin silpna, dėl ko reikalingos tolimesnės konsultacijos. Atsakovei per visus šiuos metus nepavyko įsitvirtinti į darbo rinką, nors dukros D. pagrindė sąlyga buvo, jog ji į namus grįš tik tuo atveju, jeigu mama susiras darbą. Socialines paslaugas teikiantys specialistai pastaruoju metu pastebėjo, kad atsakovė visiškai nededa pastangų susigrąžinti savo dukrą į šeimą, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, motina nesilaiko įpareigojimų, išlieka alkoholio vartojimo problema. Atsižvelgiant į visą tai, socialines paslaugas teikiantys ir su atsakovės šeima dirbantys specialistai 2023 m. balandžio 12 d. su motyvuotu siūlymu kreipėsi į Skyrių, siūlydami kreiptis į teismą dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų nepilnamečiai D. B. ir B. B. ne kartą iš atsakovės buvo paimti dėl jos girtavimo, vaikų nepriežiūros, smurto prieš dukrą naudojimo bei atsakovės psichinės sveikatos būsenos. Nepilnametė D. B. ne kartą pačios atsakovės prašymu buvo apgyvendinta vaikų namuose, ne kartą apgyvendinta laikinųjų globėjų namuose, sūnus B. ne kartą buvo perduotas savo biologinio tėvo priežiūrai. Atsakovės šeimai jau 12 metų teikiamos socialinės paslaugos, su tikslu padėti atsakovei auginti savo nepilnamečius vaikus ir tokiu būdu įgyvendinti savo kaip motinos valdžią. Tiek Skyriaus specialistai, tiek Tarnybos MK specialistai, tiek socialines paslaugas teikiantys specialistai įdėjo maksimalias pastangas, kad atsakovė pakeistų savo gyvenimo būdą, tačiau tai nedavė ilgalaikių teigiamų rezultatų. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nekeičia savo gyvenimo būdo, visi pranešimai apie galimus nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus buvo gaunami iš policijos pareigūnų dėl atsakovės girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Nors situacija atsakovės šeimoje pasikeisdavo, dėl ko nepilnamečiai vaikai būdavo grąžinami atsakovei, tačiau tokie pokyčiai būdavo tik trumpalaikiai, trunkantys iki pusmečio. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo savo prigimtinės pareigos rūpintis, auginti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, pastaruoju metu nededa pastangų keisti savo gyvenimo būdo ir tikėtina, kad susiklosčiusi situacija ateityje nesikeis. Daugiau nei vienerius metus trunkanti nepilnametės dukros D. laikinoji globa, nemotyvavo atsakovės imtis aktyvių veiksmų, siekiant auginti ir rūpintis savo vaiku. Atsakovė dėl savo asocialaus gyvenimo būdo, savo psichinės sveikatos būsenos negali tinkamai įgyvendinti motinos valdžios ne tik nepilnametės dukros D. atžvilgiu, tačiau ir nepilnamečio sūnaus B. atžvilgiu, kuris jau kurį laiką gyvena su savo biologiniu tėvu, todėl motinos valdžią tikslinga apriboti abiejų nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Apribojus atsakovei M. Ž. motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, prašė priteisti iš jos nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei nustatyti D. B. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčios globotojos šeimoje, o B. B. gyvenamąją vietą nustatyti su jo biologiniu tėvu J. B. jo gyvenamojoje vietoje.

Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Neimantė Nicienė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė M. Ž. nurodė, kad buvo išvykusi gyventi į Šiaulius, ten darbavosi, tačiau grįžusi į Mažeikius vaikų atsiimti negalėjo, nes reikėjo įgyvendinti reikalavimus. Patvirtino, kad kreipėsi į psichologą ir nurodė, jog alkoholio nebevartoja apie 7-8 mėnesius. Neneigė, kad anksčiau vartojo alkoholį, tačiau dabar problemų dėl alkoholio vartojimo nemato. Nurodė, kad jai buvo taikyta atvejo vadyba ir tuo pagrindu ji lankėsi pas specialistus, tačiau konsultacijos vyko telefonu, dabar jų konsultacijoms nemato būtinybės. Visus metus gėrė jai skiriamus vaistus, paskutinį kartą pas gydytoją psichiatrę lankėsi liepos mėnesį, artimiausias vizitas pas gydytoją psichiatrę yra numatytas šio mėnesio 20 d. Paaiškino, kad vartojamų vaistų dozes mažina savo nuožiūra, nes taip jai buvo leista. Taip pat į jos namus atvykdavo socialiniai darbuotojai, kurie jos neblaivios nėra radę. Nurodė, kad santykiai su dukra nebuvo geri, jai reiškėsi paauglystės požymiai ir jos poreikiai buvo didesni nei ji galėjo įgyvendinti, dabar santykiai su dukra yra geri. Nurodė, kad anksčiau buvo susiradusi darbą, tačiau dėl sveikatos buvo per sunku jį dirbti. Nepaisant ligos, jai darbingumo lygis nustatytas nėra, o šiai dienai jau apie 2 sav. ji dirba (duomenys neskelbtini). Pokalbių su dukra D. metu, kuri šiuo metu gyvena su globėjais, pasiaiškino, kad dukra sutiktų grįžti gyventi kartu su ja, jei pasikeistų finansinė situacija šeimoje. Su dukra šiuo metu susitinka kartą į savaitę, tačiau dažniau su ja bendrauja telefonu. Nepilnametis sūnus B. su ja kartu taip pat negyvena, jis gyvena kartu su savo tėvu. Nurodė, kad ji gyvena jai skirtame socialiniame būste, kurio išlaikymas kainuoja apie 80 Eur, o šiuo metu pradėjus dirbti ir taip integruojantis į darbo rinką, ji praėjus 2-3 mėnesiams galėtų užtikrinti savo nepilnamečių vaikų poreikius ir jie galėtų apsigyventi kartu su ja. Sutinka, kad iki to momento sūnus B. galėtų gyventi su tėvu. Mano, kad deda visas pastangas, kad vaikai gyventų su ja, nes abu jie yra išreiškę norą gyventi su ja ir nesutinka, kad būtų apribota motinos valdžia. Mano, kad ji galėtų pasirūpinti abiem vaikais. Dėl išlaikymo periodinių išmokų priteisimo nurodė, kad dabartinėje situacijoje galėtų mokėti po 100,00 Eur. Savo emocinę būklę vertina gerai.

Teismo posėdžio metu atsakovas J. B. konkrečios pozicijos dėl motinos valdžios apribojimo atsakovei M. Ž. neišsakė. Nurodė, kad nepilnametis sūnus B. gyvena kartu su juo, tačiau jis yra išreiškęs norą pabūti su mama M. Ž. ir jos pasiilgsta. Dėl D. negali nieko pasakyti. Su M. Ž. retai kada besusitinka. Sūnus dažniausiai savaitgalius leidžia su mama. Kur B. norėtų gyventi nėra klausęs. Apie atsakovės problemas duomenų neturi. Vaikai apie tai taip pat nebuvo nieko sakę. Su atsakove M. Ž. susitinka kartą į mėnesį. Sutinka, kad B. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, tačiau neprieštarautų ir dėl to, kad sūnus grįžtų gyventi pas mamą, kai susitvarkys jos finansinė padėtis.

Teismo posėdžio metu atsakovo J. B. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad šiuo atveju galėtų būti taikomas laikinas motinos valdžios apribojimas, sutiko su ieškinio reikalavimu dėl B. B. gyvenamosios vietos nustatymo su jo tėvu J. B. ir išlaikymo priteisimu.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro atstovė Rita Jonaitienė paaiškino, kad D. laikina globa skirta nuo 2022 m. gegužės 25 d. Žino apie atsakovės problemas dėl alkoholio. Nurodė, kad atsakovė atvykdavo į susitikimus su dukra, tačiau bendravimas trukdavo neilgai. Yra sulaukusi iš atsakovės pasakymo, kad jai pakanka bendravimo ir telefonu. Iš nepilnametės D. paaiškinimų žino, kad mergaitė nenori būti sugrąžinta motinai, jei nebus patenkinti jos poreikiai ir bus jaučiamas nepriteklius. Šiuo metu yra atsiradę galimi nuolatiniai globėjai ir D. sutiktų būti globojama.

Teismo posėdžio metu nepilnamečių vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant teismo psichologei Rasai Mickuvienei, išklausyta nepilnametė D. B. nurodė, kad šiuo metu gyvena su globėja I. Š., prieš tai gyveno su mama. Kai gyveno su mama ji ant jos šaukdavo, pykosi. Saugumą su mama (dešimties balų sistemoje) vertina 6-7 balais. Šiuo metu su mama bendrauja pokalbių programėlės pagalba, dažniausiai parašo mama, kuri teiraujasi kaip mokykloje, kaip sekasi. Kai turi rūpesčių dažniausiai jais dalijasi su draugais. Draugų kol gyveno su mama į namus nesikviesdavo, nes namuose mažai vietos, mieliau su draugais susitikdavo lauke ar jų namuose. Jei turėtų rūpesčių ar problemų juos mieliau pasakotų draugams nei mamai. Su mama dabar gyvai susitinka tik globos centre. Dėl mamos pomėgio vartoti alkoholį nurodė, kad mama išgerdavo per šventes. Tuo metu kai gyveno su mama ji niekur nedirbo. Šiuo metu santykiai su mama pasikeitė, juos vertina 7 balais iš dešimties. Šiuo metu norėtų gyventi su mama tik tuo atveju, jei ji įsidarbintų, nes mamos materialinė padėtis yra prastesnė. Nurodė, kad ji lanko futbolo treniruotes, turi asmeninių treniruočių, tačiau mama negalėtų apmokėti šių treniruočių, dėl to saugesnė jaučiasi pas globėjus. Santykius su broliu B. palaiko, su juo susitinka, lanko tą pačią mokyklą. Dėl vykstančio teismo proceso buvo informuota, mama kvietė grįžti namo ir gyventi kartu, tačiau jai nebuvo patarinėjama ką sakyti teisme. Šiuo metu sutiktų grįžti, jei mama įsidarbintų. Kiek jai žinoma mama apie savaitę laiko jau dirba. Jei mama nebedirbtų, tai jai nepatiktų. Nes tais laikotarpiais kai reikalinga būdavo pasirūpinti mokslo priemonėmis, rūbais, mama kartais neišgalėdavo to padaryti. Šiuo metu kai reikia ką nupirkti, tuo pasirūpina globėjai. Nurodė, kad susitikus su mama, ši ją apsikabina, santykius su J. B. vertina gerai, yra kartu su juo ir broliu gyvenusi.

Teismo posėdžio metu nepilnamečių vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant teismo psichologei Rasai Mickuvienei, išklausytas nepilnametis B. B. nurodė, kad šiuo metu gyvena su tėčiu, tačiau susitinka ir su mama. Paskutinį kartą su mama buvo susitikęs prieš savaitę, santykiai su mama yra geri. Nurodė, kad rūbus jam perka ir mama, ir tėtis, o mokyklines priemones nuperka tėtis, jei reikėdavo pinigų mokyklai, jų jam duodavo tėtis. Tuo metu kai gyveno su mama, ji išgerdavo ir dėl to jis jausdavosi nemaloniai, nes mama pradėdavo šūkauti. Dėl mamos išgėrinėjimo yra skambinęs tėčiui, jei tai kartotųsi vėl jam skambintų. Jei reikėtų ką nors pasipasakoti, tai pirmiau kreiptųsi į tėtį. Šiuo metu norėtų gyventi pas mamą, bet galėtų gyventi ir su tėčiu.

Teismo posėdžio metu liudytoja K. R. nurodė, kad pažįsta atsakovus M. Ž. ir J. B., nes šeimai teikė socialines paslaugas. M. Ž. paslaugos buvo teikiamos nuo 2011 m. Dirbant su atsakove M. Ž. ji buvo motyvuojama gydyti savo emocinę sveikatos būseną, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui bei stiprinti ryšį su vaikais. Atsakovei buvo taikoma atvejo vadyba, buvo sudarytas pagalbos planas, tačiau atsakovė neįgyvendino šių įsipareigojimų ir tokiu būdu nesiėmė visų priemonių stiprinant ryšį su vaikais, nesilankė nei pas priklausomybių konsultantą, nei psichologą, psichiatrą, nes jai šiuo metu yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Jos turimais duomenimis paskutinį kartą atsakovė psichikos sveikatos centre lankėsi 2023 m. gegužės 1 d. Būdama perspėta kas gali būti jei nesilaikys reikalavimų, atsakovė nerodė motyvacijos, dėl to teigiamų rezultatų nebuvo sulaukta. Mano, kad atsakovė galėjo meluoti dėl apsilankymo pas specialistus, nes tikrinant šiuos duomenis, informacija nepasitvirtindavo. Nurodė, kad atsakovė M. Ž. lankė pozityvios tėvystės kursus. Dėl atsakovės integracijos į darbo rinką nurodė, kad atsakovė yra dirbusi tik 3 (tris) mėnesius, tačiau šiai dienai nuo 2023 m. spalio 23 d. dirba (duomenys neskelbtini). Iki tol nerodė didelio suinteresuotumo dėl darbo paieškų, atšaukdavo susitikimus su darbdaviais, teisindavosi, kad dirbti negali, nes serga onkologinėmis ligomis, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Nurodė, kad lankantis pas atsakovę jos namuose, per paskutinius pusę metų nematė jos neblaivios. Nurodė, kad atsakovė gyvena socialiniame dviejų kambarių bute, tačiau lankantis pas ją namuose butas atrodė apleistas, jame buvo kaupiami įvairūs daiktai ir tara, dėl to buitis įvertinta skurdžiai. Apsilankymų metu neužfiksavo, kad būtų gaminamas maistas, nors namuose buvo maisto gaminių pusfabrikačių. Dėl ryšio su vaikais nurodė, kad atsakovė neperprato pozityvios tėvystės įgūdžių ir netaikė įgytų žinių, dėl to su dukra D. neturėjo ryšio, nesuprato amžiaus tarpsnio skirtumų ir vertė vaiką per anksti tapti savarankiška. Dėl atsakovės emocinės būklės nurodė, kad atsakovė nesigydė, nesilankė pas specialistus, todėl būdavo atvejų kai atsakovė dėl sutrikusios psichikos prisistatinėdavo kitu vardu – „Jūrate“, kas vaikui gali sukelti dviprasmiškumo jausmą. Jai žinoma, kad atsakovė tokios paūmėjusios emocinės būklės naktimis ima dainuoti, groja muziką, degina kapinių žvakes, į tai įtraukia ir savo vaikus, dėl to vaikai būna pavargę, neišilsėję ir irzlūs. Dėl galimybės šiuo metu dukrai D. gyventi su mama nurodė, kad D. yra išsakiusi, kad nori emociškai stabilios mamos ir, kad namie nesijaustų nepriteklius. Mano, kad situacija atsakovės šeimoje nepasikeis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė M. Ž. yra nepilnametės D. B., gim. (duomenys neskelbtini), mama, D. B. tėvas M. B. yra miręs. Atsakovai M. Ž. ir J. B. yra nepilnamečio B. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Atsakovės M. Ž. šeima jau 2011 metais buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos sąrašą dėl alkoholio vartojimo ir vaikų nepriežiūros. Iš apskaitos atsakovės šeima išbraukta 2018 m. liepos 1 d. panaikinus pačią apskaitą, tačiau nuo 2018 m. liepos 1 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas. Per šį laikotarpį pačios atsakovės prašymu dėl atsakovės psichinės sveikatos būsenos ar išvykimo į užsienį nepilnametė jos dukra D. B. ne kartą buvo apgyvendinta buvusiuose Mažeikių našlaičių namuose. 2015 m. lapkričio 25 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3819-853/2015 pagrindu, kuriuo buvo patvirtinta M. B. ir atsakovės taikos sutartį, nepilnametės D. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos tėvu. (Duomenys neskelbtini) mirus biologiniam mergaitės tėvui, mergaitė buvo perduota atsakovės globai. Dėl gaunamų pranešimų apie atsakovės piktnaudžiavimą alkoholiu ir vaiko nepriežiūrą, pas atsakovę M. Ž. Lankydavosi socialiniai darbuotojai, teikdavo jai pagalbą. (Duomenys neskelbtini) gimus šalių sūnui B. B., Skyriuje ir toliau buvo gaunami pranešimai dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, sugyventinių tarpusavio smurto, vaikų nepriežiūros. Atsakovams pradėjus gyventi skyriumi, abu vaikai liko gyventi su atsakove, tačiau nuolat buvo gaunami pranešimai apie tai, kad atsakovė vartoja alkoholį ir neužtikrina nepilnamečių vaikų interesų, dėl ko nepilnametė D. B. būdavo paimama iš motinos ir vaikui nustatoma laikinoji globa, o mažametis B. B. būdavo perduodamas savo biologinio tėvo priežiūrai.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės šeimai šeimos atvejo vadybos procesas inicijuotas ir taikytas keturis kartus ir visais atvejais dėl tų pačių priežasčių – alkoholio vartojimo, vaikų nepriežiūros ir smurto (fizinio bei psichologinio) prieš dukrą D. (nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. gegužės 23 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2021 m. kovo 31 d. ir nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d.).

Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. atsakovės šeimai taikyta atvejo vadyba – skirtos socialinės paslaugos. Iš atsakovės šeimos buvo paimti abu nepilnamečiai vaikai dėl atsakovės ir jos sugyventinio J. B. girtavimo. Paėmus vaikus iš atsakovės, su šeima dirbo Mobilios komandos (toliau – MK) specialistai, kurie taikė šias pagalbos formas: konsultavimas socialinių ir tėvystės įgūdžių klausimais, streso įveikimo formavimas, motyvavimo technikų taikymas, išreikštų emocijų valdymo mokymas, netinkamų reagavimo būdų korekcija, saugios aplinkos vaikams kūrimo įgūdžių mokymas. Dirbdama mobili komanda įžvelgė, kad mama atlieka visus buities darbus, įvykdo visus nustatytus žingsnius. Trūksta bendravimo įgūdžių su dukra. Tuo laikotarpiu atsakovė pripažino, kad jai trūksta socialinių ir tėvystės įgūdžių auginant vaikus. Pakartotinai lankė pozityvios tėvystės mokymus, 2 kartus lankėsi pas priklausomybės specialistą, anoniminių alkoholikų grupėje, tuo rodydama, kad problemą pripažino ir sutiko ją spręsti. Šeimai buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, atsakovė vykdė specialistų rekomendacijas, priėmė specialistų pagalbą, dėl ko 2019 m. sausio 31 d. vaikai buvo gražinti atsakovei.

Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2021 m. kovo 31 d. atsakovės šeimai vėl buvo inicijuotas šeimos atvejo vadybos procesas, kadangi nustatyta, kad atsakovė su sugyventiniu J. B. vartojo alkoholį (atsakovei nustatytas 2,05 prom. girtumas, sugyventiniui – 1,09 prom. girtumas). Nagrinėjant situaciją paaiškėjo, kad nepilnametė D. galimai patyrė fizinį smurtą iš atsakovės, dėl ko ji buvo paimta iš šeimos ir apgyvendinta laikinojo globėjo šeimoje. Nepilnametis B. liko gyventi su tėvu J. B.. Paėmus iš šeimos nepilnametę D., su atsakove dirbo MK specialistai, atlikus šeimos poreikių pagalbai vertinimą įžvelgta, kad šeima nors ir geba savarankiškai funkcionuoti, tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos, nepakankamų tėvystės įgūdžių bei polinkio vartoti alkoholį reikalinga socialinio darbuotojo pagalba. Pagalbą teikiantiems specialistams nerimą kėlė tarpusavio santykiai su dukra D.. Pasak atsakovės dukra nuolat maištauja, sukuria konfliktiškas situacijas. Tuo metu atsakovė gyveno socialiniame būste, kuriame vaikams buvo užtikrinama asmeninė erdvė, jie turėjo jų amžių atitinkančius žaislus ir kitas priemones, padedančias papildomai ugdytis, tačiau tai neužtikrino pilnavertiško vaikų ugdymosi ir sėkmingos socializacijos. Atsakovė stengėsi sukurti vaikams saugią emocinę aplinką, tačiau pripažino, kad kai kuriose situacijose nėra aiškiai numatytų elgesio ribų ir taisyklių. Specialistams bendraujant su atsakove pastebėta, kad jai trūksta pozityvaus bendravimo įgūdžių su dukra, todėl kyla grėsmė ir dėl šeimoje augančio sūnaus. Specialistai pastebėjo, kad atsakovės, kaip mamos autoritetas susiformavęs netinkamai. 2019 m. rugsėjo 6 d. nepilnametė D. buvo grąžinta atsakovei, kadangi atsakovė vykdė specialistų rekomendacijas, įpareigojimus, dėl ko situacija šeimoje pasikeitė. Šeimos atvejo vadybos procesas užbaigtas 2021 m. kovo 31 d. konstatavus, kad atsakovė motyvuotai sprendė alkoholio vartojimo problemą, motyvuotai priėmė specialistų pateiktas rekomendacijas, įgyvendino pagalbos plane numatytus įsipareigojimus. Užbaigus atvejo vadybos procesą, atsakovės šeimai dėl socialinių įgūdžių stokos palikta socialinio darbuotojo priežiūra ir pagalba. Nepilnametis sūnus B. liko gyventi su savo biologiniu tėvu J. B..

Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. atsakovės šeimai vėl buvo inicijuotas šeimos atvejo vadybos procesas, kadangi nustatyta, kad atsakovė 2022 m. birželio mėn. paguldyta į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninės Psichiatrijos kliniką, o nepilnametė D. liko be atstovo pagal įstatymą. Nagrinėjant šią situaciją paaiškėjo, kad atsakovė galimai vėl panaudojo fizinį smurtą prieš dukrą D.. Mergaitė tuo metu išreiškė norą gyventi pas brolio B. tėvą J. B.. Atsakovei grįžus iš ligoninės vėl buvo inicijuota MK pagalba, intensyviai dirbo MK specialistai, kurie po intensyvaus darbo su atsakove nustatė šias problemas: žalingas alkoholio vartojimas, galimos psichologinės problemos, motinystės ir socialinių įgūdžių stoka, nesutarimai su socialine aplinka, konfliktai su dukra, mažos pajamos. Mobiliajai komandai dirbant su šeima buvo taikytos mobiliosios komandos formos: konsultavimas ištikus krizei, streso įveikos įgūdžių klausimais, streso įveikos įgūdžių formavimas, motyvavimo technikų taikymas, netinkamo reagavimo būdų korekcija, saugios aplinkos vaikams kūrimo įgūdžių mokymas, konsultavimas piktnaudžiavimo, priklausomybės alkoholiui ir žalingo jo vartojimo klausimais. 2021 m. birželio 28 d. buvo atliktas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas, kurio metu išryškėjo šios rizikos: mamai trūksta žinių ir įgūdžių apie dukros paauglystės etapą, trūksta pozityvaus bendravimo įgūdžių, nerimą kelia M. Ž. psichinė sveikatos būklė, taip pat alkoholio vartojimo problemos, dėl ko šeimai reikalinga specialistų pagalba. Po atsakovės gydymosi psichiatrijos klinikoje jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Atsakovė po šio įvykio lankė psichologo, gydytojo psichiatro ir priklausomybės konsultanto konsultacijas, atsakovė buvo motyvuota lankomomis konsultacijomis. 2021 m. lapkričio 18 d. atvejo vadybos procesas užbaigtas įvykdžius specialistų rekomendacijas, pagalbos plane numatytus įpareigojimus, nepilnametė D. grąžinta atsakovei, tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos palikta socialinio darbuotojo priežiūra ir pagalba.

Laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki šiol, atsakovės šeimai vėl inicijuotas šeimos atvejo vadybos procesas dėl atsakovės girtavimo, nuolatinių konfliktų su buvusiu sugyventiniu, sūnaus B. biologiniu tėvu J. B., bei psichologinio smurto naudojimo dukros D. atžvilgiu. Nepilnametė D. tuo laikotarpiu Skyriaus specialistams papasakojo, kad mama ant jos rėkia, ją žemina, kad mama ją kaltina, kad ji vartoja narkotikus, alkoholį, duodasi naktimis su bernais, narkotikų duoda ir broliui. Mergaitė nuogąstavo, kad mama vartoja alkoholį, pavartojusi alkoholio ji tampa irzli, šiurkšti, kalba bei daro kvailystes, dėl ko mergaitė išreiškė norą būti paimama iš mamos ir apgyvendinta pas brolį ir jo tėvą, o jei tokios galimybės nėra tai pas globėjus. Pagalbą teikiančių specialistų pastebėjimu, atsakovei pavartojus alkoholį prasideda asmenybių susidvejinimas, ji įžvelgia tai ko nėra – kaltina dukrą, kad ji vartoja narkotines medžiagas, rūko, engia dukrą, kaltina buvusį sugyventinį J. B., neva jis prievartauja jos dukrą D..

2022 m. gegužės 5 d. nepilnametė D. B. buvo paimta iš atsakovės ir apgyvendinta Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčios globėjos šeimoje, kurioje mergaitė iki šiol gyvena. 2022 m. gegužės 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1011 D. B. nustatyta laikinoji globa, paskiriant jos laikinuoju globėju (rūpintoju) Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą, o laikinosios priežiūros vieta paskirta Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčio globėjo šeimoje. 2022 m. gegužės 2 d. nepilnametis B. B. taip pat paimtas iš atsakovės ir perduotas atsakovo J. B. priežiūrai, nuo tada berniukas gyvena su biologiniu tėvu.

Iš atsakovės, nepilnametės D. B. ir trečiojo asmens atstovės paaiškinimų nustatyta, kad nuo D. B. apgyvendinimo budinčios globėjos šeimoje, atsakovė ne visada atvykdavo į susitikimus su dukra, prioritetą teikė bendravimui su dukra telefonu, matyti, kad nors santykis tarp atsakovės ir jos dukters D. B. yra pagerėjęs, jų nesieja šilti emociniai ryšiai, mergaitė labiau linkusi savo problemas spręsti ne su mama, o su draugais, kreipdamasi į globėją. Iš atsakovo J. B. ir nepilnamečio B. B. paaiškinimų matyti, kad berniukas nors ir gyvena su tėčiu, palaiko ryšius su mama, leidžia pas ją savaitgalius.

Bylos duomenys patvirtina, kad paėmus nepilnamečius vaikus iš atsakovės, jai buvo teikiama intensyvi pagalba šeimai. Atsakovės šeimai buvo sudarytas pagalbos planas: nevartoti alkoholio, tinkamai tenkinti vaikų poreikius, užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą, fizinį bei emocinį saugumą namuose, lankytis pas gydytoją – psichiatrą ir vartoti paskirtus medikamentus. Atsakovė tik iš dalies įgyvendino jai skirtus įpareigojimus.

Nagrinėjant bylą iš esmės atsakovė teigė, kad problemų dėl alkoholio vartojimo nebeturi, alkoholio nevartoja jau kokius 7-8 mėnesius, taip pat tvirtino, kad lankė psichologo ir psichiatro konsultacijas, vartojo jai paskirtus medikamentus.

Į bylą pateikti dokumentai, t. y. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato raštas, UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centro“ raštas iš dalies paneigia atsakovės teiginius, nes dar 2023 m. birželio mėnesį buvo fiksuoti policijos pranešimai, kur M. Ž. buvo nustatyti girtumai, UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ ji nesilankė nuo 2023 m. gegužės 1 d. Bylos dokumentai taip pat patvirtina, ko neneigė ir pati atsakovė, kad turi psichinės sveikatos sutrikimų, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl kurių atsakovei reikalingos gydytojo psichiatro konsultacijos, būtina vartoti medikamentus. Iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ji savo sveikatos būklei kritiška tik iš dalies, medikamentus vartoja savo nuožiūra, pas psichologą ar psichiatrą pastaruoju metu nesilankė. Jau nagrinėjant bylą teisme, 2023 m. spalio 23 d. atsakovė įsidarbino ir dirba iki šiol, nors iki to liudytojos K. R. teigimu iniciatyvos įsidarbinti nerodė, nevykdavo į susitikimus su darbdaviais, teigė negalinti dirbti dėl sveikatos būklės.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas, priimdamas sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė M. Ž. dėl socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos, piktnaudžiavimo alkoholiu, jos psichinės sveikatos būklės, net ir teikiant jai ilgalaikę intensyvią specialistų pagalbą nesugebėjo pakeisti gyvenimo būdo, per 12 metų jos šeimai net keturis kartus buvo taikyta atvejo vadyba, kuri davė tik trumpalaikius, epizodiškus rezultatus, o vėliau situacijos ir tos pačios problemos kartojosi, dėl ko nepilnamečiai jos vaikai D. B. ir B. B. būdavo paimami iš šeimos. Per laikotarpį nuo 2022 m. gegužės mėnesio, kuomet iš atsakovės buvo paimti nepilnamečiai vaikai, atsakovė ir toliau nevykdė jai paskirtų įpareigojimų, nesilankė pas specialistus, savo nuožiūra vartojo medikamentus, įsidarbino tik nagrinėjant bylą iš esmės teisme, t. y. 2023 m. spalio 23 d. Nors atsakovės nepilnamečiai vaikai išreiškė poziciją, jog norėtų gyventi su mama, iš vaikų paaiškinimų matyti, kad gyvenant su mama jiems nuolat tekdavo susidurti su mamos piktnaudžiavimu alkoholiu, netinkamu elgesiu, D. B. ir su psichologiniu smurtu, ne visada buvo užtikrinti būtinieji vaikų poreikiai, todėl teismo vertinimu vaikų išsakyta pozicija gyventi su mama neatitinka nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų į saugią ir stabilią aplinką, tiek materialiai, tiek emociškai tinkamas gyvenimo sąlygas.

Teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, ieškovo atstovės, atsakovės ir trečiojo asmens atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad atsakovė sąmoningai nededa pastangų tinkamai atlikti savo kaip motinos pareigas, o jos teiginiai apie galimybę susitvarkyti gyvenimą ir tinkamai užtikrinti vaikų poreikius ateityje yra deklaratyvūs, nes bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė praeityje labiau stengėsi vykdyti jai skirtus įpareigojimus, buvo motyvuota lankyti specialistų konsultacijas, spręsti alkoholio vartojimo ir psichologines problemas, dėl ko vaikai buvo grąžinami į šeimą, tačiau pokyčiai būdavo trumpalaikiai ir problemos atsinaujindavo, ir šiuo metu atsakovė nebededa tiek pastangų, nevykdo jai skirtų įpareigojimų, nesilanko pas specialistus, medikamentus vartoja savo nuožiūra, socialinės darbuotojos teigimu jos namuose trūksta tvarkos. Nors atsakovų atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovei galėtų būti taikomas terminuotas motinos valdžios apribojimas, numatant atsakovei konkrečius veiksmus, kuriuos ji turėtų atlikti, kad susigrąžintų vaikus į šeimą, teismo vertinimu vien tai, kad 12 metų pagalba atsakovei nedavė jokių ilgalaikių rezultatų, taip pat tai, kad atsakovė nuo vaikų paėmimo iš jos 2022 m. gegužės mėnesį nebuvo motyvuota keisti gyvenimo būdo ir vykdyti jai skirtus įpareigojimus, sprendžia, jog net ir teismui paskyrus įpareigojimus atsakovei, kuriuos ji turėtų įgyvendinti siekdama susigrąžinti vaikus, situacija artimiausioje ateityje nepasikeistų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti ir neterminuotai apriboti atsakovės M. Ž. motinos valdžią nepilnamečių vaikų D. B. ir B. B. atžvilgiu.

Atsakovei M. Ž. neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Išaiškintina atsakovei, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo bei išlaikymo dydžio pakeitimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis D. B. mokama 173,30 Eur našlaičio pensija, 85,75 Eur valstybės universali išmoka, 145,20 Eur globos (rūpybos) išmoka bei 196 Eur dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Iš viso šiuo metu nepilnametė D. B. gauna 600,25 Eur dydžio sumą iš valstybės, kad būtų patenkinami būtiniausieji jos poreikiai. Nepilnametis B. B. gauna tik 85,75 Eur valstybės universalią išmoką, kitų išmokų negauna.

Sodros duomenimis atsakovė M. Ž. nuo 2023 m. spalio 23 d. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis už 2023 m. lapkričio mėnesį neatskaičius mokesčių sudarė 1192,39 Eur. Atsakovė gyvena jai suteiktame socialiniame būste, pasak pačios atsakovės už butą moka apie 80 Eur.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės M. Ž. nepilnametės dukters D. B. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo dienos iki jos pilnametystės ir nepilnamečio B. B. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko priežiūros perdavimo jo tėvui J. B. iki vaiko pilnametystės. Atsakovė M. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į jos finansinę padėtį, ji galėtų mokėti vaikų išlaikymui po 100,00 Eur kiekvienam.

Nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Netinkamas tėvų pareigos vykdymas ar visiškas nevykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais (amžius, sveikatos būklė ir pan.), o šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Nors nepilnamečių D. B. ir B. B. būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų skaičiuoklė nepateikta, tačiau atsižvelgiant į vaikų amžių, sveikatos būklę, jų poreikius, ekonominę padėtį, darytina išvada, kad D. B. ir B. B. išlaikymui prašoma priteisti suma yra protinga, atitinkanti vaikų poreikius ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į atsakovės turtinę padėtį, tai, kad ji yra darbinga, gali dirbti ir gauti stabilias pajamas ir šiuo metu tokias gauna, kitų išlaikytinių neturi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo D. B. laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir nuo B. B. priežiūros perdavimo jo tėvui J. B. yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

D. B. skirtas išlaikymas turi būti išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

B. B. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas atsakovas J. B., su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas (CK 3.190 straipsnis).

Sprendimo dalys dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis.)

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Atsakovės M. Ž. dukrai D. B. 2022 m. gegužės 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1011 nustatyta laikinoji globa, paskiriant jos laikinuoju globėju (rūpintoju) Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą, o laikinosios priežiūros vieta paskirta Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčio globėjo šeimoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad budinčios globėjos šeimoje D. B. yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčios globotojos šeimoje.

Atsakovų M. Ž. ir J. B. sūnus B. B. nuo 2022 m. gegužės 2 d. gyvena su tėvu J. B.. Berniukas su tėvu epizodiškai yra gyvenęs ir anksčiau. Ieškovas neturi duomenų, kad atsakovas negebėtų tinkamai įgyvendinti tėvo valdžios sūnaus atžvilgiu, nepilnamečiui vaikui yra užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Pats B. B. nurodė, jog jam patinka gyventi ir pas tėtį, kuris juo rūpinasi, nuperka reikalingus daiktus, ištikus bėdai kreiptųsi į tėtį, kas rodo artimą atsakovo J. B. ryšį su sūnumi, todėl J. B. sutinkant, o atsakovei M. Ž. iš esmės neprieštaraujant, nepilnamečio B. B. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko biologiniu tėvu atsakovu J. B. jo gyvenamojoje vietoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą neskaičiuotinas ir nepriteistinas. Reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo apribojus motinos valdžią, laikytinas išvestiniu reikalavimu, už kurį žyminis mokestis taip pat neskaičiuotinas ir nepriteistinas.

Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės M. Ž. proporcingai patenkintai reikalavimo daliai mokėtinas žyminis mokestis sudaro 108,00 Eur (400,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovės M. Ž. valstybės naudai.

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl nepilnametės D. B. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) jai paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 406 – 407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 25 d., iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui B. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko priežiūros perdavimo J. B. dienos, t. y. 2022 m. gegužės 2 d., iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

B. B. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti J. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčio globotojo šeimoje.

Nustatyti nepilnamečio vaiko B. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo tėvu J. B., jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nepilnametei D. B. nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.