Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Akvatermos projektai“ ieškinį atsakovei UAB „Ranga“ dėl neatliktų rangos darbų ir rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, ir pagal ieškovės UAB „Ranga“ ieškinį ieškovei UAB „Akvatermos projektai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės UAB „Akvatermos projektai“ atstovai paaiškino, kad 2013 m. vasarą radus norimą įsigyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės vadovas pasiūlė du variantus – pirkti namą už 400.000 Lt be įrengimo, t. y. tokį, koks yra, arba už 500.000 Lt su įrengimu pagal sąmatą už bemaž 89.000 Lt. Kadangi atsakovė yra žinoma bendrovė ir paskaičiavęs, kad pats pigiau namo neįsirengs, nusprendė turtą pirkti už 500.000 Lt su įrengimu pagal pateiktą sąmatą. Jokių rašytinių susitarimų dėl rangos darbų už 89.000 Lt nepasirašė, nes tarp šalių buvo pasitikėjimas, atsakovė darbus pagal sąmatą pradėjo daryti dar iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsakovė toliau vykdė darbus pagal sąmatą, tačiau visų darbų nepadarė (nepadarė už maždaug 6000 Eur). Be to, po 2014 m. žiemos atsirado atliktų apdailos darbų defektai. Taip pat nurodė, kad kadangi įmonėje trūko pinigų atsiskaitymui su atsakove, norėjo imti paskolą, tam reikėjo įkeisti turtą, kuris vis dar buvo atsakovės vardu, todėl tam, kad atsakovė atlaisvintų namą įkeitimui bankui, prievolės sumokėti likusią turto kainos dalį užtikrinimui pas notarą pasirašė vekselį, kuriam šiai dienai esant įvykdytam, skolos pagal 2014-05-08 pirkimo – pardavimo sutartį nebėra.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės UAB „Ranga“ atstovai paaiškino, kad jokių žodinių susitarimų dėl namo įrenginėjimo darbų nebuvo, po 2014-05-08 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo jokių namo įrengimo, apdailos darbų neatlikinėjo. Taip pat nurodė, kad ieškovės pateikta 2013-11-29 sąmata yra vidinis įmonės dokumentas, pagal ją įrenginėjami visi namai kvartele, iš kur ją gavo ieškovė, nežino. Pagal šią sąmatą darbus atlikinėjo iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kadangi iki to laiko turtas buvo atsakovės nuosavybė. Taip pat nurodė, kad vekselį pasirašyti pasiūlė notarė, kadangi ieškovė vėlavo su mokėjimais, ir jis būsiąs kaip prievolės įvykdymo garantas. Laiko, kad į vekselio sumą įeina ir skola, ir nuostoliai, kuriuos patyrė dėl atsakovės vėlavimo mokėti. Kadangi vekselis nėra nuginčytas ir tai yra savarankiška reikalavimo teisė, UAB „Akvatermos projektai“ turi mokėti reikalaujamą skolos sumą, kadangi jos reikalavimo pagrindas yra sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai atmestini.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys 2014-05-08 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Akvatermos projektai“ iš UAB „Ranga“ už 500.000 Lt įsigijo šešis nekilnojamojo turto vienetus, esančius (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1., 3.1. punktai) (t. 1, b. l. 11-30). Byloje kilo ginčas dėl sutarties kainos sumokėjimo bei dėl UAB „Ranga“ prievolių užbaigti namo įrengimo darbus, pašalinti statybos darbų trūkumus egzistavimo.

Dėl UAB „Akvatermos projektai“ ieškinio

Ieškovė UAB „Akvatermos projektai“ ieškiniu nurodo, jog šalys žodžiu susitarė, kad atsakovė UAB „Ranga“ atliks iš jos įsigyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo darbus 89.419 Lt sumai, tačiau šiuos įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies, bei neatliko namo įrengimo darbų (kartu su atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidomis) už 8511,59 Eur. Atsakovė UAB „Ranga“ neigia bet kokių žodinių susitarimų buvimą.

CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekso nustatytas išimtis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju, minėta, ieškovė UAB „Akvatermos projektai“ savo reikalavimą grindžia žodinės rangos sutarties nevykdymu, į bylą pateikė 2013-11-29 lokalinę sąmatą, teigdama, jog ją sudarė UAB „Ranga“ bei įsipareigojo atlikti joje nurodytus darbus 89.419 Lt sumai (t. 1, b. l. 94-95). Minėta, atsakovė UAB „Ranga“ neigia bet kokių susitarimų dėl rangos darbų atlikimo buvimą. Iš 2014-05-08 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė UAB „Akvatermos projektai“ įsigijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio baigtumas VĮ Registrų centras duomenimis - 67 procentai (Sutarties 2.4. punktas). Kadangi 2013-11-29 lokalinė sąmata nėra atsakovės pasirašyta, todėl jos pagrindu negalima teigti, jog atsakovė prisiėmė kokius nors įsipareigojimus atlikti rangos darbus joje nurodytai sumai. Į bylą pateikti defektiniai aktai Nr. 1 ir Nr. 3 surašyti iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (atitinkamai 2014-01-06 ir 2014-04-30) (t. 1, b. l. 91, 92), atsakovė neneigia, kad šalindama juose nurodytus defektus tam tikrus darbus vykdė, kadangi iki sutarties sudarymo gyvenamasis namas buvo atsakovės nuosavybė, todėl ir šie aktai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė prisiėmė kokius nors įsipareigojimus įrenginėti namą ir po sutarties sudarymo (CPK 185 str.). Be to, nors į bylą ieškovė pateikė susirašinėjimą su atsakove UAB „Ranga“ dėl nebaigtų darbų, kuris rašytas po sutarties sudarymo (2014-06-05, 2014-09-09, 2014-11-10, 2015-01-07 (t. 1, b. l. 33, 34, 93, 164)), tačiau šie pateikti duomenys yra pernelyg abstraktūs – net jei jie rodytų tam tikrų susitarimų galimą buvimą, jie nerodo tokių atliktinų rangos darbų apimties, juo labiau - vertės. Maža to, ieškovė UAB „Akvatermos projektai“ atstovų paaiškinimais, pateiktomis fotonuotraukomis (t. 1, b. l. 77-90, t. 2, b. l. 3-16) įrodinėja, kad atsakovės UAB „Ranga“ parduotas namas yra su statybiniais defektais – skilo išorinė ir vidinės namo sienos, kt. Vertinant šiuos teiginius, primintina, kad gyvenamąjį namą ieškovė įsigijo 67 procentų baigtumo, pačios ieškovės atstovų paaiškinimais defektai atsirado po apdailos darbų atlikimo, t. y. sutrūkinėjo namo apdaila, ką patvirtina ir fotonuotraukos. Kadangi ieškovė neįrodė, jog atsakovė UAB „Ranga“ atliko namo apdailos darbus, atsakovė negali būti atsakinga ir už tokių darbų trūkumais, jei jie ir būtų (CPK 178, 185 str.).

Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, todėl jis atmestinas.

Dėl UAB „Ranga“ ieškinio

Ieškovė UAB „Ranga“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Akvatermos projektai“ 40.574,61 Eur skolą, nurodo, kad atsakovė pagal 2014-05-08 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį jos kainą (500.000 Lt) sumokėjo tik iš dalies, ir liko skolinga reikalaujamą sumą. Atsakovė UAB „Akvatermos projektai“ su jai pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad su ieškove pagal 2014-05-08 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį yra visiškai atsiskaičiusi: dalį sutarties kainos yra sumokėjusi gera valia, o dalį išieškojo antstolis J. P. priverstinio vykdymo tvarka, vykdydamas ieškovės pateiktą 2015-04-22 vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 5365), kadangi pagal sutartį nesumokėtai 85.000 Eur sumai 2015-01-13 atsakovė išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, t. y. atsakovė įrodinėja, kad 2015-01-13 vekselis, kuris yra įvykdytas, buvo išduotas užtikrinant atsakovės prievolę sumokėti nesumokėtą kainos dalį pagal 2014-05-08 pirkimo – pardavimo sutartį.

Pagal įstatymą, vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d.; Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Tačiau neabejotinai kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad vekselis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; kt.). Tai rodo, kad vekselis kaip prievolės užtikrinimo priemonė yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje, o vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymams, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų (kreditoriaus bei skolininko) teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinis teismas pripažįsta ir tai, jog vekselio abstraktumas nėra absoliutus, o vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; kt.). Taigi, kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Dėl šios priežasties kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas savo teises, iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (tarp jų ir iš vekselio davėjo) gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė yra pažeista, t. y. kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto praturtėjimo ar pan. (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013; 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Akvatermos projektai“ pagal 2014-05-08 pirkimo – pardavimo sutartį įsipareigojo sumokėti ieškovei 500.000 Lt sumą (Sutarties 3.1. punktas). Bylos duomenimis matyti, kad atsakovė sumokėjo ieškovei UAB „Ranga“ sekančiai: 1) 100.000 Lt (28.962 Eur) iki 2014-05-08 sutarties pasirašymo (Sutarties 3.2.1. punktas); 2) 2014-05-27 – 20.000 Lt (5792,40 Eur) (t. 1, b. l. 52); 3) 2014-05-30 – 50.000 Lt (14.481 Eur) (t. 1, b. l. 51); 4) 2014-07-03 – 20.000 Lt (5792,40 Eur) (t. 1, b. l. 50); 5) 2014-07-29 - 20.000 Lt (5792,40 Eur) (t. 1, b. l. 49); 6) 2014-09-01 - 20.000 Lt (5792,40 Eur) (t. 1, b. l. 48); 7) 2014-09-09 – 15.000 Lt (4344,30 Eur (t. 1, b. l. 47); 8) 2014-11-10 – 25.000 Lt (7240,50 Eur) (t. 1, b. l. 46): iš viso 78.197,40 Eur, dėl ko skola iki 2015-01-13 vekselio išrašymo sudarytų 66.612,60 Eur (144.810 Eur – 78.197,40 Eur). Iš byloje esančio 2015-04-28 tarpusavio skolų suderinimo akto, ant kurio yra abiejų šalių įgaliotų asmenų parašai, matyti, kad skolos likutis 2015 m. sausio 1 dienai yra 330.000 Lt (95.574,61 Eur), t. y. neįskaičius 100.000 Lt, kurie pagal 2014-05-08 sutarties nuostatas sumokėti iki sutarties pasirašymo (t. 1, b. l. 32). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė nagrinėjamu laikotarpiu buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, dėl ko siekė gauti banko paskolą, tuo pagrindu jai buvo reikalingas ieškovės sutikimas įkeisti įsigytą turtą. Ieškovė UAB „Ranga“ 2015-01-12 sutikimu sutiko leisti įkeisti turtą su sąlyga, kad dalis kredito, ne mažiau nei 85.000 Eur, bus pervesta tiesiogiai ieškovei, atsakovės UAB „Akvatermos projektai“ įsipareigojimų pagal 2014-05-08 pirkimo – pardavimo sutartį įvykdymui. 2015-01-13 atsakovė pasirašė neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovei iki 2015-04-13 sumokėti 85.000 Eur sumą (t. 1, b. l. 150). Visi aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo vekselis buvo išrašytas atsakovės skolinio įsipareigojimo, kilusio iš 2014-05-08 pirkimo – pardavimo sutarties, įvykdymo funkcijai užtikrinti, suteikiant ieškovei papildomą garantiją dėl to, kad skola jai bus grąžinta. Pažymėtina ir tai, jog nors aukščiau nurodytas skolos likutis (95.574,61 Eur arba pagal kitus skaičiavimus 66.612,60 Eur) neatitinka vekselyje nurodytos sumos – 85.000 Eur, tačiau tai teisinės reikšmės vertinant vekselio paskirtį neturi, kadangi kokiai sumai išrašyti vekselį yra šalių tarpusavio susitarimo reikalas. Maža to, tai, kad 2015-01-13 neprotestuotinas paprastasis vekselis atliko prievolės sumokėti dalį kainos pagal 2014-05-08 pirkimo – pardavimo sutartį įvykdymo užtikrinimo funkciją patvirtina ne tik rašytiniai įrodymai, bet iš dalies ir šalių paaiškinimai: atsakovės atstovai tai tvirtino nuosekliai viso bylos nagrinėjimo metu, tuo tarpu nors ieškovės UAB „Ranga“ atstovas vadovas A. J. 2016-03-14 teismo posėdžio metu nurodė, kad vekselį pasirašyti pasiūlė Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarė A. G. tam, kad vėluojant atsakovės mokėjimams už įsigytą turtą vekselis būtų kaip garantas paprastesniam skolos išieškojimui ne ginčo tvarka, tačiau tuo pat metu tvirtino, kad į vekselyje nurodytą sumą (85.000 Eur) įskaičiuoja ne tik skolos likutį pagal 2014-05-08 pirkimo – pardavimo sutartį (kuris pačių teigimu vekselio surašymo dienai ir buvo 85.000 Eur), bet ir ieškovės neva patirtus nuostolius, praradimus dėl atsakovės vėlavimo sumokėti turto kainą. Teismas, vertindamas šiuo teiginius, pažymi, kad tokia ieškovės pozicija yra paneigta bylos medžiaga. Prie šios bylos prijungtoje vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/00643 esantys duomenys rodo, kad atsakovei antstoliui J. P. pareiškus nesutikimą su išieškoma suma (85.000 Eur vekselio suma bei delspinigiai), kadangi 55.000 Eur yra sumokėjusi gera valia (v. b. l. 98, 99), ieškovė UAB „Ranga“ antstoliui patvirtino, jog išieškotina suma yra 44.247,10 Eur (40574,61 Eur pagrindinė skola ir 3672,49 Eur delspinigiai) (v. b. l. 106). Pagrįsdama šiuos skaičiavimus ieškovė UAB „Ranga“ antstoliui pateikė: 1) 2015-05-26 buhalterinę pažymą apie tai, kad UAB „Akvatermos projektai“ skola už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2015-05-21 už IT perpardavimą yra 40.574,61 Eur (v. b. l. 107), 2) 2015-05-20 delspinigių paskaičiavimą 3672,49 Eur sumai, kurio pagrindu nurodoma 2014-05-12 PVM sąskaita – faktūra Nr. 006740, kuri atsakovei pateikta apmokėjimui už pagal 2014-05-08 sutartį įsigytą turtą (v. b. l. 100), ir paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2014-05-12 iki 2014-11-08, t. y. nuo paminėtos sąskaitos – faktūros išrašymo iki 2014-05-08 sutartyje nustatyto termino sumokėti daiktų kainą (v. b. l. 108). Visi šie duomenys dar kartą patvirtina, jog vekseliu buvo užtikrintas skolos pagal 2014-05-08 pirkimo – pardavimo sutartį likučio grąžinimas. Kadangi pagal byloje esančius mokėjimo nurodymus iki vekselio išrašymo atsakovė ieškovei sumokėjo 49.235,40 Eur (t. 1, b. l. 46-52), po vekselio išdavimo – 55.000 Eur (t. 1, b. l. 42-45), vekselis taip pat atliko savo funkciją – jo pagrindu išieškota 45.277,76 Eur (t. 1, b. l. 174): iš viso 149.513,16 Eur, kai sutarties kaina – 144.810 Eur (500.000 Lt). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės UAB „Akvatermos projektai“ prievolė pagal 2014-05-08 pirkimo – pardavimo sutartį sumokėti 500.000 Lt, kurios dalies įvykdymas buvo užtikrintas 2015-01-13 vekseliu, yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu, todėl ieškovė UAB „Ranga“ neturi teisės reikalauti to, kas buvo sumokėta pagal vekselį, kadangi priešingu atveju ieškovė gautų dvigubą dalies 2014-05-08 sutarties kainos apmokėjimą. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog ieškovės UAB „Ranga“ ieškinys yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl baudos skyrimo

Šioje byloje abi bylos šalys pateikė prašymus dėl baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis viena kitai skyrimo: UAB „Akvatermos projektai“ prašo skirti baudą UAB „Ranga“ už aiškiai nepagrįsto ieškinio dėl skolos priteisimo, kai skola sumokėta, pareiškimą, o UAB „Ranga“ taip pat prašo skirti baudą UAB „Akvatermos projektai“ už aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą, motyvuojant tuo, kad ieškinys nepagrįstas rašytiniais įrodymais, o grindžiamas neegzistuojančiais statybos rangos teisiniais santykiais, kas sąlygoja bereikšmį bylinėjimąsi.

CK 1.137 straipsnyje nustatytas civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, o šio straipsnio 3 dalis draudžia piktnaudžiauti savo teise t. y. draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektyvinės teisės paskirčiai. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, įstatymas nustato dvi būtinas nustatyti sąlygas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti: 1) ieškinio (skundo) nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą; 2) šalies nesąžiningumą. Be to, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; kt.).

Vertinant UAB „Akvatermos projektai“ prašymą dėl baudos UAB „Ranga“ skyrimo už aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą matyti, kad UAB „Ranga“ manymu vekseliu užtikrintos prievolės negalima tapatinti su pirkimo – pardavimo sandoriu, kad tai skirtinga prievolė, taip pat laiko, kad jei ieškinio patenkinimas reikštų nepagrįstą praturtėjimą, tai UAB „Akvatermos projektai“ turėtų ginčyti vekselį, tokią poziciją grindžia atitinkama teismų praktika. Nors šioje byloje teismo yra konstatuota, jog teismų praktikoje suformuluoti teiginiai, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį, reiškia, kad kreditoriaus pasirinkimu jo reikalavimas gali būti patenkinamas ne pradinės prievolės, o vekselio pagrindu, o UAB „Ranga“ cituojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007) šiuo metu yra pasikeitusi, ir aukščiau aptartoje vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vekselis gali atlikti sandorio, dėl kurio buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, o tokio sandorio teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai (pažymėtina, kad sprendžiant dėl konkrečios nutarties precedento galios byloje, be kitų aplinkybių, atsižvelgtina į kasacinio teismo nutarčių priėmimo laiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas)), tačiau, teismo vertinimu, UAB „Ranga“ ieškiniu pareikštos pozicijos laikymasis negali vienareikšmiškai būti vertinimas kaip nesąžiningumas.

Vertinant UAB „Ranga“ prašymą dėl baudos UAB „Akvatermos projektai“ skyrimo už nepagrįsto ieškinio pareiškimą pažymėtina, kad vien aplinkybė, kad šios ieškovės ieškinys atmestas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį ar veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo skirti ieškovėms baudas, kadangi negalima daryti kategoriškos išvados, kad ieškovės sąmoningai, suvokdamos, jog jų reikalavimai iš tiesų yra nepagrįsti, pateikė aiškiai nepagrįstus ieškinius, tuo siekdamos ne apginti galimai pažeistas teises, o sukelti priešingai šaliai trukdžių. Atsižvelgiant į tai, šalių prašymai dėl baudos skyrimo netenkinami (CPK 95 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė UAB „Akvatermos projektai“ pateikė duomenis apie 255 Eur bylinėjimosi išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą, kurios, jos ieškinį atmetus, nepriteistinos. Ieškovė UAB „Ranga“ pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 21 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 825 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 2339 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi UAB „Ranga“ atskirasis skundas dėl 2015-05-13 nutarties buvo patenkintas, iš UAB „Akvatermos projektai“ priteistina 21 Eur žyminio mokesčio, 278,68 Eur advokato teisinei pagalbai už atskirojo skundo parengimą (0,4 x 696,70 Eur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2014 m. trečiąjį ketvirtį). Atmetus UAB „Akvatermos projektai“ ieškinį, UAB „Ranga“ naudai priteistina 500 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą (ši suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos) bei 178 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose (iš viso 5 val.). Už dalyvavimą teismo posėdžiuose priteistina pusė kompensuotinos sumos, kadangi byloje taip pat nagrinėtas ir UAB „Ranga“ ieškinys (2015-08-20 teismo posėdis, kuriame nagrinėtas tik UAB „Akvatermos projektai“ ieškinys, truko 24 min.), kuris atmestas. Taip pat iš 2015-08-20 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. VK15/024 matyti, kad UAB „Ranga“ patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas sudaro ir atstovo kelionės iš Vilniaus į Klaipėdą išlaidos (t. 1, b. l. 189). Pažymėtina, kad pagal bylos pobūdį, specifiką ir sudėtingumą UAB „Ranga“ nebuvo būtinybės kreiptis į kitoje vietovėje reziduojantį atstovą, todėl esant tokioms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, šios išlaidos neatlygintinos (CPK 3 str. 1 d., Rekomendacijų 2.4. p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Akvatermos projektai“ ieškinį atmesti.

Ieškovės UAB „Ranga“ ieškinį atmesti.

Ieškovių UAB „Akvatermos projektai“ ir UAB „Ranga“ prašymų dėl baudos skyrimo netenkinti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Akvatermos projektai“ 977,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Ranga“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.