- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-08-26
- Bylos Nr.
- 1-1644-865/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00789-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- L. S.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. S. (L. S.), a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (diopmenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. S. 2012-03-18, apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, pirmo aukšto laiptų aikštelėje, Vilniuje, viešoje vietoje, elgdamasis itin įžūliai, iš chuliganiškų paskatų, kitų žmonių akivaizdoje, konflikto metu tyčia, sudavė smūgį J. K. į galvos sritį, tuo pagal 2012-04-24 specialisto išvadą Nr. G 928/12(01) padarydamas nukentėjusiajam J. K. muštinę žaizdą viršugalvio dešinėje pusėje, muštinę žaizdą viršugalvio-pakaušio srityje, kas sukėlė stuburo kaklo 2-o slankstelio lūžį pagal Hangman II tipą, tokiais savo veiksmais, jis nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų bei viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, nes iš jo pusės buvo tik vienas smūgis nukentėjusiajam ir ranka, o ne kažkokiu daiktu. Parodė, jog tąkart, apie 22:00 val., stovėjo su draugais bendrabučio laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini) ir šnekėjosi, kai tarp kaimynų kilo konfliktas. Kai stovėjo prie laiptelių, J. K. išeidinėjo iš buto ir jį stumtelėjo, bet jis tik parklupo, nenugriuvo. Jis stovėjo laiptinėje, jam iš kairės E. A., iš dešinės J. K. sesuo, priešais E. mama. Iš pradžių konfliktas vyko tarp E. A. ir J. K., dėl kokių priežasčių, tiksliai nepamena, gal dėl to, kad jo mama išgėrinėjo kartu su kaimynais. Kai jie barėsi, jis stovėjo nukentėjusiajam už nugaros. J. K. sudavė jo draugui E. A. Išėjo taip, kad kilo muštynės, per kurias jis trenkė nukentėjusiajam J. K. vieną smūgį, kaire ranka, kumščiu. Smūgis gal ir buvo stiprus, nes žmogus nukrito. Pamatė, kad J. K. nukrito veidu į laiptus ir jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Žino, kad kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją, jis buvo šoke, todėl pasišalino iš įvykio vietos, nors kitą dieną pats prisistatė į policijos komisariatą. Įvykio metu buvo L. A., E. A., J. K., jo sesuo, draugas P. ir, atrodo, viskas. J. K. iki įvykio žinojo tik iš matymo. Pripažįsta savo kaltę, kad padarė žalą ir galėtų atlyginti ieškinį Valstybinei ligonių kasai. Nukentėjusiojo neturtinės žalos 30 000 Lt. ieškinys per didelis, neseniai mirė jo tėvas, ir jis neturi tokių pinigų, kad galėtų jam tokią sumą atlyginti.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. K. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, žino iš matymo. Apie 21:30 val. buvo namuose, tuo metu pas jį buvo sesuo M. G. ir buvo pasikvietę į svečius L. A. Kai L. ateidinėjo pas jį į svečius, laiptinėje stovėjo, išgėrinėjo trys vyrai, tarp jų, ir jos sūnus. Kai ji praėjo pro juos, iš paskos atbėgo sūnus E. ir pradėjo plūsti mamą. Besiplūsdami jie išėjo į laiptinę aiškintis, ko ji čia atėjo ir panašiai. Jis išėjo į laiptinę taip pat, nes išsigando, kad sūnus neprimuštų motinos. Kai išėjo į laiptinę, L. S. stovėjo jam iš dešinės, per vidurį L. su sūnumi E., ant laiptukų vaikinas, kurį žino iš matyto. Jis išėjo į koridorių, L. S. stovėjo per žingsnį nuo jo, nes L. su sūnumi stovėjo arčiau jo buto durų. Ar vaikinai ką laikė rankose, nematė, matė tik degtinę ir alų. Jie stovėjo vienas priešais kitą, L. S. stovėjo jam už nugaros. Laiptinėje L. A. stovėjo prieš sūnų E. A., L. S. jam, nukentėjusiajam, iš dešinės, iš nugaros, trečias vaikinas, kurį žino iš matymo, buvo truputį toliau nuo visų. Paskui pajuto smūgį į galvą ir viskas, daugiau nieko neprisimena. Pajuto smūgį į pakaušį ir suklupo. Galvoje buvo dvi kirstinės žaizdos, sulaužyta nosis, nuskeltas dantis, tai mažiausiai turėjo būti smūgiuota į jį 4 kartus. Pradėjo po to įvykius atsiminti tada, kai į laiptinę išėjo kaimynas D. B. ir jį pakėlė, tada jis atsisėdo ant laiptų. Neprisimena, kaip mane mušė. Neįsivaizduoja, kodėl jam trenkė L. S. Jis pats niekam nesmūgiavo. Vaikinai laiptinėje vartojo alkoholį, turėjo butelį degtinės ir tris alaus. Savo civilinį ieškinį palaiko, parašė 30 000 litų sumą, nes jam taip pasiūlė. Nuo tos dienos, kai viskas įvyko, jam pašlijo sveikata, negali įsidarbinti, jau 17 mėnesių nedirba. Tris mėnesius nešiojo ant galvos metalinį įtvarą. Dirbo iki tol UAB (duomenys neskelbtini) kasininku-pardavėju tuo metu. Įvykio metu buvo sulaužyta nosis, nuskeltas dantis, lūžęs stuburo slankstelis. Kai jį atvežė į ligoninę, uždėjo metalinį įtvarą ir gydytojas pasakė, kad į galvą gavo metaliniu daiktu.
Teisiamajame posėdyje liudytoja M. G. parodė, jog J. K. jos brolis, kiti asmenys kaimynai. Ėjo su L. pas jos brolį. Tuo metu L. S. su E. ir dar vienu vaikinu laiptinėje išgėrinėjo. Tik jie nuėjo į brolio butą, iš paskos atbėgo L. sūnus, pradėjo šaukti, kad ji eitų namo, tada persikėlė į laiptinę, paskui staigiai smūgis jos broliui ir viskas. Vaikinai stovėjo truputį aukščiau, kur yra pakilimas laiptinėje. Brolis, jai atrodo, buvo atsisukęs veidu į kaltinamąjį. Brolis stovėjo arčiau sienos, ir po smūgio griuvo ant laiptų. Jai atrodo, griuvo veidu ant laiptų. Jai atrodo, buvo suduotas vienas smūgis, nes brolis iškart prarado sąmonę. Pačio smūgio nematė. Matė įvykius, kai visi išbėgo į koridorių. Viskas vyko labai greitai, galvojo, kad E. trenkė jos broliui, bet paskui L. S. prisipažino, kad jis trenkė. Buvo E. A., L. S., dar vienas vaikinas, bet jis stovėjo nuošalyje. J. K. buvo šoke, paplūdęs krauju, nesuprato kas įvyko ir kaip įvyko.
Teisiamajame posėdyje liudytojas D. B. parodė, jog salėjęs esantys asmenys jo kaimynai. Buvo sekmadienis, tikslios datos nepamena, kai išgirdo laiptinėje triukšmą. Išbėgo pažiūrėti, žiūri J. K. guli ant laiptų, aplink nemažai kraujo, pats pamėlęs. Tada pasodino jį, pakėlė, kad pradėtų kvėpuoti. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kol atvažiavo greitoji, J. K. nieko nesakė. Visi salėje esantys asmenys buvo susirinkę tuo metu laiptinėje, taip pat dar buvo ir E. A. Matė, kai gulėjo kaimynas ant laiptų ir buvo daug kraujo. Kas aplink darėsi tuo metu, neužfiksavo. Jam atrodo, pakaušiu ant laiptų gulėjo J. K..
Teisiamajame posėdyje liudytoja L. A. parodė, jog salėje esantys asmenys jos pažįstami. Buvo 21:00 val. vakaro, buvo viena namuose, kai paskambino M. G. ir pakvietė pas savo brolį į svečius. Pasakė, kad ryt į darbą, bet ją vis tiek įkalbėjo. Atsikėlė, apsirengė ir nuėjo, nes galima sakyti, kad gyvena viename koridoriuje. Beeinant, ją pasitiko M., o laiptinėje sėdėjo jos sūnus su draugais. Nuėjus į butą pas J. K., atbėgo jos sūnus ir pasakė, kad eitų namo. Ji pasakė, kad eitų kartu namo. Jie išėjo, tada išėjo M. ir sakė, kad, ką mama negali pasėdėti. Buvo atidarytos buto durys, J. K. pagalvojo, kad įvyko konfliktas, todėl, pastūmė jos sūnų E. J. K. nestumdė L. S., o pastūmė jos sūnų E. Tada L. S. sudavė smūgį J., šis nukrito be sąmonės ant laiptų, buvo daug kraujo. Kvietė greitąją pagalbą, paskui atvyko policija. Tuo metu buvo šoke. Kai J. atsigavo, jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Viskas įvyko labai greitai. Sudavė kaltinamasis į galvą nukentėjusiajam smūgį ranka, ne kažkokiu daiktu. J. gulėjo veidu į apačią ant laiptų. J. stovėjo laiptinėje šonu, L. S. stovėjo šiek tiek aukščiau, kai išėjo iš buto. Nukentėjusysis stovėjo šonu į laiptinę. Smūgis buvo vienas, daugiau smūgių nebuvo. Laiptinėje labai mažai vietos. Nukentėjusysis po smūgio iškart nukrito ant laiptelių.
Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-03-18, apie 23.00 val., jis su draugais P. S., L. S. gėrė alų bendrabučio laiptinėje, pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems būnant koridoriuje, išėjo M., su kuria normaliai bendravo ir ji dar iš jų paėmė alaus butelį, ir nuėjo atgal pas savo brolį J., gyvenantį (duomenys neskelbtini)-ame bute. Tuo adresu pas J. vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo jo sesuo M. ir jo mama L. Maždaug po 30 minučių M. vėl išėjo į koridorių ir pradėjo rėkauti ir konfliktuoti, kad jie čia koridoriuje geria. Tada iš minėto (duomenys neskelbtini)-o buto išėjo jo mama L., kuriai jis liepė eiti namo. Tada išbėgo J. ir stumtelėjo L., ir pribėgęs trenkė jam į kairės pusės žandą. Tada L. su kumščiu trenkė J. į veidą, nuo ko J. pargriuvo ant koridoriuje esančių 3-jų laiptukų. J. galva trenkėsi į laiptų kampą, po ko pasipylė kraujas. P. tuo metu tik stovėjo ir nieko nedarė. M. pradėjo rėkti ant jo, kad jis užmušė jos brolį ir jį stumdyti. Tuo metu P. ir L. pasišalino iš koridoriaus. Į koridorių išėjo kaimynas D. ir iškvietė med. pagalbą. J. atsigavo, atsistojo ir išėjo į lauką parūkyti. Vėliau atvyko med. pagalba ir J. išsivežė. Jis visą laiką stovėjo koridoriuje, bet vėliau nuėjo namo. J. jis nesmūgiavo nė karto. (b.l. 18,66).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-04-24 specialisto išvadoje Nr. G 928/12(01) nurodyta, kad vadovaujantis apžiūros ir pateiktų medicininių dokumentų duomenimis: J. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvio dešinėje pusėje, muštinė žaizda viršugalvio-pakaušio srityje, stuburo kaklo 2-o slankstelio lūžis pagal Hangman II tipą. Muštinė žaizda viršugalvio dešinėje pusėje padaryta paveikus kietu buku daiktu ir yra būdinga smūgio sudavimui. Stuburo kaklo II slankstelio lūžio pagal Hangmano II tipą mechanizmas yra hiperfleksinis su ašine apkrova, kurio atsiradimas paaiškinimas nuo smūgio kietu buku daiktu į viršugalvio užpakalinę dalį. Padarant muštinę žaizdą viršugalvio- pakaušio srityje bei minėtą stuburo kaklo 2-o slankstelio lūžį. Konkretizuoti kokiu daiktu (daiktais) buvo padaryti kūno sužalojimai nėra galimybės, nes žalojančio daiktai individualios savybės liko neužsifiksavusios. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis į gydymo įstaigą, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-03-18). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl stuburo kaklo 2-o slankstelio lūžio J. K. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojiami yra pasiekiami nukentėjusiojo rankai, juos pasidarant pačiam, tačiau tai neliudija savęs žalojimo galimybę. Sužalojimai padaryti 2 smūgiais. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl stuburo kaklo 2-o slankstelio lūžio J. K. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai pavojaus gyvybei nekėlė (b.l. 26-28).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-12-07 papildomoje specialisto išvadoje Nr. G 2759/12(01 nurodyta, kad vadovaujantis J. K. apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į specialisto išvados Nr. G928/12(01) duomenis: atsižvelgiant į stuburo kaklo II slankstelio lūžio pobūdį (lūžis pagal Hangmano II tipą), jo padarymo mechanizmą (hiperfleksinis su ašine apkrova), jis, tikėtina įvyko nuo smūgio kietu buku daiktu į viršugalvio užpakalinę dalį, padarant muštinę žaizdą viršugalvio-pakaušio srityje bei minėtą stuburo kaklo 2-ojo slankstelio lūžį. Sužalojimų padarymas griūnant bei galvą atsitrenkiant į kietą paviršių yra atmestinas, nes ant viršugalvio paprastai negriūnama (b.l. 30-32).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013-02-22 papildomoje specialisto išvadoje Nr. G 661/13(01 papildyta išvada, kad: nuo smūgių kumščiu į galvos plaukuotosios dalies sritį paprastai muštinių žaizdų neatsiranda, todėl J. K. nustatytų kūno sužalojimų atsiradimas smūgiuojant kumščiu yra neįtikėtinas. J. K. nustatytų galvos muštinių žaizdų lokalizacija nurodyta, atsižvelgiant į galvos anatominę topografinę lokalizaciją: tai viršugalvio dešinė pusė ir viršugalvio - pakaušio sritis. Nukentėjusiojo apžiūros metu (2012-04-24) matomoje kaktos srityje sužalojimų nebuvo. Gydytojo klinicisto nurodyta muštinė žaizda kaktos srityje, matomai, rėmėsi kaukolės skliauto kaulų topografine lokalizacija- tai yra kaktikaulio projekcija, kuri apima ir viršugalvio sritį. Danties lūžis, nurodytas medicininiuose dokumentuose- tai ne žandikaulio danties vainiko lūžis, o stuburo 2-o kaklo slankstelio dalies (išaugos), vadinamos dantimi (versta iš lotynų kalbos), lūžis. Šis lūžis įeina į bendrą stuburo 2-o kaklo slankstelio lūžį, apimantį taip vadinamą Hangman II tipo varianto lūžį (b.l. 38-41).
Surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis L. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Jis pats savo kaltę pripažino iš dalies, t.y. neneigė viešoje vietoje, konflikto metu, stebint kitiems asmenims sudavęs smūgį nukentėjusiajam į galvą, tik parodė, jog smūgiavo nukentėjusiajam vieną kartą ranka (kumščiu), o ne du kartus. Liudytoja L. A. parodė, jog L. S. sudavė į galvą nukentėjusiajam smūgį ranka vieną kartą, ne kažkokiu daiktu, liudytoja M. G. parodė, jog jai atrodo, jos broliui buvo suduotas vienas smūgis, nes brolis iškart prarado sąmonę. Pačio smūgio ji nematė, liudytojas E. A. parodė, kad L. S. su kumščiu trenkė J. į veidą, nuo ko J. pargriuvo ant koridoriuje esančių 3-jų laiptukų, pats nukentėjusysis parodė, jog kiek jam buvo smūgiuota nepamena, pajuto pirmą smūgį, krito ir prarado sąmonę, padarė prielaidą, jog smūgiuota buvo ne vieną kartą iš specialisto išvadų. Specialistų išvadose nurodyta, jog sužalojimai padaryti dviem smūgiais. Kadangi, prieštaravimo nėra kaip pašalinti, liudytojai ir pats kaltinamasis nurodo vieną smūgį, nukentėjusysis nepamena, tik daro prielaidą, kiek kartų jam galėjo būti smūgiuota, specialistas nurodo du smūgius, prieštaravimas vertintinas kaltinamojo naudai ir kaltinimas koreguotinas, paliekant aplinkybę – „sudavė smūgį nukentėjusiajam“. Šios aplinkybės pakeitimas įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Kaltinamojo L. S. kaltę patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo J. K., liudytojų L. A., M. G., D. B., E. A. parodymai, specialistų išvadų duomenys. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-286/2011 ir kt.). Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų. Nusikaltimo padarymo motyvas nėra šio nusikaltimo sudėties požymis ir nulemia veikos kvalifikavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2009; 2K-25/2013). Veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį svarbu, kad šiame straipsnyje aprašyta veika būtų padaryta viešoje vietoje ir būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Kai kaltininkas viešoje vietoje sprendžia jam iškilusias problemas tokiu būdu, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2012). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje elgėsi įžūliai, t. y. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą, stebint kitiems asmenims. BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgdama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-364, 2K-410/2011, 2K-452/2011). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Nr. 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, 2K-281/2012 ir kt.). Šioje byloje nustatyta, jog liudytojai buvo šokiruoti, išsigandę, smūgiavus nukentėjusiajam šis nukrito, pasipylė kraujas. Išgirdęs triukšmą į laiptinę išbėgo liudytojas D. B. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį (pvz., Nr. 2K-78/2013). Kaltinamojo L. S. nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šią aplinkybę teismas taiko, pripažindamas, kad kaltinamasis pripažįsta kaltinimą ir savo kaltę iš esmės, o kadangi aplinkybė dėl vieno, o ne dviejų smūgių sudavimo įvertinta kaltinamojo naudai, pripažintina, jog kaltinamasis prisipažino visiškai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 3387,70 Lt sumai dėl nukentėjusiojo J. K. gydymo išlaidų (b.l. 53-54). Ieškinys pagrįstas, motyvuotas, su juo sutinka ir kaltinamasis. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir turtinė 3387,70 Lt žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo L. S.
Nukentėjusysis J. K. pareiškė civilinį ieškinį 30 000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti, kadangi neteko darbo, turėjo ilgai gydytis (b.l. 49, 50). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, jog nuo tos dienos, kai viskas įvyko, jam pašlijo sveikata, negali įsidarbinti, jau 17 mėnesių nedirba. Tris mėnesius nešiojo ant galvos metalinį įtvarą. Dirbo iki tol UAB (duomenys neskelbtini) kasininku-pardavėju tuo metu. Įvykio metu buvo sulaužyta nosis, nuskeltas dantis, lūžęs stuburo slankstelis. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Šioje baudžiamojoje byloje padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, viena – apysunkė, kita – nesunki, veikos baigtos. Padariniai – nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, pažeista viešoji tvarka ir rimtis. Nukentėjusysis ilgai gydėsi, patyrė slankstelio, taip pat nosies lūžį, turėjo išeiti iš darbo. Nukentėjusysis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, pašlijo sveikata. Atsižvelgiama į ligonių kasų nurodytą turtinės žalos dydį, į paties kaltinamojo turtinę padėtį: šeimos sukūręs nėra, dirbantis, turto neturi. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010; 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis vadovaujantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, iškristalizuotų teismų praktikoje, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tikslinga nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisti 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skirdamas bausmę kaltinamajam L. S. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną apysunkę, kitą nesunkią. Viena veika smurtinė, abi veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos, padarytos idealiąja sutaptimi. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į pareikštų civilinių ieškinių dydį, į tai, jog ieškiniai neatlyginti, į kaltinamojo asmenybę: L. S. vidurinio išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju (b.l. 99), nevedęs, vaikų neturi, socialiniai ryšiai – gyvena su motina, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 108); Vilniaus Priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l.109); VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė. (b.l. 107), administracinė tvarka nebaustas (b.l. 103-105); neteistas (b.l. 102). Kadangi Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato tik vieną bausmę – laisvės atėmimą, ši bausmė skirtina už abi nusikalstamas veikas. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą ir skirtina subendrinta bausmė.
Atsižvelgiant į tai, kad viena padaryta nusikalstama veika apysunkė, kita – nesunki, veikos padarytos idealiąja sutaptimi, kaltinamasis šiuo metu dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, t.y. nėra realiai atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmės, nebaustas administracine tvarka, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, manytina, bausmės tikslai bus pasiekti realiai neatliekant bausmės, suteikiant šansą kaltinamajam pasitaisyti, t.y. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams:
įpareigojant kaltinamąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti VšĮ Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę 3387,70 Lt žalą (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas), be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas);
bei skiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti 2 (du) mėnesius smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnis).
Kaltinamajam L. S. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 80), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti L. S. (L. S.) kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 metams;
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti kaltinamajam L. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant L. S. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti VšĮ Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę 3387,70 Lt žalą (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas), be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas);
bei skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti 2 (du) mėnesius smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnis).
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
VšĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo L. S. civilinio ieškovo naudai 3387,70 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo J. K. civilinį ieškinį dėl 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti iš kaltinamojo L. S. nukentėjusiojo naudai 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam L. S. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.