- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- e2-766-796/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05178-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl viešojo pirkimo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo pratęsti sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-05-17 pranešimą (duomenys neskelbtini) „Dėl sutarties nepratęsimo“ neteisėtu bei nepagrįstu.; pripažinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimą nepratęsti 2017 m. birželio 28 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų (duomenys neskelbtini) teikimo sutarties (duomenys neskelbtini) su ieškove UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtu bei nepagrįstu; įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pratęsti 2017 m. birželio 28 d. Sutartį (duomenys neskelbtini) su ieškove UAB (duomenys neskelbtini) ne trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal byloje esančius dokumentus.
2. Nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) 2017 m. birželio 28 d. sudarė Viešojo pirkimo sutartį (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Sutarties 17 punkte nurodyta, jog Sutartis „<...> galioja 12 (dvylika) mėnesių su galimybe pratęsti 2 kartus po 12 (dvylika) mėnesių. Bendra sutarties trukmė negali viršyti 36 (trisdešimt šešis) mėnesių“. Ieškovė 2018 m, gegužės 17 d. gavo atsakovo pranešimą (duomenys neskelbtini) „Dėl sutarties nepratęsimo“, kuriame nurodoma, kad atsakovas, vadovaudamasis Sutarties 17 punkto nuostatomis, nepasinaudos galimybe pratęsti Sutarties vykdymo terminą ir Sutarties terminas bus laikomas pasibaigusiu 2018 m. liepos 1 d. Minėtame pranešime Sutarties nepratęsimo priežasčių atsakovas nenurodė, todėl ieškovė 2018 m. gegužės 25 d. pateikė atsakovui pretenziją prašydama nurodyti teisinį pagrindą ir priežastis, dėl kurių Sutartis su ieškove nėra pratęsiama. 2018 m. gegužės 30 d. raštu (duomenys neskelbtini) atsakovas nurodė, jog nesutinka pratęsti Sutarties, nes ieškovė nepasirašo 2017 m. rugsėjo 1 d. Sutarties pakeitimo papildymo projekto kuriuo panaikinami Sutarties pakeitimo 1.1 ir 1.2 punktai. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovei pasirašius minėtą Sutarties pakeitimo papildymo projektą Sutartis su ieškove bus pratęsta.
3. Nurodo, kad atsakovas, nepagrįstai nepratęsdamas Sutarties, spausdamas pasirašyti Sutarties pakeitimą, pažeidžia sutarties šalių lygiateisiškumo, sutarties laisvės principus.
4. Ieškovės vertinimu, atsakovo siūlomas Sutarties pakeitimo projektas iš esmės pažeidžia viešąjį interesą ir įtvirtina šalių teisių bei pareigų neatitiktį, nes pagal šias nuostatas ieškovė nebetenka teisės reikalauti iš transporto priemonių savininkų ir (ar) KET pažeidėjų atlyginti išlaidas už suteiktas paslaugas, o šias išlaidas ieškovei atlygina atsakovas pagal konkrečiai jam Sutartimi taikomus įkainius, kurie yra net kelis kartus mažesni, taip iš esmės pabloginama ieškovės padėtis. Pakeitus Sutarties pakeitimą atsakovo reikalaujama apimtimi ieškovė, teikdama vieną ir tą pačią paslaugą, neteks didelės dalies planuotų pajamų. Be to, ir pats atsakovas prisiimdamas pareigą mokėti ieškovei už transporto priemones, kurios priverstinai nuvežtos ir saugomos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalies nuostatas, patirs didžiulių nuostolių.
5. Pažymi, kad nėra įstatymo nuostatos, imperatyviai nurodančios, jog asmenų transporto priemones priverstinai nuvežant ir saugant BK 281 straipsnio 7 straipsnio nuostatų pagrindu už jų nuvežimą ir saugojimą privalo mokėti atitinkamos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Nurodė, jog pasirašius su UAB (duomenys neskelbtini) sutartį nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo BK 281 straipsnio redakcija, papildyta 7 dalimi, numatančia baudžiamąją atsakomybę subjektui, vairavusiam kelių transporto priemonę arba mokiusiam praktinio vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Iki šio pakeitimo daugiau nei 1,5 promilės girtumas būdavo priskiriamas administraciniam teisės pažeidimui. Ieškovės siūlymu 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo sudarytas susitarimas dėl Sutarties pakeitimo (toliau – Susitarimas). Susitarimo 1.1 ir 1.2 punktuose buvo įtvirtinta tai, kad už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies normas, ieškovei atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai, o gauti atlygį iš Klaipėdos apskrities VPK paslaugų teikėjas, t. y. ieškovė, neturi teisės. Tolesnio Sutarties vykdymo metu paaiškėjus, kad Susitarimo 1.1 ir 1.2 punktų nuostatos iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91, 103 ir 105 straipsniuose įtvirtintų proceso išlaidų ir jų išieškojimo tvarkai, atsakovas pasiūlė ieškovei Susitarimo pakeitimą, kuriuo būtų panaikinti Susitarimo 1.1 ir 1.2 punktai ir įtvirtinta nuostata, jog už priverstinį transporto priemonių nuvežimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (neblaivumas daugiau negu 1,5 promilės) ir jų saugojimą iki sprendimo grąžinti asmeniui priėmimo dienos šių paslaugų teikėjui atlygina Klaipėdos apskrities VPK.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnyje įtvirtinta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės yra daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 103 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos sudaro proceso išlaidas, o 105 straipsnio 1 dalyje – teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Vadovaujantis šiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis transporto priemonių, kurios yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonės, laikymo išlaidos yra proceso išlaidos ir gali būti išieškomos tik teismo sprendimu ir tik iš nuteisto asmens.
9. Ieškovei atsisakius panaikinti Susitarimo 1.1 ir 1.2 punktus, kadangi Sutarties 17 punktas Sutarties šalims numato galimybę, bet ne pareigą pratęsti Sutartį po 12 mėnesių kitam 12 mėnesių laikotarpiui (2 kartus), atsakovas pradėjo pasirengimą naujam Sutartyje numatytų paslaugų viešajam pirkimui ir apie tai nedelsdamas informavo ieškovę. Mano, kad tam, kad Sutarties sąlygos neprieštarautų įstatymo nustatytai tvarkai, turi teisę ir pareigą nepratęsti Sutarties su ieškove.
Šalies argumentai
10. Ieškovės atstovas nedalyvavo teismo posėdyje. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Nurodė, jog savo ieškinyje išreikštą poziciją palaiko ir prašo tenkinti ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
11. Atsakovo atstovas A. V. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą atsakovo poziciją ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog po Sutarties pasirašymo keitėsi įstatymas, ieškovė pasiūlė pasirašyti Sutarties pakeitimus, atsakovui pasiūlyti pakeitimai pasirodė patogūs, tačiau vėliau pamatė, jog buvo padaryta klaida. Prasidėjo ginčai ir pretenzijos iš bylose dalyvaujančių asmenų, kurių nuvežtus automobilius vadovaudamasi BK 281 straipsnio pagrindu saugodavo ieškovė. Sutartyje yra numatyta tik galimybė, o ne pareiga pratęsti Sutartį. Kokiais atvejais Sutartis gali būti pratęsta, Sutartyje detalizuota nebuvo. Kadangi ieškovė nesutiko atšaukti Susitarimo, buvo nuspręsta nebepratęsti Sutarties, kadangi atsakovas veikti prieš įstatymą negali. Taip pat paaiškino, jog įvyko naujas viešas konkursas ir 2019 m. sausio 8 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašyta nauja Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartis, kurioje yra tos sąlygos, kurių ieškovė nesutiko atšaukti. Be to, ieškovė buvo apskundusi vykdytą viešą konkursą ir vienu iš reikalavimu būtent skundė sąlygą, jog už transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą vykdant ikiteisminius tyrimus pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atlygintų ieškovei ne atsakovas, o transporto priemonės savininkas ar valdytojas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą ieškovės ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2017 m. birželio 28 d. sudarė Viešojo pirkimo sutartį (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sutarties 17 punkte nurodyta, jog Sutartis „galioja 12 (dvylika) mėnesių su galimybe pratęsti 2 kartus po 12 (dvylika) mėnesių. Bendra sutarties trukmė negali viršyti 36 (trisdešimt šešis) mėnesių“. Sutarties 2 punkte buvo numatyta, kad nuvežimo ir saugojimo paslaugos teikiamos, taikant Sutarties 1 priede nurodytus įkainius, kai transporto priemonė yra priverstinai nuvežama, pervežama ir saugoma pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normas. Sutarties 11 p. numatyta, jog už Sutarties 2.1 p. nurodytas paslaugas vykdytojui (tai yra ieškovei) pagal Sutarties 1 priedo įkainius sumoka transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas solidariai. Ieškovė ir atsakovas 2017 m. rugsėjo 1 d. sudarė Sutarties pakeitimą (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutarties pakeitimas), kurio 1.1 ir 1.2 punkto nuostatomis šalys sutarė, kad saugotojui (t. y. ieškovei) už transporto priemonių, kurios sulaikytos pagal BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatas, priverstinį nuvežimą ir saugojimą atlygina Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidėjai ir (ar) transporto priemonių savininkai.
13. Ieškovė nurodo, jog atsakovas siekė Sutarties pakeitimo darydamas spaudimą ieškovei, ką patvirtina atsakovo 2018 m. kovo 28 d. pranešimas (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 17 pranešimas (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gegužės 30 raštas (duomenys neskelbtini). Iš šių pranešimų turinio matyti, jog ieškovė yra verčiama pasirašyti Sutarties pakeitimo projektą, kadangi priešingu atveju grasinama nebepratęsti su ja Sutarties. Ieškovės vertinimu, Susitarimo 1.1 ir 1.2 punktų nuostatos neapsunkina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) VIII skyriuje (103–106 straipsniuose) įtvirtintų reikalavimų dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo įgyvendinimo.
14. Atsakovas nurodė, jog Sutarties pakeitimą sąlygojo įstatymų pakeitimai, buvo siekiama, kad Sutarties sąlygos neprieštarautų įstatymo nustatytai tvarkai. Atsakovas atsakydamas į ieškovės pretenziją nurodė, kad Susitarimo 1.1 ir 1.2 punktai prieštarauja BPK 91, 103 ir 105 straipsniuose imperatyviai nustatytai proceso išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo tvarkai ir atsakovas mato galimybę pratęsti Sutartį 17 punkte nustatyta tvarka su sąlyga, kad Sutarties sąlygos bus tokios, kokios jos buvo Sutarties pasirašymo dieną, t. y. panaikinus Susitarimo 1.1 ir 1.2 punktus.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis numato, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). CK 6.157 straipsnis numato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms.
16. Nustatyta, jog Sutarties galiojimo metu, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojo BK 281 straipsnio redakcija, papildyta 7 dalimi, numatančia baudžiamąją atsakomybę subjektui, vairavusiam kelių transporto priemonę arba mokiusiam praktinio vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Iki 2017 m. sausio 1 d. daugiau nei 1,5 promilės girtumas būdavo priskiriamas administraciniam teisės pažeidimui, o priverstinai nuvežus neblaivaus asmens vairuotą transporto priemonę prievolė atsiskaityti su paslaugos teikėju (šiuo atveju – ieškove), vadovaujantis tuometinio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 269 straipsnio ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kildavo administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui ir transporto priemonės savininkui solidariai.
17. Ieškovė ir atsakovas 2017 m. rugsėjo 1 d. sudarė Sutarties pakeitimą (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutarties pakeitimas), kurio 1.1 ir 1.2 punktais šalys sutarė, kad saugotojui (t. y. ieškovei) už transporto priemonių, kurios sulaikytos pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies nuostatas, priverstinį nuvežimą ir saugojimą atlygina Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidėjai ir (ar) transporto priemonių savininkai. Sutarties pakeitimas įsigaliojo jį pasirašius Sutarties šalims ir buvo vykdomas.
18. Kaip posėdžio metu nurodė atsakovo atstovas, įsigaliojus BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatoms pradėjo matytis Sutarties pakeitimo 1.1 ir 1.2 punktų nuostatų neatitiktis įstatymo reglamentavimui, į atsakovą pradėjo kreiptis asmenys, kurie turėdami nutarimus grąžinti automobilį negalėjo jo atsiimti neatsiskaitę su ieškove (b. t. I, b. l. 71). Atsakovas 2018 m. kovo 28 d. pranešimu (duomenys neskelbtini) „Dėl susitarimo pakeitimo“ kreipėsi į ieškovę inicijuodamas Sutarties pakeitimą, kuriuo panaikinami Sutarties pakeitimo 1.1 ir 1.2 punktai. Ieškovė 2018 m. balandžio 30 d. pateikė atsakovui pranešimą, jog nesutinka pasirašyti minėto pakeitimo (t. y. atsakovo nurodoma apimtimi pakeisti Sutarties pakeitimą). Atsakovas 2018 m. gegužės 17 d. pranešimu (duomenys neskelbtini) „Dėl sutarties nepratęsimo“ informavo ieškovę, kad atsakovas, vadovaudamasis Sutarties 17 punkto nuostatomis, nepasinaudos galimybe pratęsti Sutarties vykdymo terminą ir Sutarties terminas bus laikomas pasibaigusiu 2018 m. liepos 1 d. Ieškovė pateikė atsakovui 2018 m. gegužės 25 d. pretenziją, prašydama nurodyti teisinį pagrindą ir priežastis, dėl kurių Sutartis su ieškove nėra pratęsiama. 2018 m. gegužės 30 d. raštu (duomenys neskelbtini) atsakovas nurodė, jog nesutinka pratęsti Sutarties, nes ieškovė nepasirašo 2017 m. rugsėjo 1 d. Sutarties pakeitimo papildymo kuriuo panaikinami Sutarties pakeitimo 1.1 ir 1.2 punktai.
19. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tačiau toks asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta. Taigi, pareigūno nustatytas faktas dėl asmens girtumo laipsnio gali būti nuginčytas teisės aktų tvarka, kas savaime suponuos ir pagrindo nuvežti transporto priemonę nebuvimą. Tai reiškia, kad policijos įstaiga, atstovaudama valstybei, veikia savo rizika ir, kol asmuo teismo nuosprendžiu nepripažintas kaltu, prisiima iš to kylančias finansines pasekmes ir neįgyja teisės reikalauti žalos atlyginimo. Taigi, kol asmens kaltė neįrodyta, pareigūno sprendimas dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo laikytinas policijos įstaigos sprendimu. Tik priėmus nuosprendį, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu padaręs 281 str. 7 d. nurodytą nusikalstamą veiką, ar kitą procesinį sprendimą, kuriuo iš jo yra priteisiamos proceso išlaidos, tokiam asmeniui kyla pareiga apmokėti dėl tokių jo veiksmų valstybės patirtas išlaidas.
20. BPK 91 straipsnis numato, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. BPK 103 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. O BPK 105 straipsnis numato proceso išlaidų išieškojimo tvarką ir dėl šių išlaidų išieškojimo ir dydžio turi pasisakyti teismas priimdamas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad vadovaujantis BPK 91, 103 ir 105 straipsniuose įtvirtintomis normomis transporto priemonių, kurios yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonės, laikymo išlaidos yra proceso išlaidos ir gali būti išieškomos tik vykdant teismo procesinį sprendimą.
22. Kadangi 2017 m. rugsėjo 1 d. Sutarties pakeitimo (duomenys neskelbtini) 1.1 ir 1.2 punktuose papildomai nustatyta tvarka, kad už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies normas, ieškovei atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai, o ne atsakovas, Sutarties pakeitimo 1.1 ir 1.2 punktai prieštarauja minėtoms imperatyviosioms BPK normoms.
23. Teismas taip pat pažymi, jog 2017 m. birželio 28 d. sudarytoje Viešojo pirkimo sutarties (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo Klaipėdos mieste, Neringoje ir Klaipėdos rajone 17 punkte nurodyta, jog Sutartis galioja 12 (dvylika) mėnesių su galimybe pratęsti sutartį. Sutarties pratęsimo sąlygos ar tvarka Sutartyje nebuvo nurodytos. Atsakovas nurodo, jog Sutarties 17 punktas numato galimybę, bet ne pareigą pratęsti Sutartį po 12 mėnesių kitam 12 mėnesių laikotarpiui (2 kartus), o šioje situacijoje atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nepratęsti Sutarties su ieškove. Ieškovės nuomone, atsakovo atsisakymas pratęsti Sutartį yra nepagrįstas, neteisėtas, prieštaraujantis viešųjų pirkimų principams ir teisėtiems ieškovės lūkesčiams. Teismas su šiais ieškovės nurodytais motyvais nesutinka. Kaip jau buvo nurodyta šiame procesiniame sprendime, šalių 2017 m. rugsėjo 1 d. sudarytas Sutarties pakeitimas (duomenys neskelbtini) prieštaravo BPK 91, 103 ir 105 straipsnių imperatyvioms nuostatoms, todėl ieškovei nesutikus pakeisti jau sudarytos ir galiojančios Sutarties nuostatų atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą nepratęsti Sutarties, nes šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis).
24. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešųjų pirkimų komisijos 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo iš dalies tenkinti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pretenziją dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir (ar) saugojimo paslaugų pirkimo supaprastintame atvirame viešajame pirkime (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Be kitų reikalavimų, ieškovė prašė atsakovo Konkurso sąlygų 2 priedo Techninės specifikacijos 2 p. nuostatas priderinti prie esamo teisinio reglamentavimo, kiek tai tiesiogiai susiję su neblaiviais asmenimis, vairavusiais transporto priemones, ir jas formuoti taip, kaip tai buvo numatyta iki įstatymų bazės kaitos, pagal galiojusias tuometinio LR ATPK nuostatas, tai yra kad už transporto priemonių nuvežimą, saugojimą moka transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas solidariai. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, teismas nurodė, jog ieškovės reikalavimas, kad už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugoma pagal BK 281 straipsnio 7 dalies normas, t. y. BK 281 straipsnio 7 dalį išskiriant iš kitų BK normų, ieškovei atlygintų ne atsakovas vadovaujantis BPK normomis, o transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai, prieštarauja minėtoms imperatyviosioms BPK normoms. Iš byloje pateiktos 2019 m. sausio 8 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog atsakovo paskelbtas viešas konkursas „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų pirkimas“ įvyko, šį viešąjį pirkimą laimėjo ieškovė ir šalys sudarė sutartį.
25. Kiti ieškovės teiginiai apie atsakovo pareigą mokėti ieškovei už transporto priemones, valstybės galbūt patiriamus nuostolius teisinės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
26. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pratęsti 2017 m. birželio 28 d. sudarytą Viešojo pirkimo sutartį (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir (ar) saugojimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės ieškinys nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys netenkintinas, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.
28. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.