Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam R. Š., jo atstovei pagal įstatymą – mamai S. Š., gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas (2019 m. kovo 14 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje);

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kita žinoma galima gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas;

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra suimtas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2017 m. sausio 25 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2017 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeista į 45 parų arešto bausmę (bausmę atlikęs);

2. 2017 m. birželio 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs);

3. 2018 m. kovo 8 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4. 2018 m. balandžio 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Utenos apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

5 . 2018 m. birželio 19 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir T. M. paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, 2018 m. birželio 19 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 8 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų baudžiamuoju įsakymu bei 2018 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi pakeista į 45 parų areštą (bausmė atlikta);

6. 2019 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme; ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė (bausmė neatlikta);

7. 2019 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme (bausmė neatlikta);

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., E. P. ir T. M., veikdami bendrininkų grupėje, panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie 2018 m. birželio 15 d., apie 22.00 val., Vilniuje, Šiltnamių gatvėje esančiame miške, turėdami tikslią pagrobti svetimą turtą, R. Š. ranka sudavus vieną smūgį O. (O.) T. į galvą, nuo ko pastarasis nugriuvo ant žemės ir prarado sąmonę, o tuo metu E. P. koja vieną kartą spyrus R. (R.) P. į galvą, nuo ko pastarasis nugriuvo ant žemės, po ko T. M. ranka sudavus dar vieną kartą R. P. į galvą, taip nukentėjusiajam O. T. padarant poodines kraujosruvos akių vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, nosies nugarėlėje, krūtinėje, kairiame žaste – nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam R. P. padarant viršutinės lūpos raudonio ir gleivinės žaizdą, viršutinio 1-o danties iš kairės panirimą, kairės alkūnės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu – nežymų sveikatos sutrikdymą, iš nukentėjusiojo O. T. pagrobė svetimą turtą, kurį nukentėjusysis turėjo su savimi, t. y. kuprinę – 10 Eur vertės ir 100 JAV dolerių (pagal Lietuvos banko paskelbto euro ir užsienio valiutos santykį, tai yra 116 Eur), o iš nukentėjusiojo R. P. pagrobė svetimą turtą, kurį nukentėjusysis turėjo su savimi, t. y. rankinę – 10 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną ,,SAMSUNG GALAXY J7“ – 250 Eur vertės, ir 75 Eur grynųjų pinigų. Tokiu būdu R. Š., E. P. ir T. M., veikdami bendrininkų grupėje, panaudojant fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam O. T. priklausantį 126 Eur vertės turtą ir nukentėjusiajam R. P. priklausantį 335 Eur vertės turtą.

Apklaustas 2019 m. rugpjūčio 5 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Š. iš pradžių savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad 2018 m. birželio 16 d. susitiko jie trise – R. Š., T. M. ir E. P., su T. M. ir E. P. buvo dar du (nukentėjusieji). Jie su jais gėrė miškelyje prie Šiltnamių g. Su kaltinamaisiais buvo ir kitų asmenų. Kaltinamasis R. Š. dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą vienam iš (nukentėjusiųjų), pataikė į žandikaulį, po ko (nukentėjusysis) pargriuvo. Nutarė suduoti smūgį nukentėjusiajam, nes jis trenkė kartu buvusiai merginai R. per užpakalį, o tai jai nepatiko. Tas nukentėjusiojo elgesys išprovokavo kaltinamojo elgesį. Žodinio konflikto iki smūgio tarp kaltinamojo ir (nukentėjusiojo) nebuvo, prieš smogdamas kaltinamasis nukentėjusiajam nieko nesakė. Kitas (nukentėjusysis) tuo metu jau buvo pargriuvęs. Kas pargriovė kitą (nukentėjusįjį), kaltinamasis R. Š. nematė. Tuomet jie pasiėmė (nukentėjusiųjų) rankines ir išėjo. Nematė, ar E. P. bei T. M. atliko kokius nors veiksmus prieš nukentėjusiuosius. Kodėl buvo nugriuvęs kitas nukentėjusysis, jis nežino. Įvykio metu buvo išgėręs, ne visas įvykio aplinkybes prisimena. Nežino, kodėl nusprendė paimti abi nukentėjusiųjų rankines; neatsimena, kas jas konkrečiai paėmė. Buvo viena „tašė“ ir viena kuprinė. Pas kaltinamąjį R. Š. vėliau rankose buvo nukentėjusiojo kuprinė. Kuprinėje rado dokumentus, diplomus, ausines, mobiliojo ryšio telefoną. Pinigų kuprinėje nerado. Jie trise apžiūrinėjo kuprinę. Apžiūrėjo ir kitą rankinę. Ką kitoje rankinėje rado, nepamena. Iš viso rado vieną telefoną, pinigų iš viso nerado. Nepamena, ką darė su rastu telefonu. Daiktus miškelyje sudegino, jis pasiėmė tik ausines. Jie iš anksto nesitarė, kad smurtaus prieš nukentėjusiuosius. Nematė, kokia buvo nukentėjusiųjų būklė, nežiūrėjo, ar jie atsikėlė ar ne. Blogai pasielgė, gailisi dėl savo veiksmų (3 t., b. l. 41-42).

Apklaustas 2019 m. rugpjūčio 5 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. P. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad 2018 m. birželio 16 d. jis važiavo autobusu su T. M., važiuodami susirašė su R. Š., susitarė susitikti. Važiuodami, autobuse susipažino su (nukentėjusiaisiais), kurie pasiprašė važiuoti su jais kartu. Atvyko į miškelį netoli Lazdynų ligoninės, miškelyje visi gėrė. Su jais buvo panelės, trys kaltinamieji ir du (nukentėjusieji). Nepamena dėl ko įvyko konfliktas, tik pamatė, kad vienas (nukentėjusysis) krenta ir tada jis trenkė iš kojos kitam (nukentėjusiajam) į veidą. (Nukentėjusysis) krito, nes šalia jo stovėjęs R. Š. kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Kodėl trenkė, jis nežino. Kodėl jis spyrė kitam nukentėjusiajam, paaiškinti negali, toks buvo alkoholio poveikis. Po to T. M. dar iš kumščio trenkė į veidą gulinčiam nukentėjusiajam, kuriam jis (E. P.) prieš tai į veidą spyrė. Nežino, kodėl jie taip darė. Po to kaltinamieji pasiėmė nukentėjusiųjų rankines. Pamena, kad viena iš rankinių buvo kuprinė. Kas ją nešė, nežino. Nunešę nuo įvykio vietos apie 50 metrų, paimtus nukentėjusiųjų daiktus sudegino. Prieš tai apžiūrėjo kuprinę. Kuprinėje rado diplomus, vieną telefoną, pinigų nerado. Ką kas darė su telefonu nežino, jis kažkur prapuolė. Įvykio metu buvo neblaivus, ne visas aplinkybes prisimena. Jie nebuvo iš anksto susitarę, kad grobs nukentėjusiųjų turtą. Blogai vertina savo veiksmus. Gailisi dėl to, kas įvyko. Kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (3 t., b. l. 42-43).

Apklaustas 2019 m. rugsėjo 24 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. M. savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko praeitais metais vasarą, mėnesio negali įvardinti, buvo tamsu, vakaras. Įvykis įvyko miške, Lazdynuose. Jis važiavo kartu su E. P. susitikti su T. M. Iš Karoliniškių autobusus ir bevažiuojant susipažino su dviem (nukentėjusiaisiais) ir visi keturiese (jis, E. P. ir du (nukentėjusieji)) atvyko į miškelį. Juos pasitiko R. Š.. Su R. Š. kartu buvo dar dvi merginos ir du vaikinai. Šio įvykio metu visi trys kaltinamieji sumušė (nukentėjusiuosius) (abu nukentėjusiuosius) ir atėmė jų daiktus. Viskas prasidėjo nuo to, kad vienas iš (nukentėjusiųjų) lindo prie kartu buvusios merginos R.. Kaltinamieji iš anksto tarėsi, kad sumuš nukentėjusiuosius ir juos apvogs. Jie tarėsi lietuvių kalba, todėl nukentėjusieji nieko nesuprato. Visiems trims kilo mintis juos apiplėšti. R. Š. pirmas trenkė vienam (nukentėjusiajam), vėliau E. P. trenkė kitam – sėdinčiam (nukentėjusiajam), jis (T. M.) pridėjo tam, kuriam E. P. trenkė. Nuo R. Š. smūgio nukentėjusysis nugriuvo, tas nukentėjusysis turėjo kurpinę, kas ją paėmė, jis nežino. Kaltinamasis T. M. paėmė iš nukentėjusiojo, kuris sėdėjo, rankinę ir pabėgo į mišką. Miške jie patikrino nukentėjusiųjų daiktus, rado dokumentus, mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy J7, kurį jam perdavė R. Š.; pinigų bei kito telefono jie nerado. Telefoną Samsung Galaxy J7 jis (T. M.) už 50 Eur pardavė lombarde, pinigus pasiėmė sau. Kitus daiktus sudegino. Gali būti, kad tiesiog nepastebėjo pinigų bei kito telefono, nes kuprinę ir rankinę buvo tik atidarę ir vėl uždarė, dokumentų netikrino, jų nebuvo išėmę; tačiau nukentėjusiųjų daiktai galėjo būti jų rankinėse. Kaltinamojo tikslas buvo paimti vertingus daiktus. Sutinka atlyginti žalą nukentėjusiesiems (3 t., b. l. 104-105). Sutinka nukentėjusiajam atlyginti jo reikalaujamą turtinę žalą, mano, kad reikalaujama neturtinė žala yra per didelė.

Papildomai apklaustas 2019 m. rugsėjo 24 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Š., išklausęs kaltinamojo T. M. savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad sutinka su jo paaiškinimais. Jam T. M. ir E. P. pasiūlė sumušti (nukentėjusiuosius) ir paimti jų daiktus. Apžiūrėdami nukentėjusiųjų daiktus, kaltinamieji tik išėmė daiktus ir atgal sudėjo, dokumentų nevartė, išsamiai rankinės/kuprinės turinio nežiūrėjo, gali būti, kad tiesiog nukentėjusiųjų nurodytų daiktų (pinigų ir dar vieno telefono) nepastebėjo, bet jie ten galėjo būti. Telefoną Samsung rankose jis turėjo, šį telefoną perdavė T. M.. Jų tikslas veiklos buvo surasti pinigų (3 t., b. l. 105-106). Sutinka nukentėjusiajam atlyginti jo reikalaujamą turtinę žalą, mano, kad reikalaujama neturtinė žala yra per didelė.

Papildomai apklaustas 2019 m. rugsėjo 24 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. P., išklausęs kaltinamojo T. M. savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad sutinka su jo paaiškinimais. Ar iš anksto jie tarėsi apiplėšti (nukentėjusiuosius) negali pasakyti, nes daug laiko praėjo, bet prisimena, kad prieš smurto naudojimą tarp visų kaltinamųjų buvo kalba, kad reikia paimti nukentėjusiųjų daiktus. Nesitarė, ką su paimtais daiktais darys. Kuprinės ir rankinės viduje jis matė pasus, diplomus ir vieną telefoną, kurį vėliau matė T. M. rankose. Dokumentų jie išsamiai neapžiūrinėjo, jų nevartė. Gali būti, kad pinigai ir dar vienas telefonas buvo nepastebėti. Sutinka nukentėjusiajam atlyginti žalą, galėtų mokėti po 100 Eur per mėnesį. Pradėjo oficialiai dirbti nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) sandėlyje, uždirba 700 Eur/mėn., darbe sekasi gerai. Gyvena vienas, išsinuomojo 2 kambarių butą, mama gyvena atskirai. Daugiau susidūrimų su policija ir administracinių pažeidimų nebuvo. Anksčiau paskirtas administracines baudas yra sumokėjęs, antstolių, kreditų neturi. Jam šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų, nori toliau dirbti (3 t., b. l. 105-16). Sutinka nukentėjusiajam atlyginti jo reikalaujamą turtinę žalą, mano, kad reikalaujama neturtinė žala yra per didelė.

Teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio apklaustas nukentėjusysis R. (R.) P. nurodė, kad jis palaiko savo civilinį ieškinį dėl 335 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patyrė turtinę žalą: prarado dokumentus, pasą, diplomą, darbo knygelę, telefoną, pinigus, rankinę. Rankinės vertę nustatė pagal jos įsigijimo kainą, rankinę pirko (duomenys neskelbtini) už 10 Eur. Įvykio metu ji buvo geros būklės. Telefoną Samsung jam grąžino, tačiau telefonas buvo blogos būklės: su juo negalėjo paskambinti, nes neveikė mygtukas, su kuriuo reikėjo skambinti. Ar veikia kiti mygtukai, jis netikrino. Be to, telefone buvo pakeista telefono kalba iš rusų kalbos į anglų kalbą, kurios nukentėjusysis nesupranta. Iš pradžių jis sakė, kad telefono remontuoti nenešė, vėliau nurodė, kad nešė telefoną remontuoti ir jam pasakė, kad remontas kainuos brangiau nei pats telefonas vertas, todėl jis nusipirko naują telefoną. Iš pradžių nukentėjusysis sakė, kad telefoną turi namuose (duomenys neskelbtini), vėliau nurodė, jog jį paliko toje vietoje, kur nešė remontuoti, už tai pinigų negavo. Kiek rankinėje buvo pinigų nepamena, maždaug iki 100 Eur. Prašo priteisti jam neturtinę žalą, nes pusę nakties netekęs sąmonės jis pragulėjo miške, po to buvo pristatytas į gydymo įstaigą, ligoninėje buvo paskirti vaistai ir toliau jis gydėsi pats. Po įvykio ypatingai skausmų nejautė, tepėsi išrašytais tepaliukais, gydėsi pagal gydytojų nurodymus, dantį gydėsi (duomenys neskelbtini). Diskomfortą dėl nagrinėjamo įvykio jaučia iki šiol. Įvykio metu jis buvo ką tik atvažiavęs į Lietuvą ieškoti darbo, tačiau to padaryti nespėjo, po įvykio turėjo grįžti į (duomenys neskelbtini). Neturėjo pinigų transportui, reikėjo laikiną pasą daryti. Tik praėjus 4 mėnesiams po įvykio susirado darbą. Įvykio metu neteko (duomenys neskelbtini) Respublikos paso, vairuotojo pažymėjimo, diplomo, darbo knygelės, reikėjo visus šiuos dokumentus daryti iš naujo, tai užtruko iki pusės metų. Dėl neturtinės žalos, jis patirtą diskomfortą vertina 2 000 Eur, nepatogumus dėl prarastų dokumentų – 1 000 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, jų padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

2018 m. birželio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis O. T. nurodė, kad kartu su draugu R. P., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2018 m. birželio 15 d., apie 20.00 val. išėjo jo iš namų ir nutarė pasivaikščioti po miestą, viešuoju transportu nuvažiavo Laisvės prospekto kryptimi. Išlipus iš autobuso, stotelėje, kurios pavadinimo pasakyti negali, bet ji yra prie stotelės „Ligoninė“, susipažino su dviem merginomis. Merginos rankų mostais parodė, kad nori parūkyti, iš merginų judesių jie taip kartu su draugu suprato. Kai merginos nuėjo nuo stotelės į mišką, jie nuėjo paskui jas. Įėjus į mišką, miške buvo maždaug penkių asmenų kompanija. Jie kalbėjo jiems nesuprantama kalba. Vienintelį ką suprato, tai minėti asmenys rusų kalba paklausė, kiek valandų. Jam ištraukus mobilaus ryšio telefoną pasižiūrėti kiek valandų, pajuto smūgį į veidą. Buvo suduota kumščiu. Po smūgio jis prarado sąmonę ir pargriuvo ant žemės. Atsipeikėjus pamatė, kad aplink tamsu ir nesuprato kur jis yra ir kas su juo atsitiko, tik jautė skausmą ir galvos svaigimą. Pajautęs skausmą, jis nuo vietos, kur jį sumušė, nuėjo iki sustojimo. Sustojime pamatė savo draugą R. P. ir du nepažįstamus asmenis. Minėti du asmenys kvietė policiją, kadangi jį su draugu sumušė ir apvogė. Policija atvyko į sustojimą. Atvykus greitajai pagalbai, jis kartu su draugu buvo nuvežti iki ligoninės, buvo nustatyta, kad rimti sužalojimai jam nepadaryti, todėl buvo išleistas į namus. Iš jo buvo pagrobta firmos „Mišok“ kuprinė, kurios vertė 10 eurų, kuprinėje buvo dokumentai, trys instituto, technikumo, spec. mokyklos diplomai, kurie materialinės vertės neturi, vairuotojo teisės, kurios taip pat materialinės vertės neturi, (duomenys neskelbtini) pasas, Užsienio pasas, identifikacijos kortelė, (duomenys neskelbtini) pase buvo 100 dolerių, šaukštelis ir kiti asmeniniai daiktai, neturintys materialinės vertės, kelnių kairėje kišenėje buvo mobilaus ryšio telefonas „Nomi“, IMEI kodas (duomenys neskelbtini), IMEI kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 30 eurų, kuriame buvo įstatyta Pildyk kortelė, kurios numerio pasakyti negali ir (duomenys neskelbtini) kortelė. Dėl minėto įvykio jam padaryta 120 eurų žala. Asmenų, kurie jį sumušė, bei merginų apibūdinti atpažinti negali (t. 1, b. l. 36-38). Papildomai apklaustas nukentėjusysis O. T. nurodė, kad įvykio metu su savimi narkotinių medžiagų neturėjo ir jokiems nepilnamečiams jų nesiūlė. Dokumentų, kurie buvo sudeginti, numerių sužinoti negalėsiu. Taip pat nurodė, kad turi pretenzijų dėl sukelto fizinio skausmo ir patirtos turtinės žalos (t. 1, b. l. 41-43).

2018 m. birželio 18 d. protokole – pareiškime nukentėjusysis O. T. nurodė, kad 2018 m. birželio 16 d., apie 21.00 val. jį kartu su draugu R. P. sumušė penkių asmenų kompanija prie visuomeninio transporto stotelės, kuri yra prie ligoninės. Iš jo buvo pagrobta kuprinė „Mišok“, kurioje buvo dokumentai, trys diplomai, vairuotojo teisės, (duomenys neskelbtini) pasas, identifikacijos kortelė, pase buvo 100 USD ir kiti daiktai, turintys materialinės vertės; be to, kelnių kairėje kišenėje buvo mobilaus ryšio telefonas „Nomi“. Dėl minėto įvykio padaryta 120 Eur žala (1 t., b. l. 1-2).

2018 m. birželio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. P. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, laikinai gyvena Lietuvoje. Jis kartu su draugu O. T., 2018 m. birželio 15 d., apie 20.00 val. išėjo iš namų ir nutarė pasivaikščioti po miestą, viešuoju transportu nuvažiavo Laisvės prospekto kryptimi. Išlipus iš autobuso stotelėje, kurios pavadinimo pasakyti negali, bet ji yra prie ligoninės, susipažino su dviem merginomis. Merginos rankų mostais parodė, kad nori parūkyti. Kai merginos nuėjo nuo stotelės į mišką, jie nuėjo paskui jas. Įėjus į mišką miške buvo apie penkių asmenų kompanija (dvi tos pačios merginos ir dar trys jam nepažįstami jaunuoliai, apie 20-25 metų amžiaus, kuriuos matė pirmą kartą). Jie kalbėjo jiems nesuprantama kalba. Vienintelį ką suprato, tai, kad minėti asmenys rusų kalba paklausė kiek valandų. O. T. ištraukus mobilaus ryšio telefoną pasižiūrėti, vienas iš minėtų nepažįstamų jaunuolių sudavė O. T. smūgį į veidą. Buvo suduota kumščiu. Po smūgio O. T. prarado sąmonę ir pargriuvo ant žemės. Jis tuo metu pajuto smūgį iš nugaros į pakaušio sritį, prarado sąmonę. Atsipeikėjus pamatė, kad aplink tamsu, nesuprato kur jis yra ir kas su juo atsitiko, tik jautė skausmą ir galvos svaigimą. Pastebėjo, kad dingo jo pareiškime nurodyti daiktai – vyriška juodos spalvos zomšinė rankinė, apie 10 eurų vertės, kurioje buvo: mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy J7, apie 250 eurų vertės; jo (duomenys neskelbtini) piliečio pasas; (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasas; jo vairuotojo pažymėjimas, išduotas (duomenys neskelbtini); darbo knygelė, (duomenys neskelbtini) ugdymo baigimo pažymėjimas, išduotas (duomenys neskelbtini). Detalesnių šiuos pagrobtus daiktus apibūdinančių požymių (pvz. identifikacinių numerių ir pan.) nurodyti šiuo metu negali. Rankinėje taip pat buvo 75 eurų pinigų suma (50 eurų nominalo kupiūra ir įvairios mažesnio nominalo monetos, kurių kiekio ir tikslaus nominalo šiuo metu nurodyti negali, nes tiksliai neatsimena). Dėl minėto įvykio padaryta 335 eurų žala. Atsikėlęs jis nuėjo link arčiausiai esančio autobusų sustojimo, kur netrukus priėjo ir O. T.. Sustojime stovėjo atsitiktiniai žmonės, kurių jis paprašė iškviesti pagalbą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Su greitosios medicinos pagalbos ekipažu jis ir O. T. buvo pristatyti į ligoninę. O. T. vietoje suteikė pirmąją medicinos pagalbą ir išleido namo. Jis žymesnių sužalojimų nepatyrė, medicinos pagalba jam buvo nereikalinga, todėl atlikti teismo medicinos ekspertizę jam yra netikslinga. Asmenų, kurie jį sumušė bei minėtų merginų apibūdinti negali ir atpažinti taip pat negalės. Įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio (t. 1, b. l. 4, 59). Papildomai apklaustas nukentėjusysis R. P. nurodė, kad įvykio metu jis nepilnamečiams neminėjo, kad su savimi turėjo narkotinių medžiagų; jie jų ir neturėjo. Pasitars su advokatu dėl civilinio ieškinio pareiškimo (t. 1, b. l. 66-68).

2018 m. birželio 18 d. protokole – pareiškime nukentėjusysis R. P. nurodė, kad 2018 m. birželio 16 d., apie 21.00 val. jį kartu su draugu O. T. sumušė penkių asmenų kompanija prie visuomeninio transporto stotelės, kuri yra prie ligoninės. Iš jo buvo pagrobta zomšine rankinė, 10 Eur vertės, kurioje buvo: mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy J7, 250 Eur vertės, jo (duomenys neskelbtini)pasas, (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasas, vairuotojo pažymėjimas, darbo knygelė, (duomenys neskelbtini) ugdymo baigimo pažymėjimas, rankinėje buvo 75 Eur pinigų suma (50 Eur nominalo kupiūra ir mažesnio nominalo monetos). Dėl minėto įvykio padaryta 335 Eur žala (1 t., b. l. 4).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. nurodė, kad 2018 m. birželio 15 d., tiksliai laiko nurodyti negali (link vakaro) jis kartu su draugais: A. G., G. (pavardės nežino, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), R. (pavardės nežino, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), R. (pavardės nežino, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) buvo Lazdynų miškelyje, netoli „Pakalnučių stotelės“ sėdėjo ant nuversto medžio. Jis su G. nuėjo truputį į šoną nuo minėtos vietos, kur jie sėdėjo, kadangi norėjo pakalbėti su G. vaikinu per mobilaus ryšio telefono programėlę „Messenger“. Vėliau prie jų pokalbio prisijungė R. ir A.. Tuo metu, kiek jam yra žinoma (taip suprato), kad R. Š. išėjo kažką pasitikti. Jiems kalbant, į minėtą vietą kur jie sėdėjo, atėjo keturi vyriškos lyties asmenys, kurių jis nepažįsta, kiek jam yra žinoma, juos kažkas pakvietė ir pasiūlė prisijungti prie jų kompanijos, kaip jie atrodė, jis nurodyti negali, kadangi buvo tamsu. Jis su G. toliau kalbėjo telefonu, o R. su A. priėjo prie minėtos kompanijos. Apie 22.50 val. jis kartu su G. ir R. Š. išėjo namo, o Lazdynų miškelyje minėtoje vietoje liko A., R. ir nepažįstami keturi vyrai. Su nepažįstamais vyrais jis asmeniškai nekalbėjo, arti priėjęs nebuvo, jo akivaizdoje jie vartojo alkoholinius gėrimus, jokio konflikto bei muštynių nematė. Dėl įvykio nieko iš draugų negirdėjo (t. 1, b. l. 119-123).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. nurodė, kad 2018 m. birželio 16 d., apie 14.00-15.00 val. buvo namuose, kai jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino R. Š., kuris siūlė išeiti į lauką, pažaisti krepšinio. Jis sutiko. Sakė atvažiuoti iki jo (R. Š.) namų, esančių Lazdynų gatvėje. Prieš atvažiuojant paprašė draugo E. L. nupirkti alkoholinio gėrimo, degtinės „Absoliut“, 0,7 l. Jie telefonu su R. Š. susitarė, kad jis atneš alkoholio. Atvažiavo vienas. R. Š. jau stovėjo stotelėje, jau laukė jo. Tada abu nuėjo į „IKI“ parduotuvę, kuri buvo netoliese. Parduotuvėje pirko limonado. Grįžę iš parduotuvės, nuėjo dviese pažaisti krepšinio. Žaidė apie 1 val. Į krepšinio aikštelę atėjo dvi draugės G. G. ir R. M.. Susitikę su dviem panelėmis, nuėjo į šalia esantį miškelį. Miškelyje su R. Š. pradėjo vartoti jo atneštą degtinę. Merginos negėrė. Išgėrė trečdalį degtinės. R. Š. į mobilaus ryšio telefoną paskambino jo draugas E., pavardės nežino ir pasiūlė susitikti. R. Š. paklausė jo, ar gali jo draugas E. prie jų prisijungti. Sakė, kad be jo bus dar trys asmenys. Konkrečiai kokie asmenys žadėjo būti, nesakė. Jis sutiko. Jie žadėjo atsinešti alkoholio ir „žolės“. Tada R. Š. nuėjo su R. pasitikti E. ir jo draugų. Jis pasiliko miškelyje su G.. R. Š. su kompanija grįžo už 10-15 min. Jis nei vieno iš asmenų nepažinojo. E. pirmą kartą matė. Su juo buvo dar vienas vaikinas T., kurio pavardės nežino, kurį matė taip pat pirmą kartą. Taip pat atėjo dar du vyrai, apie 35-40 m. amžiaus. Visi susipažino. Vyrai kalbėjo rusiškai. Po susipažinimo vienas iš vyrų (baltais marškiniais) pasiūlė išgerti alaus, kurio jie atsinešė. Sutiko. Jie iš viso turėjo 2 butelius, po 1 l talpos. G. buvo tolėliau nuo jų. Ji kalbėjo telefonu su savo vaikinu, o likusi kompanija bendravo su užsieniečiais. Jis su vienu iš vyrų (mėlynais marškinėliais) sėdėjo ant rąsto, o kiti stovėjo prie jų. Visi draugiškai bendravo. Vyrai pasakojo apie save. Po pusvalandžio, vienas iš vyrų (su baltais marškinėliais) atsistojo ir priėjo prie R.. Jis ranka sudavė R. per užpakalį ir nusišypsojo jai. Tačiau ji atsitraukė nuo vyro. Kaip suprato, jai nepatiko toks vyro elgesys. R. pasikvietė R. Š. arčiau savęs. Numano, kad ji papasakojo apie tą trenkimą per užpakalį, kadangi R. Š. to nematė. R. Š. dėl to supyko. R. Š. paklausė to vyro lietuviškai kodėl jis taip daro. Jis išvertė jo pasakymą vyrui, kuris trenkė R. per užpakalį. Vyras baltais marškinėliais pasakė, kad R. jam patiko. Po tų žodžių R. Š. jam kumščiu trenkė jam per veidą. Vyras ant žemės nenukrito, sužalojimų ant jo nesimatė. Tada tas pats vyras atsiprašė R. dėl tokio savo elgesio ir toliau visi draugiškai bendravo. Baigė išgerti tuos 2 l alaus ir jis apie 23.00 val. išėjo. Dar buvo likę abu užsieniečiai vyrai, G., R., R., T. ir E.. Kas vyko toliau jis nematė. Nepažįstamus (nukentėjusiuosius) paliko sveikus. Prie jo R. su E. ir T. nesitarė, kad sumuš ir apiplėš minėtus vyrus. Vyrai nebuvo išsitraukę „žolės“, jos niekas nevartojo (t. 1, b. l. 127-130).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. G. nurodė, kad 2018 m. birželio 16 d., apie 20.30 val. buvo (duomenys neskelbtini), prie D. V. namų, kur netoliese yra miškelis – parkas. Buvo kartu su A. G., R. Š. ir R. M. – T.. Ten sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjosi. Bekalbant visiems kilo mintis nueiti išgerti alkoholio. Šis parkelis – miškelis netiko, nes vieta buvo per atvira vartoti alkoholį. Tada nutarė eiti į kitą miškelį, kuris yra uždaresnis. Miškelis randasi prie „Pakalnučių“ stotelės. Ten nebūna žmonių. Ten taip pat yra jų susitikimų vieta. Visų bendra pažįstama I. F. jų paprašymu, nuėjo į šalia esančia Rimi ir nupirko jiems alkoholio, t. y. du degtinės butelius ir išėjo. Tada jie trise – ji, R. ir A. nuėjo į ramesnį miškelį vartoti nusipirkto alkoholio. D. nuėjo į savo namus ir R. Š. išėjo į savo namus. Apie 21.30 val. į miškelį atėjo R. Š. su D.. Jis alkoholio nevartojo. Visi sėdėjo ant rąsto. Už pusvalandžio atėjo keturi asmenys, visų jų nepažinojo. Du buvo suaugę vyrai, o kiti du jo amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) metų. Vienas iš vaikinų, aukštesnio ūgio, šviesių plaukų, su kuprine, buvo tamsiai apsirengęs ir iš karto pasisveikino su R. Š.. Paprašė jo cigaretės. R. Š. jam davė. Tada jie pradėjo kalbėti apie tai, ar jie turi išgerti alkoholio. Vyko kalba apie tai, kad jie visi keturi prie jų prisijungs. Visi sutiko, kad prie prisijungtų. Abu iš suaugusių vyrų turėjo alaus, 2 ar 3 butelius, 1 l talpos. Vaikinas, kuris paprašė cigaretės, jiems papasakojo, kad su tais dviem suaugusiais vyrais susipažino kavinėje ar kazino, tiksliai nepamena kur, tačiau lyg iš paminėtų vietų. Visi buvo draugiškai. Matė, kad vienas iš suaugusių vyrų buvo išsitraukęs mobilaus ryšio telefoną, tačiau modelio tikrai nepasakys. Jų kompanijos vyrai dar ranką paspaudė tiems dviem suaugusiems vyrams. Daugiausiai su dviem suaugusiais vyrais bendravo tie du vaikinai, su kuriais jie atėjo. Tada ji susiskambino su savo vaikinu per internetą. Nuėjo nuo susibūrimo vietos apie 100 metrų, už krūmo kalbėti telefonu. Girdėjo skambančią muziką, šūkavimus ir pan. Telefonu kalbėjo apie 40 min. Per pokalbį prie jo buvo priėjęs D., o vėliau ir A.. Su savimi turėjo kuprinę, kurią buvo palikusi prie rąsto. Jai būnant prie krūmo, pas ją atėjo R., nešina jos kuprine. Piktai jai pasakė, kad ji eitų iš čia. Nepaklausė tada dėl kokių priežasčių ji turi išeiti. Atsisveikino su R., kuri nuėjo atgal kur visi vartojo alkoholinius gėrimus, o ji išėjo pro šoną. Kadangi išėjo pro miškelio šoną, ne pro ten, kur buvo vartojamas alkoholis, todėl kas vyko prie rąsto negali pasakyti, nematė. Kai jis išėjo iš miškelio, jame pasiliko du suaugę vyrai, R., R. ir tie du vaikinai, kurie atėjo su suaugusiais vyrais. Sekančią dieną R. paklausė jos kas atsitiko, ji atsakė, kad pamirštų (t. 1, b. l. 134-136).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M. nurodė, kad 2018 metų vasarą arba pavasarį, tiksliai datos nepamena, jau buvo tamsu, su savo draugais – R. Š., G. G., dar buvo ir kiti draugai, bet ji jau nepamena, atėjo į vieną vietą Lazdynuose, miškelyje, kur yra „turnikas“. Jie taip dažnai susirinkdavo pabendrauti, nuo pat vaikystės. R. kažkas paskambino ir po kažkiek laiko atėjo į tą vietą vaikinai, su kuriais tada susipažino pirmą kartą, tai yra T. M., E. P. (tiksliai nepamena pavardės). Su šiais vaikinais buvo du nepažįstami vyriškiai, kurių jau jokių požymių neatsimena. Jie visi buvo neblaivūs, vyriškiai, atrodo, kalbėjo rusiškai. Ji į juos nekreipė dėmesio. Visi sėdėjo ant vieno didelio rąsto. Vienu momentu atsimena, kad ji atsisuko ir pamatė, kad vienas iš tų vyriškių krenta ant žemės. Ją vyriškis irgi netyčia užkabino ir ji griuvo ant žemės. Kai ji atsistojo, vyriškiai abu gulėjo ant žemės. Vienas iš vyriškių, kuris nukrito, buvo atsijungęs, praradęs sąmonę, ant jo veido pamatė kraują. Ji pagalvojo, kad vyriškiams kažkas iš esamų vaikinų sudavė, bet nežino ir nematė kas. Ji išsigando. Ji priėjo prie draugės G. G. ir jos kartu išėjo. Kažkas iš esamų toje vietoje vaikinų pasakė joms išeiti. G. palydėjo ją iki autobusų stotelės. Kas vyko tame miškelyje toliau ji nematė. Ar jai kažkas kažką pasakojo nesakys, nes ji pati kas vyko miške nematė savo akimis. Jai po šio įvykio buvo baisu išeiti į lauką, be to, sulaukė grasinimų iš T. M. susidoroti, gavo pranešimus, kad jeigu policija sužinos, kad jis dalyvavo šiame įvykyje, bus mirtis visiems. Kitiems jo draugams jis nerašė (t. 1, b. l. 153-154).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. N. nurodė, kad 2018 metų birželio mėnesio viduryje jis vartojo alkoholinius gėrimus, Lazdynų mikrorajone, tikslaus adreso nežino, tačiau už daugiabučių namų. Jis buvo su savo draugais A., kuriam (duomenys neskelbtini) metai, pavardės nežino, jo draugu E., kuriam (duomenys neskelbtini) metai, pavardės nežino, D., kuriam (duomenys neskelbtini) metai, pavardės nežino. Gėrė degtinę ir alų. Pasibaigus alkoholiniams gėrimams, nutarė nueiti į Erfurto gatvėje, esančią „IKI“ nusipirkti daugiau alkoholio. Ėjo jis ir D.. Jiems eiti iki „IKI“ buvo apie 15 min. pėsčiomis. Atėjo į „IKI“ parduotuvę. D. nuėjo į pačią parduotuvę, o jis nutarė nueiti į šalia esantį lombardą, pasižiūrėti jame esančių mobilaus ryšio telefonų. Prie lombardo lango stovėjo vaikinas, kurio jis nepažinojo, apie 24-25 metai, stambaus kūno sudėjimo. Tamsių plaukų su kepure (su snapeliu), jo ūgio, apie 1,73 cm, dėvėjo juodais marškinėliais ir sportines kelnes, su sportine avalyne, mėlynos spalvos su žaliomis juostomis. Atpažinti to asmens negalėtų, nes buvo tuo metu išgėręs. Jis jo paklausė ko jis čia stovi. Vaikinas pasakė, kad nori parduoti telefoną. Jis paklausė kokį telefoną, jis jam parodė „Samsung" mobilaus ryšio telefoną. Jis jį apžiūrėjo. Vaikinas pasakė, kad jis kainuoja 50 eurų. Paklausė kodėl taip pigiai, jis atsakė, kad jam greitai reikia pinigų. Jam tiko toks pasiūlymas, tad minėtą telefoną nusipirko už 50 eurų. Toliau su D. grįžo pas draugus į minėtą vietą toliau vartoti alkoholinius gėrimus. Apie 00.01 val. jis įsidėjo savo SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) į nusipirktą mobilaus ryšio telefoną „Samsung“. Kad jis vogtas jis nežinojo. Pažįstamo E. tą vakarą su juo nebuvo. Ne iš jo pirko mobilaus ryšio telefoną. Paskutinį kartą matė E. prieš mėnesį laiko, jis nematė jo nusipirkto mobilaus ryšio telefono (t. 1, b. l. 139-140).

2018 m. liepos 25 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu A. N. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J7“, IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 144), kuris buvo grąžintas nukentėjusiajam R. P., pastarasis pasižadėjo saugoti telefoną iki bus baigta nagrinėti byla (1 t., b. l. 145).

2018 m. birželio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 2092/2018 (01) konstatuota, kad: 1. O. T. padaryta poodinės kraujosruvos akių vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, nosies nugarėlėje, krūtinėje, kairiame žaste, kietu buku daiktu (daiktais) prieš 4-7 paras iki apžiūros. Sužalojimas tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu. 3. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant šios išvados 1-me punkte nurodytus kūno sužalojimus. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. 4. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos O. T. rankomis. 5. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo (t. 1, b. l. 56-57).

2018 m. birželio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 2116/2018 (01) nurodyta, kad: 1. R. P. nustatyti šie kūno sužalojimai: 1.1 Viršutinės lupos raudonio ir gleivinės gyjanti žaizda, viršutinio 1-o danties iš kairės panirimas. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją ir makromorfologinį vaizdą, labiausiai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Apie šių sužalojimų laiką pasisakyti nėra galimybės, kadangi apžiūros metu jie buvo toli pažengusio gijimo stadijoje. 1.2 Kairės alkūnės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, padaryta kietu buku arba kontaktuojant su plokštuma, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 16 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 3. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant šios išvados 1-me punkte nurodytus kūno sužalojimus. Neatmetama galimybė, kad išvados 1.2 punkte nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir minėta kūno sritimi kontaktavus su kietu paviršiumi. 4. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka. 5. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo (t. 1, b. l. 78-79).

2018 m. birželio 18 d. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusieji O. T. ir R. P. patvirtino savo parodymus ir nurodė įvykio vietą (t. 1, b. l. 84-93).

2018 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-28965-18 yra nurodyta, kad 2018 m. birželio 18 d. tikslinant įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-28965-18, apie 19.30 val. kartu su vyr. tyrėja J. N., nukentėjusiuoju R. P., nukentėjusiuoju O. T., vertėja N. Š. nuvykus į miškelį šalia stotelės „Pakalnučių“, Vilniuje, Lazdynų mikrorajone, Šiltnamių gatvėje (priešai yra Jonažolių g. 17) atlikti parodymų patikrinimo vietoje veiksmai. Užėję į mišką, priėję prie vietos, kur įvyko įvykis pastebėjo 4 asmenų kompaniją (nepilnametis R. V., nepilnametis R. Š., G., A. G.). Nukentėję asmenys atpažino vyriškos bei moteriškos lyties asmenis, tai yra G. G. bei A. G., kurie 2018 m. birželio 15 d. buvo kartu su kitais vienoje kompanijoje, kurioje juos sumušė bei apvogė (t. 1, b. l. 112).

Įvykio aplinkybės užfiksuotos išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro, įvykis fiksuotas 2018 m. birželio 16 d., 2.42 val. (1 t., b. l. 30-31).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 180 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudoja tam, kad pagrobtų turtą, t. y. fizinis smurtas, panaudotas plėšimo metu, yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti svetimą turtą, o sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Be to, šioje byloje svarbu pažymėti, kad bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, o esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-689/2018, 2K-307-648/2016, 2K-70-976/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2018 m. birželio 15 d., apie 22.00 val., Vilniuje, Šiltnamių gatvėje esančiame miške, kaltinamieji R. Š., E. P. ir T. M., veikdami bendrininkų grupėje, panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. Nors kaltinamajame akte bei dalyje bylos įrodymų nurodyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2018 m. birželio 16 d., teismo vertinimu, tai yra klaida. Iš Policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad pranešimas apie rastus du (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiuosius), kurie buvo užpulti ir sumušti, gautas naktį, t. y. 2018 m. birželio 16 d., apie 2.42 val. Tuo tarpu iš kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų paaiškinimų matyti, jog nagrinėjamas įvykis įvyko vakare (pranešimo išvakarėse), po šio įvykio nukentėjusieji buvo palikti gulėti be sąmonės, dėl ko pagalbą jie rado tik nakties metu, jau kitą dieną, t. y. 2018 m. birželio 16 d.

Pagal byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog įvykio metu kaltinamasis R. Š. ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam O. T. į galvą, nuo ko pastarasis nugriuvo ant žemės ir prarado sąmonę (O. T. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata: nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, nosies nugarėlėje, krūtinėje, kairiame žaste), po to kaltinamasis E. P. koja vieną kartą spyrė kitam nukentėjusiajam – R. P. į galvą, nuo ko pastarasis nugriuvo ant žemės, po ko kaltinamasis T. M. ranka sudavė dar vieną kartą nukentėjusiajam R. P. į galvą (R. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata: nustatyta viršutinės lūpos raudonio ir gleivinės žaizda, viršutinio 1-o danties iš kairės panirimas, kairės alkūnės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu). Tai, jog kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusiuosius, jie tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai pripažino. Minėti jų paaiškinimai sutampa tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais. Šiuos kaltinamųjų paaiškinimus patvirtina nukentėjusiųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jų protokoluose – pareiškimuose, išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro bei specialistų išvadose dėl nukentėjusiesiems konstatuotų sužalojimų užfiksuotos aplinkybės. Be to, smurto prieš nukentėjusiuosius faktą patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti A. G. bei R. M..

Nors kaltinamieji R. Š. ir E. P. teisme keitė savo poziciją dėl to, kokiu tikslu jie smurtavo prieš nukentėjusiuosius, išklausę kaltinamojo T. M. paaiškinimų, jie patvirtino, kad buvo iš anksto susitarę apiplėšti nukentėjusiuosius, t. y. panaudojus smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, pagrobti jų su savimi turėtą turtą. Iš esmės išankstinį susitarimą apiplėšti nukentėjusiuosius jie buvo pripažinę ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusieji nesupranta lietuvių kalbos, todėl kaltinamiesiems buvo lengva susitarti dėl bendrų jų veiksmų prieš nukentėjusiuosius, ką pripažino ir patys kaltinamieji. Pažymėtina, jog netgi vertinant pirminius kaltinamųjų R. Š. ir E. P. paaiškinimus teisme, darytina išvada, kad visi kaltinamieji veikė kartu, kadangi jie vienas po kito smurtaudami prieš nukentėjusiuosius, o vėliau kartu pagrobdami jų daiktus, konkliudentiniais veiksmais pritarė vienas kito veiksmams bei kartu įgyvendino jų visų bendrą nusikalstamą sumanymą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kilo klausimų dėl to, kokius nukentėjusiųjų daiktus pasisavino kaltinamieji. Aplinkybę, kad iš nukentėjusiojo O. T. buvo pagrobta kuprinė, o iš nukentėjusiojo – rankinė, kurias vėliau apžiūrėjo ir sudegino kaltinamieji, visuomet pripažino visi trys kaltinamieji, dėl to ginčo byloje nėra. Taip pat nėra ginčo dėl jų vertės, todėl pripažintina, kad ši aplinkybė byloje įrodyta. Dėl pinigų pagrobimo iš nukentėjusiųjų, teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo O. T. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis visuomet teigė, kad (duomenys neskelbtini) pase jis turėjo 100 USD (t. y. 116 Eur), o kaltinamieji teisme paaiškino, jog nukentėjusiojo kuprinėje buvusių dokumentų jie nevartė, jų detaliai neapžiūrinėjo. Taigi kaltinamieji galėjo nepastebėti, jog nukentėjusiojo pase yra įdėti pinigai ir juos kartu su visa kuprine bei joje buvusiais daiktais sudeginti. Nepaisant to, šie pinigai buvo pagrobti iš nukentėjusiojo. Tokia pati situacija susiklostė ir dėl iš nukentėjusiojo R. P. pagrobtų 75 Eur, kurie, jis visuomet teigė, buvo jo rankinėje, ir kurių kaltinamieji taip pat galėjo nepastebėti, kadangi rankinėje buvo daug kitų dokumentų ir juose galėjo nesimatyti nukentėjusiojo turėtų pinigų. Tai, jog nukentėjusiųjų turėtų pinigų kaltinamieji galėjo nepastebėti, pripažino ir patys kaltinamieji. Be to, byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamieji nagrinėjamo įvykio metu iš nukentėjusiojo R. P. pagrobė telefoną Samsung Galaxy J7, kurį pasiėmė su savimi kaltinamasis T. M. ir pardavė. Tai patvirtina visų kaltinamųjų paaiškinimai, nukentėjusiųjų bei liudytojo A. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, savanoriško daiktų pateikimo protokolo bei pakvitavimo duomenys.

Dėl nukentėjusiojo O. T. nurodytos aplinkybės, kad jis įvykio metu prarado savo mobiliojo ryšio telefoną Nomi su dviem kortelėmis, 30 Eur vertės, teismas sprendžia, kad ši kaltinimo dalis yra neįrodyta. Visi kaltinamieji tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu teigė nagrinėjamo įvykio metu pagrobę tik vieną mobiliojo ryšio telefoną – Samsung Galaxy J7, jokio kito telefono jie teigia nematę. Byloje nustatyta, jog kaltinamieji po to, kai sudavė smūgius nukentėjusiesiems, paėmė jų daiktus (rankinę ir kuprinę), truputį juos pasinešę apžiūrėjo ir sudegino. Byloje nėra įrodymų, kad kaltinamieji būtų tikrinę nukentėjusiųjų drabužius (jų kišenes). Tuo tarpu nukentėjusysis O. T. nuosekliai teigė, kad mobiliojo ryšio telefoną Nomi su dviem kortelėmis jis laikė kairėje kelnių kišenėje. Nors kaltinamieji teisme formaliai pripažino pagrobę ir šį nukentėjusiojo turtą, vien formalaus prisipažinimo, nenustačius, kas konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis paėmė O. T. mobiliojo ryšio telefoną, nepakanka jų kaltei konstatuoti.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013).

Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji R. Š., E. P. ir T. M., veikdami bendrininkų grupėje, panaudoję fizinį smurtą, pagrobė iš nukentėjusiojo O. T. mobiliojo ryšio telefoną ,,Nomi“ su dviem kortelėmis, 30 Eur vertės. Ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Tai nekeičia kaltinimo esmės bei kaltinamųjų veikos kvalifikavimo.

Teismo vertinimu, visi trys kaltinamieji, nepaisant jų amžius bei vaidmens nagrinėjamo įvykio metu, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl jų smurtinių veiksmų ir svetimo turto pagrobimo gali kilti padariniai ir jų norėjo. Nors kaltinamieji nurodė, kad jų tikslas buvo surasti pinigų pas nukentėjusiuosius, iš jų veiksmų akivaizdu, kad kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jie neturėjo sumanymo, kokį konkrečiai nukentėjusiųjų turtą nori pagrobti, tačiau turėjo aiškią tyčią veikti bendrai tam, kad, panaudojus fizinį smurtą, pagrobtų nukentėjusiųjų turtą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji R. Š., E. P. ir T. M., veikdami bendrininkų grupėje, tiesiogine neapibrėžta tyčia, 2018 m. birželio 15 d., apie 22.00 val., Vilniuje, Šiltnamių gatvėje esančiame miške, panaudoję fizinį smurtą, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, pagrobė nukentėjusiajam O. T. priklausantį iš viso 126 Eur vertės turtą (kuprinę, 10 Eur vertės ir 100 USD (t. y. 116 Eur), ir nukentėjusiajam R. P. priklausantį iš viso 335 Eur vertės turtą (rankinę, 10 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy J7, 250 Eur vertės, ir 75 Eur grynųjų pinigų). Taigi šie bendri kaltinamųjų veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jų kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam R. Š.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. Š., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (panaudojus fizinį smurtą, pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, apysunkis, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (daiktai ir pinigai pagrobti, panaudojus fizinį smurtą prieš du asmenis, smurtiniais veiksmais, veikiant bendrai trims asmenims, suduodant smūgius į galvą, dėl ko nukentėję asmenys buvo praradę sąmonę, jiems nežymiai sutrikdyta sveikata), taip pat į kaltinamojo veiksmus bei vaidmenį, vykdant šią nusikalstamą veiką, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, savo elgesį vertina kritiškai (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nusikalstamos veikos metu buvo ką tik sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų (baudžiamoji atsakomybė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį numatyta nuo 14 metų (BK 13 str. 2 d.)), šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi „(duomenys neskelbtini) klasėje, gyvena su mama, turi nuolatinę gyvenamąją vietą; sutinka atlyginti teismo priteistą žalą nukentėjusiajam; bylos duomenimis, nebaustas administracine dėl to, kad nebuvo sulaukęs atitinkamo amžiaus, tačiau du kartus taikytas nepilnamečio R. Š. perdavimas administracijos direktoriui, dėl jo veiksmų buvo kviečiami policijos pareigūnai; šiuo metu neteistas, tačiau 2019 m. kovo 14 d. jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu; šiuo metu jo atžvilgiu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį dėl veikos, galimai įvykdytos iki 2018 m. birželio 15 d., taip pat vykdomi ikiteisminiai tyrimai pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei 138 straipsnio 2 dalį dėl veikų, galimai įvykdytų po 2018 m. birželio 15 d. Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju taikyti BK 93 straipsnio nuostatų nėra galimybės ir kaltinamajam skirtina bausmė.

BK 180 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali būti paskirtas areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nesant 62 straipsnio taikymo pagrindų, BK 54 straipsnio 3 dalyje teismui numatyta galimybė paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje, jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Nagrinėjamu atveju, minėta, kaltinamasis R. Š. yra nepilnametis, nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo tik (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su mama, sutinka teismo nustatytos žalos dydį atlyginti nukentėjusiajam R. P.. Nors iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad R. Š. turi elgesio problemų, iki šiol jo atžvilgiu nebuvo taikyta probacija. Tuo tarpu BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės (areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų). Teismo nuomone, arešto bausme nagrinėjamu atveju nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, o laisvės atėmimo bausmė, pirmą kartą teisiamam nepilnamečiui, būtų per griežta ir neproporcinga bausmė. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, siekiant ne tik nubausti, bet ir paveikti nusikalstamą veiką įvykdžiusį kaltinamąjį R. Š., kad jis, dar būdamas jauno amžiaus, pakeistų savo elgesio modelį bei gyvenimo būdą, tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamajam R. Š. paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi bei gydymusi; 2) mokytis arba dirbti; 3) dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 48 str. 2 d., 6 d. 1, 3 p., 7 d.; 90 str. 1 d., 91 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis R. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. jam bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam R. Š. paskirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su aukščiau nurodytais įpareigojimais.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos (2 t., b. l. 41-45).

Kaltinamasis R. Š. laikinai sulaikytas ir suimtas nebuvo.

Dėl kaltinamojo E. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016).

Sprendžiant dėl kaltinamojo E. P., atsižvelgtina į tai, kad jis yra teisiamas pirmą kartą; nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis E. P. buvo (duomenys neskelbtini) metų (šiuo metu jam (duomenys neskelbtini) metų); E. P., veikdamas su kitais bendrininkais, įvykdė vieną, baigtą, tyčinį, apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, kurio metu, panaudojus fizinį smurtą prieš du asmenis, buvo pagrobtas svetimas – dviejų nukentėjusiųjų turtas, iš viso 461 Eur vertės, nukentėjusiesiems nežymiai sutrikdyta sveikata; jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę iš esmės pripažino, sutinka atlyginti teismo priteistą žalą nukentėjusiajam R. P.; šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gyvena vienas nuomojame bute; nors yra baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, nėra baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, teigia pakeitęs savo nuostatas, požiūrį į gyvenimą, ateityje planuoja dirbti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad yra pagrindo taikyti BK 93 straipsnio 1 dalį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąjį E. P., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis (BK 93 str.); jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.). Siekiant kontroliuoti bei taisyti kaltinamojo elgesį ir jo požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio taisykles, E. P. skirtinos BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 9 mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant E. P.: 1) tęsti darbą; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 3) per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam R. P.; įpareigojimas per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą dalį nukentėjusiajam R. P. (BK 82 str. 1 d. 2, 5 p., 84 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1-2 p., 4 d.).

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, panaikinti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos. E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti (2 t., b. l. 94-98).

Kaltinamasis E. P. laikinai sulaikytas ir suimtas nebuvo.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam T. M.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. M., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (panaudojus fizinį smurtą, pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, apysunkis, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (daiktai ir pinigai pagrobti, panaudojus fizinį smurtą prieš du asmenis; smurtiniais veiksmais, veikiant bendrai trims asmenims, suduodant smūgius į galvą, dėl ko nukentėję asmenys buvo praradę sąmonę, jiems nežymiai sutrikdyta sveikata), taip pat į kaltinamojo veiksmus bei vaidmenį, vykdant šią nusikalstamą veiką, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors kaltinamasis T. M. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad jis dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Išklausius kaltinamojo paaiškinimus teisme, taip pat įvertinus byloje esančią šį kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą dėl jo teistumų praeityje ir daugybės jam pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, jo elgesį bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, jog kaltinamojo T. M. prisipažinimas yra formalus, nulemtas byloje surinktų įrodymų, o ne nuoširdus. Jis savo veiksmų kritiškai nevertino, nesistengė sušvelninti padarytos veikos padarinių, proceso metu elgėsi ciniškai, vengė teismo. Nors šie jo veiksmai susiję su paskirtos kardomosios priemonės nesilaikymu, teismo nuomone, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės yra tiesiogiai susijęs su kaltinamojo požiūriu į jo įvykdytą nusikaltimą ir dėl šio nusikaltimo kilusias pasekmes.

Taip pat įvertintini kaltinamojo T. M. asmenybę charakterizuojantys duomenys – jis yra jauno amžiaus, nusikalstamos veikos metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metų, nedirba, nesimoko, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 4 kartus, pirmojo teistumo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu teistas 7 kartus, daugiausia dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, jo atžvilgiu šiuo metu atliekama daug ikiteisminių tyrimų, vien po paskutinio teistumo 2019 metais pradėti ir vykdomi 6 nauji ikiteisminiai tyrimai dėl 2019 m. rugpjūčio 17 d. – rugsėjo 27 d. įvykių. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis teismą klaidino dėl savo buvimo vietos, slėpėsi nuo teismo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška, kardomoji priemonė paskirta į suėmimą. Kaltinamajam ne kartą buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurios sąlygų jis nesilaikė, ir kuri buvo pakeista į areštą. Jis taip pat ne kartą yra atlikęs arešto bausmę, tačiau šios rūšies bausmės atlikimas kaltinamojo T. M. elgesiui įtakos neturėjo ir jis toliau vykdė nusikalstamas veikas, yra pavojingas visuomenei ir nedarantis jokių išvadų dėl savo elgesio.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tik griežčiausia BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus bei atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis T. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam T. M. paskirtina 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas sprendžia, kad nepaisant jauno kaltinamojo amžiaus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 92 straipsnio nuostatų. Iš ankstesnių kaltinamojo teistumų bei jam paskirtų bausmių vykdymo matyti, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis nesilaiko jam skirtų įpareigojimų, toliau daro nusikalstamas veikas, kaip minėta, yra pavojingas visuomenei ir nerodo jokio noro ar pastangų keisti savo elgesį bei gyvenimo būdą. Dėl to darytina išvada, kad jam liekant laisvėje, bausmės tikslai pasiekti nebus.

Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika buvo įvykdyta (2018 m. birželio 15 d.) iki priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. liepos 29 d. baudžiamuosius įsakymus, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrintina apėmimo (su 2019 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme) ir dalinio sudėjimo (2019 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme) būdu ir kaltinamajam T. M. paskirtina galutinė subendrinta 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bylos duomenimis, kaltinamasis T. M. laikinai sulaikytas nebuvo. Vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamasis T. M. yra suimtas nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, suėmime nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (1 suėmimo para prilyginama 1 laisvės atėmimo dienai). Kardomoji priemonė – suėmimas, nekeistina ir paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O. T. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 270 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 49), kurio bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė, jam buvo išaiškintos pasekmės (3 t., b. l. 10, 20-22). Teismas priima O. T. atsisakymą nuo ieškinio ir baudžiamosios bylos dalį dėl O. T. civilinio ieškinio nutraukia (BPK 112 str. 3 d.; CPK 293 str. 4 d.).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis R. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 335 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuris, visiems bylos dalyviams neprieštaraujant, buvo priimtas nagrinėti kartu su baudžiamąja byla (3 t., b. l. 139-140).

Sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, byloje įrodyta ir dėl to ginčo nėra, kad nagrinėjamo įvykio metu dėl kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų iš nukentėjusiojo R. P. buvo pagrobta rankinė, 10 Eur vertės, ir 75 Eur grynųjų pinigų, t. y. iš viso nusikalstamais veiksmais padaryta 85 Eur turtinė žala. Be to, byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu iš nukentėjusiojo R. P. buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy J7, 250 Eur vertės, tačiau šis telefonas nukentėjusiajam buvo grąžintas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 145). Teisme nukentėjusysis paaiškino, kad jis atsiėmė telefoną, tačiau juo nebegalėjo naudoti, nes neveikė mygtukas, su kuriuo reikėjo skambinti; ar veikia kiti mygtukai, jis netikrino; be to, telefone buvo pakeista telefono kalba iš rusų kalbos į anglų kalbą, kurios nukentėjusysis nesupranta. Atsiimdamas telefoną pakvitavime nukentėjusysis taip pat nurodė, kad telefone nustatyta anglų kalba, kurios jis nesupranta, pažymėjo, jog dešinėje apatinėje telefono dalyje ties dešiniuoju mygtuku pastebėjo apsauginio sluoksnio stiklo pažeidimą, dėl ko teisme apklausiamas pretenzijų neturėjo. Teismo vertinimu, telefono valdymo kalba yra lengvai pakeičiama, tą galima padaryti tiek pačiam, tiek nuvykus į mobiliųjų telefonų taisyklą, todėl dėl šio pakeitimo telefonu galima naudotis. Kaip minėta, dėl stiklo pažeidimo nukentėjusysis teisme pretenzijų nenurodė, be to, toks pažeidimas netrukdytų naudotis telefonu. Svarbiausias nurodytas telefono trūkumas, kuris, anot nukentėjusiojo trukdė naudotis telefonu, buvo tas, kad neveikė mygtukas, kuriuo reikėjo skambinti. Tačiau nukentėjusysis nepateikė šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų, nors civilinio ieškinio reikalavimą pagal CPK nuostatas privalo pagrįsti ieškovas. Taip pat nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad telefonu nebeįmanoma naudotis, o jo sutaisymas kainuotų brangiau nei įsigyti naują. Be kita ko, R. P. telefono atsiėmimo metu pasižadėjo saugoti telefoną iki bus baigta nagrinėti byla, tuo tarpu teisme jis iš pradžių teigė, kad telefonas yra (duomenys neskelbtini), vėliau teigė jį palikęs taisykloje kaip bevertį; iš pradžių nurodė telefono netaisęs, vėliau, kad nešė jį į taisyklą, t. y. buvo nenuoseklus ir teikė skirtingus atsakymus į tą patį klausimą. Tai sudaro pagrindo nukentėjusiojo paaiškinimus teisme dėl telefono sugadinimo vertini kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti.

Įvertinus tai, jog byloje nėra jokių objektyvų įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam R. P. grąžintas iš jo pagrobtas telefonas buvo nepataisomai sugadintas, ieškinio dalis dėl 250 Eur turtinės žalos atlyginimo pripažintina nepagrįsta ir atmestina. Kita ieškinio dalis – dėl 85 Eur turtinės žalos atlyginimo, pagrįsta ir patenkintina. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamiesiems nebuvo pareikštas kaltinimas dėl dokumentų pagrobimo ar jų sunaikinimo, todėl teismas nenagrinėja aplinkybių, susijusių su galimai patirtos žalos dėl prarastų dokumentų priteisimo.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, bylos duomenimis nustatyta, kad dėl dviejų kaltinamųjų nukentėjusiajam R. P. suduotų smūgių į galvą, pastarasis įvykio metu prarado sąmonę ir ją atgavo tik po maždaug 4 valandų, po ko buvo pristatytas į ligoninę, ten jam buvo suteikta pagalba, po to nukentėjusysis gydėsi savarankiškai tiek Lietuvoje, tiek ir (duomenys neskelbtini). Teismo medicinos specialistas konstatavo, jog R. P. nustatyta viršutinės lupos raudonio ir gleivinės gyjanti žaizda, viršutinio 1-o danties iš kairės panirimas, kairės alkūnės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, šie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų nustatyta, kad dėl kaltinamųjų veiksmų jis patyrė skausmą, nepatogumus, turėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), ten tęsti gydymą, tvarkytis dingusius dokumentus, nebegalėjo likti Lietuvoje ir ieškoti darbo, dėl ko čia atvyko, darbą susirado tik praėjus maždaug 4 mėnesiams po įvykio. Teismas sprendžia, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis R. P. neabejotinai patyrė stresą, skausmą, nepatogumus, turėjo pakeisti savo planus, grįžti į (duomenys neskelbtini). Kita vertus, įvertintina ir tai, kad ilgalaikių padarinių (liekamųjų reiškinių) jo sveikatai nenustatyta.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, turi reikšmės ir nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji ir nukentėjusieji buvo nepažįstami, tačiau nukentėjusieji sutiko leisti laiką su nepažįstamų nepilnamečių kompanija, tarp kurių buvo ir kaltinamieji, jų bendravimo metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, patys nukentėjusieji buvo neblaivūs, laiką leido nuošalyje, ne viešoje vietoje, bet miškelyje, vėlyvu metu, apie 22.00 val., su savimi nukentėjusiesiems turint vertingus daiktus: telefoną, pinigus, dokumentus. Nors tokio nukentėjusiųjų elgesio negalima pripažinti provokuojančiu ar rizikingu baudžiamosios teisės prasme, tačiau, teismo vertinimu, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusysis R. P. elgėsi neatsargiai ir jo elgesys padėjo žalai atsirasti. Tokiu atveju žalos atlyginimo gali būti sumažintas (CK 6.282 str. 1 d.).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamųjų amžių, jų bei civilinės atsakovės S. Š. sudėtingą finansinę padėtį, nukentėjusiojo neatsargų elgesį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams plėšimo metu, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo R. P. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai solidariai priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Nepilnamečiui R. Š. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, žalos atlyginimas subsidiariai priteisiamas iš jo atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės S. Š..

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. spalio 7 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodė, kad valstybės naudai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam R. P. priteistina 91 Eur proceso išlaidų.

BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir nemoka lietuvių kalbos, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo, parengiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Jam buvo paskirtas advokatas Vidmantas Baumila, kuris susipažino su baudžiamąja byla, paruošė civilinį ieškinį bei atstovavo nukentėjusįjį teisiamajame posėdyje. Įvertinus advokato laiko sąnaudas, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma (91 Eur) už advokato pagalbą yra proporcinga. Pagrindo jos nepriteisti ar sumažinti priteistinos sumos dydį nenustatyta. Nors baigiamojoje kalboje vienas iš kaltinamųjų gynėjų prašė šį prašymą atmesti, teismo nuomone gynėjo nurodyti argumentai, kad išlaidos už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą negali būti priteistos iš kaltinamųjų, nes jų gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio pagrindu, yra nepagrįsti. Nei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, nei 2016 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, nei kituose poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose išlaidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą išieškojimo tvarką, nėra nustatytų išimčių, kad tokiu atveju šios išlaidos nepriteisiamos. Be kita ko, ir teismų praktikoje tokio išaiškinimo nėra. Teismo nuomone, nukentėjusiajam valstybės suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba buvo reikalinga dėl to, kad kaltinamieji įvykdė nusikalstamą veiką, dėl kurios nukentėjusysis patyrė žalą. Būtent dėl kaltinamųjų tyčinių, nusikalstamų veikų advokato pagalba buvo reikalinga nukentėjusiajam, todėl kaltinamieji yra atsakingi ir privalo atlyginti ne tik padarytą žalą, bet ir privalo atlyginti advokato išlaidas, kurios priteisiamos lygiomis dalimis iš kaltinamųjų, o nepilnamečiui R. Š. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų advokato išlaidas atlyginti, šios išlaidos subsidiariai priteisiamas iš jo atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės S. Š..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi bei gydymusi; 2) mokytis arba dirbti; 3) dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir R. Š. paskirti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi bei gydymusi; 2) mokytis arba dirbti; 3) dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Bausmės pradžią R. Š. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. Š. paskirtas kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, baudžiamosios bylos dalį jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 84 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1-2 punktais, 4 dalimi, paskirti E. P. auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 9 (devynerių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant E. P.: 1) tęsti darbą; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 3) per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam R. P.; ir įpareigojimą per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą dalį nukentėjusiajam R. P..

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, panaikinti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir T. M. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme apėmimo būdu ir šią subendrintą bausmę subendrinti su 2019 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir T. M. paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (2019 m. spalio 30 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į T. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti suėmime nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo išbūtą laiką.

T. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo R. (R.) P. civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš T. M., E. P. ir R. Š., o R. Š. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, - subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės S. Š. R.

(R.) P. (a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Citadelė“) naudai 85 (aštuoniasdešimt penkis) eurus turtinės žalos atlyginimo ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Patenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisti iš T. M., E. P. ir R. Š., o R. Š. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, - subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės S. Š. valstybės naudai lygiomis dalimis po 30,34 Eur (trisdešimt eurų trisdešimt keturis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokas kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už R. (R.) P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 1 dalimi, išaiškinti, kad jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti, kad jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – per 20 dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.