Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-04-06 · Civilinė byla Nr. 2A-978-619/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-06
Bylos Nr.
2A-978-619/2017
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03531-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė, Vytautas Zelianka
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
M. K.
Trečiasis asmuo
R. T.
Kategorijos
  • 3.3.1.18.1Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Civilinė byla Nr. 2A-978-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03531-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.5.2.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei M. K. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo R. T.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti santuoką tarp M. K. ir M. K. dėl atsakovės kaltės; M. K. palikti santuokinę pavardę; asmeninį įsipareigojimą R. T. palikti vykdyti atsakovei M. K..Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 1795 m. lapkričio 15 d. sudarė santuoką. Atsakovei 2006 m. vasario 21 d. išvykus iš Lietuvos, šalių santuokiniai ryšiai nutrūko, atsakovė nevykdo sutuoktinės pareigų, nesirūpina šeima, ieškovui nėra žinoma kur šiuo metu gyvena ar dirba atsakovė, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės. Dalintino turto šalys neturi. Atsakovė turi įsiskolinimą trečiajam asmeniui R. T., kuris pripažintinas asmenine atsakovės prievole.Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.Trečiasis asmuo R. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą bei skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos priteisiant atsakovui. Nurodė, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė paskoliniai santykiai, šiai dienai skolos suma yra 49162 EUR. Ieškovas nepateikė įrodymų paneigiančių, jog atsakovė pinigus iš trečiojo asmens skolinosi savo reikmėms, o ne šeimos interesams. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, jog negyvena su atsakove ir neveda bendro ūkio ir sąmoningai ieškinyje nenurodo visų bylai reikšmingų aplinkybių. Priešingai, iš kitose nagrinėtose civilinėse bylose esančių įrodymų matyti, kad sutuoktiniai palaiko santykius, sudarinėja sutartis ir veda bendrą ūkį, todėl ieškovas negalėjo nežinoti, jog atsakovė skolinosi pinigus iš kreditoriaus. Kadangi nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ar kitaip, todėl sutuoktiniai kreditoriui turėtų atsakyti solidariai.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką tarp M. K. ir M. K. sudarytą 1975-11-15, įregistruotą Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 601, kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstant abu sutuoktinius. Paliko santuokines pavardes: „K.“ ir „K.“. Pripažino kreditorinį įsipareigojimą pagal 2007-07-25 sutartį R. T. solidaria M. K. ir M. K. prievole. Atmetė ieškovo M. K. reikalavimą pripažinti atsakovei M. K. kreditorinį įsipareigojimą R. T. kaip asmeninę atsakovės M. K. prievolę. Atmetė trečiojo asmens R. T. reikalavimą dėl baudos priteisimo iš ieškovo M. K.. Priteisė iš atsakovės M. K. ieškovui M. K. 20,50 EUR žyminio mokesčio išlaidų.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, liudytojų parodymus bei šalių argumentus, konstatavo, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai yra įtempti, kadangi sutuoktinius skiria didelis atstumas, yra ribotos galimybės net susisiekti ir sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl jų abipusės kaltės.Pirmosios instancijos teismas, pažymėjo, jog atsakovės ir trečiojo asmens paskolos sutartis priskirtina prie prievolių, kuriai sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikia, jeigu ji sudaryta šeimos interesais. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, jog apie atsakovės sudarytą paskolos sutartį sužinojęs atsitiktinai, maždaug 2008 metais, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad po 2008 metų ieškovas sudarė keletą sandorių, dalyvaujant atsakovei (povedybinė sutartis, nekilnojamojo turto perleidimo sutartis sutuoktinių sūnui). Ieškovas ginčijo teismo procesuose areštuoto ir varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto vertę kartu su atsakove pateikdamas priešieškinius. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovė būtų po 2007 metais sudarytos paskolos sutarties dar papildomai sudariusi paskolos sutartis, arba, atsakovė būtų turimą turtą pardavusi, o gautus pinigus išleidusi savo reikmėms. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė sudarė keletą nekilnojamojo turto sandorių, kuriais jai priklausantį turtą yra perleidusi savo dukrai, o ši (dukra) vėl perleidusi atsakovei ir ieškovui. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta ne šeimos interesais.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas M. K. prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kurioje teismas nepripažino atsakovės kreditorinio įsipareigojimo trečiajam asmeniui jos asmenine prievole.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepasinaudojo galimybe būti aktyviam šeimos bylose. Pažymėjo, jog skolindamasi 265000 Lt atsakovė įsipareigojo grąžinti skolą per 3 mėn., už uždelstą dieną mokėti 662,5 Lt delspinigius, sutarties vykdymo užtikrinimui, atsakovė įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovui taip pat pavyko rasti sutartį pasirašytą tarp atsakovės ir M. K., iš kurios matyti, kad M. K. įsipareigoja atsakovei surasti kreditorių 265000 Lt sumai gauti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2008 m. birželio 18 d. išnagrinėjo bylą pagal kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės. Vykdomajame rašte skolininke įvardijama taip pat atsakovė. Apeliantui nesuprantama, kokių šeimos poreikių galėjo būti paskolos paėmimo metu, kadangi šalių vaikai buvo suaugę, o ieškovas su atsakove brandaus amžiaus, tuo tarpu paskola paimta 3 mėnesiams. Kad paskola buvo imama ne šeimos poreikiams patvirtina ir ankstesni neapgalvoti ir neatsakingi atsakovės paskoliniai santykiai. Tam, kad paskolos sutartis būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, kreditorius turi pareigą įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Nei tuo laikotarpiu, kada atsakovė ėmė paskolas, nei vėliau neįgyta jokio turto. Apeliantas neturėjo pareigos įrodinėti aplinkybes, kurios laikytinos prejudiciniais faktais. Iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo trečiasis asmuo jokių pretenzijų ieškovui nereiškė ir dėl paskolos grąžinimo į ieškovą nesikreipė. Tai patvirtina, kad jis žinojo, jog ieškovas nėra susijęs su paskolos ėmimu. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. T. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog šioje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų, jog atsakovė pasiskolino pinigus savo reikmėms, o ne šeimos interesams. Taip pat nepateikė įrodymų, jog negyvena su atsakove ir neveda bendro ūkio. Iš kitose bylose esančių įrodymų matyti, kad sutuoktiniai palaiko santykius ir sudarinėja sandorius. Todėl ieškovas neturi pagrįstų įrodymų, jog nežinojo apie tai, kad atsakovė skolinosi pinigus iš kreditoriaus. Ieškovas sąmoningai nenurodė teismui visų reikšmingų aplinkybių bei informacijos apie atsakovę ir kitas nagrinėtas civilines bylas, siekdamas išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog ieškovui neįrodžius, jog paskola buvo paimta ne šeimos poreikiams tenkinti, prievolė kreditoriui pripažintina solidaria sutuoktinių prievolė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje tarp ieškovo ir trečiojo asmens (kreditoriaus) kilo ginčas dėl atsakovės skolos trečiajam asmeniui kvalifikavimo, ieškovui prašant pripažinti ją asmenine atsakovės prievole, o trečiajam asmeniui teigiant, kad tai yra solidari sutuoktinių prievolė.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, liudytojų parodymus bei šalių argumentus konstatavo, jog santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Laikydamas, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovės pasiskolintos lėšos buvo panaudotos ne šeimos interesams, o asmeninėms atsakovės reikmėms, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti iš paskolos su trečiuoju asmeniu kylančią prievolę asmenine atsakovės prievole.Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus neatsižvelgė į tai, kad paskola paimta atsakovės vardu, įkeistas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, vykdomajame rašte skolininke įvardijama tik atsakovė, paskolos paėmimo metu ieškovės ir atsakovo šeima neturėjo tokių poreikių, kuriems būtų reikalinga tokio dydžio paskola tokiam trumpam terminui, be to trečiasis asmuo iki pat ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo jokių pretenzijų dėl paskolos grąžinimo ieškovui nereiškė. Kolegija sutinka su šiais argumentais.Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai ir sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kai sprendžiama dėl sutuoktinio prievolės grąžinti paskolą pagal sutartį, kurią santuokos metu sudarė vienas iš sutuoktinių, prievolės su kitu sutuoktiniu bendras pobūdis nustatomas taikant CK 3.109 straipsnio ir kitų normų nuostatas. Solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymėjo, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Minėta, jog nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo tarp ieškovo ir trečiojo asmens dėl atsakovės pasiskolintų lėšų pripažinimo asmenine jos prievole. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas su atsakove susituokė 1975 m. lapkričio 15 d. 2007-07-25 sudarytos sutarties pagrindu tarp R. T., A. K. ir M. K., R. T. paskolino atsakovei 212000 Lt, o A. K. – 53000 Lt. Reikalavimo perleidimo sutartimi A. K. perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą R. T.. Prievolės įvykdymo užtikrinimui atsakovė įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą unikalus (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008 m. birželio 4 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, kuriame skolininke įvardijama M. K.. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi tenkinus trečiojo asmens R. T. prašymą nustatyta, kad skolininkei M. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu M. K. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio gaunamų pajamų. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė įrodymus, jog atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo ir daugiau paskolinių santykių. Trečiasis asmuo atsiliepdamas į ieškinį, nesutikimą su ieškovo reikalavimu pripažinti skolą asmenine atsakovės prievole, savo poziciją iš esmės grindė tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog skolintos lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams.Pažymėtina, jog civiliniame procese faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2012). Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, ieškovui teigiant, jog iš trečiojo asmens skolintas lėšas atsakovė panaudojo savo reikmėms, neatitinka protingumo principo bei minėtos teismų praktikos, naštos perkėlimas ieškovui įrodinėti kur atsakovė panaudojo skolintas lėšas.Kolegija atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei nagrinėjamoje byloje esančius duomenis bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog M. K. skolinosi lėšas šeimos interesais ir jos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Įvertinus išdėstytus argumentus, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkami taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei netinkamai aiškino ir taikė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje ir tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti atsakovės M. K. kreditorinį įsipareigojimą R. T., asmenine atsakovės M. K. prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintas jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 41 EUR dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės M. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti toje dalyje, kuria atmestas ieškovo M. K. reikalavimas pripažinti atsakovės kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui asmenine atsakovės prievole. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką tarp M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), sudarytą 1975-11-15, įregistruotą Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 601, kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstant abu sutuoktinius.

Išregistruojant santuoką, palikti santuokines pavardes: „K“ ir „K“.

Pripažinti kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui R. T. pagal 2007-07-25 sutartį, a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovės M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Atmesti trečiojo asmens R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimą dėl baudos priteisimo iš ieškovo M. K., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 20,50 EUR žyminio mokesčio išlaidų“.

Priteisti ieškovui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 41 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėDanutė KutrienėVytautas Zelianka