- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- T-75-813/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23053-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Zenonas Žymančius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio išsprendė klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo iš nuteistosios A. P., pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-9227.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteista 10 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Kauno apygardos teisme 2022 m. gruodžio 1 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad Tarnyba 2022 m. lapkričio 17 d. gavo advokato Zenono Žymančiaus prašymą Nr. (12.13) KAP-3190 išmokėti užmokestį už pirmosios instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjoms M. G. ir G. G.. Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 11, 14.4.3.1 punktais, Tarnyba prašo valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 316,60 Eur.
3. Nuteistoji, jos gynėjas ir prokuroras apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimo nagrinėjimą teisme, buvo informuoti išsiunčiant pranešimus 2023 m. gegužės 2 d., išaiškinant teisę pateikti atsiliepimus, prašymus, pareikšti nušalinimus. Atsiliepimai, prašymai, pareiškimai dėl nušalinimo negauti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios neišieškotinos.
4. Nustatyta, kad nagrinėjant A. P. bylą pirmosios instancijos Kauno apygardos teisme, Tarnybos pavedimu nukentėjusių nepilnamečių M. G. ir G. G. atstovu buvo advokatas Zenonas Žymančius. Jis dalyvavo 2022 m. birželio 9 d., 2022 m. birželio 22 d., 2022 m. birželio 30 d., 2022 m. spalio 4 d. ir 2022 m. spalio 11 d. teisiamuosiuose posėdžiuose.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo atstovo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-336-870/2020). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turi pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, toks prašymas turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-76-453/2017).
6. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepilnametėms nukentėjusioms M. G. ir G. G. teikiant teisinę pagalbą teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Kauno apygardos teisme buvo gauta tik 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. jau po 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio paskelbimo. Taigi, Tarnyba dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą kreipėsi ne laiku.
Motyvuojamoji dalis
7. BPK 361 straipsnyje numatyta galimybė nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio vykdymo metu teismas turi teisę priimti sprendimą, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017).
8. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje advokatas Zenonas Žymančius nukentėjusioms nepilnametėms M. G. ir G. G. buvo paskirtas Tarnybos ir tai advokatas nurodė advokato 2022 m. gegužės 25 d. orderyje Nr. 774865 (4 t., b. l. 161). Vis tik BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir klausimą, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia situaciją vertindamas individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.
9. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistosios turtinė padėtis prasta – A. P. nedirba (2 t., b. l. 116), turto neturi (2 t., b. l. 119). Nuteistajai A. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta ilgalaikė 10 metų laisvės atėmimo bausmė, priteisti trys civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisme gautas pranešimas apie nuteistosios A. P. atvykimą į Panevėžio kalėjimą atlikti bausmės, išduoti vykdomieji raštai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei priteisimas iš nuteistosios neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.
10. Pirmiau aptarti duomenys teikia pagrindą išvadai, kad nuteistosios galimybės realiai atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiųjų atstovavimą pirmosios instancijos teisme yra ribotos, o priverstinis šių išlaidų išieškojimas užsitęstų pernelyg ilgai arba būtų iš viso neįmanomas. Taigi įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, taip pat tai, kad Tarnyba pažymą apie šių išlaidų priteisimą pateikė per vėlai, jau po nuosprendžio paskelbimo, daroma išvada, kad valstybės patirtų proceso išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą, priteisimas iš nuteistosios yra netikslingas. Šių išlaidų priteisimas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl jos iš nuteistosios neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-9227 baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-813/2022, iš nuteistosios A. P. neišieškoti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.