Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nukentėjusiųjų nepilnamečių M. G. ir G. G. atstovei pagal įstatymą N. P., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Zenonui Žymančiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokusi, nedirbanti, nuo 2020 m. sausio 22 d. registruota Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. P. 2021 m. liepos 10 d. laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 22.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą kirviu smogė į galvą savo šeimos nariui – sugyventiniui Ž. G., tuo padarė jam kirstinę žaizdą pakaušio dešinėje, dėl ko, įvykus nukraujavimui į išorę bei pasireiškus trauminiam šokui, Ž. G. mirė, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinį Ž. G..

II. Įrodymai

2. Kaltinamoji A. P. teisme kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 11.30 val. ji su Ž. G. išėjo į parduotuvę už dviejų kilometrų nuo jų namų. Namus užrakino, o raktą padėjo virš durų staktos. Parduotuvėje nusipirko alaus, po to degtinės ir pavėsinėje prie parduotuvės iki 18 val. gėrė. Apie 18 val. dviese išėjo namo. Ji nesijautė labai girta. Grįžusi nuėjo į tualetą, o išėjus lauk Ž. G. nebuvo, suprato, jog jis nuėjo namo. Eidama namo pamatė, kad šalia kelio yra jo pamesta šlepetė, todėl ją paėmė, parnešė namo ir padėjo. Pamanė, kad Ž. G. krito. Lauke ant laiptų pamatė kraują, šalia buvo padėti Ž. G. nusirengti rūbai. Durys buvo užrakintos, kas pasirodė keista, nes jis niekada neužrakina durų. Ji beldė į langą ir prašė, kad Ž. G. atrakintų duris, šis sakė „mmm, gerai, tuoj“. Girdėjo, kaip vaikščiojo, bet durų jai ir po pakartotinio beldimo neatidarė, todėl ji nuėjo miegoti į kluoną, kur buvo padėtas senas čiužinys. Ryte, apie 8.30 val., ją pažadino E. M. skambutis. Pastarasis teiravosi, kur Ž. G., nes jo telefonas yra nepasiekiamas. Ji pasakė, kad eina pažiūrėti, bet namo durys buvo užrakintos, kas jai pasirodė keista, nes Ž. G. keliasi 5-6 val. ir eina žvejoti, grybauti. Namuose daugiau jokių pašalinių asmenų tą vakarą nebuvo, nes pas juos šiaip niekas neužeina. Tuo metu tarp jos ir Ž. G. konfliktų nebuvo, paskutiniu metu viskas buvo labai gerai. Kai išlaužė duris, ji nieko nejudino, stovėjo ir laukė policijos. Kaltinamoji teigė, kad namo viduje prie krosnies visada būdavo kirvis, tačiau kraujo ant jo nebūdavo. Mano, kad Ž. G. pats nukrito, susižeidė ir vaikščiodamas su žaizda iškraujavo namo laiptus, vidų, kraujo pateko ir ant kirvio. Taip pat A. P. negalėjo paaiškinti, kodėl kardinaliai pakeitė savo parodymus, nors savo pirminės apklausos metu ir jos parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvaujant gynėjai, kaltę dėl Ž. G. nužudymo pripažino. Nukentėjusiojo J. G. civilinio ieškinio nepripažįsta, nepilnamečių dukrų ieškinį dėl išlaikymo ir dėl neturtinės žalos pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamosios kaltė įrodyta šiais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

3.1. Nukentėjusysis J. G. teisme parodė, kad Ž. G. jo sūnus, o A. P. sūnaus sugyventinė. 2021 m. liepos 11 d. pas jį į namus atvyko E. M. ir pasakė, kad išlupus duris buvo rastas ant stalo gulintis negyvas Ž.. Duris išlupo, nes jos buvo iš vidaus užkabintos. Nuvykęs į sodybą, kurioje gyveno Ž. su A., rado jau atvykusius policijos pareigūnus, ten taip pat buvo A. su motina. Visur buvo kruvina – ir lova, ir ant laiptų, ir ant fotelio. Jis matė sūnaus kūną, jo sprandas buvo sukapotas, daug sykių kirsta kirviu viršugalvyje. Matė galvos srityje sužalojimus. Girdėjo, kaip A. motina N. P. šiai sakė „tai kaip dar išsisuksi“, o A. motinai liepė užsičiaupti. Kad A. ir Ž. tarpusavyje konfliktuotų nematė, A. jam nesiskundė, kad jo sūnus ją muštų. Buvo atvejis, kai Ž. ją buvo sužalojęs peiliu, nes užtiko lovoje su kitu vyru. Ž. jam buvo labai geras sūnus, su juo palaikė artimą ryšį, šis padėdavo jam buities darbuose ir kitiems neatsakydavo pagalbos. Žinia apie nužudytą sūnų sukrėtė, stipriai išgyvena jo netektį, padaryta didelė moralinė žala ir padaryta turtinė žala dėl patirtų laidojimo išlaidų. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko.

3.2. Liudytojas E. M. teisme parodė, kad, kad Ž. G. ir A. P. buvo kaimynai, su kuriais gerai sutarė. 2021 m. liepos 11 d. ryte paskambino Ž. G., norėdamas paprašyti pagalbos dėl sofos pervežimo, tačiau jis nekėlė ragelio. Išėjęs į lauką, girdėjo skambantį mobilųjį telefoną, todėl ėjo link telefono garso ir maždaug už 50 metrų nuo savo namų pamatė ant keliuko gulintį Ž. G. mobilaus ryšio telefoną ir jį paėmė. Telefonas buvo švarus, be kraujo dėmių. Tuomet grįžęs į namus paskambino A. P. ir paklausė, kur Ž. G.. Ši pasakė palaukti, kad eina pažiūrėti, prikelti. Po kiek laiko A. P. jam paskambino ir paprašė atvažiuoti, nes jai baisu. Atvažiavęs A. P. rado kieme, pamatė, kad namo durys ir laiptai kruvini, rūbai stovėjo kraujuoti kairėje pusėje prie durų. A. P. nieko dėl kraujo neaiškino, sakė, kad jos neįsileidžia. Nuėjusi prie lango, pasakė, kad Ž. nematyti lovoje. Durys buvo užkabintos kabliuku iš vidaus, todėl jis jas išlaužė. Įėjęs į priemenę toliau nėjo, liepė A. eiti žiūrėti. Ši nuėjusi pajudino Ž. G. už peties ir pasakiusi, kad negyvas, išlėkė. Jis matė kraują ant lovų tame pačiame kambaryje, kuriame buvo kūnas. Tada jis nuvažiavo pas Ž. G. tėvą, iškvietė policijos pareigūnus. A. P. nepasakojo, kas įvyko, kur ji nakvojo, nežino. Dieną prieš (2021 m. liepos 10 d.), važiuodamas iš parduotuvės, matė, kad A. su Ž. buvo pavėsinėje prie parduotuvės, vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau su jais nekalbėjo, nematė, kaip jie grįžo. Kaimynė S. B. jam sakė, kad matė, kaip A. ir Ž. iš vakaro sėdėjo prie klevų. Tarp A. P. ir Ž. G. būdavo konfliktų, muštynių. Būdavo, kad būdamas neblaivus Ž. G. smurtaudavo prieš A., tačiau ji nesiskųsdavo. Pastaroji bijodavo Ž. G..

3.3. Liudytoja S. B. teisme parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val. su drauge ėjo (duomenys neskelbtini) gatve pas kitus draugus ir pamatė ant žemės sėdinčius, į medį atsirėmusius A. P. ir Ž. G.. Jie sėdėjo prie medžio, esančio prie įsukimo, vedančio į jų namus, maždaug 50 metrų atstumu nuo jų namų. Buvo gerokai išgėrę. Jie trumpai draugiškai pasikalbėjo, ji liepė jiems eiti namo, nes labai karšta, ir nuėjo, o jie liko sėdėti po medžiu. Abu atrodė sveiki, jokių sužalojimų nepastebėjo, buvo labai gerai nusiteikę, juokavo. Kiek juos mačiusi, tai abu visur kartu vaikščiodavo, tačiau beveik visada abu būdavo neblaivūs. Liepos 11 d. ryte pas draugę, pas kurią ji nakvojo, atbėgo E. M. ir pasakė, kad Ž. negyvas. Tai pasakęs, jis vėl išbėgo. Vėliau buvo dar kartą grįžęs ir papasakojo, kad ryte rado Ž. telefoną ant kelio, o atėjęs, prie namo, rado kruvinus laiptus.

3.4. Liudytojas V. S. teisme parodė, kad A., kurios pavardės nežino, ir jos sugyventinį Ž. G. pažįsta, kadangi jie yra to paties V. kaimo gyventojai. Yra girdėjęs, kad jie sugyventiniai, nesusituokę, turi dvi mergaites, kurias augina A. motina N. P.. Kiek jam žinoma, mergaitės iš jų buvo paimtos dėl to, kad socialinė darbuotoja ne kartą abu sugyventinius buvo užtikusi namuose neblaivius. Tiek su A., tiek su Ž. jis pats asmeniškai bendraudavo mažai. Namas, kuriame abu sugyventiniai gyveno, priklauso tokiam vyriškiui, pavarde „K.“, gyvenančiam kažkur Kaune. 2021 m. liepos 10 d., galėjo būti apie 14.00-15.00 valanda, tikslaus laiko neatsimena, jis nuėjo iki V. kaime esančios maisto prekių parduotuvės. Prieš įeidamas į maisto prekių parduotuvę, matė, kad lauko pavėsinėje, kuri yra prie pat parduotuvės, sėdi žmonės, tačiau iš karto jų nepažino. Nusipirkęs butelį „Biržiečių“ alaus, užėjo į lauko pavėsinę, kurioje sėdėjo A., Ž. G., D. S. ir A. A.. Ant stalo buvo pasistatę pradėtą gerti degtinės butelį. Kadangi jie irgi vartojo alkoholį, jis prisijungė prie jų kompanijos ir gėrė savo nusipirktą alų bei išgėrė keletą stikliukų degtinės. Minėti asmenys alaus lyg negėrė, tik tą degtinę. Maždaug po pusės valandos iš pavėsinės išėjo A. A., kuris buvo neblaivus, o dar po 10-20 minučių ir jis pats išėjo. Pavėsinėje paliko sėdėti D. S., A. ir Ž.. Kol buvo pavėsinėje kartu su jais, nei tarp vieno jokio konflikto nebuvo, visi elgėsi draugiškai. Nei ant A., nei ant Ž. kūno išorinių sužalojimų nematė.

3.5. Liudytojas D. S. teisme parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. jis sėdėjo V. kaimo parduotuvės pavėsinėje prie stalo. Kartu buvo V. S., A. A. ir A. B.. Visi gėrė alų. Apie 12.00 val. į tą pačią pavėsinę atėjo A. P. su Ž. G. ir prisėdo prie jų stalo. Ž. G. ant stalo pastatė 0,5 l talpos butelį degtinės. Visi, bendrai sėdėdami, išgėrė tris butelius, po 0,5 l talpos, degtinės ir išsiskirstė, kuri buvo valanda, nežino. A. su Ž. minėjo, kad dar eis į levandų šventę kitame kaime, tačiau to, ar jie iki ten buvo nuėję, nežino. Išgertuvių pavėsinėje metu tarp jų konfliktų nebuvo, sužalojimų ant jų kūnų nesimatė, abu buvo gerai nusiteikę, sėdėjo vienas prie kito, dalijosi viena cigarete. A. taip pat rūko ir ne kartą pas jį patį cigarečių yra prašiusi. Tuo metu cigarečių jie neturėjo, jomis jis pats vaišino, kol sėdėjo prie stalo, o išeidamas namo, cigaretes pasiėmė su savimi. Savo cigarečių jie retai kada turėdavo, nuolat pas visus jų prašydavo. Neteko matyti ir girdėti, kad prie pašalinių žmonių abu tarpusavyje konfliktuotų, o kokie tarpusavio santykiai būdavo tarp jų namuose, nežino, tačiau matydavo A. su „mėlynėmis“ ant veido, rankų, suprasdavo, kad ją Ž. muša. Abu nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu.

3.6. Liudytojas A. A. teisme parodė, kad A. P. ir Ž. G. pažįsta iš matymo, tačiau jokių tarpusavio santykių su jais nepalaikė. Paskutinį kartą juos matė 2021 m. liepos 10 d. V. kaimo parduotuvės lauko pavėsinėje, į kurią jis atėjo apie 11.00 val. ir maždaug už 20 minučių iš jos išėjo namo. Atėjęs, pavėsinėje rado D. S. ir V. S., jie abu gėrė alų. Gal apie kokią 11.30 val. atėjo A. P. ir Ž. G.. Nematė, ar jie atsinešė butelį degtinės, sėdėjo nuo jų toliau ir labai dėmesio nekreipė į tai, kas, kokį butelį ant stalo padėjo. Matė, kad A. su Ž. gėrė alų, vienas kitam perduodami tą patį 1 l talpos, plastikinį butelį bei abu rūkė, dalindamiesi viena cigarete. Į pavėsinę A. su Ž. atėjo blaivūs, ant jų kūno jokių sužalojimų nematė, tarpusavyje bendravo draugiškai. Sekančią dieną iš E. M. sužinojo, kad namuose rastas negyvas Ž. G..

3.7. Liudytojas G. S. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. 2021 m. liepos 11 d. apie 9 val. buvo gautas kaimyno pranešimas, kad yra V. kaime lavonas. Nuvyko į įvykio vietą. Atvykus į vietą, pranešęs kaimynas pareigūnus pasitiko, paaiškino, kad nuėjęs pas kaimyną pamatė, kad visur pilna kraujo, durys užrakintos, išlaužė duris ir rado jo lavoną. Įvykio vietoje buvo mirusiojo sugyventinė – kaltinamoji A. P., kuri aiškino, kad nieko nežino, per naktį kažkur miegojo daržinėje, ryte atsikėlusi rado visur kraujo. Liudytojas pastebėjo, kad įvykio vietoje buvo visur pritaškyta kraujo, daugiausiai – jo buvo prie durų, taip pat ant laiptų, namo viduje. Mirusiojo kūnas buvo sukniubęs prie televizoriaus, lyg klūpodamas. Liudytojas matė mirusiojo pakaušio srityje kirstinę žaizdą. A. P. buvo neblaivi, buvo nustatytas apie1,5 promilės girtumas. Ji aiškino, kad iš vakaro, t. y. 2021 m. liepos 10 d. V. prie parduotuvės pavėsinėje ji kartu su mirusiuoju girtavo. Ž. G. išėjo į namus anksčiau, o ji dar liko, todėl į namus grįžo vėliau. Paaiškino, kad jai grįžus į namus, durys buvo užrakintos, tai ji nuėjo į daržinę ir atsigulė, ten visą naktį miegojo. Minėjo, kad Ž. G. balsą girdėjo viduje ir kažkokį trenksmą, daugiau nieko. Liudytojas įvykio vietoje nerado jokių nusikaltimo įrankių. Kiek žino, kolegos išėmė lyg kirvį ar kastuvą, buvo ekspertas, tyrėja. Liudytojas pats įvykio vietos neapžiūrinėjo, o tik ją saugojo. A. P. buvo susinervinusi ir neblaivi. Po to atvyko jos motina, kuri teigė, kad A. P. su Ž. G. nuolat girtavo, abu ir mušėsi. Pati A. P. neminėjo, kad iš vakaro tarp jų buvo kažkoks konfliktas.

3.8. Teismo medicinos specialistas L. U. teisme paaiškino, kad palaiko, buvusio šiuo metu jau nedirbančio, kolegos teismo medicinos eksperto S. J. atliktas specialisto užduotis. Paaiškino, kad Ž. G. kaukolės kaulas nebuvo sužalotas, jam padaryta kirstinė žaizda buvo iki kaulo. Pagal lokalizaciją iš žaizdos galėjo smarkiai kraujuoti, o po traumos patyrimo Ž. G. galėjo būti aktyvus, vaikščioti ir pan. nuo keliasdešimt minučių iki kelių valandų. Atmestina versija, kad žaizda galėjo atsirasti dėl Ž. G. nugriuvimo ir atsitrenkimo į gėlių vazoną, laiptų atbrailą ir pan., nes jam nustatyta kirstinė, o ne muštinė, žaizda, kuri galėjo atsirasti tik nuo trauminio poveikio su kertančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir kirvis. Iš Ž. G. lavono nebuvo išpjauta žaizda, joje nebuvo rasta jokių individualių įrankio pėdsakų, tad atlikti trasologinę ekspertizę nebūtų tikslinga. Susipažinęs su eksperto P. P. konsultacine išvada, specialistas L. U. su ja nesutiko, liko prie savo anksčiau teisme duotų paaiškinimų, jog Ž. G. konstatuota kirstinė, o ne muštinė žaizda, ir kad jo mirties priežastis buvo nukraujavimas bei trauminis šokas.

3.9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir VTMT) Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 197/2021(06) nurodyta, kad Ž. G. mirtis įvyko dėl galvos plaukuotosios dalies kirstinės žaizdos, įvykus nukraujavimui į išorę bei pasireiškus trauminiam šokui. Mirtis galėjo įvykti prieš 7-12 val. iki jo apžiūros įvykio vietoje 2021 m. liepos 11 d. 11.51 val. Ž. G. lavone rasta kirstinė žaizda pakaušio dešinėje pusėje, padaryta veikiant aštriu, kertančio tipo, žalojančiu daiktu trumpame laiko tarpe iki mirties. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Šis sužalojimas, sąlygojęs nukraujavimą į išorę ir trauminį šoką, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Ž. G. lavone taip pat rasta kraujosruvos odoje ir poodyje krūtinės kairėje pusėje, abiejuose dilbiuose bei odos nubrozdinimai nosies kairėje pusėje, padaryti trumpame laiko tarpe iki mirties, kontaktuojant su kietais, bukais, žalojančiais paviršiais. Gyviems asmenims tokie sužalojimai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. Ž. G. lavone taip pat rastos įvairaus senumo kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose žastuose ir krūtinės kairėje pusėje, padarytos kontaktuojant su kietais, bukais, žalojančiais paviršiais. Gyviems asmenims tokie sužalojimai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. Lavono kraujyje rasta 3,05 promilės etilo alkoholio, gyviems asmenims tai atitinka sunkų apsinuodijimą etilo alkoholiu (2 t., b. l. 20-22).

3.10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 5-197/2021(06) nurodyta, kad kirstinė žaizda pakaušio dešinėje pusėje, sąlygojusi nukraujavimą į išorę ir trauminį šoką bei mirtį, padaryta vienu trauminiu poveikiu. Po sąlygojusio mirtį sužalojimo padarymo iki įvyko nukraujavimas į išorę bei pasireiškė trauminis šokas, nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (eiti ir panašiai). Kirstinė žaizda pakaušio dešinėje pusėje padaryta veikiant pakaušio dešinę pusę aštriu, kertančio tipo, žalojančiu daiktu bei esant trauminiam poveikiui nukentėjusiojo atžvilgiu tiek iš priekio, tiek iš nugaros pusės ir iš kairės į dešinę, galimai galvai esant palenktai į priekį. Kirstinėje pakaušio dešinės pusės žaizdoje individualios žalojančio daikto savybės neužsifiksavę. Kirvis savo ašmenimis gali veikti kaip aštrus, kertančio tipo, žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė, veikiant kirvio ašmenimis. Nuo sužalojimo iki mirties momento galėjo praeiti nuo keliasdešimties minučių iki kelių valandų laiko tarpas. Suteikus savalaikę kvalifikuotą medicinos pagalbą, galima buvo išvengti nukentėjusiojo mirties (2 t., b. l. 26-27).

3.11. Eksperto P. P. konsultacinėje išvadoje Nr. 0034/22 nurodyta, kad Ž. G. mirties priežastis nėra galutinai aiški, nes nepateikti duomenys iš įvykio vietos apie mirusiojo pozą, nukraujavimas iš 5 cm ilgio žaizdos pakaušyje mažai tikėtinas, nes ten nėra net stambių kraujagyslių, o ilgiau kraujuojant galimai kraujas sukrešėtų, bei nustatyta didelė alkoholio koncentracija galėjo būti mirties priežastimi. Todėl konkretizuoti mirties priežastį sunku, nes trūksta duomenų (5 t., b. l. 3-8).

3.12. Ekspertas P. P. teisme paaiškino, kad palaiko savo konsultacinę išvadą. Teigė, kad mažai tikėtina, jog Ž. G. mirties priežastis buvo nukraujavimas, nes galvos kaulas nebuvo prakirstas, o galvos odoje nėra stambių kraujagyslių, kurias pažeidus žmogus galėtų mirtinai nukraujuoti per vos 5 cm dydžio žaizdą. P. P. nesutiko ir su šios žaizdos kvalifikavimu kirstine, mano, jog ji yra tik muštinė.

3.13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 352/2021(06) nurodyta, kad A. P. kūno paviršiuje, apžiūrint 2021 m. liepos 12 d., sužalojimų, atitinkančių užduotyje nurodytą laiką (2021 m. liepos 10 d.), nėra. A. P. kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame skruoste, dešinėje pažandėje, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, krūtinėje bei dešinėje šlaunyje padaryta kietų, bukų, žalojančių daiktų, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, poveikyje prieš 3-5 paras iki apžiūros. Šie sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. A. P. kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje bei kairėje šlaunyje padaryta kietu, buku, žalojančiu daiktu, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, poveikyje prieš 6-9 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 31).

3.14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 493/2021(01) nurodyta, kad ant kirvio galo, šlepečių rastas žmogaus kraujas ir nustatytas Ž. G. DNR profilis su 99,99999999999999999935% tikimybe. Ant A. P. džinsinių kelnių, nuoplovoje nuo A. P. kairės pėdos rastas žmogaus kraujas ir nustatytas A. P. DNR profilis su 99,99999999999999999967% tikimybe. A. P. rankų panagių turinyje nustatytas A. P. DNR profilis su 99,99999999999999999967% tikimybe. Nuoplovoje nuo A. P. dešinės pėdos rastas žmogaus kraujas, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. Ant A. P. marškinėlių dėmių ir sutepimų, tinkamų kraujo tyrimui, nerasta (2 t., b. l. 38 - 47).

3.15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 626/2021(01) nurodyta, kad nuoplovose nuo metalinio vazono, nuo betoninių laiptų gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su Ž. G. DNR profiliu su 99,99999999999999999935% tikimybe (2 t., b. l. 52-55).

3.16. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1124/2021 nurodyta, jog tyrimo metu neturint jokių duomenų apie tiriamosios psichikos būklę anamnezėje, įtariant galimą agravaciją, esant reikalingam ilgesniam psichikos būklės stebėjimui, ištyrimui, A. P. reikalinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje (2 t., b. l. 145).

3.17. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-19/2021 nurodyta, kad įtariamoji A. P. jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas nusikaltimo padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. P. šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. P. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme bei atlikti laisvės atėmimo bausmę. A. P. inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. A. P. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. A. P. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jos elgesiui inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu (2 t., b. l. 186-190).

3.18. 2021 m. liepos 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta 2021 m. liepos 13 d. raštu Nr. 41D(A)-727 iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gauta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. Skaitmeninės garso įrašo kopijos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir pranešėjo telefono numerį „2021_07_11_09_08_11_37067481063“. Paleidus garso įrašą, girdėti, kaip M. E. prisistatęs vyriškis pranešė, kad (duomenys neskelbtini) buvo rastas Ž. G. lavonas, kuris buvo kruvinas (1 t., b. l. 150-152).

3.19. 2021 m. rugpjūčio 17 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu paimtas kirvis ir šlepetės. Kirvis yra su mediniu kirvakočiu. Kirvakočio ilgis 390 mm. Kirvio penties ilgis - 48 mm, plotis - 25 mm, pleišto šono ilgis - 110 mm, galvos aukštis - 101 mm, ašmenų ilgis - 75 mm. Šlepetės yra guminės, šviesiai rožinės spalvos, 38 dydžio. Ant dešinės šlepetės viršutinės dalies ir prie išorinio pado šono apačios matosi į kraują panašūs apvalūs ir netaisyklingos formos sutepimai nuo 0,1 x 0,1 iki 1,0 x 2,0 cm dydžio 9,0 x 11,0 cm plote (1 t., b. l. 153-158).

3.20. 2021 m. liepos 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog A. P. pateikė apžiūrai savo džinsus, batus, marškinėlius (1 t., b. l. 177-178), kurie apžiūrėti 2021 m. lapkričio 22 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti A. P. pateikti batai. Viršutinė batų dalis pasiūta iš į dirbtinę odą panašios medžiagos. Vidinėje dalyje, ant pado, yra užrašas „FLEXI CITY“. Bendras pado ilgis yra iki 270 mm, puspadžio plotis - iki 86 mm, kulno plotis - iki 56 mm, kulno ilgis - iki 69 mm, sąsmaukos plotis - iki 57 mm, padas yra rudos spalvos plastiko, kulno aukštis - iki 10 mm. Vizualiai apžiūrint batus, ant abiejų batų viršutinių dalių, pasiūtų iš į dirbtinę odą panašios medžiagos, matosi rudos spalvos, neaiškios kilmės, sausos medžiagos, panašios į išdžiūvusį kraują, dėmės. Užtamsintoje patalpoje abiejų batų paviršius nupurškus latentiniu kraujo pėdsakų paieškos reagento „BLUESTAR FORENCIC“ tirpalu, ant abiejų batų išorinių paviršių, tame tarpe ir ant padų, įvyko chemiliuminescencija, t. y. iki 70 - 80 proc. batų išorinių paviršių pradėjo švytėti melsva spalva, kas patvirtina kraujo pėdsakų buvimą ant A. P. batų paviršių (1 t., b. l. 179-185).

3.21. 2021 m. liepos 16 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos Ž. G. trumpikės ir kojinės. Trumpikės - mėlynos spalvos, intensyviai išteptos krauju. Kojinių pora - juodos spalvos, nuo nešvarumų ir kraujo sukietėjusios (1 t., b. l. 191-196).

3.22. 2021 m. liepos 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyrius pateikė Ž. G. kraujo pavyzdį, rankų nagus su panagių turiniu, galvos plaukus iš tipinių vietų (2 t., b. l. 1- 4).

3.23. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio G. S. 2021 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021 m. liepos 11 d. 9.54 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ A. P. nustatytas 1,53 promilių girtumas (2 t., b. l. 10-11). Ši aplinkybė buvo užfiksuota ir Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale (2 t., b. l. 13-15).

3.24. Įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimas objektas yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp namo mūrinio prieangio ir pietvakarinės sienos matyti vazonas, kuris yra rudos spalvos su gėle. Vazonas ir gėlės lapai yra aptaškyti raudonos spalvos skysčiu, vazono vakarinėje pusėje. Buvo padaryta nuoplova nuo tamsiai raudonos spalvos dėmių ant metalinio vazono. Nuo vazono į rytus, per 30 centimetrų, matyti raudonos spalvos dėmė, nuo kurios padaryta nuoplova. Nuo šios dėmės į rytų pusę, per 35 centimetrus, yra nutolusi kita raudonos spalvos dėmė. Ant namo lauko durų matyti raudonos spalvos dėmės, nuo dalies jų padarytos nuoplovos. Nuo durų į vakarinę pusę, ant prieangio pietinės sienos matyti raudonos spalvos lašai, kurių kritimo kryptis, stovint prieš juos, yra iš dešinės pusės į kairę. Po durimis yra prieangio laiptai, kurie yra dviejų pakopų. Ant pirmojo laipto matyti raudonos spalvos dėmės ir raudonos spalvos įspaudas su ornamentais. Ant antrojo laipto taip pat matyti didelė raudonos spalvos dėmė, kuri išvaikščiota pėdomis. Nuo dėmių, buvusių ant laiptų, buvo padaryta nuoplova. Ant laiptų matomi rūbai, batai, kibiras ir akmuo. Ant akmens raudonos spalvos dėmių nėra, ant jo yra voratinklių. Taip pat yra matomas baltos spalvos popieriaus gniužulas, ant kurio matomos tamsiai raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, gniužulas yra metaliniame puodelyje, stovinčiame ant laiptų. Prie prieangio laiptų matyti rožinės spalvos, guminės šlepetės, ant kurių matyti raudonos spalvos dėmės. Namo durų vidinė pusė taip pat ištepta raudonos spalvos dėmėmis, nuo kurių buvo padaryta nuoplova. Durų stakta taip pat ištepta raudonos spalvos dėmėmis. Medinės staktos atplaiša, prie kurios pritvirtinta metalinė tvirtinimo plokštelė su metaliniu kabliuku, ant kurio matomos tamsiai raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, rasta namo prieangyje ant spintelės. Namo viduje, įvairiose vietose, taip pat rasta raudonos spalvos dėmių. Kambaryje rastas vyriškos lyties lavonas, sėdomis ant grindų. Lavono pakaušio dešinėje pusėje yra apie 4,5 centimetro ilgio verpstės formos, lygiais kraštais ir smailais galais, siekianti antkaulį, žaizda. Dešinys žaizdos kraštas atsluoksniuotas. Lavoniniai reiškiniai vertinti 11.51 val.: lavoninis sustingimas gerai išreikštas visose tiriamose raumenų grupėse, tame tarpe ir pirštuose. Lavonas aprengtas mėlynos spalvos trumpikėmis ir juodos spalvos kojinėmis. Virtuvėje prie krosnies stovi kirvis, mediniu kirvakočiu, ant krosnies padėtas mėlynos spalvos plastikinis dubuo, kuris šlapias ir ant jo matosi į kraują panašios dėmės. Apžiūros metu paimta: pilkos spalvos šortai, nuoplovos, baltos spalvos popieriaus gniužulas, pakabinama spyna, kirvis, mėlynos spalvos plastikinis dubuo, guminis juodos spalvos kilimėlis, metalinis kastuvas su mediniu kotu ir juodos spalvos plastikine rankena, šviesiai rožinės spalvos guminės šlepetės, medinės staktos atplaiša, juodos spalvos marškiniai, trumpomis rankovėmis, gelsvos spalvos paklodė, baltos spalvos raštuotas antklodės užvalkalas, baltos ir violetinės spalvų raštuotas pagalvės užvalkalas, baltos, raudonos, geltonos ir rudos spalvų raštuotas pagalvės užvalkalas, trys namo raktai (1 t., b. l. 12-62).

3.25. Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad šalia gyvenamojo namo, tarp prieangio bei pietvakarinės namo sienos, stovi metalinis vazonas, su dviem metalinėmis rankenomis. Vazone pridėta žemių, matomi gėlės lapai. Vazono forma yra apvali, aukštis nuo žemės iki vazono viršaus yra 19 cm., o skersmuo, matuojant vazono angą, yra 30 cm. Apžiūros metu paimtas metalinis vazonas (1 t., b. l. 63-71).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

4. Ištyręs byloje surinktų duomenų visumą, kuriuos yra pagrindas pripažinti įrodymais, teismas konstatuoja, jog 2021 m. liepos 10 d. laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 22.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, A. P. tyčia vieną kartą kirviu smogė į galvą savo šeimos nariui – sugyventiniui Ž. G. ir taip jį tyčia nužudė.

5. Kaltinamoji A. P. kalta neprisipažino ir teisme paaiškino, kad su Ž. G. tą dieną nekonfliktavo, ji miegojo kluone, o ne name, kas jį galėjo nužudyti – nežino. Kirvio iš namo neėmė ir juo sugyventiniui į galvą nesudavė.

6. Teismas šiais jos parodymais netiki, nes juos paneigia kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Pažymėtina, kad A. P. pirmosios jos apklausos metu 2021 m. liepos 12 d., dalyvaujant gynėjai advokatei R. K., prisipažino namo kieme ant laiptų sėdėjusiam Ž. G. iš už nugaros kirvio ašmenimis vieną kartą trenkusi į pakaušio dešinę pusę, po ko jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas (3 t., b. l. 9-12). Šiuos savo pirminius parodymus, dalyvaujant tai pačiai gynėjai, ji patvirtino 2021 m. liepos 12 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 21-23). Tik vėliau, t. y. 2021 m. lapkričio 26 d., įtariamojo apklausos metu A. P. šiuos parodymus pakeitė, teigė, jog Ž. G. kirviu į galvą nesudavė. Teisiamojo posėdžio metu paklausta, kodėl taip skiriasi jos parodymai dėl įvykio aplinkybių, kaltinamoji paaiškinti nesugebėjo. Kaltinamosios parodymai yra svarbus įrodymų šaltinis, tačiau juos reikėtų laikyti patikimais tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Atsižvelgiant į surinktus įrodymus ir duomenis, esančius šioje byloje, kurie buvo ištirti bei patikrinti teisiamojo posėdžio metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamoji siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

7. Liudytojai V. S., D. S., A. A. nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. dienos metu matė abu sugyventinius A. P. ir Ž. G. gausiai vartojančius degtinę ir alų V. kaimo parduotuvės pavėsinėje, tačiau konflikto tarp sugyventinių nebuvo. Liudytoja S. B. apie 18 val. juos matė sėdinčius po medžiu prie pat savo namų, nurodė, jog jie buvo gerokai išgėrę. Visi šie liudytojai teigė, kad A. P. ir Ž. G. vaikščiojo kartu, tą dieną išsiskyrę nebuvo. Liudytojos S. B. parodyta aplinkybė, jog apie 18 val. ji matė sugyventinius sėdinčius po medžiu vos per 50 metrų nuo jų namų, sutampa su kaltinamosios A. P. pirminės 2021 m. liepos 12 d. įtariamojo apklausos metu paaiškinta įvykių eiga, jog iš parduotuvės pavėsinės ji su Ž. G. grįžo namo abu kartu, o ne atskirai. Be to, nei vienas liudytojas neparodė, jog kuris nors iš V. kaimo gyventojų turėtų motyvą sužaloti ar nužudyti Ž. G.. Tai rodo, kad sugyventinių namuose pašalinių asmenų nebuvo. Vadinasi, 2021 m. liepos 10 d. laikotarpiu nuo 18 val. iki 22 val. smūgį Ž. G. į galvą galėjo suduoti tik A. P., o ne joks kitas asmuo.

8. Kaltinamosios pirminės 2021 m. liepos 12 d. apklausos metu duotų paaiškinimų patikimumu leidžia neabejoti ir gausiai namo kieme, ant laiptų rastas Ž. G. kraujas. A. P. šios apklausos metu teigė iš namo virtuvės atsinešto kirvio ašmenimis Ž. G. trenkusi į galvą, kuris tuo metu sėdėjo ant namo lauko laiptų; matė iš žaizdos gausiai bėgantį kraują. Neatmetama, jog Ž. G. po šio smūgio blaškėsi po namo kiemą, o po to užsirakino namo viduje, kur ir buvo rastas jo kūnas. Teismo medicinos specialistas, VTMT Alytaus skyriaus vadovas L. U. teisme paaiškino, kad Ž. G. kirstinė žaizda galvoje buvo padaryta veikiant pakaušio dešinę pusę aštriu, kertančio tipo, žalojančiu daiktu, kuo galėjo būti kirvio ašmenys, o ne įvykio vietoje apžiūrėtas metalinis puodas su rankenomis ar laiptų pakopų briauna. Specialisto išvadoje Nr. M 197/2021(06) kategoriškai tvirtinama, jog po sąlygojusio mirtį sužalojimo padarymo iki įvyko nukraujavimas į išorę bei pasireiškė trauminis šokas, Ž. G. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (eiti ir panašiai). Nuo sužalojimo iki mirties momento galėjo praeiti nuo keliasdešimties minučių iki kelių valandų laiko tarpas. Šias aplinkybes specialistas L. U. patvirtino ir jo papildomos apklausos teisme metu, paneigdamas konsultacinę išvadą atlikusio eksperto P. P. abejones. Taigi šios teismo medicinos specialisto nustatytos aplinkybės paaiškina gausius Ž. G. kraujo pėdsakus, rastus įvykio vietoje. Šios aplinkybės sutampa ir su A. P. pirminiais parodymais apie tai, kad po smūgio kirviu Ž. G. į galvą iš žaizdos gausiai bėgo kraujas, o pats Ž. G. įvykio vietoje ant namo laiptelių nesusmuko, o atsikėlė ir nuėjo į namo vidų.

9. Be to, A. P. pirminius 2021 m. liepos 12 d. įtariamojo apklausos metu duotus parodymus apie tai, kad ji kirvį pasiėmė iš namo virtuvės, juo sudavė Ž. G. į galvą ir kirvį įmetė atgal į virtuvę prie krosnies, patvirtina ir specialisto išvada Nr. S 493/2021(01), kurioje nurodyta, kad ant šio kirvio, kuris įvykio vietos apžios metu buvo paimtas iš virtuvės prie krosnies, galo rastas būtent Ž. G. kraujas. Pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūros metu kiti kertančio tipo daiktai nebuvo rasti. Vadinasi, šis kirvis buvo vienintelis nusikaltimo įrankis ir alternatyvių jam daiktų įvykio vietoje nerasta.

10. Su kitais įrodymais sutampa ir A. P. pirminių parodymų dalis apie jos elgesį po Ž. G. suduoto smūgio. Ji paaiškino, kad po smūgio kirviu Ž. G. į galvą ji pabėgo į kluoną, kad Ž. G. jos nesurastų ir nesumuštų. Maždaug po 15 min. ji iš kluono išlindo, norėjo įeiti į namą, bet Ž. G. iš vidaus buvo užsikabinęs duris, todėl grįžo atgal į kluoną ir ten pernakvojo. Būtent apie iš vidaus kabliu užkabintas duris parodė liudytojas E. M., kuris 2021 m. liepos 11 d. ryte atvykęs į A. P. ir Ž. G. namus, kieme pamatė daug kraujo, pats išlaužė durų staktą ir su A. P. įėjo į namo vidų, kur rado Ž. G. lavoną, iškvietė policijos pareigūnus. Apie iš vidaus kabliu užkabintas duris teisme parodė ir pareigūnas G. S., kuris apie tai sužinojo iš pagalbą kvietusio E. M.. Taigi A. P. suduotas smūgis kirviu Ž. G. į galvą logiškai paaiškina A. P. pasitraukimą į kluoną (keršto baimė) ir Ž. G. durų užkabinimą iš vidaus, kad A. P. prieš jį daugiau nesmurtautų. Pati kaltinamoji teisme teigė, kad jiems būnant namuose paprastai durų kabliu net nekabina iš vidaus, tačiau įtikinamai nesugebėjo paaiškinti, kodėl įvykio metu durys visgi buvo užkabintos, kodėl ji miegojo kluone, o Ž. G. namo viduje, jeigu, jos tvirtinimu, konflikto tą vakarą tarp jų apskritai nebuvo.

11. Be to, A. P. pirminių parodymų dalis apie smūgiavimo kirviu aplinkybes sutampa su teismo medicinos specialisto išvadomis. 2021 m. liepos 12 d. apklausta įtariamąja A. P. parodė, kad kirvio ašmenimis smogė ant laiptų lauke sėdėjusiam Ž. į galvą. Tą pačią dieną atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu A. P. šią aplinkybę kiek patikslino ir parodė, kad kirvio ašmenimis iš už nugaros vieną kartą trenkė Ž. G. į pakaušio dešinę pusę, po ko jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Būtent apie smūgiavimą Ž. G. į galvos dešinę pusę jam stovint už nugaros konstatuota ir specialisto išvadose Nr. M 197/2021(06) bei Nr. pM 5-197/2021(06), kuriose nustatyta kirstinė žaizda Ž. G. pakaušio būtent dešinėje pusėje, esant trauminiam kertančio tipo poveikiui nukentėjusiojo atžvilgiu tiek iš priekio, tiek iš nugaros pusės ir iš kairės į dešinę, galimai galvai esant palenktai į priekį. Teismo vertinimu, jeigu A. P. nebūtų atlikusi šio smūgio, tai nebūtų galėjusi taip tiksliai tvirtinti, į kurią pakaušio pusę smūgiavo ir kokioje padėtyje ji pati buvo nukentėjusiojo atžvilgiu (jam už nugaros). Tai rodo, kad jos pirminiai parodymai buvo teisingi.

12. Vertinant eksperto P. P. konsultacinę išvadą, teismas pažymi, kad šio pobūdžio išvados yra kitos rūšies įrodymai nei BPK nustatyta tvarka gautos specialisto išvados ar ekspertizės aktai. Konsultacinės išvados turi būti tiriamos teismo posėdyje, tačiau remiantis vien tik tokiomis išvadomis paprastai negali būti paneigta BPK nustatyta tvarka gautų specialisto išvadų ar ekspertizės aktų įrodomoji reikšmė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-976/2017).

13. Nors savo konsultacinėje išvadoje ekspertas P. P. iškėlė abejonę dėl Ž. G. mirties priežasties, tačiau teisme paaiškino, kad nukraujavimas iš 5 cm ilgio žaizdos pakaušyje nėra negalimas. Teismui siekiant pašalinti prieštaravimus tarp specialisto išvadų ir konsultacinės išvados ir apklausus specialistą L. U. bei ekspertą P. P., teismas turi pagrindo nesiremti konsultacinėje išvadoje iškeltomis abejonėmis dėl Ž. G. mirties priežasties. Įvykio vietos apžiūros metu rasti gausūs Ž. G. kraujo pėdsakai namo viduje bei kieme paneigia eksperto P. P. išvados argumentus apie tai, kad nukraujavimas iš 5 cm ilgio žaizdos pakaušyje mažai tikėtinas dėl stambių kraujagyslių galvoje nebuvimo bei kraujo sukrešėjimo tikimybės ilgiau kraujuojant. Šie įvykio vietoje rasti gausūs kraujo pėdsakai, juos vertinant kartu su specialisto L. U. paaiškinimais, jog 5 cm dydžio kirstinė žaizda ne visada užkreša, jog didelis girtumas tik paskatino kraujavimą, paneigia eksperto P. P. konsultacinės išvados argumentus. Be to, ekspertas P. P. nenurodė, kodėl lavono poza turi daug įtakos mirties priežasčiai nustatyti. Įvykio vietos apžiūros metu dalyvavo teismo medicinos ekspertas S. J., kuris vėliau ir surašė specialisto išvadas Nr. M 197/2021(06) bei Nr. pM 5-197/2021(06). Protokole konstatuota, kad šis ekspertas įvykio vietoje itin tiksliai užfiksavo lavono pozą sėdomis ant grindų, atskirai aprašė lavono rankų, žastų, dilbių, plaštakų, riešų, pasmakrės, galvos, nugaros, kojų, sėdmenų, pėdų, šlaunų padėtį, įvertino lavoninius reiškinius. Ekspertas konstatavo kraujo nutekėjimo žymes nugaros dešinėje pusėje beveik lygiagrečiai nugaros vidurinei linijai, pakaušio dešinėje pusėje apie 4,5 cm ilgio verpstės formos lygiais kraštais ir smailais galais siekiančią antkaulį žaizdą (1 t., b. l. 18). Būtent šiuos duomenis teismo medicinos ekspertas S. J. įvertino byloje pateikdamas specialisto išvadas Nr. M 197/2021(06) bei Nr. pM 5-197/2021(06). Dar daugiau, konsultacinėje išvadoje eksperto P. P. nurodyta Ž. G. mirties priežasties tikimybė nuo didelės alkoholio koncentracijos (kraujyje 3,05 promilės, o šlapime 3,94 promilės) specialisto išvadoje Nr. M 197/2021(06) motyvuotai paneigta ir intoksikacija alkoholiu, kaip ir aortos aterosklerozė, lėtinė širdies išeminė liga, širdies raumens distrofija, kepenų arterijų aterosklerozė III stadija, kasos fibrozė, šviežios kraujosruvos odoje ir poodyje krūtinės kairėje pusėje, abiejuose dilbiuose, švieži odos nubrozdinimai nosies kairėje pusėje, įvertinta tik kaip gretutinė, o ne pagrindinė mirties priežastis (2 t., b. l. 20-22). Be to, priešingai nei ekspertas P. P., specialistas S. J. tiesiogiai apžiūrėjo lavoną įvykio vietoje, atliko lavono išorinį ir vidinį tyrimą, paėmė kraują ir šlapimą alkoholio koncentracijai nustatyti, paėmė autopsinę medžiagą vidaus organų ligoms diagnozuoti, paėmė tepinėlį iš nosiaryklės Sars-Cov-RNR nustatymui. Iš daugkartinės lavono apžiūros specialistas S. J. nustatė, kad Ž. G. lavono pakaušio žaizda yra kirstinė, o ne muštinė ir tai sprendė pagal galvos audinio tiltelius. Būtent šio pobūdžio žaizdos rūšį teisme du kartus kategoriškai patvirtino specialistas L. U., teigdamas, kad kirstinė 5 cm ilgio lygiais kraštais ir smailais galais žaizda konstatuota pagal jos formą ir galvos audinių tiltelių pažeidimo lygį. Nustatyta, kad žaizda pakaušio dešinėje pusėje plaukuotoje srityje, 4 cm nuo pakaušio vidurinės linijos ir 3,5 cm aukščiau pakaušio gumburio. Žaizda siekia antkaulį, žaizdos kraštuose 0,1-0,2 cm pločio odos nubrozdinimo juostelė, žaizdos dešinysis kraštas atsluoksniuotas. Tokios formos žaizda niekaip neatsiranda nuo sumušimo. Tuo tarpu ekspertas P. P. teisme teigė, jog lavono neapžiūrėjo, įvykio vietoje nebuvo, visos bylos medžiagos nematė, o savo konsultacinę išvadą surašė tik susipažinęs su specialisto išvadomis Nr. M 197/2021(06) bei Nr. pM 5-197/2021(06). Jo konsultacinėje išvadoje pateikta abejonė dėl kirstinės žaizdos konstatavimo, nesant jos ištyrimo kriminalistikos laboratorijoje, paneigta specialisto S. J. žaizdos aprašymu įvykio vietos apžiūros protokole ir specialisto L. U. paaiškinimais teisme. Specialistas S. J. įvykio vietoje apžiūrėjęs Ž. G. lavoną, konstatavo, kad jo pakaušio dešinėje pusėje esanti apie 4,5 cm ilgio žaizda yra verpstės formos, lygiais kraštais, smailais galais siekianti antkaulį. Dešinysis žaizdos kraštas atsluoksniuotas. Specialistas L. U. teisme teigė, kad žaizda kategoriškai yra kirstinė, nes padaryta aštraus daikto poveikyje, galėjo būti padaryta kirviu. Nors galvoje ir nėra stambių kraujagyslių, tačiau odoje yra kraujagyslių tinklas, kurį prakirtus, gausiai kraujuoja. Nukraujavimas vyko tik iš šios 5 cm žaizdos, kuri nėra jau tokia maža, kaip bando teigti ekspertas P. P.. Taip pat didelė alkoholio koncentracija paskatino kraujavimą. Be to, specialistas L. U. paaiškino, jog iš Ž. G. lavono buvo paimti visi įmanomi histologiniai tyrimai, kurie parodė mažakraujystę ir šoką, kurį lėmė nukraujavimas, kas ir buvo tiesiogine mirties priežastimi.

14. Taigi iš šių duomenų teismas vertina, kad eksperto P. P. konsultacinė išvada negali paneigti BPK nustatyta tvarka gautų specialisto išvadų Nr. M 197/2021(06) bei Nr. pM 5-197/2021(06). Būtent šios specialisto išvados, vertinant jas byloje esančių įrodymų visumoje, sutampa su anksčiau aptartais ir šio nuosprendžio 4-11 punktuose įvertintais įrodymais ir jais nustatytas faktines įvykio aplinkybes logiškai papildo. Tuo tarpu gynybos užsakymu atliktos eksperto P. P. konsultacinės išvados turinys yra prieštaringas, šio eksperto išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvados nėra paremtos Ž. G. lavono ar įvykio vietos apžiūra, išvados padarytos neįvertinus visos bylos medžiagos. Todėl teismas eksperto P. P. konsultacinę išvadą atmeta kaip įrodymą, nes ji prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma teismas priėjo prie išvados, kad A. P. tyčia vieną kartą kirviu smogė Ž. G. į galvą ir taip jį tyčia nužudė.

15. Apibendrinusi byloje esančių įrodymų visumą, iš jais nustatytų faktinių aplinkybių logiškos grandinės, teisėjų kolegija patikimais laiko pirminius 2021 m. liepos 12 d. įtariamojo apklausos metu A. P. duotus parodymus, kuriuos ji iš esmės patvirtino savo parodymų patikrinimo vietoje metu. Tuo tarpu vėliau 2021 m. lapkričio 26 d. ir teisme jos duotais parodymai teisėjų kolegija netiki, nes jie prieštarauja įrodymų visetui. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, kurių pakanka išvadai, jog Ž. G. į galvą kirviu smūgiavo būtent kaltinamoji A. P., ir nustatytą Ž. G. mirties priežastį, t. y. mirtį nuo nukraujavimo į išorę ir trauminio šoko, kurį ir sukėlė kirstinė žaizda pakaušio dešinėje pusėje, darytina išvada, kad kalta dėl Ž. G. padaryto sužalojimo, sukėlusio mirtinas pasekmes, yra būtent kaltinamoji A. P..

16. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir to norėjo. Netiesioginė tyčia nužudymo atveju konstatuotina tais atvejais, kai kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ar gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors to ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą pasekmėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, pagal susiformavusią teismų praktiką, apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

17. Byloje surinkti, ištirti bei įvertinti įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamosios A. P. smurtiniai veiksmai ir Ž. G. mirtis susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Ašmenimis suduodama vieną smūgį kirviu Ž. G. į galvą, tai yra į gyvybiškai svarbią kūno vietą, A. P. suvokė, kad kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą ar gyvybę, ir vienokie ar kitokie padariniai jai nebuvo svarbūs. Ją tenkino bet kokie padariniai, todėl daroma išvada, kad ji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tai nustačius, jos veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius kaip nužudymas. Kaltinamoji yra pakaltinama, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo, tačiau veikė nusikalstamai.

18. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kaltinamoji A. P. nužudė savo šeimos narį – sugyventinį Ž. G., su kuriuo gyveno bei vedė bendrą ūkį apie 20 metų. Šią faktinę aplinkybę patvirtino pati kaltinamoji, o taip pat velionio tėvas nukentėjusysis J. G., nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą kaltinamosios motina N. P., liudytojai S. B., V. S., D. S., A. A.. Kaltinamosios A. P. ir nužudytojo Ž. G. šeimos santykius patvirtina ir bendrų dukrų M. G. ir G. G. turėjimas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. liepos 15 d. pateikta A. P. charakteristika, kurioje nurodoma, jog ji gyveno kartu su Ž. G., vedė bendrą ūkį, turi dvi nepilnametes dukras, nuo 2016 m. jų globėja paskirta A. P. mama (2 t., b. l. 124). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismui nekyla jokių abejonių, jog kaltinamąją ir Ž. G., kurie veikos padarymo metu gyveno kartu, siejo artimi ilgalaikiai šeiminiai ryšiai, t. y., A. P. veika atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes ji tyčia nužudė savo šeimos narį, su kuriuos bendrai gyveno neįregistravusi santuokos.

IV. Bausmės skyrimas

19. Teismas pripažįsta kaltinamosios A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad ji veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vyriausiojo patrulio G. S. 2021 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. liepos 11 d. 9.54 val. A. P. nustatytas 1,53 promilių girtumas (2 t., b. l. 13-15). Be to, apie 2021 m. liepos 10 d. nuo pietų A. P. kartu su Ž. G. gausų alkoholio vartojimą patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

20. Skirdamas bausmę A. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta, sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – kaltinamosios tyčiniais veiksmais nužudytas žmogus. Kaltinamoji A. P. nusikalto pirmą kartą, už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje 2017 m. vasario 23 d. bausta įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 110). Kaltinamoji psichikos sveikatos centre neregistruota, priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašyta (2 t., b. l. 137). Atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, akte Nr. 75U-I-19/2021 nurodyta, kad A. P. yra pakaltinama. Jai nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas nusikaltimo padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. P. šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. P. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme bei atlikti laisvės atėmimo bausmę. A. P. inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. A. P. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. A. P. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jos elgesiui inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu (2 t., b. l. 186-190). Lazdijų seniūno A. P. charakterizuojama patenkinamai, nes jos gyvenimo būdas ir elgsena ne visada atitinka visuomenės nustatytas normas (2 t., b. l. 124), teismo sprendimu dėl asocialaus gyvenimo būdo jai neterminuotai buvo apribota motinos valdžia (4 t., b. l. 61-64). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog po įvykdyto nusikaltimo kaltinamoji buvo abejinga nukentėjusiojo atžvilgiu – iš karto nekvietė greitosios pagalbos, pati jos nesuteikė, nors pagal specialisto išvadą Nr. pM 5-197/2021(06) suteikus savalaikę kvalifikuotą medicinos pagalbą, galima buvo išvengti nukentėjusiojo mirties. Dėl įvykdyto nusikaltimo nesigailėjo, neigė kaltę keisdama savo parodymus, tačiau jų pakeitimo priežasčių paaiškinti nesugebėjo. Teismas atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos pobūdį bei motyvus, skaudžias pasekmes, į tai, jog yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių, bei prieina prie išvados, kad nors A. P. įvykdė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, tačiau nusikalto pirmą kartą, jai už tai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina trumpesnė nei vidurkis – dešimt metų, nes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent tokios trukmės terminuota laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui ir A. P. asmenybei bei leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

V. Civiliniai ieškiniai ir proceso išlaidos

21. Nukentėjusysis J. G. pareiškė 30 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir 2 259,10 Eur dėl turtinės žalos, patirtos laidojimo išlaidoms, atlyginti (1 t., b. l. 89-91). Nukentėjusiųjų nepilnamečių M. G. ir G. G. atstovė pagal įstatymą globėja N. P. pareiškė civilinį ieškinį 4 100 Eur turtinei (netekto išlaikymo) ir 40 000 Eur neturtinei žalai M. G. atlyginti bei 7 100 Eur turtinei (netekto išlaikymo) ir 40 000 Eur neturtinei žalai G. G. atlyginti (4 t., b. l. 56-60).

22. J. G. yra mirusiojo Ž. G. tėvas. Jo civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidos. Ieškinyje nukentėjęs ir civilinis ieškovas nurodė bei apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad sūnų laidojo savo lėšomis, laidotuvėms viso išleido 2 800 Eur, o iš valstybės gavo 300 Eur pašalpos, kuriuos minusavo iš prašomos priteisti turtinės žalos. J. G. savo civiliniame ieškinyje nurodė, kad laidojimo išlaidas sudarė: už duobkasių paslaugas 200 Eur, už gedulingus pietus 565,70 Eur, už sunaudotą kurą šermenų metu 38 Eur, už ritualines paslaugas ir Šv. Mišias bažnyčioje 150 Eur, už giedotojų paslaugas 100 Eur, prie ieškinio pateikė tai pagrindžiantį UAB „M.“ laidojimo paslaugų užsakymo lapą, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus (1 t., b. l. 93).

22.3. Įvertinus civilinio ieškovo pateiktus įrodymus dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjęs J. G. ieškinį pagrindė tik dėl 2 201,10 Eur turtinės žalos priteisimo.

23. Pagrįstas nepilnamečių nukentėjusiųjų reikalavimas iš kaltinamosios priteisti 4 100 Eur turtinei (netekto išlaikymo) žalai M. G. atlyginti bei 7 100 Eur turtinei (netekto išlaikymo) žalai G. G. atlyginti.

23.1. Iš kaltinamosios A. P. asmens duomenų išrašo matyti, kad ji yra M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina (2 t., b. l. 106-107). Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo matyti, kad šių vaikų tėvas buvo velionis Ž. G. (4 t., b. l. 61-64). Tėvo mirties metu abi mergaitės buvo nepilnametės. Kaip teisingai nurodoma ieškinyje, dėl tėvo Ž. G. mirties jos neteko maitintojo. Prašoma priteisti pinigų suma sudaro po 100 Eur kas mėnesį abiem vaikams iki jų pilnametystės.

23.2. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Nepilnamečiai vaikai visais atvejais, t. y. nepriklausomai nuo jų turtinės padėties ir kitų sąlygų, turi teisę gauti iš tėvų išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), atitinkamai vieno iš tėvų mirties atveju turi teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, 3K-3-495/2009).

23.3. Minėtu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimu iš tėvo Ž. G. buvo priteistas išlaikymas abiem dukroms po 100 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. M. G. pilnametystės sulauks (duomenys neskelbtini), tad nuo tėvo mirties 2021 m. liepos 10 d. iki jos pilnametystės jai turi būti suteiktas išlaikymas už 41 mėnesį, kas sudaro 4 100 Eur. G. G. pilnametystės sulauks (duomenys neskelbtini), tad nuo tėvo mirties 2021 m. liepos 10 d. iki jos pilnametystės jai turi būti suteiktas išlaikymas už 71 mėnesį, kas sudaro 7 100 Eur.

23.4. Įvertinus orientacinį kriterijų, kuriuo remiamasi priteisiant išlaikymą vaikui būtiniesiems poreikiams tenkinti, minimaliosios algos kitimą ir mokamos našlaičių pensijos dydį, daroma išvada, kad prašoma priteisti suma – 100 eurų per mėnesį, nėra per didelė ir yra pakankama nepilnamečių M. G. ir G. G. poreikiams tenkinti. Teismas daro išvadą, kad pareikštas reikalavimas dėl šių sumų priteisimo vaikų išlaikymui netekus maitintojo yra pagrįstas ir priteistinas iš kaltinamosios A. P..

24. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintini iš dalies.

24.1. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, CK 6.251 straipsnio 2 dalis bei CK 6.282 straipsnis). Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai asmenys, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

24.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjęs J. G. ir nužudytasis Ž. G. yra tėvas ir sūnus. Mirties dieną sūnus buvo suaugęs ir gyveno kartu su kaltinamąja A. P., tačiau nėra pagrindo netikėti J. G. parodymais, kad santykiai tarp tėvo ir sūnaus buvo artimi, ryšiai glaudūs. Tėvas pagal galimybes rūpinosi sūnumi, kartu gyveno tame pačiame kaime, dažnai susitikdavo. Sūnus padėdavo nukentėjusiajam nupjauti žolę, supjauti malkas, padėdavo visuose namų ūkio darbuose. Atsižvelgiama ir į tai, kad J. G. pagal kaimyno E. M. pranešimą atvyko į sūnaus namą ir rado jį negyvą, padėjo išnešti kūną. Sūnų ir tėvą siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai. Po sūnaus žūties sutriko J. G. sveikata.

24.3. M. G. ir G. G. yra nužudytojo J. G. dukros. Nors ieškinyje konkrečių tarpusavio santykių nepabrėžė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jos gimė kaltinamosios A. P. ir J. G. šeimoje, pažinojo savo tėvą. Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo seka, kad mergaitėms G. G. ir M. G. laikinoji globa nustatyta dar Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 21 d. ir vėliau pakartotinai 2016 m. spalio 3 d. įsakymais. Šiame teismo sprendime konstatuota, kad tiek vaikų motina, tiek ir tėvas vengia atlikti savo pareigą auklėti nepilnametes dukras ir tinkamai jomis rūpintis, neteikia išlaikymo, mažai bendrauja su dukromis, su kuo civiliniame procese sutiko ir patys vaikų tėvai, todėl jiems tėvų valdžią buvo neterminuotai apribota, o vaikų globėja buvo paskirta vaikų senelė kaltinamosios motina N. P. (4 t., b. l. 61-64). Duomenų, kad po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo pasikeistų vaikų ir tėvo Ž. G. santykiai, nėra. Tai reiškia, kad vaikų ir Ž. G. tarpusavio socialiniai ryšiai jo mirties dieną buvo nutrūkę. Visgi vaikų žinojimas apie tėvo netektį, nors ir mažu laipsniu, tačiau neabejotinai jas paveikė, ypač dėl to, kad tėvą nužudė šių vaikų motina. Todėl nėra pagrindo manyti, kad neturtinės žalos vaikai apskritai nepatyrė ir nenusipelno teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Juolab, kad pati kaltinamoji A. P. pripažino vaikų atstovės ieškinį, sutiko, kad vaikai dėl įvykio patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą.

24.4. Nustatant neturtinės žalos dydį vertinama ir kaltinamosios turtinė padėtis, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau priteistos sumos turi būti realios. Teismų praktikoje nuo 2020 metų pastebima tendencija, jog nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobūdžio žalą dėl jų artimųjų tyčinio nužudymo su kvalifikuojančiu požymiu, kuris A. P. inkriminuotas šioje byloje, priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja, nužudytojo tėvams vidutiniškai priteisiama apie 17 000 Eur, vaikams apie 6 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-303/2015, 2K-96-303/2020, 2K-322-511/2016, 2K-38-942/2017, 2K-137-693/2017 ir kt.). Taigi nukentėjusiųjų pateikti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienam iš jų išeina iš teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos ribų tokio pobūdžio bylose. Todėl nužudytojo tėvui J. G. priteistina 15 000 Eur, o nužudytojo vaikams, įvertinus nutrūkusius socialinius ryšius, - po 1 000 Eur kiekvienam vaikui neturtinei žalai atlyginti.

25. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. P. buvo laikinai sulaikyta 2021 m. liepos 11 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 13 d. nutartimi jai buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui. Vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. P. buvo tęsiamas. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas jai pakeista dokumentų paėmimu ir namų areštu, įpareigojant A. P. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 18.00 val. vakaro iki 7.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi stacionare ar baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme bei dalyvavimu teismo posėdžiuose. Kardomosios priemonės iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis, paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, naikintinos.

26. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298 straipsniais, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jai paskirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

A. P. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti A. P. palikti galioti kardomąsias priemones – namų areštą ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, o nuosprendį pradėjus vykdyti – ją suimti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką A. P. įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. liepos 11 d. iki 2022 m. liepos 19 d.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamosios A. P. priteisti J. G. 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 2 201,10 Eur (du tūkstančius du šimtus vieną eurą ir 10 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiųjų nepilnamečių M. G. ir G. G. atstovės pagal įstatymą N. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš kaltinamosios A. P. priteisti M. G. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 4 100 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš kaltinamosios A. P. priteisti G. G. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 7 100 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Vaikams M. G. ir G. G. priteistas pinigų sumas iki vaikų pilnametystės uzufrukto teise pavesti tvarkyti jų globėjai N. P..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje:

1. 2021 m. liepos 11-12 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtus: pilkos spalvos šortus, nuoplovas, baltos spalvos popieriaus gniužulą, pakabinamą spyną, kirvį, mėlynos spalvos plastikinį dubenį, guminį juodos spalvos kilimėlį, metalinį kastuvą su mediniu kotu ir plastikine rankena, rožinės spalvos gumines šlepetes, medinės staktos atplaišą, juodos spalvos marškinius, trumpomis rankovėmis gelsvos spalvos paklodę, raštuotą antklodės užvalkalą, baltos ir violetinės spalvų raštuotą pagalvės užvalkalą, baltos, raudonos, geltonos ir rudos spalvų raštuotą pagalvės užvalkalą – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2. 2021 m. liepos 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais iš A. P. paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, batus, marškinėlius, džinsus – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. P.;

3. 2021 m. liepos 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus paimtas Ž. G. trumpikes ir kojines – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

4. 2021 m. liepos 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus paimtus Ž. G. rankų nagų su panagių turiniu pavyzdžius, galvos plaukus iš tipinių vietų, kraujo pavyzdį – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

5. 2021 m. liepos 11 d. ir 2021 m. liepos 23 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais paimtas nuoplovas nuo A. P. rankų pirštų panagių, pėdų bei seilių pavyzdį – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

6. 2021 m. rugsėjo 20 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtą metalinį vazoną (puodą) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. 2021 m. liepos 11-12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedą - kompaktinį diską, kuriame įrašytas įvykio vietos vaizdo įrašas (vokas Nr. 1) – palikti saugoti byloje;

2. 2021 m. liepos 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedą – kompaktinį diską, kuriame įrašyta iš Bendrojo pagalbos centro gauta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (vokas Nr. 2) - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

3. 2021 m. liepos 12 d. įtariamosios A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedą - kompaktinį diską (vokas Nr. 3) – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.