- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2-243-820/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25083-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.4.3.2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „INTAC LIT“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, ieškinį dėl žalos priteisimo, pareikštą atsakovui A. B., tretysis šios bylos asmuo R. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
1.1. Priteisti iš atsakovo 24 107,40 EUR žalos atlyginimui.
1.2. Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
1.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog yra bankrutuojanti įmonė. Įmonė buvo įsteigta 1993 m. lapkričio 26 d. Atsakovas įmonės vadovu buvo nuo 1996 m. vasario 19 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. balandžio 9 d., kada bendrovės valdymą perėmė paskirtas bankroto administratorius, bendrovės vadovu buvo (duomenys neskelbtini) pilietis R. N.. Laikotarpiu nuo 2002 m. lapkričio 19 d. iki 2004 m. liepos 8 d. atsakovas buvo ir vienintelis įmonės akcininkas, tačiau po 2004 m. liepos 8 d. Juridinių asmenų registrui duomenų apie bendrovės akcininkų pasikeitimą nepateikė, nors pats buvo įmonė vadovu ir buvo atsakingas už jos veiklą. Ieškovo teigimu atsakovas, paskirdamas įmonės vadovu R. N., sąmoningai sukūrė situaciją, kad bendrovėje neliko nei turto, nei dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti įmonės sudarytus sandorius atsakovo vadovavimo laikotarpiu.
3. Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties nustatyta, jog įmonės finansiniuose dokumentuose pateikti duomenys apie bendrovės turimą turtą, atsargas, gautinas sumas ir kt. neatitinka tikrovės. Nesant bendrovės vadovo pateiktų dokumentų, nėra galimybės įvertinti ir tikrosios įmonės finansinės padėties. Tačiau Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įmonė buvo nemoki jau nuo 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovas neiniciavo bankroto bylos iškėlimo. Tuo labiau nustatyta, kad atsakovas ne tik, kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, bet ir ėmėsi sąmoningų aktyvių veiksmų dėl savo neveikimo kylančioms pasekmėms išvengti, t. y. neteikė valstybės institucijoms reikalingų finansinių dokumentų, neteikė informacijos apie akcininkų pasikeitimus, perleido bendrovę (duomenys neskelbtini) piliečiui R. N., dėl ko nėra galimybės gauti įmonės dokumentų apie jos finansinę padėtis ir sudarytus sandorius.
4. Bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimai sudaro 24 107,42 EUR, kurie yra patvirtinti Vilniaus apygardos teismo nutartimi bankroto byloje.
5. Atsakovas nuo 2015 metų neiniciavo bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei, todėl bendrovės skolos kreditoriams didėjo. Kadangi nėra žinoma apie tikrąją bendrovės finansinę padėtį, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į nepatenkintus kreditorių reikalavimus bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, skola dėl bankroto bylos neiniciavimo sudaro 24 1707,42 EUR ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovo.
II. Atsakovo atsikirtimų santrauka
6. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad nesutinka su ieškiniu. Atsakovas nurodo, jog ieškovas savo reikalavimus kildina iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtintos bendros 24 170,42 EUR kreditorinių reikalavimų sumos. Teigia, kad ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo, kaip įmonės vadovo, atlyginti dėl jo veiksmų padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį.
7. Atsakovas teigia, kad 2017 m. jis perdavė bendrovės dokumentus naujam direktoriui R. N. bei nurodė tikrąją įmonės finansinę padėtį. Naujasis vadovas žadėjo nukreipti išieškojimus į įmonės debitorius ir skirti susigrąžintas lėšas atsiskaitymams su įmonės kreditoriais. Iš 2015 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė turėjo turto bendrai 290 803 EUR sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 104 054 EUR. Todėl vertinant tos dienos duomenimis įmonė nebuvo nemoki ir atsakovas, būdamas jos direktoriumi, neturėjo pareigos kreiptis į teismą bankroto bylos. Tačiau nėra aišku, kas įmonės turėtą turtą sumažino iki 6 930 EUR bei kas pripažino įmonės turimą turtą menkaverčiu. Atsakovo teigimu nėra jokio pagrindo ginčyti 2015 m. gruodžio 31 d. balanso ar laikyti, kad jis neatitinka finansinės atskaitomybės dokumentams keliamų reikalavimų. Taip pat nesutinka su ieškovo teiginiu, kad atsakovas siekia išvengti ankstesniam vadovui ir įmonės savininkui tenkančių pareigų ir galinčios kilti atsakomybės, kadangi bendrovės skolas jis sumažino nuo 104 054 EUR sumos iki 26 150 EUR. Balanso duomenys neatspindi vėlesnio turto pokyčio, be to, yra sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Pasak atsakovo, ieškovas neįrodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, kaip buvęs, ne paskutinis, įmonės vadovas. Kadangi jis nei iššvaistė, nei prarado, nei sumažino jo vertės, konstatuotina, kad nepadarė ir įmonei žalos. Tuo labiau nėra jokio priežastinio ryšio dėl kilusios žalos ir atsakovo veiksmų. Tuo labiau, kad atsakovas pasitraukdamas iš įmonės veiklos nenumatė ir nežinojo, kad po metų įmonei bus iškelta bankroto byla. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo ir tai, kad su „Swedbank“ sudaryta overdrafto sutartis buvo tinkamai vykdoma net 11 metų, bankas kaskart vertindavo įmonės finansinę padėtį, todėl įmonė iki pat 2017 m. tikrai buvo moki ir vykdė savo įsipareigojimus.
III. Trečiojo asmens atsikirtimų santrauka
8. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
IV. Procesiniai sprendimai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. protokoline nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė R. N..
10. Ieškovas 2018 m. spalio 30 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
11. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
12. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
13. Iš juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog ieškovo vadovu nuo 1996 m. vasario 19 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. buvo atsakovas A. B., kuris laikotarpiu nuo 2002 m. lapkričio 19 d. iki 2004 m. liepos 8 d. buvo ir vienintelis akcininkas, taip pat iki 2017 m. balandžio 21 d. ėjo valdybos pirmininko pareigas. Nuo 2017 m. birželio 1 d. įmonės vadovu buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) pilietis R. N.. Po 2017 m. balandžio 21 d. įmonėje valdyba nebuvo suformuota.
14. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovui UAB „INTAC LIT“ (toliau – ieškovas, bendrovė, įmonė) buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma 24 107,42 EUR.
15. Kasacinės instancijos teismo suformuota nuosekli teismų praktika, kurioje nagrinėjama įmonių vadovo atsakomybė dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuria ir bus vadovaujamasi priimant sprendimą byloje.
16. Visos galiojusios LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) redakcijos įtvirtino įmonės administracijos vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai. 1997 m. Įmonių bankroto įstatymo (1997 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. VIII-270 redakcija, galiojusi nuo 1997 m. spalio 1 d.) 7 straipsnio 1, 2 dalys nustatė, kad įmonei, turinčiai juridinio asmens teises, tapus nemokia, jos administracijos vadovas privalo per 10 dienų nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos pateikti informaciją apie įmonės būklę Vyriausybės įgaliotai institucijai paskelbti „Valstybės žiniose“, raštu pranešti apie tai valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjui, informuoti valdybą (jei įmonėje yra sudaryta valdyba). Valdyba (jei ji nesudaryta, – administracijos vadovas) ne vėliau kaip per 40 dienų privalo sušaukti įmonės valdymo organą, kuris turi teisę priimti nutarimą įmonę reorganizuoti ar likviduoti. Administracijos vadovas, gavęs įmonės valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą įmonę reorganizuoti ar likviduoti, įgaliojimą (valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjo leidimą), per 5 dienas, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos, turi kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Jeigu įmonės, kuri tapo nemoki, valdymo organas, kuris turi teisę priimti nutarimą įmonę reorganizuoti ar likviduoti (valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjas), nesuteikia tokio įgaliojimo, administracijos vadovas privalo per 5 dienas nuo susirinkimo dienos pateikti teismui pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.
17. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
18. Bendrovės vadovo deliktinei civilinei atsakomybei taikyti, kai vadovas laiku nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, būtina nustatyti visas vadovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį, kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai).
19. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal ĮBĮ 8 straipsnį žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Šis kasacinio teismo išaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turi įrodyti, jog būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sumažėjo jo kreditorių galimybės gauti didesnę dalį reikalavimų patenkinimo.
20. Skirtingais laikotarpiais galiojusios ĮBĮ redakcijos skirtingai apibrėžė nemokumą, kuris yra bankroto bylos iškėlimo pagrindas, tačiau įmonės, kuriai vadovavo atsakovas, būklė, ieškovo nuomone, nuo 2015 metų visais laikotarpiais buvo teikianti pagrindą bankroto bylai inicijuoti ir jai iškelti. Ieškovo teigimu, atsakovui A. B. perleidžiant įmonę (duomenys neskelbtini) piliečiui trečiajam asmeniui R. N. įmonė jau buvo nemoki. Ieškovas teigia, kad iš bendrovės 2015 m. balanso matyti, kad bendrovės turtas 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 290 803 EUR iš jų trumpalaikis turtas – 252 385 EUR, ilgalaikis turtas – 38 418 EUR. Iš balanso taip pat matyti, kad bendrovės ilgalaikį turtą sudarė nematerialus turtas už 5 EUR, materialus turtas už 6 844 EUR ir finansinis turtas už 31 569 EUR. Iš 2015 m. gruodžio 31 d. aiškinamojo rašto matyti, kad 31 569 EUR finansinį turtą sudarė investicijos į asocijuotą įmonę UAB “Pasaulio vartai”, nurodytos įsigijimo savikaina (kur bendrovė turėjo 49,5 proc. nurodytos įmonės akcijų). Iš bendrovės 2015 m. balanso taip pat matyti, kad ji 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo trumpalaikio turto už 252 385 EUR, iš jų atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių už 149 559 EUR, per vienerius metus gautinų sumų už 102 745 EUR ir pinigų bei jų ekvivalentų už 81 EUR. Pagal „Swedbank“, AB įmonės bankroto byloje pateiktus duomenis, bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 289 336 EUR (vėliau nustatyta, kad 147 965 EUR įkainotų atsargų realiai nebuvo), o įsiskolinimų už 110 342 EUR. Iš bendrovės 2015 m. balanso matyti, kad bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 290 803 EUR įsiskolinimų už 104 054 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo finansiniuose dokumentuose nurodomas turtas už 2015 ir 2016 metus yra iš esmės identiškas, atsargų, kurios realiai neegzistavo, įkainojimas iš esmės sutampa, taip pat į tai, kad nuo 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė neįgijo jokio registruotino turto, akivaizdu, kad likusią po atsargų didžiausią turto dalį 2015 - 2016 metais sudarė per vienerius metus gautinos sumos, kurios 2015 – 2016 metų laikotarpiu taip pat iš esmės sutampa. Bankroto byloje nesant jokių duomenų, kad 2017 - 2018 metais per vienerius metu įmonės mokėtinos sumos buvo išmokėtos ir (ar) atgautos kokiu nors kitu būdu, konstatuotina, kad jos nėra realios, o kadangi jų dydžiai iš esmės sutampa, konstatuotina, kad ir bendrovės balanse už 2015 metus nurodytos per vienerius metus gautinos sumos už 102 745 EUR nėra realios, objektyviai atgautinos, dėl ko realiai neatspindinčios ieškovo disponuojamo turto. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ieškovas teigia, kad realiai 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 6 930 EUR (nematerialaus turto už 5 EUR, materialaus turto už 6 844 EUR ir pinigų ar jų ekvivalento už 81 EUR). Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 104 054 EUR, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 71 826 EUR. Konstatuoja, jog 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki. Su šiais teiginiais nesutiktina.
21. Taigi tiek teisės aktai, tiek teismų praktika patvirtino įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę už jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Nurodytos teisės normos gali būti taikomos ir tais atvejais, kai reikalaujama žalos atlyginimo už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011. Teismų praktika. 2011, Nr. 35).
22. Aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pakartotinai įrodinėti nebereikia (CPK CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutiktina su ieškovo teiginiais, kad įmonė, atsakovui perleidžiant ją trečiajam asmeniui R. N., t. y. 2017 m. gegužės 31 d. duomenimis, buvo nemoki. Ieškovas nepagrįstai ieškinyje nurodo, jog naujasis vadovas R. N. jokių vadovo funkcijų nevykdė. Šias aplinkybes patvirtina ne tik byloje esantys įrodymai, bet ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje konstatuodamas, kad „į bylą pačios kreditorės AB Swedbank yra pateiktas jai, kaip įkaito turėtojai, adresuotas 2017 m. birželio 20 d. UAB „INTAC LIT“ vadovo R. N. pranešimas, kad ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys nutrauktos; turtas, esantis nuomojamose patalpose, yra įkeistas AB Swedbank pagal 2014 m. lapkričio 12 d. overdrafto sutartį Nr. 04-046043-oj, o nuomininkas neturi objektyvių galimybių išvežti įkeistą turtą, todėl kreditorė informuojama, kad kreiptųsi į nuomotoją t. y. Vilniaus kolegiją, ir suderintų įkeisto turto pasiėmimą savo žinion“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1552-241/2019; 39 punktas). Kaip matyti iš minėto UAB „INTAC LIT“ vadovo R. N. pranešimo kreditoriui AB Swedbank, naujasis įmonės vadovas R. N. de fakto atliko savo, kaip vadovo pareigas. Atsakovo pateikti turto perdavimo aktai byloje nėra nuginčyti, todėl laikytini galiojančiais, juose užfiksuota informacija taip pat laikytina teisinga, kol nėra nuginčyta. Iš pateikto 2015 m. gruodžio 31 d. balanso, byloje esančio 2017 m. gegužės 31 d. balanso, matyti, jog įmonė jos perdavimo kitam vadovui metu nebuvo nemoki. Faktas, kad įmonėje nuo 2017 m. balandžio 21 d. nebuvo nei vieno darbuotojo, nepatvirtina, kad įmonė yra nemoki. Pagal byloje esančius įrodymus matyti, jog atsakovas trečiajam asmeniui perdavė turtą pagal aktus, tretysis asmuo, kaip naujasis vadovas, pasiūlė turtą perimti kreditoriui, kaip įkaito turėtojui. Šios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas perdavė turtą naujam vadovui, todėl turtas buvo ir įmonė negalėjo būti laikoma nemokia. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas perleido jau nemokią bendrovę (duomenys neskelbtini) piliečiui siekdamas išvengti atsakomybės už bendrovei padarytą žalą, atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškovo teiginiai, kad perleidus bendrovę naujajam vadovui, įmonė faktiškai balanse nurodyto turto neturėjo ir dėl to buvo nemoki bei atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto proceso pradėjimo, nepagrįsti ir atmestini.
23. Ieškovas privalėjo nurodyti ir įrodyti teismui, kada tiksliai įmonė tapo nemoki ir įrodyti, jog būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sumažėjo jo kreditorių galimybės gauti didesnę dalį reikalavimų patenkinimo, kol atsakovas ėjo vadovo pareigas, t. y. iki 2017 m. gegužės 31 d., tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad bendrovė 2017 m. gegužės 31 d. perduodant ją trečiajam asmeniui R. N. nebuvo nemoki, net gi 2019 m. lapkričio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatavus, kad „esant nustatytoms ir nei vienos iš šalių neginčijamoms aplinkybėms, jog BUAB „INTAC LIT“ nuomotose patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra įmonei priklausančio turto, spręstina, jog atsargos nepagrįstai eliminuotos iš įmonės turtinės masės, ir byloje esančių duomenų pagrindu negalima padaryti vienareikšmiškos išvados dėl UAB „INTAC LIT“ nemokumo momento“, konstatuoti, jog įmonė nemoki buvo jau 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis ir atsakovas pažeidė įmonės vadovo pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, negalima. Todėl šiuo atveju darytina išvada, kad nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys, kurie būtų pagrindas atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, atsakomybei kilti.
24. Kasacinio teismo išvada, kad žalos atlyginimas už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą priteisiamas įmonei, o ne jos kreditoriams, lemia ir tai, kad nustatant žalos dydį turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Taigi įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi. Be to, sprendžiant įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011. Teismų praktika. 2011, Nr. 35).
25. Ieškovas reikalauja priteisti jam iš atsakovo 24 170,42 EUR dydžio žalą, kurią sudaro ieškovo bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Ieškovo teigimu būtent kreditorių reikalavimų suma ir yra ieškovo patirta žala dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo esant įmonei nemokiai nevykdymą. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant žalos dydį turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Šiuo atveju ieškovas neįrodinėja, kiek padidėjo kreditorių reikalavimai atsakovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl šiuo atveju laikytina, jog ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio.
26. Šiame sprendime nustatyta, jog atsakovas, kaip vadovas iki 2017 m. gegužės 31 d. neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos pradėjimo, nes įmonė tuo metu nebuvo nemoki, turėjo turto, tačiau nėra aiški nei jo konkreti sudėtis, nei jo buvimo vieta. Tačiau tai, kad ieškovas neturi duomenų apie bendrovės turto buvimo vietą ar duomenų apie bendrovės dokumentus, nesudaro pagrindo taikyti civilinę atsakomybę buvusio vadovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovo reikalavimas dėl 24 107,42 EUR žalos atlyginimo yra atmestinas.
27. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
29. Atsakovas patyrė 1210 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios, ieškinį atmestus, priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).
30. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo BUAB „INTAC LIT“ (į. k. 111465215) administravimui skirtų lėšų 1 210 EUR (vieną tūkstantį du šimtus dešimt euro) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.