- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- e2-1552-241/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00238-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3863-864/2019 pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „INTAC LIT“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ pareiškimą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „INTAC LIT“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo – A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „INTAC LIT“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tamtamas“ kreipėsi į teismą, prašydama BUAB „INTAC LIT“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir iš A. B. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad įmonei nustojus atsiskaitinėti su kreditoriais bei nustojus vykdyti faktinę veiklą, balanse įrašytas turtas nebuvo skirtas atsiskaityti su kreditoriais, nesiimta veiksmų likviduoti įmonę, o sąmoningai atlikti veiksmai nukreipti į įmonės kreditorių galimybių atgauti skolas apribojimą, galimai iššvaistytas balanse įrašytas turtas, slepiant įmonės finansinę padėtį Juridinių asmenų registrui nepateikta finansinė atskaitomybė už 2016 m., o atsakomybę už neišsaugotą įmonės turtą bandyta perkelti nuo 2017 m. birželio 1 d. įmonės vadovu paskirtam Moldovos piliečiui R. N., su kuriuo įmonei iškėlus bankroto bylą, susisiekti nepavyko. Bankroto administratorei nebuvo perduotas joks įmonės turtas ir dokumentacija, todėl tapo neįmanoma nei patikrinti sudarytų sandorių, nei sužinoti, kaip buvo panaudotas balansuose įrašytas turtas. Moldovos pilietis R. N. įmonės dalyviu ir vadovu tapo bendrovei jau esant akivaizdžiai nemokiai. 2017 m. birželio 1 d. dokumentų, turto ir antspaudo priėmimo–perdavimo aktas buvo sudarytas siekiant tik imituoti jame nurodytos dokumentacijos ir turto perdavimą naujai paskirtam vadovui, o įmonės 2017 m. gegužės 31 d. balanse, ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto sąraše ir 2017 m. gegužės 31 d. atsargų sąraše nurodytas turtas realiai taip ir nebuvo perduotas. 2017 m. rugsėjo – spalio mėn. antstolis, vykdęs išieškojimą kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) Swedbank naudai, nerado įmonės turto, iš kurio būtų galima išieškoti, todėl manytina, kad įmonės 2017 m. gegužės 31 d. balanse nurodytas turtas (atsargos) buvo iššvaistytas ir (arba) paslėptas, todėl įmonė neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir tapo nemokia, t. y. šie veiksmai sąlygojo nemokumą ir bankrotą. Palyginus įmonės balansų už 2015 m., už 2016 m. ir 2017 m. gegužės 31 d. sudaryto balanso duomenis, spręstina, kad įmonė turėdama trumpalaikių įsipareigojimų kreditoriams pirmiausiai apmokėjo ilgalaikius įsipareigojimus – išmokėjo dividendus, o įmonės 2017 m. gegužės 31 d. balanse įrašytas turtas, kuriuo galėjo būti padengti trumpalaikiai įsipareigojimai su įmone nesusijusiems asmenims, buvo iššvaistytas (paslėptas) nuo kreditorių ir administratorės. Toks įsipareigojimų apmokėjimo būdas, kai pirmiausiai dengiami įsipareigojimai susijusiems asmenims, o turto padengti trumpalaikiams įsipareigojimams su įmone nesusijusiems asmenims nelieka, pripažintini neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų, ir galimai atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930? straipsnyje įtvirtintą mokėjimų eiliškumą
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi BUAB „INTAC LIT“ bankrotą pripažino tyčiniu ir pareiškėjai iš A. B. priteisė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. BUAB „INTAC LIT“ buvo nemoki, jai turėjo būti iškelta bankroto byla, tačiau jos vadovas A. B., žinodamas įmonės finansinę padėtį, nevykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o įmonės valdymą perleido užsienio piliečiui. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktais pripažino bankrotą tyčiniu.
4. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą, 2019 m. liepos 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą dėl BUAB „INTAC LIT“ bankroto pripažinimo tyčiniu perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos visapusiškai neišsiaiškinus nagrinėjamam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta.
5. Pakartotinai nagrinėjant prašymą dėl BUAB „INTAC LIT“ bankroto pripažinimo tyčiniu Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartimi įpareigojo bankroto administratorę pateikti teismui akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įmonės akcijos buvo perleistos R. N., tačiau bankroto administratorė teismo įpareigojimo neįvykdė, argumentuodama tuo, kad toks dokumentas, kaip ir visi kiti bendrovės dokumentai, bankroto administratorei nebuvo perduotas. Bankroto administratorė pateikė iš VĮ Registrų centras gautą 2017 m. gegužės 31 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė pareiškimo dėl BUAB „INTAC LIT“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti. Nurodė, kad kreditorė AB Swedbank buvo informuota apie jo pasitraukimą iš įmonės vadovo pareigų, ir 2017 m. spalio mėn. kartu su antstoliu aprašė ir areštavo įmonės turtą, kuris buvo įkeistas kreditorei AB Swedbank. Bankroto administratorė turi visus įgaliojimus ir pagrindą perimti įmonės turtą, taip patenkinant kreditorių finansinius reikalavimus, o pareikštas ieškinys suinteresuotajam asmeniui dėl neva tai žalos atlyginimo bei pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu yra tik bankroto administratorės bandymas nuslėpti savo neveikimą. Atkreipė dėmesį, jog negali būti atsakingas už paskutinio įmonės vadovo veiksmus, nes visus įmonės dokumentus 2017 m. birželio 1 d. perdavė naujajam įmonės vadovui, sudarė faktinę įmonės situaciją atspindintį balansą 2017 m. gegužės 31 d., kurį taip pat perdavė naujajam vadovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pripažino BUAB „INTAC LIT“ bankrotą tyčiniu; priteisė iš A. B. ir R. N. po 605 Eur bylinėjimosi išlaidų BUAB „INTAC LIT“ naudai.
8. Teismas konstatavo, jog BUAB „INTAC LIT“ bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 bei 5 punktuose įtvirtintų tyčinių bankroto kriterijų pagrindu.
9. Teismas įvertinęs 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, išanalizavęs BUAB „INTAC LIT“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo momentą, nustatė, kad daugumai šių kreditorių įsiskolinimai atsirado 2017 metų I–II ketvirtį, todėl sprendė, jog atsiskaitymai su kreditoriais (įskaitant didžiausią kreditorę AB Swedbank) sutriko 2017 m. pirmąjį pusmetį, tačiau kreditorės AB Swedbank pareiškimas teismui dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas tik 2018 m. vasario 13 d. Teismas sprendė, jog iš esmės pareiga kreiptis į teismą dėl BUAB „INTAC LIT“ bankroto bylos iškėlimo buvo atsiradusi dar 2017 m., tačiau ji nebuvo įvykdyta.
10. Teismas, įvertinęs, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu iš įmonės vadovo pareigų atšauktas A. B. ir naujuoju įmonės vadovu paskirtas Moldovos Respublikos pilietis R. N. ir nustatytą įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo momentą (t. y. 2017 metų I–II ketvirtis), sprendė, kad įmonės vadovas A. B. (vadovavęs įmonei beveik nuo jos įsteigimo) buvo atšauktas iš pareigų būtent tuo metu, kai įmonė jau turėjo finansinių sunkumų ir jokios ekonominės veiklos nevykdė (2017 m. balandžio 15 d. nebebuvo apdraustųjų asmenų). Po naujojo vadovo paskyrimo įmonė ir toliau jokios ekonominės veiklos faktiškai nevykdė, darbuotojų neturėjo. Teismo vertinimu, keičiant įmonės vadovą buvo žinoma ir negalėjo būti nežinoma įmonės finansinė padėtis bei tai, jog įmonėje jau atsirado pradelsti įsipareigojimai kreditoriams bei sutriko atsiskaitymas su pagrindiniu įmonės kreditoriumi – AB Swedbank.
11. Teismas nustatė, kad paskutinis įmonės vadovas R. N. bankroto byloje jokių reikalaujamų dokumentų neteikė bei nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi jam skirta bauda), todėl sprendė, kad nėra galimybės bankroto byloje nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
12. Iš 2017 m. birželio 1 d. UAB „INTAC LIT“ dokumentų, turto ir antspaudo priėmimo–perdavimo akto bei jo priedų teismas nustatė, kad įmonės atsargų vertė sudaro 136 110 Eur sumą. Panaši jų vertė nurodyta ir 2016 m. gruodžio 31 d. AB bankui „Hansabankas“ įkeičiamų prekių atsargų sąraše (146 721 Eur), tačiau įkeistos prekių atsargos nėra aiškiai identifikuotos (nurodyta, jog jas sudaro kompiuterinė ir spausdinimo technika bei priedai 3 694 vnt.). Teismas nustatė, kad BUAB „INTAC LIT“ įsipareigojimų vykdymas pagal su kreditore AB Swedbank sudarytą 2004 m. lapkričio 12 d. kredito sutartį buvo užtikrintas įkeitimo lakštu, BUAB „INTAC LIT“ nuosavybės teise priklausančių lėšų sąskaitoje bei kilnojamojo turto (prekių atsargų) įkeitimu. Vykdymo procese BUAB „INTAC LIT“ skola kreditorei nebuvo išieškota. Kreditorės AB Swedbank 2019 m. vasario 18 d. pateiktais duomenimis, 2017 m. lapkričio 3 d. nuvykus į įmonės atsargų buvimo vietą buvo nustatyta, kad didžioji dalis turto buvo sunkiai identifikuojama, be registracijos, be numeracijos, dėvėta, nebenaudojama. Teismas sprendė, jog jeigu prekių atsargos, nurodytos 2017 m. gegužės 31 d. UAB „INTAC LIT“ atsargų sąraše, realiai egzistuotų, būtų tinkamai inventorizuotos, identifikuotos ir būtų būtent tokios vertės, kuri nurodyta šiame dokumente, įmonė būtų pajėgi atsiskaityti su pagrindine kreditore AB Swedbank. Teismas konstatavo, jog būtinų pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus prekių atsargų įmonėje išsaugojimo neužtikrinimas, lėmęs įmonės neatsiskaitymą su pagrindine kreditore AB Swedbank, vertintinas kaip sąmoningas siekis tokiais veiksmais įmonę privesti prie bankroto.
13. Byloje nustatytas aplinkybes, dėl finansinių sunkumų turinčios ir veiklos nevykdančios įmonės valdymo perdavimo užsienio piliečiui R. N., kuris nevykdo pareigos perduoti įmonės dokumentus bei turtą bankroto administratoriui, prieš pat kredito sutarties nutraukimą su didžiausia įmonės kreditore (kuriai įsipareigojimų vykdymas buvo užtikrintas, be kita ko, prekių atsargų įkeitimu), teismas vertino kaip tikėtiną prielaidą, jog iš esmės tokiais veiksmais buvo siekta tikslų, nesusijusių su veiklos išsaugojimu, jos vystymu, ar atsiskaitymu su kreditoriais, ir sąmoningai sudaroma situacija, kuomet apsunkinamos galimybės nustatyti tikrąją įmonės finansinę padėtį, bankroto atsiradimo priežastis, siekiama išvengti atsakomybės prieš įmonės kreditorius. Teismas padarė išvadą, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai (įmonės apskaitos dokumentai neišsaugoti ir neperduoti administratoriui) ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto ir tai yra pagrindas BUAB „INTAC LIT“ bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4–5 punktai).
14. Pasisakydamas dėl balansų duomenimis grindžiamų pareiškimo argumentų dėl dividendų susijusiems asmenims išmokėjimo, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo tvarką, teismas nurodė, kad 2015 m. ir 2017 m. gegužės 31 d. balansų duomenys sudaro prielaidą spręsti apie dividendų išmokėjimą, tačiau byloje nėra duomenų, kokiu konkrečiai laikotarpiu šie dividendai buvo išmokėti, todėl nėra galimybės įvertinti, ar jie buvo išmokėti jau egzistuojant pradelstiems įsiskolinimams kreditoriams bei atitinkamai spręsti apie CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymo tvarkos pažeidimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Suinteresuotas asmuo A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimo dėl BUAB „INTAC LIT“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas konstatavo, kad dar 2017 m. I–II ketvirtį įmonė jau buvo nemoki, todėl tuometinis įmonės vadovas A. B. (apeliantas) neįvykdė savo pareigos ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad BUAB „INTAC LIT“ bankrotas neatitinka tyčinio bankroto požymių, o pirmosios instancijos teismas neištyrė visų aplinkybių, kurias nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartyje. Teismas iš esmės nevertino BUAB „INTAC LIT“ pradelstų įsipareigojimų, netyrė atsiskaitymo terminų, jų įvykdymo datos, nors tik nustačius šias aplinkybes galima spręsti dėl įmonės faktinio nemokumo momento. 2017 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis, įmonė turėjo 201 278 Eur turto, iš kurio atsargos sudarė 136 110 Eur, o per vienerius metus gautinos sumos – 65 150 Eur; pradelsti įsipareigojimai siekė 26 150 Eur, taigi neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė turėjo laikinų finansinių sunkumų, tačiau buvo moki.
15.2. Įmonės veiklą sutrikdė kreditorės AB Swedbank nutraukta overdrafto sutartis. Kreditorė buvo informuota apie apelianto pasitraukimą iš įmonės vadovo pareigų ir dėl to dar 2017 m. spalio mėnesį kartu su antstoliu aprašė ir areštavo įmonės turtą. Jokių įrodymų, kad patalpose esantis turtas priklausytų ne BUAB „INTAC LIT“ byloje nėra. Teismas nepagrįstai pritarė kreditorei dėl turto menkavertiškumo, ir nesiaiškino Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartyje nurodytų aplinkybių dėl nevertinto 2017 m. gegužės 31 d. atsargų sąrašo ir 2017 m. lapkričio 3 d. kreditorės AB Swedbank kartu su antstoliu užfiksuoto turto kiekio ir jų (ne)atitikimų, atsargų perdavimo ir sutikrinimo aplinkybių.
15.3. Pripažindamas įmonės bankrotą tyčiniu teismas nepagrįstai rėmėsi prielaidomis, o ne faktine bylos medžiaga, nors kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.
15.4. Iš esmės pareiškimas yra grindžiamas prielaida, kad bankroto administratorei nėra perduotas bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai, tačiau nenurodoma nei kokie dokumentai neperduoti, nei kokių veiksmų bankroto administratorė ėmėsi, kad tai būtų padaryta. Taigi administratorė neišnaudojo visų galimų priemonių perimti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus. Apeliantas visus įmonės dokumentus 2017 m. birželio 1 d. perdavė naujajam vadovui, sudarė faktinę įmonės situaciją atspindintį 2017 m. gegužės 31 d. balansą, kurį taip pat perdavė naujam vadovui. Apeliantas, pasitraukdamas iš įmonės veiklos nenumatė, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad po metų įmonei bus iškelta bankroto byla, todėl nepagrįsti argumentai buvus tikslą nuslėpti įmonės finansinę padėtį, įmonės dokumentus ir pabloginti kreditorių šansus atgauti savo piniginius reikalavimus.
15.5. Teismas tinkamai neatskleidė byloje esančių įrodymų turinio, nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė visų priemonių išsiaiškinti tyčinio bankroto klausimui tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių (priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų (neveikimo) ir įmonės nemokumo, negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, taip pat aplinkybių, susijusių su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto išsaugojimu), nenustatė įmonės nemokumo atsiradimo momento, kas lėmė nepakankamą teismo procesinio sprendimo motyvavimą, dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl BUAB „INTAC LIT“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
16. Nustatytu terminu atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BUAB „INTAC LIT“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 , 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB „INTAC LIT“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytų požymių pagrindu. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas argumentuoja nenustatytu priežastiniu ryšiu tarp apelianto veiksmų (neveikimo) ir įmonės nemokumo, negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, tinkamai nenustatytu įmonės nemokumo atsiradimo momentu, neišsiaiškintomis aplinkybėmis, susijusiomis su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto išsaugojimu, jų perdavimu bei turto verte. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, jog šiuo atveju nėra įrodyti pagrindai pripažinti BUAB „INTAC LIT“ bankrotą tyčiniu.
19. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas.
20. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktą).
21. Ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, kt.).
22. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad įmonės valdymo organams pareiga kreiptis į teismą dėl BUAB „INTAC LIT“ bankroto bylos iškėlimo buvo atsiradusi dar 2017 m., tačiau ji nebuvo įvykdyta. Teismas taip pat nurodė, kad įmonės vadovas A. B. buvo atšauktas iš pareigų būtent tuo metu, kai įmonė jau turėjo finansinių sunkumų ir jokios ekonominės veiklos nevykdė. Po naujojo vadovo paskyrimo įmonė ir toliau jokios ekonominės veiklos faktiškai nevykdė, darbuotojų neturėjo. Teismo vertinimu, keičiant įmonės vadovą buvo žinoma įmonės finansinė padėtis bei aplinkybė, kad yra sutrikę atsiskaitymai su kreditoriais. Kaip minėta, apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs turimus įrodymus, nustatė nemokumo momentą, aplinkybę, kad bankroto administratorei nėra perduotas bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai, vertino pagrindžiančia siekį nuslėpti įmonės finansinę padėtį, įmonės dokumentus ir pabloginti kreditorių šansus atgauti savo piniginius reikalavimus.
23. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Kadangi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama taip, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu yra tuomet, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014; kt.).
25. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė.
26. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 20 punktą).
27. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), savo praktikoje yra išaiškinęs, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 27 punktą; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 29 punktą).
28. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „INTAC LIT“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1993 m. lapkričio 26 d., bendrovės organai: visuotinis akcininkų susirinkimas; vadovas bei valdyba, kuri buvo registruota laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., valdybos narių įgaliojimų pabaigos data 2017 m. balandžio 21 d.
29. Bylos duomenimis, UAB „INTAC LIT“ akcininkai: UAB „Box&Value“, turinti 34,5 proc. akcijų bei UAB „Infoterminalas“, turinti 65,5 proc. akcijų. 2017 m. gegužės 31 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, kuriame dalyvavo tik akcininkė UAB „Infoterminalas“, atstovaujama savo vadovo bei akcininko R. N., nutarta nuo 2017 m. gegužės 31 d. atleisti iš pareigų UAB „INTAC LIT“ direktorių A. B.; nuo 2017 m. birželio 1 d. naujuoju direktoriumi skirti R. N.; įgalioti akcininką UAB „Infoterminalas“ pasirašyti su juo darbo sutartį.
30. Nustatyta, kad apeliantas A. B. atsakovės UAB „INTAC LIT“ vadovu buvo nuo 1996 m. sausio 15 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., valdybos nariu (pirmininku) – nuo 2005 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. balandžio 21 d.
31. BUAB „INTAC LIT“ Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenis paskutinį kartą teikė už 2015 m. Kreditorė AB Swedbank į bylą pateikė jai pateiktą UAB „INTAC LIT“ sudarytą 2016 m. balansą, pasirašytą tuometinio vadovo A. B.. Šio balanso duomenimis įmonė turėjo turto 289 336 Eur sumai: ilgalaikis turtas sudarė 37 034 Eur (nematerialusis – 5 Eur, materialusis – 5 460 Eur, finansinis – 31 569 Eur); trumpalaikis turtas sudarė 252 302 Eur (atsargos 146 721 Eur, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 1 244 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 104 284 Eur); pinigai – 53 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė iš viso 38 516 Eur sumą, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 71 826 Eur.
32. Pagal 2017 m. gegužės 31 d. sudaryto balanso duomenis, įmonė turėjo turto už 201 278 Eur: ilgalaikis turtas sudarė 18 Eur (nematerialusis – 2 Eur, materialusis – 16 Eur); trumpalaikis turtas sudarė 201 260 Eur (atsargos 136 110 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 65 150 Eur). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė iš viso 26 150 Eur sumą, po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų nefiksuota.
33. Byloje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai susiformavo 2017 m. pirmą pusmetį, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas įmonės atžvilgiu atsirado 2017 m. balandžio mėn., kreditorės AB Swedbank finansinis reikalavimas atsirado 2017 m. birželio mėn. (nutraukta kredito sutartis 2017 m. birželio 23 d.), kreditorės UAB „Micropayments“ finansinis reikalavimas atsirado 2017 m. vasario mėn., kreditorės UAB „DPD Lietuva“ finansinis reikalavimas atsirado 2017 m. balandžio mėn., kreditorės VšĮ „Vilniaus kolegija“ finansinis reikalavimas atsirado 2016 m. pabaigoje.
34. Bankroto byla UAB „INTAC LIT“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi pagal kreditorės AB Swedbank pareiškimą.
35. Remdamasis finansinių atskaitomybių duomenimis bei nustatęs kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiga kreiptis į teismą dėl BUAB „INTAC LIT“ bankroto bylos iškėlimo buvo atsiradusi dar 2017 m., tačiau nebuvo įvykdyta. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria aptartų duomenų pagrindu padarytai pirmosios instancijos teismo išvadai, nes vien tik nurodyti finansinių atskaitomybių duomenys (neišsiaiškinus realiai turimo turto ir jo vertės) ir kreditorių reikalavimų atsiradimo momentas, bei bendra patvirtinta jų reikalavimų suma 28 201,23 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 24 107,42 Eur sumai bei 2019 m. sausio 2 d. nutartimi į kreditorių sąrašą įtraukta VšĮ Vilniaus kolegija su 4 093,81 Eur finansiniu reikalavimu) neteikia pagrindo išvadai, jog teismo nustatytu momentu buvusiam įmonės vadovui kilo pareiga inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas iš balanse nurodyto turto faktiškai eliminavo atsargų vertę.
36. Bylos duomenimis, apeliantas, kaip buvęs įmonės vadovas su paskirtu naujuoju vadovu R. N. pasirašė 2017 m. birželio 1 d. UAB „INTAC LIT“ dokumentų, turto ir antspaudo priėmimo–perdavimo aktą, kurio priedas Nr. 1. UAB „INTAC LIT“ ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto sąrašas bei priedas Nr. 2 – UAB „INTAC LIT“ atsargų sąrašas, kuriame, be kita ko, nurodytos visos identifikuotos atsargos bei jų vertė, sudaranti 136 110 Eur sumą. Taigi, byloje yra pateikti duomenys, liudijantys įmonės turtinę padėtį įmonės vadovų pasikeitimo metu.
37. Byloje nustatyta, kad kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorė AB Swedbank nurodė, kad tarp šalių 2004 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta kredito sutartis (su vėlesniais pakeitimais), kuri buvo užtikrinta įkeitimo lakštu, identifikacinis kodas 01220040019509 (su vėlesniais pakeitimais), BUAB „INTAC LIT“ nuosavybės teise priklausančių lėšų sąskaitoje bei kilnojamojo turto (prekių atsargų) įkeitimu. Bylos duomenimis, kreditorei buvo pateikti įmonės finansiniai duomenys 2016 m. gruodžio 31 d. datai bei 2016 m. gruodžio 31 d. įkeičiamų prekių atsargų sąrašas – Kompiuterinė ir spausdinimo technika bei priedai, 3 694 vnt., kuriame nurodyta atsargų vertė (146 721 Eur).
38. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų nutraukusi kredito sutartį ir gavusi 2017 m. rugsėjo 18 d. notaro vykdomąjį įrašą, kreditorė vykdomąjį dokumentą pateikė antstoliui, kuris 2017 m. spalio 3 d. turto arešto aktu areštavo visas apyvartoje esančias UAB „INTAC LIT“ priklausančias prekių atsargas bei pasiūlė skolininkei pateikti nuomonę dėl areštuoto turto vertės. Kreditorės 2019 m. vasario 18 d. pateiktame rašte nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 3 d. nuvykus į įmonės atsargų buvimo vietą buvo nustatyta, kad didžioji dalis turto buvo sunkiai identifikuojama, be registracijos, be numeracijos, dėvėta, nebenaudojama. Šias aplinkybes teismas vertino kaip neatitinkančias 2017 m. gegužės 31 d. UAB „INTAC LIT“ atsargų sąrašo bei kaip pagrindžiančias prekių atsargų neišsaugojimą, lėmusį negalėjimą atsiskaityti su kreditore ir kaip sąmoningą siekį tokiais veiksmais įmonę privesti prie bankroto. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog turto neišsaugojimas lėmė tyčinį bankrotą, stokoja pagrįstumo.
39. Pažymėtina, kad į bylą pačios kreditorės AB Swedbank yra pateiktas jai, kaip įkaito turėtojai, adresuotas 2017 m. birželio 20 d. UAB „INTAC LIT“ vadovo R. N. pranešimas, kad ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys nutrauktos; turtas, esantis nuomojamose patalpose, yra įkeistas AB Swedbank pagal 2014 m. lapkričio 12 d. overdrafto sutartį Nr. 04-046043-oj, o nuomininkas neturi objektyvių galimybių išvežti įkeistą turtą, todėl kreditorė informuojama, kad kreiptųsi į nuomotoją t. y. Vilniaus kolegiją, ir suderintų įkeisto turto pasiėmimą savo žinion. Į bylą nepateikti duomenys, jog kreditorė būtų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdama perimti jai įkeistą turtą, vien tik notaro vykdomojo įrašo 2017 m. rugsėjo 18 d. gavimas, bei jo pateikimas vykdyti ir antstolio 2017 m. spalio 3 d. atliktas turto areštas, neaprašant konkretaus patalpose (duomenys neskelbtini), esančio turto neleidžia daryti išvados apie turto vertę. Esant duomenims apie pateiktą 2017 m. birželio 20 d. pranešimą, nepagrįstais laikytini kreditorės argumentai, kuriems taip pat be pagrindo pritarė pirmosios instancijos teismas, kad detalus patalpose buvusių daiktų aprašymas ir įvertinimas nebuvo daromas, nes nebuvo įmanoma nustatyti, kuri dalis turto įkeista bankui. Taip pat į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad bankroto administratorė būtų siekusi nustatyti minėtose įmonės nuomotose patalpose esantį turtą, palyginti jį su 2017 m. birželio 1 d. UAB „INTAC LIT“ dokumentų, turto ir antspaudo priėmimo–perdavimo akte su priedais esančiais duomenimis.
40. Taigi esant nustatytoms ir nei vienos iš šalių neginčijamoms aplinkybėms, jog BUAB „INTAC LIT“ nuomotose patalpose (duomenys neskelbtini), yra įmonei priklausančio turto, spręstina, jog atsargos nepagrįstai eliminuotos iš įmonės turtinės masės, ir byloje esančių duomenų pagrindu negalima padaryti vienareikšmiškos išvados dėl UAB „INTAC LIT“ nemokumo momento ir įmonės vadovui tenkančios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tinkamo nevykdymo, kaip tyčinio bankroto požymio.
41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad net nevertinant išdėstytų argumentų apie įmonės (ne)mokumą, pagal bylos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad įmonės valdymo organų nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo galėtų būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu. Kaip minėta, šiam požymiui nustatyti reikia konstatuoti, kad nuo faktinio įmonės nemokumo iki bankroto bylos iškėlimo įmonėje buvo sąmoningai sudaromi sandoriai, pažeidžiantys kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nėra pateikta duomenų apie laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „INTAC LIT“ sudarytus sandorius, kurie būtų priešingi kreditorių interesams. Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymių nagrinėjamu atveju nėra įrodyta.
42. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog prekių (atsargų) neišsaugojimas lėmė negalėjimą atsiskaityti su kreditore ir vertino tai kaip sąmoningą siekį tokiais veiksmais įmonę privesti prie bankroto. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
43. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
44. Nustačius šioje nutartyje aptartas aplinkybes, kad BUAB „INTAC LIT“ nuomotose patalpose yra įmonei priklausančio turto, tačiau bankroto administratorė nepateikė įrodymų nei dėl turto perėmimo, nei jo identifikavimo bei vertės nustatymo, nėra pagrindo išvadai apie turto neišsaugojimą, kaip tyčinio bankroto požymį.
45. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
46. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
47. Minėtoje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
48. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BUAB „INTAC LIT“ valdymo organams nevykdant pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, nėra galimybės bankroto byloje nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taigi egzistuoja aptartas tyčinio bankroto požymis.
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės dokumentai, turtas buvo (yra) slepiami, sunaikinti ar sugadinti. Nepaisant to, kad paskutinysis vadovas R. N. neįvykdė pareigos perduoti šiuos duomenis bei turtą bankroto administratorei, tačiau vien tai šiuo atveju nelaikytina tyčinio bankroto požymiu, nes kaip minėta, ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų netinkamas tvarkymas (neperdavimas) lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įmonės veiklą galima vertinti remiantis kitais duomenimis (pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), netiesioginiais įrodymais ir pan. Kaip jau minėta, šiuo atveju byloje yra surinkti įrodymai apie įmonės finansines atskaitomybes, įmonės turto sąrašas, kreditorių finansiniai reikalavimai, su juos pagrindžiančiais įrodymais, kt., kurių pagrindu galima spręsti apie įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Be to, vien dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratorei faktas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį nuslėpti bendrovės turto iššvaistymą (pasisavinimą), pats savaime nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo, taip pat to, kad bendrovės vadovas nesirūpino jos veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos. Taigi, išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo BUAB „INTAC LIT“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra ir negali būti savitikslis. Šia procesine priemone suinteresuoti asmenys (kreditoriai, bankroto administratorius) turi naudotis racionaliai, o ne siekdami vilkinti bankroto procesą bei padaryti nepatogumų kitiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims. Blogu bendrovės valdymu pažeistas teises suinteresuotieji asmenys gali ginti ir pareiškiant atskirus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir / ar konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pasinaudoti pastaraisiais teisių gynimo būdais galima net ir nepripažinus bendrovės bankroto tyčiniu, t. y. bendrovės tyčinio bankroto fakto konstatavimas nėra būtina sąlyga reikalauti pripažinti neteisėtais sandorius ar atlyginti padarytą žalą. Taigi, net ir nepripažinus tyčinio bankroto, administratorius ir kreditoriai gali inicijuoti atitinkamus veiksmus ir siekti padarinių, kuriuos sukelia tyčinis bankrotas – ginčyti neteisėtus bendrovės ir jos skolininkų sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kt.
51. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad BUAB „INTAC LIT“ prie bankroto privesta tyčia. Atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai: asmens prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas ar netinkamas buhalterinės apskaitos duomenų bei turto perdavimas (neperdavimas) gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones bei negali lemti konstatavimo, kad BUAB „INTAC LIT“ privesta prie bankroto tyčia. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir be pagrindo pripažino atsakovės bankrotą tyčiniu, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl BUAB „INTAC LIT“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „INTAC LIT“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, prašymo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „INTAC LIT“ bankroto pripažinimo tyčiniu.