Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Ž. E., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, bedarbis (registruotas darbo biržoje), teistas 19 kartų, paskutinį kartą 2018-04-24 pagal BK 178 str. 2 d. 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs ir paleistas 2019-02-08 (toliau – Ž. E.),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. E., (duomenys neskelbtini) valandą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti, panaudojo J. K. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra tyčia sudavė pastarajai smūgius kumščiu į veidą bei kitas kūno vietas, taip pat spyrė į koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, ir padarydamas jai kraujosruvą dešinės akies vokuose bei nubrozdinimą kairėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir užgulęs J. K. pasikėsino su ja lytiškai santykiauti prieš nukentėjusiosios valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji J. K. aktyviai pasipriešino, be to, jos pagalbos šauksmą išgirdo tame pačiame bute buvęs R. K., kuris liepė nutraukti smurtinius veiksmus ir taip sutrukdė baigti nusikaltimą.

Taip pat jis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, iš karto po pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiąją J. K. bei po jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, pagrobė svetimą, J. K. priklausantį turtą, - iš jos vilkėtos striukės vidinės kišenės ištraukė ir užvaldė 26 eurus.

Taip pat jis, (duomenys neskelbtini) valandą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su R. K. metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė R. K. į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam R. K. galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies abiejuose vokuose su muštine žaizdele viršutiniame voke, odos nubrozdinimu kairiame momenyje, kairės kaktinės smegenų skilties sumušimu, abipuse traumine higroma, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, koma, būkle po higromos drenažo, plaučių uždegimu, pragula kryžkaulio srityje, dėl ko (duomenys neskelbtini) min. VšĮ K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje R. K. mirė, tokiu būdu tyčia nužudė R. K..

Motyvuojamoji dalis

VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas G. A. C. paaiškinime nurodė, kad J. K. teismo medicinos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) nustatyta: kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimas kairėje šlaunyje. Teismo medicinos tyrimo metu apžiūrėta galva (veidas - galvos dalis), lūpos iš vidaus, kaklas, liemuo, viršutinės bei apatinės galūnės, padarytos fotonuotraukos. Medicininiuose dokumentuose matyti, jog J. K. kreipėsi į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini), skundžiasi, jog sumušta, apžiūrėta gydytojo, atliktas skubus galvos smegenų KT tyrimas, nustatytas veido sumušimas, ištinusios lūpos, sutinusi akis, diagnozuota: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas. Teismo medicinos apžiūros metu nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose atsirado dėl trauminio poveikio į dešinės akies sritį, kraujagyslės (-ių) plyšimo, kraujo išsiliejimo į aplinkinius audinius, tai yra, sužalojimas, dėl kurio gydymo įstaigoj apžiūros metu nustatytas veido sumušimas. Teismo medicinos apžiūros metu nustatytas nubrozdinimas kairėje šlaunyje atsirado dėl trauminio poveikio į kairę šlaunį, odos viršutinių sluoksnių suardymo, tai yra sužalojimas. Lūpų ar kitų audinių ir (ar) organų patinimas, paraudimas gali būti ir netrauminės kilmės. Diagnozė - "galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas" - nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais, bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepatvirtinta specialiais tyrimais (galvos smegenų KT tyrime galvos kraujosruvos aprašomos kaip minkštųjų audinių komponentas, J. K. atliktame galvos smegenų KT tyrime nėra duomenų apie minkštųjų audinių komponentus). Dėl anksčiau išvardintų priežasčių bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymų taisyklių 12 punktu, bei atsižvelgiant į tyrimų objektyvumo pagrindus, lūpų sutinimas bei galvos plaukuotosios dalies nepatikslintas paviršinis sužalojimas nebuvo vertinami kaip sužalojimai, nustatant J. K. sveikatos sutrikdymo mastą (2 t. 121- 122 b.l.).

(duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl galimo įtariamojo nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad siekiant nustatyti nusikaltimą padariusį asmenį, (duomenys neskelbtini) liudytoja buvo apklausta J. K., kuri be kitų aplinkybių nurodė, jog vyriškis, su kuriuo susipažino įvykio dieną, būnant pas R. K. namuose pasikėsino ją išžaginti ir sumušė, R. K. prašant nemušti J. K., įtariamasis atsitraukė nuo jos ir sudavė smūgius rankomis bei kojomis nukentėjusiajam R. K., po to iš įvykio vietos pasišalino (2 t. 123- 124 b.l.).

(duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta J. K. pateikta striukė, ant striukės ir gobtuvo pamušalo yra matomos raudonos spalvos dėmės (2 t. 79-81 b.l.).

(duomenys neskelbtini) VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Ž. E. galimų nusikalstamų veikų darymo metu (duomenys neskelbtini) sirgo ir šiuo metu jam konstatuojamas psichikos sutrikimas: lengvas protinis atsilikimas (F 70); Ž. E. galimų nusikalstamų veikų darymo metu (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu suprato ir supranta savo veiksmų esmę, galėjo ir gali juos valdyti; Ž. E. priverčiamųjų medicininių priemonių taikymas nereikalingas; Ž. E. gali dalyvauti procese ir būti apklausiamas (4 t. 31-36 b.l.).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis Ž. E. įvykdė nusikalstamas veikas.

Dėl veikų kvalifikavimo

Dėl Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus nužudymą, tai yra už neteisėtą gyvybės atėmimą kitam žmogui. Kaltinamasis Ž. E. savo kaltės padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką iš esmės neneigia, jis pripažįsta kelis kartus sudavęs smūgius nukentėjusiajam, bet nurodo, kad nukentėjusiojo R. K. nužudyti nenorėjęs. Tačiau, teismo manymu, aukščiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kvalifikuojamą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir apima ne tik veiką, bet ir jos sukeltas pasekmes, todėl nusikaltimo baigtumo momentas šiuo atveju siejamas su pasekmių atsiradimu. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padarytas veikiant tyčia, kuri gali būti tiesioginė arba netiesioginė. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis Ž. E. iš anksto būtų planavęs ar siekęs nukentėjusiojo mirties, teismas įvertindamas objektyviai nustatytas aplinkybes, kad kaltinamasis sąmoningai suduodamas ranka ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajam į gyvybei ypač pavojingą kūno vietą – galvą, pagal savo socialinę ir gyvenimišką patirtį, neabejotinai suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis nužudė R. K. veikdamas netiesiogine tyčia.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir joje surinktus įrodymus yra daroma išvada, kad Ž. E. nusikalstami veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – gyvybės atėmimu R. K., todėl jis privalo atsakyti už pasekmes, sukeltas neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais. Ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis padarė sveikatos sutrikdymą, tapusį R. K. mirties priežastimi.

Kaltinamasis nepripažįsta, kad jis R. K. smūgius sudavė tyčia ir, kad norėjo jo mirties. Kaltinamojo aiškinimas, kad jis bandė gintis nuo R. K., nes šis grėsmingai link jo artėjo, visiškai paneigtas aptartų įrodymų kontekste ir laikomas jo pateikta gynybine įvykių versija bei siekiu sumenkinti savo vaidmenį bei sušvelninti atsakomybę. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis negalėjo paaiškinti kokią realią grėsmę jam kėlė nužudytasis prieš suduodant smūgius, kai grėsmingai artėjo link kaltinamojo. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai apie R. K. nužudymą tarpusavyje neprieštarauja, jie nuo pat nusikaltimo padarymo momento yra nuoseklūs, jų tikroviškumą patvirtina ir specialisto išvados: VTMT Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, teismas neturi tam jokio teisinio pagrindo. Juo labiau, kad jų nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir nužudytojo tą vakarą kilo konfliktas, kaltinamajam pasirodė, kad nužudytasis link jo grėsmingai artėja, todėl nieko nelaukęs sudavė kelis smūgius nužudytajam į galvą, dėl ko nužudytasis nukrito ant grindų, šias aplinkybes pripažino ir kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamajam būnant bute niekas negrėsė, jam gintis nuo nieko nereikėjo, todėl teismo nuomone, jo nusikalstamus veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį negalima, nes nėra tam būtinų, įstatymo numatytų aplinkybių ir sąlygų. Teismas taip pat nesutinka su kaltinamojo teiginiu, kad jis buvo nepakaltinamas įvykio metu, t.y. sirgo psichine liga, tačiau daryti išvados, jog jis negalėjo suvokti ir kontroliuoti savo veiksmų, tvardytis, negalima, nes tokių įrodymų, aplinkybių ir sąlygų ištyrus visus byloje esančius įrodymus, nėra.

Iš kaltinimo taip pat šalintina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Ši aplinkybė kaltinamojo nors nebuvo paneigta, tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus, negauta jokių objektyvių duomenų (alkoteterio parodymų, kraujo tyrimo duomenų ir kt.), kas patvirtintų minėtą aplinkybę.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalies ir 149 straipsnio 1 dalies

Kaltinamasis Ž. E. baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad grasindamas panaudoti fizinį smurtą, bei panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja J. K. prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.

Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Fizinis smurtas, pažeidžiant nukentėjusiojo kūno neliečiamumą, naudojamas siekiant palaužti esamą ar galimą nukentėjusiojo pasipriešinimą. Pasikėsinimas padaryti šią nusikalstamą veiką pasireiškia tyčiniais kaltininko veiksmais, kuriais pradedami realizuoti šios nusikalstamos veikų sudėties objektyvieji požymiai, tai yra, kaltininkas pradeda tiesiogiai kėsintis į nukentėjusiojo seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, sukelia realų pavojų nukentėjusiajam, tačiau nepabaigia nusikalstamos veikos dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 straipsnio 1 dalis).

Nusikalstama veika, numatyta BK 149 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiu asmeniu prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais apie nusikalstamos veikos aplinkybes, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-16-895/2016).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Fizinis smurtas, pažeidžiant nukentėjusiojo kūno neliečiamumą, naudojamas siekiant palaužti esamą ar galimą nukentėjusiojo pasipriešinimą. Pasikėsinimas padaryti šią nusikalstamą veiką pasireiškia tyčiniais kaltininko veiksmais, kuriais pradedami realizuoti šios nusikalstamos veikų sudėties objektyvieji požymiai, tai yra, kaltininkas pradeda tiesiogiai kėsintis į nukentėjusiojo seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, sukelia realų pavojų nukentėjusiajam, tačiau nepabaigia nusikalstamos veikos dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis Ž. E. savo kaltės teisme nepripažino, teigė, kad nesikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, nukentėjusioji išsigalvoja įvykio aplinkybes. Patvirtino aplinkybę, kad buvo kartu su nukentėjusiąja ir nužudytuoju R. K. jų bute įvykio dieną, tačiau tikrai nebandė lytiškai santykiauti ir nevartojo jokio smurto.

Nors kaltinamasis Ž. E. tvirtina nesikėsinęs išžaginti nukentėjusiosios, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją ir bandymą išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo parodymai yra paneigti teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, kurie sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro nuoseklią įrodymų grandinę.

Nukentėjusioji J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme dėl įvykio aplinkybių davė nuoseklius parodymus, kurias nesiremti teismas neturi pagrindo. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino. Nurodė, kad viską aiškiai prisimena apie įvykį. Ji sėdėjo bare (duomenys neskelbtini) prospekte su R. K., nužudytuoju, paskui R. pasikvietė kaltinamąjį į namus. Ji išgėrė alų ir nuėjo miegoti, nes ryte į kirpyklą reikėjo, o Kaltinamasis su R. K. virtuvėje gėrė. Naktį, kai Ž. E. pas ją atėjo, jis ją pradėjo mušti, sakė - „duosi ar neduosi“. Kumščiais sudavė į veidą, kiek kartų nežino, ne vieną kartą. Keletą kartų, nes ji neprisileido E. Paskui kaltinamasis bandė kišti savo organą. Reikalavo lytinių santykių. Numovė kelnes, kelnaites. Kišo savo organą ir į vieną vietą ir kitą, paskui ji išsituštino ir kaltinamasis liepė kelnes valyti. Kaltinamasis kišo savo lytinį organą į makštį ir į burną. Ji spyriojosi, tai dar gavo kelis smūgius. Bandė į burną įkišti pirma, o paskui į makštį. Kai kaltinamasis lindo ir kėsinosi lytiškai santykiauti, ji rėkė, priešinosi, verkė, prašė, kad jis nelįstų. Po to, kai ji išsituštino, kaltinamasis daugiau lytiškai santykiauti nenorėjo. Šie nukentėjusiosios parodymai sutampa su byloje apklausto liudytojo R. R. parodymais. Jis paaiškino, kad R. pažįstamą J. matė du kartus. Paskutinį kartą - (duomenys neskelbtini) val. liudytojas grįžo į namus, buvo savo kambaryje. Dar 21 val. buvo ramu, vėliau išgirdo moters šauksmą, lyg šauktųsi pagalbos, po to kažkoks vyriškis kažką šaukė agresyviai, bet ką, nesuprato. Jis išsigando, užgesino šviesą ir nuėjo miegoti. Netrukus išgirdo, kaip vyriškis nubėgo laiptais žemyn ir trinktelėjo lauko durimis. Kad tai vyras, suprato iš žingsnių garso. Po to viskas buvo ramu, niekas nebildėjo, nesibarė, nekalbėjo, tai yra negirdėjo nieko, užmigo. (duomenys neskelbtini) ryte apie 9 val. jis prabudo, nuėjo į viršų pažiūrėti ką veikia jo šeimininkas. Pastarojo kambaryje pamatė, kad kambaryje, prie R. lovos, ant grindų gulėjo J., ji irgi buvo sumušta, aplink akis matėsi mėlynės. J. paprašė iškviesti GMP, ką jis ir padarė. Tiek paminėto liudytojo, tiek ir nukentėjusiosios parodymai sutampa tarpusavyje, juos pagrindžia ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. Iš dalies nukentėjusios parodymus patvirtina ir ludytojos A. P. ir V. J..

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyta: kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimas kairėje šlaunyje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant (krentant, griūvant) bei atsitrenkiant į daiktą (-us). Duomenų apie susirgimus ir (arba) kitus faktus, dėl kurių tiriamoji negalėtų susižaloti, nėra. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimų vaizdas nerodo jų padarymo eiliškumo. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 p., sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo medicinos ekspertas G. A. C. paaiškinime nurodė, kad J. K. teismo medicinos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) nustatyta: kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimas kairėje šlaunyje. Teismo medicinos tyrimo metu apžiūrėta galva (veidas - galvos dalis), lūpos iš vidaus, kaklas, liemuo, viršutinės bei apatinės galūnės, padarytos fotonuotraukos. Medicininiuose dokumentuose matyti, jog J. K. kreipėsi į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini), skundžiasi, jog sumušta, apžiūrėta gydytojo, atliktas skubus galvos smegenų KT tyrimas, nustatytas veido sumušimas, ištinusios lūpos, sutinusi akis, diagnozuota: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas. Teismo medicinos apžiūros metu nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose atsirado dėl trauminio poveikio į dešinės akies sritį, kraujagyslės (-ių) plyšimo, kraujo išsiliejimo į aplinkinius audinius, tai yra, sužalojimas, dėl kurio gydymo įstaigoj apžiūros metu nustatytas veido sumušimas. Teismo medicinos apžiūros metu nustatytas nubrozdinimas kairėje šlaunyje atsirado dėl trauminio poveikio į kairę šlaunį, odos viršutinių sluoksnių suardymo, tai yra sužalojimas. Lūpų ar kitų audinių ir (ar) organų patinimas, paraudimas gali būti ir netrauminės kilmės. Diagnozė - "galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas" - nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais, bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepatvirtinta specialiais tyrimais (galvos smegenų KT tyrime galvos kraujosruvos aprašomos kaip minkštųjų audinių komponentas, J. K. atliktame galvos smegenų KT tyrime nėra duomenų apie minkštųjų audinių komponentus). Dėl anksčiau išvardintų priežasčių bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymų taisyklių 12 punktu, bei atsižvelgiant į tyrimų objektyvumo pagrindus, lūpų sutinimas bei galvos plaukuotosios dalies nepatikslintas paviršinis sužalojimas nebuvo vertinami kaip sužalojimai, nustatant J. K. sveikatos sutrikdymo mastą. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl galimo įtariamojo nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad siekiant nustatyti nusikaltimą padariusį asmenį, (duomenys neskelbtini) liudytoja buvo apklausta J. K., kuri be kitų aplinkybių nurodė, jog vyriškis, su kuriuo susipažino įvykio dieną, būnant pas R. K. namuose pasikėsino ją išžaginti ir sumušė, R. K. prašant nemušti J. K., įtariamasis atsitraukė nuo jos ir sudavė smūgius rankomis bei kojomis nukentėjusiajam R. K., po to iš įvykio vietos pasišalino. (duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta J. K. pateikta striukė, ant striukės ir gobtuvo pamušalo yra matomos raudonos spalvos dėmės. Vertinant įvykio aplinkybes, akivaizdu, jog J. K. padaryti kūno sužalojimai buvo padaryti būtent tuo metu, kai ji gynėsi nuo gresiančio išžaginimo.

Neįtikinama bei nelogiška yra paties kaltinamojo Ž. E. teisme iškelta versija, kad įvykį nukentėjusioji išsigalvoja, jog nukentėjusiosios jis nebandė prievartauti ir nemušė, kas, teismo vertinimu, yra nelogiška. Kaltinamojo parodymai dėl įvykio aplinkybių neatitinka ir bylos įrodomosios medžiagos: nukentėjusiosios, liudytojo parodymų, aptartų rašytinių bylos įrodymų, todėl teismas juos vertina kritiškai.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, šiuos įrodymus sugretinęs tarpusavyje ir juos įvertinęs, daro išvadą, kad kaltinamasis jam pareikštame kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti, panaudojo J. K. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra tyčia sudavė pastarajai smūgius kumščiu į veidą bei kitas kūno vietas, taip pat spyrė į koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, ir padarydamas jai kraujosruvą dešinės akies vokuose bei nubrozdinimą kairėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir užgulęs J. K. pasikėsino su ja lytiškai santykiauti prieš nukentėjusiosios valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji J. K. aktyviai pasipriešino, be to jos pagalbos šauksmą išgirdo tame pačiame bute buvęs R. K., kuris liepė nutraukti smurtinius veiksmus ir taip sutrukdė baigti nusikaltimą.

Nors kaltinamasis neigia bandęs atlikti lytinį aktą ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiąja, teisme nurodydamas, kad iš viso prie nukentėjusiosios prisilietęs nebuvo ir jos nemušė, tačiau iš byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog Ž. E. tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiosios valios palaužimą ir lytinio akto atlikimą. Tokią išvadą teismas daro, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, panaudodamas fizinę prievartą ir grasindamas ją panaudoti, grumtynių metu nukentėjusiajai numaudamas kelnaites ir kelnes, toliau siekdamas įveikti nukentėjusiosios pasipriešinimą ir veiksmus nutraukęs ne savo valia, o dėl išorinių veiksnių, įvykdė pasikėsinimą išžaginti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-562/2014; 2K-7/2015.

Teismas, remdamasis teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma ir savo vidiniu įsitikinimu, daro išvadą, kad kaltinamasis Ž. E. pasikėsino išžaginti J. K., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Ši aplinkybė kaltinamojo nors nebuvo paneigta, tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus, negauta jokių objektyvių duomenų (alkoteterio parodymų, kraujo tyrimo duomenų ir kt.), kas patvirtintų minėtą aplinkybę.

Dėl BK 180 straipsnio 1 dalies

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad plėšimo metu panaudotas fizinis ar psichinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis Ž. E., (duomenys neskelbtini) valandą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš karto po pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiąją J. K. bei po jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, pagrobė svetimą, J. K. priklausantį turtą, - iš jos vilkėtos striukės vidinės kišenės ištraukė ir užvaldė 26 eurus.

Kaltinamasis Ž. E. kaltės nepripažino, neigė padaręs nusikaltimą, nurodė, kad nukentėjusioji jį apkalba. Tačiau kaltinamojo nurodytos aplinkybės ir nepripažinimas padarius nusikaltimą teismo vertinimu, yra jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad jos striukės vidinėje kišenėje buvo 26 ar 27 eurai, o ryte rado tik 50 centų. Nematė, kaip kaltinamasis išėmė pinigus, tačiau kai mušė, jautė, kad kaltinamasis visur kaišiojo rankas, landžiojo po kišenes, kraustė jos rūbus. Pinigų pamesti negalėjo, nes atsimena kaip lietė pinigus grįžusi namo kartu su R. ir E., pinigai buvo kišenėje, o atsikėlus ryte sumuštai, pinigų nebebuvo, mano, kad pinigus paėmė būtent kaltinamasis.

Nukentėjusiosios parodymai dėl iš jos pagrobtų pinigų buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, todėl netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo ir jais vadovaujasi. J. K. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu teigė, kad iš jos pagrobta buvo apie 26 eurus grynais pinigais. Jokių aplinkybių dėl ko nukentėjusioji turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti kaltininką, nėra nustatyta, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, todėl manyti, kad ji siekia nepagrįstai pasipelnyti iš kaltinamojo, taip pat nėra pagrindo.

Kaltinamasis Ž. E. suvokė, kad kėsinasi į svetimą turtą ir norėjo taip veikti, o panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją iš karto po pasikėsinimo ją išžaginti, padėjo kaltinamajam šį turtą galutinai užvaldyti, paslėpti, vėliau juo naudotis savo nuožiūra. Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas Ž. E. pripažinti kaltu padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, bausmės

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką (BK 129 str. 1d., 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d.) kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus, negauta jokių objektyvių duomenų (alkoteterio parodymų, kraujo tyrimo duomenų ir kt.), kas patvirtintų minėtą aplinkybę.

Kaltinamasis Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, dėl psichikos sutrikimų registruotas, diagnozė lengvas protinis atsilikas, gautas ekspertizės aktas, kad Ž. E. galimų nusikalstamų veikų darymo metu (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu suprato ir supranta savo veiksmų esmę, galėjo ir gali juos valdyti; Ž. E. priverčiamųjų medicininių priemonių taikymas nereikalingas; Ž. E. gali dalyvauti procese ir būti apklausiamas. Kaltinamojo parodymai yra logiški ir suprantami, todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra.

Kaltinamasis teistas 19 kartų, baustas administracinėmis nuobaudomis. Nedirba. (duomenys neskelbtini) paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę, o (duomenys neskelbtini) jau kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis padarė tris tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

BK 129 straipsnio 1 dalis numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas ir kaltinamajam paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose, kaltinamajam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vėlgi nenustatyta. Įstatymas nenumato, jog padarius tyčinį labai sunkų nusikaltimą būtų galima taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Visgi, skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgtina į tai, kad pirmiausia nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, tik vėliau nukentėjęs mirė, buvo padarytas veikiant netiesiogine tyčia, nėra kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, pasekmes, kurios kilo dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, taip pat BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo, kaltinamajam ir už šias nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau, kadangi skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, jos dydis nustatytinas artimesnis šios bausmės minimumui. Bausmės už nusikaltimus, bendrintinos iš dalies jas sudedant.

Ž. E. laikinai sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo.

Ž. E. nuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas, BVK 66 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 7879,36 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės sutiko, neginčijo šio civilinio ieškinio, civilinis ieškovas pateikė įrodymus dėl civilinio ieškinio dydžio. Pagrindo abejoti, kad civiliniam ieškovui buvo padaryta ieškinyje nurodyto dydžio žala nėra, kaip ir abejonių tuo, kad žala yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo veiksmais R. K. atžvilgiu, todėl civilinio ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

(duomenys neskelbtini) įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimti: vatos tamponas su nuoplova nuo rudos spalvos dėmių, rastų kambaryje ant lentos (laminuotos plokštės), 1 vnt.; Vatos tamponas su nuoplova nuo stiklinio butelio su užrašu "Ž.D." kaklelio, 1 vnt.; Stiklinis butelis su užrašu "Ž.D.", 1 vnt.; Tamsios spalvos medžiaginis užvalkalas su rudos spalvos dėmėmis, 1 vnt.; Baltos spalvos pagalvė su rudos spalvos dėmėmis (t. 1, b. l. 37-42) - išsiųsti saugojimui į UAB „A.P.“ (duomenys neskelbtini) (4 t. 130-133 b.l.). R. K. drabužiai ir avalynė, pateikti (duomenys neskelbtini) protokolu iš LSMUL Kauno klinikų sandėlio: pilkos spalvos striukė, 1 vnt.; Juodos spalvos kelnės, 1 vnt.; Megztiniai, 4 vnt.; Juodos spalvos spalvos batai, 1 pora; Pilkos spalvos kelnės, 1 vnt.; Juodos spalvos diržas, 1 vnt.; Juodos spalvos kojinės, 1 pora (t. 2, b.l. 45-47), - išsiųsti saugojimui į UAB „A.P.“ (duomenys neskelbtini) (4 t. 130-133 b.l.). J. K. ir Ž. E. seilių lyginamieji pavyzdžiai, supakuoti vokuose, 2 vnt. ( 2 t. 51, 52 b.l.) išsiųsti saugojimui į UAB „A.P.“ (duomenys neskelbtini) (4 t. 30-133 b.l.); Nukentėjusiosios J. K. savanoriškai pateikta moteriška striukė su gobtuvu,1 vnt. (2 t. 50 b.l.) išsiųsta saugojimui į UAB „A.P.“ (duomenys neskelbtini) (4 t. 130-133 b.l.). Liudytojos A. P. pateikti R. K. daiktai - mobiliojo ryšio telefonas "N." ir piniginė su joje esančiais daiktais (2 t. 48, 49 b.l.) išsiųsti saugojimui į UAB „A.P.“ (duomenys neskelbtini) (4 t. 130-133 b.l.). Visi aukščiau išvardinti daiktai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Asmens kratos metu iš įtariamojo Ž. E. paimtas mobiliojo ryšio telefonas "N.", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, 1 vnt. (4 t. 81-83 b.l.), išsiųstas saugojimui į UAB „A.P.“ (duomenys neskelbtini) (4 t. 130-133 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas kaltinamajam Ž. E. ir perduotinas bausmės atlikimo vietos administracijai.

Ž. E. daiktai, paimti asmens kratos metu (4 t. 81-83 b.l.) grąžinti įtariamajam ir nusiųsti Kauno tardymo izoliatoriui prijungimui prie Ž. E. asmens bylos (4 t. 87, 88 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini Ž. E..

R. K. pinigai (12,21 eurų) rasti piniginėje (2 t. 48, 49 b.l.) priduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą (2019-06-20 kasos pajamų orderio kopija, 4t. 128 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai Z. Ž..

Kompaktiniai diskai, perduoti teismui atskirame voke, su juose esančia informacija, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. E., g.m. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, BK 149 straipsnio 1 dalyje, BK 180 str. 1 dalyje ir nuteisti:

– pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

– pagal 22 straipsnio 1 dalį, BK 149 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo;

– pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 9 (devyneriems) metams laisvės atėmimo.

Ž. E. paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) (2 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – sulaikymo pagal šį nuosprendį diena.

Ž. E. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai:

- priteisti iš kaltinamojo Ž. E. 7879,36 eurų žalos atlyginimo PSDF biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimti: vatos tamponas su nuoplova nuo rudos spalvos dėmių, rastų kambaryje ant lentos (laminuotos plokštės), 1 vnt.; Vatos tamponas su nuoplova nuo stiklinio butelio su užrašu "Ž.D." kaklelio, 1 vnt.; Stiklinis butelis su užrašu "Ž.D.", 1 vnt.; Tamsios spalvos medžiaginis užvalkalas su rudos spalvos dėmėmis, 1 vnt.; Baltos spalvos pagalvė su rudos spalvos dėmėmis (t. 1, b. l. 37-42) - išsiųsti saugojimui į UAB „A.P.“ (duomenys neskelbtini) (4 t. 130-133 b.l.). R. K. drabužiai ir avalynė, pateikti 2018-03-01 protokolu iš LSMUL Kauno klinikų sandėlio: pilkos spalvos striukė, 1 vnt.; Juodos spalvos kelnės, 1 vnt.; Megztiniai, 4 vnt.; Juodos spalvos spalvos batai, 1 pora; Pilkos spalvos kelnės, 1 vnt.; Juodos spalvos diržas, 1 vnt.; Juodos spalvos kojinės, 1 pora (t. 2, b.l. 45-47), - išsiųsti saugojimui į UAB „A.P.“ (duomenys neskelbtini) (4 t. 130-133 b.l.). J. K. ir Ž. E. seilių lyginamieji pavyzdžiai, supakuoti vokuose, 2 vnt. ( 2 t. 51, 52 b.l.) išsiųsti saugojimui į UAB „A.P.“ (duomenys neskelbtini) (4 t. 30-133 b.l.); Nukentėjusiosios J. K. savanoriškai pateikta moteriška striukė su gobtuvu,1 vnt. (2 t. 50 b.l.) išsiųsta saugojimui į UAB „A.P.“ (duomenys neskelbtini) (4 t. 130-133 b.l.). Liudytojos A. P. pateikti R. K. daiktai - mobiliojo ryšio telefonas "N." ir piniginė su joje esančiais daiktais (2 t. 48, 49 b.l.) išsiųsti saugojimui į UAB „A.P.“ (duomenys neskelbtini) (4 t. 130-133 b.l.), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

2. Asmens kratos metu iš įtariamojo Ž. E. paimtą mobiliojo ryšio telefoną "N.", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, 1 vnt. (4 t. 81-83 b.l.), išsiųstą saugojimui į UAB „A.P.“ (duomenys neskelbtini) (4 t. 130-133 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Ž. E. ir perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai.

3. Ž. E. daiktus, paimtus asmens kratos metu (4 t. 81-83 b.l.) grąžintus įtariamajam ir nusiųstus Kauno tardymo izoliatoriui prijungimui prie Ž. E. asmens bylos (4 t. 87, 88 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti Ž. E..

4. R. K. pinigus (12,21 eurų) rastus piniginėje (2 t. 48, 49 b.l.) priduotus saugojimui į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą (2019-06-20 kasos pajamų orderio kopija, 4t. 128 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai Z. Ž..

5. Kompaktinius diskus, perduotus teismui atskirame voke, su juose esančia informacija, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.