Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. E. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

– pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

– pagal 22 straipsnio 1 dalį, BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir Ž. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 14 d. (dvi dienos) išbūtas laikotarpis. Bausmės pradžia nurodyta laikyti sulaikymo pagal šį nuosprendį dieną. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Iš Ž. E. priteista 7 879,36 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai žalos atlyginimo PSDF biudžetui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2019 m. vasario 17 d. apie 22.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti, panaudojo J. K. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra tyčia sudavė pastarajai smūgius kumščiu į veidą bei kitas kūno vietas, taip pat spyrė į koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas jai kraujosruvą dešinės akies vokuose bei nubrozdinimą kairėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir užgulęs J. K. pasikėsino su ja lytiškai santykiauti prieš nukentėjusiosios valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji J. K. aktyviai pasipriešino, be to, jos pagalbos šauksmą išgirdo tame pačiame bute buvęs R. K., kuris liepė nutraukti smurtinius veiksmus ir taip sutrukdė baigti nusikaltimą.

1.2. Taip pat jis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, iš karto po pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiąją J. K. bei po jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, pagrobė svetimą, J. K. priklausantį turtą – iš jos vilkėtos striukės vidinės kišenės ištraukė ir užvaldė 26 eurus.

1.3. Taip pat jis 2019 m. vasario 17 d. apie 22.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su R. K. metu tyčia ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė R. K. į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam R. K. galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies abiejuose vokuose su muštine žaizdele viršutiniame voke, odos nubrozdinimu kairiame momenyje, kairės kaktinės smegenų skilties sumušimu, abipuse traumine higroma, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, koma, būkle po higromos drenažo, plaučių uždegimu, pragula kryžkaulio srityje, dėl ko 2019 m. balandžio 4 d. 04.59 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje R. K. mirė, tokiu būdu tyčia nužudė R. K..

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Teisėjų kolegija nuteistojo Ž. E. argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, teismo ištirtus įrodymus ir patikrinus skundžiamą nuosprendį paduoto apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog byloje surinktų duomenų visuma pakankama nuteistojo kaltei dėl šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų įrodytumas (atliktų veiksmų konstatavimas ir jų įvertinimas) byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų apimtyje abejonių nekelia.

6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji Ž. E. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo Ž. E. padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nuteistajam Ž. E. inkriminuotus: pasikėsinimą išžaginti nukentėjusiąją J. K., panaudojant fizinį smurtą, atėmus galimybę priešintis, jos turto užvaldymą bei R. K. nužudymą patvirtina pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma: iš dalies paties nuteistojo Ž. E. parodymai, nukentėjusiosios J. K., liudytojų R. R., R. Š., A. P., V. J. parodymai, iš Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) gautas 2019 m. vasario 18 d., 11:17:54 val., įvykusio telefoninio pokalbio garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, Ž. E. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolai, duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole ir daiktų apžiūros protokoluose, Specialisto išvados Nr. G 562/2019 (02), M 300/2019 (02), G 600/2019 (02), pG 831/2019 (02), eksperto Gregoire Abi Chaker paaiškinimai, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-324/2019 bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

6.14. Minimas specialisto išvadas pateikęs VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker paaiškinime nurodė, jog J. K. teismo medicinos eksperto buvo apžiūrėta 2019-03-04, jai nustatyta: kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimas kairėje šlaunyje. Medicininiuose dokumentuose buvo duomenys, jog J. K. 2019-02-18 kreipėsi į gydymo įstaigą dėl sumušimo, buvo apžiūrėta gydytojo, atliktas skubus galvos smegenų KT tyrimas, nustatytas veido sumušimas, ištinusios lūpos, sutinusi akis, diagnozuota: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas. Teismo medicinos apžiūros metu nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose atsirado dėl trauminio poveikio į dešinės akies sritį, kraujagyslės (-ių) plyšimo, kraujo išsiliejimo į aplinkinius audinius, tai yra, sužalojimas, dėl kurio gydymo įstaigoj apžiūros metu nustatytas veido sumušimas. Teismo medicinos apžiūros metu nustatytas nubrozdinimas kairėje šlaunyje atsirado dėl trauminio poveikio į kairę šlaunį, odos viršutinių sluoksnių suardymo, tai yra sužalojimas. Lūpų ar kitų audinių ir (ar) organų patinimas, paraudimas gali būti ir netrauminės kilmės. Diagnozė - "galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas" - nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais, bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepatvirtinta specialiais tyrimais (galvos smegenų KT tyrime galvos kraujosruvos aprašomos kaip minkštųjų audinių komponentas, J. K. atliktame galvos smegenų KT tyrime nėra duomenų apie minkštųjų audinių komponentus). Dėl anksčiau išvardintų priežasčių bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymų taisyklių 12 punktu, bei atsižvelgiant į tyrimų objektyvumo pagrindus, lūpų sutinimas bei galvos plaukuotosios dalies nepatikslintas paviršinis sužalojimas nebuvo vertinami kaip sužalojimai, nustatant J. K. sveikatos sutrikdymo mastą (t. 2, b. l. 121- 122).

6.15. 2019-03-13 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad J. K. pateiktos striukės apžiūros metu ant striukės ir gobtuvo pamušalo yra matomos raudonos spalvos dėmės (t. 2 b. l. 79-81).

6.16. Daiktų apžiūros protokoluose nurodyta, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą įrašai, kuriuose užfiksuotas skambinančio vyriškio pranešimas apie naktį namuose adresu (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu sumuštą jo 72 metų šeimininką, kuriam sužalota galva, pakaušis, jis kraujuoja, nurodo, kad sumušė pašalinis (t. 2, b. l. 53-55, 56-58,59-61).

6.17. 2019-05-23-06-04 VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-324/2019 konstatuota, kad Ž. E. galimų nusikalstamų veikų darymo metu 2019-02-17 sirgo ir šiuo metu jam konstatuojamas psichikos sutrikimas: lengvas protinis atsilikimas (F 70); Ž. E. galimų nusikalstamų veikų darymo metu 2019-02-17 ir šiuo metu suprato ir supranta savo veiksmų esmę, galėjo ir gali juos valdyti; Ž. E. priverčiamųjų medicininių priemonių taikymas nereikalingas; Ž. E. gali dalyvauti procese ir būti apklausiamas (t. 4, b. l. 31-36).

7. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai atlikus teismo ištirtų įrodymų analizės patikrinimą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

8. Apeliantas ginčija nukentėjusiosios J. K. parodymus dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, pasikėsinant lytiškai santykiauti su ja prieš jos valią, o taip pat prievartinio piniginių lėšų pasisavinimo, teigdamas, jog pastaroji šiuos veiksmus išsigalvoja, bei motyvuodamas, kad dėl medicininės apžiūros ji kreipėsi tik po dviejų savaičių, dėl to daro prielaidą, jog ji buvo įtakota duoti tokius parodymus. Teisėjų kolegija atmeta šiuos nuteistojo argumentus, kaip nepagrįstus.

8.1. Nors bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusioji J. K., nužudytasis R. K. bei nuteistasis Ž. E. R. K. priklausančiame bute girtuokliavo, J. K. esminėse detalėse nuosekliai nurodė aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismui leido teisingai atkurti išgertuvių naktį įvykusių įvykių eigą. J. K. nurodė, kad išgertuvėse dalyvavo tik jie trise, šios aplinkybės neneigė ir pats nuteistasis. Ji taip pat nurodė, kad, jai nuėjus miegoti, nuteistasis atėjęs pas ją kėsinosi prievarta su ja lytiškai santykiauti, o, kai ji nesutiko, naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą bei, palaužęs jos galimybę priešintis, iš jos striukės kišenės ištraukė ten buvusius jos pinigus 26 eurus, kuriuos galėjo matyti, kai ji su nuteistuoju buvo bare; R. K. užstojus ją ir Ž. E. liepus pasitraukti nuo jos, nuteistasis sudavė smūgius ir R. K. į galvą, nuo kurių šis nugriuvo, jam kraujavo galva.

8.2. Kaip minėta, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad išgertuvių naktį buvo sužaloti tiek R. K., tiek J. K.. Šią aplinkybę patvirtino tiek liudytojai R. R., kitą rytą atėjęs pas juos dėl naktį girdėto triukšmo, tiek A. P., kuri buvo kartu su R. R., tiek V. J., GMP medikė, atvykusi pagal R. R. iškvietimą dėl rastų sumuštų asmenų, o taip pat objektyvūs duomenys – specialisto išvados. R. R. taip pat nurodė, kad naktį girdėjo triukšmą, moters šauksmą, lyg šauktųsi pagalbos, vėliau – išbėgančio asmens žingsnius. Liudytoja R. Š., baro „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, nurodė aplinkybes, kaip bare susitiko ir iš jo išėjo J. K. ir Ž. E., ji taip pat nenurodė, kad J. K. tuo metu turėjo išorinių sužalojimo žymių. Nukentėjusiosios nurodytą nuteistojo Ž. E. smurto tiek jos, tiek R. K. atžvilgiu pobūdį ir mechanizmą patvirtina objektyvūs duomenys – specialisto išvados.

8.3. Nuteistasis apeliaciniame skunde teisingai atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad nukentėjusioji J. K. teismo medicinos eksperto buvo apžiūrėta, nuo įvykio praėjus tam tikram laiko tarpui. Tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kaip nurodo nuteistasis – kad nukentėjusioji buvo įtakota. Duomenų daryti išvadą apie galimą įtaką nukentėjusiajai baudžiamosios bylos medžiagoje nėra, tokių nepateikia ir nuteistasis apeliaciniame skunde. Tiek specialisto išvadoje, tiek medicinos eksperto G. A. Chaker, atlikusio nukentėjusiosios J. K. medicininį tyrimą, paaiškinime nurodyta, kad ekspertas apžiūros metu konstatavo nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, be to, jis turėjo medicininius duomenis, jog J. K. į gydymo įstaigą dėl sumušimo kreipėsi 2019 m. vasario 28 d., ir buvo aprašyti jai nustatyti sužalojimai. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad tiek R. K., tiek J. K. po įvykio GMP medikų buvo pristatyti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kur dėl jiems padarytų sužalojimų R. K. buvo paguldytas į minėtą ligoninę tolesniam gydymui, o J. K. išleista gydytis ambulatoriškai. Visos šios aplinkybės, patvirtindamos nukentėjusiosios J. K. parodymus dėl smurto panaudojimo fakto, sustiprina ir jos parodymų dėl smurto panaudojimo priežasties bei tolesnių Ž. E. veiksmų patikimumą. Šios aplinkybės taip pat paneigia Ž. E. poziciją, kad smurto J. K. atžvilgiu nenaudojo, o nuteistojo veiksmus jos atžvilgiu pastaroji išsigalvoja. Teismo vidiniam įsitikinimui sustiprinti vertintina ir aplinkybė, kad nukentėjusioji nesiekė jai padarytos žalos atlyginimo, kaip be kitų nustatytų aplinkybių paneigianti nuteistojo poziciją, jog J. K. yra suinteresuota jį apkalbėti.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, baudžiamojoje byloje nustatant asmens kaltumą pagrindžiančias aplinkybes, vadovaujantis vien tik nukentėjusiosios parodymais, būtina įsitikinti šių parodymų patikimumu. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad aplinkybės, rodančios asmens suinteresuotumą bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus, tačiau nukentėjusiojo procesinis statusas savaime nenulemia šio asmens parodymų nepatikimumo. Kiekvienu atveju išvada dėl parodymų patikimumo turi būti daroma įvertinus jų turinį, o šis vertinamas kaip patikimas, jeigu yra nuoseklus, išsamus, detalus, logiškas, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Taip pat gali būti atsižvelgiama į tai, ar pats duodantis parodymus asmuo be pašalinės įtakos sugeba būti pakankamai objektyvus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios J. K. parodymais kaip esminėse detalėse patikimais, tik įvertinęs kitus byloje esančius duomenis. Nėra pagrindo abejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Nukentėjusiosios viso proceso metu nurodytos tiek jos pačios, tiek nužudytojo R. K. sužalojimo aplinkybės patvirtintos kitais byloje surinktais ir išanalizuotais įrodymais, kuriais nustatyti faktai ir dėl jų padarytos išvados tarpusavyje sujungti logiška grandine.

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nėra tiesioginių įvykio liudininkų, todėl liudytojų parodymai ir kiti įrodymai turi būti vertinami kaip nepakankamai svarūs jo kaltės, padarius jam inkriminuojamas veikas, įrodymai. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

12. Nuteistasis ginčija jo veiksmų R. K. atžvilgiu kvalifikavimą kaip nužudymo, teigia, kad jis gynėsi nuo agresyvaus nukentėjusiojo, todėl sudavė jam smūgius, kurie neturėjo sukelti pastarojo mirties, nes nuteistasis buvo išgėręs. R. K. mirtį, anot nuteistojo, sąlygojo bloga jo sveikatos būklė iki įvykio, susirgimai. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo šiuos jo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 132 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.

12.1. Pirmiausia, pažymėtina, kad nuteistasis poziciją apie smurto naudojimą R. K. atžvilgiu dėl išreikštos jo agresijos išsakė tik teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, todėl tokią jo poziciją pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kaip siekį sumenkinti savo vaidmenį ir sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Teismas vertino tai, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog smūgius nukentėjusiajam sudavė dėl to, kad pastarasis liepė nuteistajam eiti namo. Šiuos parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, detalizavo vietas, kur buvo R. K. ir kur – nuteistasis smūgių R. K. sudavimo metu. Šie nustatyti duomenys prieštarauja jo paties teisme nurodytoms aplinkybėms, kad nukentėjusysis grėsmingai artėjo prie jo, todėl nuteistasis gindamasis sudavė pastarajam ne mažiau dviejų smūgių į galvą.

12.2.Nuteistojo pozicija dėl gynimosi, teisėjų kolegijos vertinimu, nelogiška bei negyvenimiška ir dėl kitų nustatytų duomenų – bylos medžiagoje nenustatyta, kad nukentėjusysis nuteistajam būtų kėlęs kokią nors grėsmę, šis buvo gerokai vyresnio amžiaus, kaip matyti iš medicininių duomenų – ligotas ir fiziškai žymiai silpnesnis už jauno amžiaus sveiką nuteistąjį. Duomenų, kad nukentėjusysis būtų turėjęs kokį nors įrankį, dėl ko, nežiūrint nurodytų jų fizinių duomenų skirtumų, būtų turėjęs pranašumą prieš nuteistąjį – nenustatyta, tokių nenurodo ir pats nuteistasis. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl smurto panaudojimo situacijos vertinimo, kaip neatitinkančios būtinosios ginties aplinkybių ir sąlygų, laikytina pagrįsta. Apeliaciniame skunde nuteistasis, ginčydamas šią teismo išvadą, ją paneigiančių ar naujų teismo neišnagrinėtų bei nevertintų duomenų nepateikė.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, nužudyti jo nenorėjo, tuo labiau negalėjo to padaryti, nes buvo išgėręs, todėl prašo šiuo veiksmus vertinti pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos, nurodė, jog nuteistasis įvykdė nužudymą netiesiogine tyčia.

14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui, t. y. asmuo yra abejingas, kils ar apskritai nekils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2010).

15. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla, esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Neatsargus gyvybės atėmimas gali būti padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, t. y. jeigu asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus BK numatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jeigu asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pažymėtina, kad subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinys yra atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, bet kartu vertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir pan.

16. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (į tai, į kokias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama – ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, smūgių stiprumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą bei po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-46-895/2015).

17. Baudžiamojoje byloje nustatyti nuteistojo veikos objektyvieji požymiai rodo, kad Ž. E., būdamas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog, suduodamas smūgius kumščiu į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą), kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet leido joms atsirasti, taigi, nužudė R. K., veikdamas netiesiogine tyčia.

18. Nuteistasis skunde nurodo, kad mirtinos pasekmės nukentėjusiajam galėjo kilti dėl bendros silpnos jo sveikatos būklės. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Nors nukentėjusysis R. K., kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, mirė praėjus laiko tarpui nuo patirtų sužalojimų, gydomas stacionarioje sveikatos priežiūros įstaigoje, baudžiamojoje byloje taip pat neginčytinai nustatytas faktas, kad mirtinos pasekmės nukentėjusiajam kilo dėl nuteistojo panaudoto smurto pasėkoje patirtų sužalojimų. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2011). Šiuo atveju nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti R. K. mirtį, išskyrus nuteistojo Ž. E. panaudotą fizinį smurtą.

19. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo deramai įvertinta jo paties psichinės sveikatos būklė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis, susijusius su nuteistojo psichine sveikata –Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos eksperto pateiktą 2019 m. balandžio 17 d. specialisto išvadą Nr. 93TPK-451/2019 (t.4, b. l. 11-12), kurioje buvo rekomenduotas ambulatorinis nuteistojo teismo psichiatrinis tyrimas; Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų 2019 m. gegužės 23 d.– balandžio 4 d. teismo psichiatrijos aktą Nr. 83TPK-324/2019 (t.4, b. l. 31-36), kuriuo nuteistajam konstatuotas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, kuris netrukdo jam suprasti jam savo veiksmų esmę ir juos valdyti, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas netikslingas. Šių duomenų pagrindu, o taip pat įvertinęs procese nuteistojo duodamų parodymų logiškumą ir suprantamumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti nuteistojo pakaltinamumu. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių ekspertų, atlikusių nuteistojo psichikos sveikatos tyrimą, kompetencija ar vertinimo metodologija. Nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė, kokie duomenys nebuvo ištirti ir įvertinti, tokių nepateikė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, todėl jo argumentai dėl nepakankamo jo sveikatos būklės ištyrimo laikytini deklaratyviais. Vien tyrimo trukmė nesąlygoja, kad bus atliktas netinkamos apimties tyrimas ir gauti neteisingi rezultatai.

20.Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, Ž. E. pripažindamas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

21.Pirmosios instancijos teismo nuteistajam Ž. E. bausmės paskirtos baudžiamųjų įstatymų, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų. Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir nustatyta subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, galutinę bausmę švelninti nėra pagrindo, be to, to neprašoma ir apeliaciniame skunde.

22. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu į bausmės laiką nebuvo įskaitytas jo suėmimo laikas ir prašo jį įskaityti. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistajam bausmės pradžia nustatyta nuo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos, o kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Kadangi Ž. E. nuo 2019 m. kovo 14 d. buvo suimtas ir ši kardomoji priemonė, kaip minėta, buvo palikta iki bausmės vykdymo pradžios, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nustatydamas bausmės pradžią ir į bausmę įskaitomus laikotarpius, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

23. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. E. apeliacinį skundą atmesti.