Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų K. G. (K. G.) ir T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovų T. P. (T. P.) ir M. P. ieškinį atsakovams K. G. ir T. G. dėl išlaidų netinkamos kokybės parduoto daikto trūkumams ištaisyti atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.6. Ginčo šalys žemės sklypo su sodo namu pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė 2016 m. kovo 10 d. Ieškovai pretenziją dėl parduoto daikto kokybės atsakovams pateikė 2017 m. balandžio 11 d., ieškinį teismui pateikė 2017 m. gegužės 10 d., taigi akivaizdu, jog ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

11. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

12. Ginčas tarp šalių byloje kilo dėl parduoto namo kokybės ir trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo.

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; kt.).

17. Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir ekspertizės namui įvertinti aktą, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų ieškinį iš dalies. Teismas sprendė, jog pardavėjai turi atsakyti dėl paslėptų namo trūkumų – neįrengtos rūsio grindų ir sienų bei pamatų hidroizoliacijos ir per mažo oro tarpo tarp skardinės stogo dangos ir difuzinės plėvelės, kuris neatitinka STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų. Šių namo trūkumų pašalinimui reikalingą 4.995,97 Eur sumą pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovams iš atsakovų.

18. Apeliantai nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, skunde nurodo, kad pirkėjai apžiūrėjo namą kelis kartus, namo trūkumai jiems buvo tinkamai atskleisti, pardavėjai niekada neteigė, kad pamatai buvo su hidroizoliacija, be to tai buvo galima akivaizdžiai pamatyti.

19. Byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 10 d. Žemės sklypo su sodo namu pirkimo – pardavimo sutartimi apeliantai sutuoktiniai K. G. ir T. G. (pardavėjai) pardavė, o ieškovai T. P. ir M. P. (pirkėjai) nupirko žemės sklypą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-10, 1 t.). Sutartyje nurodant sutarties dalyką parduodamas nekilnojamasis daiktas apibūdintas kaip pastatas – Sodo namas, pradėtas statyti 2000 m., statybos pabaiga – 2015 m., kadastro duomenų fiksavimo data – 2015 m. spalio 23 d. Pardavėjo K. G. nuosavybės teisė registruota 2016 m. vasario 1 d. Statybos užbaigimo akto Nr.SUA-00-160201-00074 pagrindu. Abu daiktai - žemės sklypas ir sodo namas šalių susitarimu pardavėjų parduoti, o pirkėjų nupirkti už 32.000,00 Eur kainą, iš jų sodo namo kaina sudarė 29.000,00 Eur, žemės ūkio paskirties naudojimo būdo – Mėgėjų žemės sklypai 0,0600 ha ploto žemės sklypo kaina sudarė 3.000,00 Eur. Dalį mokamos sumos pirkėjai įsipareigojo apmokėti kai pirkėjui bus suteiktas banko kreditas. Nekilnojamojo turto agentūros „Ober haus“ atstovas sodo namą apžiūrėjo ir nustatė, kad sodo namo rinkos vertė yra 57.000,00 Eur (b.l. 15, 1 t.).

20. Sutarties 6.2. punkto 1 dalyje nurodyta, jog pirkėjai turėjo galimybę apžiūrėti namą ir susipažino su perkamo daikto technine būkle bei nuosavybės dokumentais ir dėl jos pardavėjui pretenzijų neturi.

21. Pagal ieškovo T. P. paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (garso įrašas) nustatyta, kad ieškovas skelbimą apie parduodamą namą rado internete. Pirmą kartą jis atvažiavo apžiūrėti namą kartu su kolega, matė, kad reikia tvarkyti pirmą aukštą, matė, kad namas nėra įrengtas, tas jį tenkino. Antrą kartą atvyko apžiūrėti namą su žmona, trečią kartą namą apžiūrėti atvyko su turto vertintoju.

22. 2015 m. gruodžio 23 d. šalys sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria iki 2016 m. kovo 23 d. susitarė sudaryti pagrindinę sutartį – žemės sklypo su jame esančiais statiniais pirkimo – pardavimo sutartį už 32.000,00 Eur (b.l. 34-37, 1 t.). Už pardavėją sutartį pasirašė sūnus J. G., sutartyje nurodyta, kad turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui K. G.. Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, tuo metu sodo namo registracija Nekilnojamojo turto viešame registre dar nebuvo atlikta (b.l. 39, 1 t.).

23. Ieškovas patvirtino, kad sudarius preliminarią sutartį jam buvo duoti sodo namo raktai ir kad sudarius preliminarią sutartį namas dar nebuvo įregistruotas. Ieškovas buvo informuotas apie tai, jog sodo namas pradėtas statyti 2000 m. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme dėl pamatų ieškovas paaiškino, jog jis matė, kad pamatai neapšiltinti. Ieškovas nurodė, jog paklausė ar jie nedrėksta, jam buvo paaiškinta, kad nedrėksta. Atkreiptinas dėmesys, jog iškovas nurodė, kad rūsys pradėjo drėkti 2017 m. kovo mėnesio pabaigoje.

24. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas apelianto (pardavėjo) sūnus J. G., kuris rodė namą pirkėjui ir tėvų vardu su pirkėju pasirašė preliminariąją sutartį, paaiškino, kad namas buvo statytas savo jėgomis, statybos prasidėjo apie 2000 m. Pamatai buvo atsiradę 2000 m., vėliau buvo pakeltas pirmas aukštas, po to statybos sustojo. Liudytojas nurodė, kad jis išvyko dirbti į užsienį ir padėjo tėvui K. G. pinigais, tada statybos atsinaujino, apie 2011 m. buvo pastatyta namo „dėžutė“. Liudytojas paaiškino, kad pirkėjai buvo atvažiavę kelis kartus, viską turėjo galimybę apžiūrėti, uždavė klausimus, gavo visus atsakymus, niekas nuo jų nebuvo nuslėpta. Vienintelis pirkėjų reikalavimas buvo tas, kad pastatas būtų įregistruotas ir tas reikalavimas buvo įvykdytas. Pirkėjai matė rūsį ir puikiai matėsi, kad ten nėra hidroizoliacijos. Sienoje, kur yra įėjimas į rūsį, pamatai buvo tik iš dalies prikasti smėliu (apie 20 proc. sienos buvo užkasta smėliu), todėl neįmanoma nepastebėti, kad hidroizoliacijos ir apšiltinimo nėra. Namo raktų komplektas buvo perduotas pirkėjams kai buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, prieš prasirašant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, jie galėjo bet kada atvykti, tą jie ir darė - pradėjo atsivežti savo daiktus kol tėvų daiktai dar nebuvo išvežti.

25. Liudytojas M. G. apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis pardavinėjo atsakovų turtą, prisimena, kad namas buvo neįrengtas, senas, buvo akivaizdžiai matyti, kad tai sena statyba. Kad pamatai nėra apšiltinti taip pat buvo akivaizdžiai matoma, puto polisterolas buvo paliktas rūsyje. Nuo pirkėjų nebuvo nuslėpta kokių nors aplinkybių, jo, kaip pardavimo agento tikslas, kad tokių atvejų nebūtų.

26. Liudytojas L. V. paaiškino, kad jis buvo atsakovo sodo kaimynas, 2004 m rugsėjo 14 d. jis jau pradėjo kasti savo pirties pamatus, pas K. G. pamatai tada jau stovėjo du metai. Matė, kad K. G. namą statė pats, statyba tęsėsi gal dešimt metų. Liudytojas J. M. paliudijo, jog taip pat buvo atsakovų sodo kaimynas, apie 2001 m. atsakovas pradėjo statyti namą, skolinosi iš jo betono maišyklę, apie 2004 metais liudytojas pats pradėjo statytis sienas, kartu su atsakovu pirko pertvaras. Liudytojas matė, kad namelis jau buvo pastatytas apie 2014 m.

27. Į bylą pateiktas Sodo namelio projektas – bendroji dalis, kuris atliktas 2000 m. gegužės 2 d. (b.l. 49-51, 114-125,1 t.). Projekte nurodyta, kad sodo namelio projektas parengtas pagal K. G. užsakymą. 2000 m. buvo suprojektuotas vieno aukšto su rūsiu ir įrengta pastoge sodo namelis, rūsyje numatomos ūkinės patalpos, grindys rūsyje cementinės, sienos – surenkamų gelžbetoninių blokų, rūsio sienos iš lauko tinkuojamos cemento skiediniu, užtrinamos ir dažomos fasadiniais dažais, iš vidaus – rūsio sienos tinkuojamos, glaistomos ir dažomos; patekimas į rūsį iš lauko ir per liuką. Pamaitai juostiniai surenkami G/B; pastabose nurodyta, kad stogas apšiltinamas 15 cm storio akmens vatos sluoksniu; pirmo aukšto lubos ir pastogės lubos aptaisomos gipsokartono plokštėmis; vanduo – šachtinis šulinys, WC – lauko. Projekte nėra numatytas sodo namelio šildymas ar vėdinimo sistema.

28. Byloje teismas skyrė ginčo namo įvertinimo ekspertizė, į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio 1 d. ekspertizės aktas (bylos priedas). Ekspertizės akte ekspertė nurodė, kad apžiūrėjusi pastatą ir vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, nustatė, jog pastato – sodo namelio, kuris projektuotas 2000 m., minimalūs privalomi pastatų energetinio naudingumo reikalavimai sodų pastatams nenustatomi. Ekspertė padarė išvadą, kad šilumos izoliacija atitvaruose yra pakankama. Sodo namelio projekte aiškinamojoje dalyje aprašyti rūsio sienų ir grindų rūsyje įrengimo principai. Nesudėtingų statinių (prie kurių sodo namelis priskirtinas) darbo projekto reikalingus sprendinius ir jų sudėtį nustato statytojas ir rangovas. Ekspertė taip pat patvirtino, kad sodo namelio projekte nebuvo konkretizuotas rūsio sienų ir grindų įrengimas, nebuvo tirtas gruntinio vandens lygis. Pamatų ir rūsio statybos metu turėjo būti sprendžiamas rūsio grindų ir sienų hidroizoliacijos įrengimo būdas. Kadangi rūsio grindys yra gruntinio vandens lygyje ir kapiliarinio gruntinio vandens lygyje, o rūsio grindys yra žemiau pastato nuogrindos, pagal STR 2.05.13:2004 turi būti įrengta grindų hidroizoliacija. Apžiūrėjus atkastus pamatus buvo matyti netinkamos plėvelės likučiai, tarpai tarp pamatinių blokų. Ekspertė taip pat nustatė, jog rūsio sienos nepaveiktos ilgalaikio vandens poveikio, todėl padarė tikėtiną išvadą, kad vanduo rūsyje yra nagrinėjamų metų arba trupo buvimo pasekmė.

29. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad įėjimas į rūsį suprojektuotas ir įrengtas iš lauko pusės, žemės sklypo nuolydis įėjimui į rūsį suformuotas taip, kad paviršinis vanduo nuo sklypo teka į pastato pusę ir vanduo gali patekti į rūsį per įėjimo duris. Nustatyta, kad daugiausia vandens susikaupę būtent ties įėjimo laiptais. Ekspertė nurodė, kad į šią vietą vanduo gali patekti per lauko duris dėl sklypo nuolydžiu tekančio paviršinio vandens, per rūsio grindis dėl pakilusio gruntinio vandens, dėl nuleidžiamo vandens pertekliaus iš rūsyje esančių įrenginių (kuriuos pradėję eksploatuoti namą įrengė ieškovai) ir vandens tekėjimo nuolydžiu į durų pusę. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad rūsio drėgmė buvo matyti ir kitose rūsio patalpose. Ekspertė padarė išvadą, kad pagrindinė vandens atsiradimo rūsyje priežastis yra gruntinio vandens lygio pasikėlimas ir rūsio grindų hidroizoliacijos nebuvimas (ar nepakankama hidroizoliacija, susidėvėjusi hidroizoliacija). Ekspertė įvardino statybos klaidas – prieš statant namą nebuvo atlikti grunto tyrimai ir nenustatytas vandens lygis grunte ir neįrengta (nepakankama, susidėvėjusi) grindų pamatų hidroizoliacija ar kuri įrengta iš netinkamų medžiagų esant aukštesniems gruntiniams vandenims, neužtaisytos blokų sujungimo vietos, neįrengta sklypo drenažo sistema, įėjimui į rūsį žemės paviršiaus planavimas atliktas į pastato pusę ir į rūsio durų pusę. Vėliau eksploatuojant pastatą neįrengtas vandens tekėjimo barjeras.

30. Ekspertė akte taip pat nurodė, kad pagal galiojantį statinių klasifikavimą sodo nameliai priskirti negyvenamosios paskirties pastatams, pagal statinio paskirtį sodo namas (vasarnamis) skirtas trumpalaikiam ar sezoniniams laikotarpiui gyventi pritaikytas pastatas, todėl jiems nekeliami gyvenamiesiems namams taikomi statybos techniniuose reglamentuose nustatyti šilumos išsaugojimo, higienos reikalavimai. STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ taikomas šildomam 1 aukštui tik kai pastato paskirtis gyvenamoji. Sodo nameliui šie reikalavimai netaikomi.

31. Kai sodo namas naudojamas gyvenamai paskirčiai, atsiradusi drėgmė neišgaruoja dėl trūkstamo vėdinimo patalpose ir stogo konstrukcijoje, dėl kondensacijos ant paviršių atsiradusi drėgmė paveikė stogo konstrukcijas, pastato šildymas turėjo įtakos pastato būklės pasikeitimui. Pakeistus sodo namo eksploatacinį režimą ir pradėjus šildyti tik 1 aukštą, perdanga tarp šildomų ir nešildomų patalpų tapo kaip išorinė atitvara ir nagrinėjamu atveju iš šildomų patalpų į pastogę patenkantis šiltesnis oro srautas ir eksploatacinė drėgmė kaupiasi pastogės patalpose ir stoge esančiose konstrukcijose. Pradėjus šildyti 1 aukštą reikalinga užtikrinti visos pastogės vėdinimą kiek reikalauja STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ arba pastogės patalpas šildyti ir užtikrinti vėdinimą stogo konstrukcijose. Pagal galiojantį reglamentavimą sodo nameliui tokie reikalavimai netaikomi.

32. Stogo konstrukcijos vėdinimas turi būti natūralus ir dviejose priešinėse stogo pusėse turi būti įrengtos angos, šis reikalavimas taikomas taip pat negyvenamos paskirties pastatui. Tačiau tai nepadaryta. Apžiūros metu neužfiksuoti hidroizoliacijos sluoksnio pažeidimai, nesandarumai, stogo konstrukcijos apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Tačiau nustatyta, kad neužtikrintas STR 2.05.02:2008 reikalavimas šlaitinio stogo vėdinamojo oro sluoksnio aukščiui, kuris šiuo atveju turi būti ne mažesnis kaip 50 mm, dėl nepakankamo oro tarpo drėksta stogo plėvelė. Apžiūros metu nustatyta, kad nešildomos pastogės erdvėje tarp įrengtos mineralinės vatos ir stogo plieninės dangos nevėdinama, vata sudrėkusi. Pastogės sienos vienoje pusėje nėra išorinės apdailos. Drėgmės sankaupos yra difuzinėje plėvelėje ties mediniais elementais ir nuimtos vatos lietimosi su plėvele vietose. Drėgmė susikaupė dėl nesandarios garo izoliacijos, esant neužtaisytiems garo izoliacijos tarpams, šildymo sezono metu padidėjusio garų kiekio dėl pastato eksploatacijos, nevėdinamos pastogės esant dideliems temperatūros svyravimams. STR 2.02.09:2005 reikalavimai drėgmės reguliavimui sodo namui netaikomi. Sodo nameliui nekeliami šildymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimai. Suprojektuotas ir pastatytas sodo namelis nepritaikytas šildymui žiemos laikotarpyje ir gyvenamai paskirčiai.

33. Įvertinusi sodo namelio pardavimo metu UAB „Centro kubas“ parengtą turto vertinimo ataskaitą su nuotraukomis, ekspertė padarė išvadą, kad iki apdailos įrengimo galima buvo apžiūrėti perdangos būklę, nuotraukose matomos panaudotos medžiagos, stogo medinių konstrukcijų būklė, matomas gipso kartono lakštų suleidimas, siūlių dydžiai, kiti nuokrypiai. Pardavimo metu buvo matoma sodo namelio įrengimo kokybė, stogo mineralinės vatos, medinių stogo konstrukcijų būklę galima buvo įvertinti, nuotraukose nebuvo aptikta sudrėkusi vata ir pradėjusios pelyti medinės stogo konstrukcijos, tai rodo, kad vata sudrėko pradėjus naudoti pastatą ne pagal paskirtį - pradėjus šildyti pastatą neįrengus reikalingos vėdinimo sistemos ir neužtikrinus garo izoliacijos ir neužsandarinus garo izoliacijos. Patalpų viduje sienų konstrukciją buvo galima apžiūrėti atsukus lakštų tvirtinimo varžtus, tai nebūtų pažeidę sienų apdailos, nes jos nebuvo. Pastatui tyrimo metu nenustatyta avarinė būklė.

34. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi ekspertės pateikta išvada, kad pamatų ir grindų hidroizoliacijos būklės rūsyje nustatyti neatkasus pamatų ir nesant rūsyje aiškių vandens buvimo pėdsakų nebuvo galimybės. Įvertinusi sodo namelio defektus, ekspertė prie paslėptų defektų priskyrė rūsio grindų ir rūsio sienų hidroizoliacijos neįrengimą ir oro tarpo tarp skardinės dangos ir difuzinės plėvelės įrengimą, kurių taisymo kaina iš viso 4.995,97 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsta bylos įrodymų viseto išnagrinėjimu ir vidiniu įsitikinimu, paminėti namo trūkumai nelaikytini įprastais kokybės neatitikimais, kurie nebuvo pirkėjams žinomi ar negalėjo būti pastebimi.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinus aptarus įrodymus – šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, ieškovo paaiškinimus pirmosios instancijos teismo metu, liudytojų parodymus, pardavimo metu skelbiamas parduodamo daikto nuotraukas (b.l. 42-48, 1 t.) bei iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atlikto turto vertinimo aktą (b.l. 15) ir ekspertizės aktą bei ekspertės atsakymus į klausimus pirmosios instancijos teismo metu sprendžia, kad pardavėjų atstovai - savininkų sūnus J. G. ir pardavimo agentas M. G. tinkamai atskleidė pirkėjams aplinkybes, jog perkamas objektas yra ne gyvenamasis namas, o sodo namelis, nepritaikytas gyventi ištisus metus. Pirkėjams taip pat buvo atskleista informacija, kad sodo namelio statyba projektuota ir pradėta 2000 m., tai yra prieš šešiolika metų. Pirkėjams buvo žinoma, kad statyba buvo vykdoma ūkio būdu – pačių garbaus amžiaus pardavėjų pastangomis (sutarties sudarymo metu K. G. buvo septyniasdešimties metų amžiaus, o T. G. - šešiasdešimt penkerių metų amžiaus) ir truko ilgą laiką. Šalims sudarius preliminariąją sutartį sodo namelis dar nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o pirkėjai netrukus gavo namelio raktus ir turėjo visas galimybes įsitikinti būsimo pirkinio kokybe. Tiek ekspertizės akte, tiek apklausiant ekspertę R. U. teismo posėdyje buvo nurodyta, kad pirkėjai galėjo apžiūrėti sodo namelio pastogės konstrukcijas, kadangi buvo palikta atvira anga, buvo matyti, kad pastogėje panaudota ne tik nauja bet ir sena mediena, net baldų plokštės. Ekspertė nurodė, kad pardavimo metu publikuotose nuotraukose buvo matomi drėgmės rūsyje pėdsakai, o aplinkybę, kad pamatai nėra apšiltinti (kadangi šiltinant pamatus šiltinama ir pamatų dalis virš žemės paviršiaus) taip pat buvo akivaizdžiai matoma. Ieškovų pasitelktas nameliui įvertinti ekspertas D. K. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jokio specialaus tyrimo daryti nereikėjo, apžiūrėjus buvo akivaizdžiai matyti, kad pamatų hidroizoliacija nebuvo įrengta. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad 2000 m. parengtame namelio projekte pamatų hidroizoliacija nebuvo numatyta (jau minėta, kad byloje esančiais įrodymais patvirtina, jog projektas buvo pateiktas pirkėjams susipažinti iki pagrindinės sutarties sudarymo). Ekspertė pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, jog darbo projektas sodo namui nedaromas, jei pats žmogus vykdo statybą – jis daro taip kaip supranta. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog ekspertizės akte nurodyti STR dėl pamatų hidroizoliavimo sodo namelio pamatų įrengimo 2000 – 2001 m. metu dar nebuvo nustatyti, kaip ir STR dėl stogo konstrukcijų (tarpo tarp dangos ir plėvelės). Taip pat pažymėtina, jog teismo sprendime taip pat nurodyta, jog pamatai buvo atkasti 2007 m.

36. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pirkėjas (ieškovas) T. P. patvirtino, kad jis turėjo galimybę sodo namą apžiūrėti tris kartus, jis klausė pardavėjų atstovų ar nedrėksta rūsys, tačiau ar pamatai izoliuoti neklausė. Garso įraše girdima, kad ieškovas patvirtino, jog suprato, kad sodo namo pamatai nėra izoliuoti. Šie ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad pardavėjai ar pardavėjų atstovai nesuteikė melagingų žinių apie parduodamą sodo namą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai sprendžia, kad būdami apdairūs ir rūpestingi jauno amžiaus pirkėjai, tinkamai apžiūrėję sodo namelį, įvertinę nustatytas aplinkybes bei tai, kad sodo namas vyresnių žmonių statytas jų pačių pastangomis ūkio būdu, akivaizdžiai turėjo suprasti, kad tokio daikto kokybė negali atitikti šiuolaikinės statybos reikalavimų ir vėliau naujai priimtų STR reikalavimų bei tai, kad namelis neskirtas ir nepritaikytas nuolatiniam gyvenimui visais metų laikais, o esant reikalui galėjo pasitelkti specialistus senai statybai įvertinti. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pirkėjai sodo namelį nupirko už žymiai mažesnę kainą (29.000,00 Eur) nei namelis buvo įvertintas rinkos verte (57.000,00 Eur).

37. Aptartų bylos įrodymų kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, nepakankamai įvertino ekspertizės akto kitų teisėjų kolegijos aptartų bylos įrodymų kontekste, todėl padarė netinkamą išvadą jog pardavėjams taikytina atsakomybė pagal CK 6.399 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirkėjams buvo tinkamai atskleista parduodamo sodo namelio būklė, todėl, remiantis CK 6.327 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.333 straipsnio 8 dalimi, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas panaikinant sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir ieškinį atmetant visiškai.

V. Bylinėjimosi išlaidos

38. Patenkinus apeliacinį skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu ir 302 straipsniu, ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovams iš ieškovų priteistinos jų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtos 1.912,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1.500,00 Eur atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme (b.l. 71-72, 163-171, 1 t.), 300,00 Eur atstovavimo išlaidos apeliacininės instancijos teisme (b.l. 21-22, 2 t.) bei 112,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b.l. 20, 2 t.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovui T. P. (T. P.) ir M. P. iš atsakovų K. G. (K. G.) ir T. G. solidariai priteista 4.995,97 Eur suma ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti – šią sprendimo dalį panaikinti ir ieškovų T. P. ir M. P. ieškinį atmesti.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti apeliantams K. G. ir T. G. solidariai iš ieškovų T. P. ir M. P. 1.912,00 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai dvylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.