Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. S. ir jo atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovėms D. M., Z. B., E. S. ir jų atstovui advokatui Dariui Staškevičiui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovėms D. M., Z. B., E. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui (b. l. 6-7). Atsakovėms D. M. ir Z. B., jų motinai D. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). Civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu I. L. įpareigota dalinai nugriauti 0,1057 ha ploto žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai be bendrasavininkių sutikimo pastatytas tvoras, sumažinant jų aukštį iki 1,15 m (b. l. 31-36).

Ieškovas teigia, kad atsakovių neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jos nuolatos blokuoja komunalinių paslaugų teikimą jo butui: užsuka šildymą, vandenį, elektrą. Atsakovė E. S. naktimis tyčia kosėja vyro balsu, leidžia vandenį, daužo sienas ir vamzdžius, trečiojo asmens buto langus apipila žemėmis, naktį apsiauna batus aukštais kulnais ir keletą valandų vaikšto pirmyn - atgal, keletą kartų per savaitę atsiveda asmenų kompanijas, kurios naktimis lėbauja ir trukdo ilsėtis, du kartus šepečiu grasino nužudyti, namo kieme nuolatos primėto panaudotų švirkštų, kuriais kažkas į venas leidosi narkotikus. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo aukščiau išvardintus atsakovių neteisėtus veiksmus. Iš 2017 m. kovo 6 d. akto matyti, kad komisija, kurią sudarė AB „Panevėžio energija“ atstovas, AB Panevėžio butų ūkis“ atstovas, Z. B. apžiūros metu konstatavo, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), nėra armatūros, galinčios neigiamai įtakoti ar išjungti buto adresu S(duomenys neskelbtini), šildymą. Pastato šildymo sistema yra apatinio paskirstymo dvivamzdė, todėl bute (duomenys neskelbtini), prie šildymo prietaisų įrengti ventiliai ar čiaupai neturi įtakos kitų šildymo prietaisų veikimui (b. l. 21). Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentas, kad atsakovės užsuka butui (duomenys neskelbtini), šildymą, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovo argumentas, kad ir prieš teismo posėdį, t. y. sausio 21 d. naktį, atsakovės užsuko šildymą, atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovės paaiškino, kad šiuo metu bute (duomenys neskelbtini), niekas negyvena, sausio 21 d. naktį atsakovė E. S. miegojo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), o kitos atsakovės pas save namuose. Teismo vertinimu ieškovo nurodytų atsakovių neteisėtų veiksmų pobūdis yra pats savaime sunkiai logiškai paaiškinamas. Vienas iš pagrindinių atsakovių galimai atliekamų neteisėtų veiksmų yra keliamas triukšmas, tačiau pats ieškovas nurodo, kad jis beveik yra apkurtęs. Todėl teismui kyla pagrįstos abejonės, kaip ieškovas sugebėjo nurodytą triukšmą išgirsti ir kaip jis jam galėjo pakenkti, kas suponuoja ženklias abejones dėl jo buvimo apskritai. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2010 m. balandžio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo priimtame nutarime užfiksuoti ieškovo parodymai, jog jis iš savo buto adresu (duomenys neskelbtini), girdi kaip kaimynės L. M. bute nuolat leidžiami kažkokie motorai, pagaliais daužomos grindys, trankomos durys, beldžiama į dujų vamzdelius, naktį be perstojo leidžiamas vanduo, dėl ko jis ramiai negali gyventi savo bute. V. S. laiptinėje sudavė pagaliu per galvą kaimynei L. M.. Pareigūnui bendraujant su (duomenys neskelbtini)namo gyventojais, gauta informacija, kad V. S. su I. L. pastoviai užkabinėja kaimynus bei jų vaikus (b. l. 54). Taigi susiklostė panaši situacija kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškovui ir trečiajam asmeniui persikrausčius gyventi į kitą gyvenamąjį būstą, situacija nesikeičia, t. y. vėl iš kaimynų girdi įvairų triukšmą, kuris neduoda ramiai gyventi, pastoviai iškyla konfliktinės situacijos, kas sukelia teismui papildomas abejones dėl atsakovių neteisėtų veiksmų buvimo. Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos leistinomis įrodinėjimo priemonės įrodyti argumentus apie atsakovių neteisėtus veiksmus, konstatuoja, kad atsakovių neteisėti veiksmai yra neįrodyti.

Byloje nustatyta, kad atsakovė Z. B. su kaimynais tris kartus kreipėsi į policiją dėl ieškovo ir trečiojo asmens netinkamo elgesio (b. l. 25, 26, 28). Pagal atsakovės Z. B. pareiškimą ieškovas 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo (b. l. 26, 55-60). Iš atsakovių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra konfliktiškos asmenybės, konfliktavo su kaimynais ankstesnėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir pastoviai konfliktuoja dabartinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovas teigia, kad atsakovės D. M. ir Z. B. samdė atsakovę E. S. prižiūrėti jų motiną D. G., tarnaitė veikė savo šeimininkių nurodymu ir buvo jų kontroliuojama. Teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kad atsakovė E. S. prižiūrėjo D. G., ją atsakovės D. M. ir Z. B. samdė darbui, buvo sudaryta darbo sutartis ar kita civilinė sutartis, todėl ieškovo nurodytas ieškinio pagrindas pagal CK 6.264 straipsnio 1 ir 2 dalis yra nepagrįstas.

Nepaisant aplinkybės, kad teismas nenustatė atsakovių neteisėtų veiksmų (vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų), papildomai teismas vertina ieškovo pateiktus argumentus, įrodinėjant žalos faktą ir dydį. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovių elgesio jam pablogėjo sveikata: apako, beveik apkurto, nuolatos jaučia aštrius nugaros skausmus, negali užmigti, svaigsta galva, sunku vaikščioti, meta priepuoliai, tris kartus patyrė infarktus, per pastaruosius vienerius metus tris kartus stacionariai gydėsi ligoninės psichiatrijos skyriuje, diagnozuota organinė depresija, ko pasėkoje patyrė 100 000,00 Eur neturtinės žalos. Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad 2015 metais ieškovui diagnozuota psichikos liga organinė depresija, tris kartus gydytas stacionare, ambulatoriškai pas psichiatrus nesilanko, medikamentų nevartoja (b. l. 64). Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo persikraustė gyventi adresu (duomenys neskelbtini), tik 2015 metų vasarą, t. y. jau ieškovui sergant psichine liga organine depresija, todėl atsakovės niekaip negalėjo įtakoti šios ligos atsiradimo (b. l. 6-7). Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad ieškovas serga lėtinėmis ligomis: pirminė arterinė hipertenzija II laipsnio nuo 2011 metų, kardiovaskalinis nepakankamumas, išeminė širdies liga, krūtinės angina, abiejų akių katarakta, lėtinis smegenų kraujotakos nepakankamumas, sekamas psichiatro – diagnozė organinė depresija, lėtinis pankreatitas (b. l. 63). Iš medicininio dokumento matyti, kad ieškovo ligos yra lėtinio pobūdžio, taip pat atsižvelgiant į ieškovo amžių (73 metai) ir ligų pobūdį, darytina išvada, kad šių ieškovo susirgimų atsakovės negalėjo įtakoti. Ieškovo sveikata, kokia nurodyta medicininiame dokumente, yra galimai dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su atsakovėmis. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad ieškovas neįrodė ir antrosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos fakto ir dydžio. Nenustačius dviejų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų atsakovių veiksmų ir žalos), kitos civilinės atsakomybės sąlygos (priežastinio ryšio) nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuojama, kad ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovių 100 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

Atsakovės prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovas sąmoningai teikia teismui ieškinį, siekdamas ne realaus civilinių teisių gynimo, o tik siekdamas sukelti atsakovėms nepatogumų dėl teisminio proceso. Šį argumentą patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ieškovui rengiantis savo teises ginti teisme, jis buvo konsultuotas advokato, supratusio (turėjusio suprasti) apie ieškinio pagrįstumo lygį. Daroma išvada, kad byloje nėra įrodytas ieškovo sąmoningas piktnaudžiavimas jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl prašymas dėl baudos skyrimo yra laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.

Ieškovui teikiama valstybės garantuoja antrinė teisinė pagalba ir jis yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (b. l. 7-8). Kadangi ieškinys yra atmestas, o ieškovas atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Konstatuojama, kad ieškovas, teikdamas ieškinį ir atstovaujamas advokato, šią aplinkybę žinojo (turėjo žinoti), todėl turėjo įvertinti visas su bylos nagrinėjimu (civilinės bylos iškėlimu) kylančias teisines pasekmes. Šiuo atveju, atmetus ieškinį, ieškovui kyla pareiga atlyginti kitų šalių, t. y. atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimus į ieškinį, dalyvaujant teismo posėdyje). Iš ieškovo priteistinos 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsakovei D. M., 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsakovei Z. B. (b. l. 23, 24). Papildomai pažymima, kad atsakovių prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, proceso šalių (atsakovių) procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovės sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Prašomos priteisti sumos neviršija teisės akte nustatyto maksimalaus priteistino dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 95, 260, 269, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovės Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Atmesti atsakovių D. M., Z. B. ir E. S. prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovui V. S..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.