Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui V. B., trečiasis asmuo BUAB „AJ Turtas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė E. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2013 m. rugsėjo 4 d. hipotekos sandorį, netenkinus pirmojo reikalavimo, priteisti iš atsakovo V. B. 25 505,03 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo procesą dėl 25 505,03 Eur sumos išieškojimo iš įkeisto ieškovės turto ir areštuoti atsakovo V. B. turtą 25 505,03 Eur sumai, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nutarė tenkinti ieškovės E. S. prašymą iš dalies ir sustabdyti vykdomą skolos išieškojimą iš E. S., vykdomoje byloje Nr. 0008/17/00861 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Teismas netenkino ieškovės E. S., prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo V. B., turtui.

Teismas nustatė, kad ieškovė įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens – BUAB „AJ Turtas“ įsipareigojimams užtikrinti. 2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-4798-781/2016 trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla. 2016 m. gruodžio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-5603-781/2016 atsakovo naudai iš trečiojo asmens priteista 23 169,90 Eur skola, 1812,31 Eur palūkanų, kitos sumos. Kadangi trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla, skolos išieškojimas nukreiptas į ieškovę ir 2017 m. gegužės 11 d. antstolio patvarkymu pradėtas išieškojimas 25 505,03 Eur sumai.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad hipotekos sandoris buvo sudarytas dėl klaidos ir, galimai, apgaulės, o atsakovas piktnaudžiaudamas reikalavimo teise bei jos neįgyvendindamas, pažeidė ieškovės interesus. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. gegužės 11 d. antstolis I. Gaidelis patvarkymu Nr. S-17-8-4215 priėmė vykdyti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 1103 iš skolininkų UAB „AJ Turtas“ ir E. S..

Įvertinęs prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes bei kartu pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad pritaikius ieškovės prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo sustabdymą - būtų užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Likusioje dalyje nenustatęs sprendimo neįvykdymo grėsmės, teismas prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-38712-807/2017 toje dalyje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pilna apimtimi. Apeliantas nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu, nes iš esmės analogiški prašymai jau buvo nagrinėti. Nurodo, kad ieškovės prašymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Nesutinka, kad hipotekos santoris nesąžiningas. Mano, kad ieškovė turėjo teisę ginčyti sandorį anksčiau. Nurodo, kad kadangi nebuvo grąžinta paskola atsakovas kreipėsi į teismą, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi prašymą priteisti procesines palūkanas tenkino iš dalies, t. y. 5 proc. metines palūkanas priteisė nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 13 d.) iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB „AJ turtas“ įsiteisėjimo dienos (2016 m. liepos 22 d.). Nurodo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones padaroma daugiau žalos. Atsiliepimu ieškovė E. S. prašo skundą atmesti. Teigia, kad hipotekos sandoris sudarytas dėl klaidos. Nurodo, kad dėl šios sandorio šiuo metu nukreiptas išieškojimas į ieškovės vienintelį turtą – gyvenamąjį būstą. Mano, kad atsakovo argumentai apie jo gerą finansinę būklę neturi įtakos pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą apeliavo į tai, kad bus užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra iki bus išspręstas ginčas. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą bei prevencinės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 12 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į bylos dalyką, t. y. kad ginčas kilęs dėl sandorio, kurio pagrindu atliekami vykdymo veiksmai, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad yra pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus, todėl darytina išvada, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.